Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria, panaikinus Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. apkaltinamąjį nuosprendį, nutarta bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu H. S. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už dvi veikas), 178 straipsnio 2 dalį (už 3 veikas) bei 187 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

H. S. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kaip nurodoma skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jog buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d., apie 01.30 val., Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Stabaunyčios k., atidaręs rūsio langą bei išplėšęs metalinį strypą ir įsibrovęs į A. P. namą, pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 150 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“ bei 50 Lt vertės tamsiai žalios spalvos kelioninę kuprinę, taip padarydamas nukentėjusiajam A. P. 200 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 22.30 val., Kauno rajone, Babtuose, iš Parko gatvės Nr. 17 namo kiemo išstūmė 700 Lt vertės automobilį „VW Golf“ be valstybinio numerio, priklausantį nukentėjusiajam A. P., tokiu būdu pasikėsino pagrobti šį automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išsigando iš namo išbėgusio asmens.

Be to, jis 2008 m. rugpjūčio 22 d., apie 00.00 val., Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Stabaunyčios k., per neužrakintas duris įsibrovęs į B. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė A. Z. priklausantį 230 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“, taip padarydamas nukentėjusiajam A. Z. 230 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2008 m. rugpjūčio 24 d., apie 00.30 val., Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Sitkūnų k., atidaręs namo virtuvės langą ir įsibrovęs į R. G. priklausantį gyvenamąjį namą, pagrobė 20 Lt vertės vyrišką juodos spalvos rankinę su joje buvusiais automobilio „Citroen Xantia“ (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliais ir 200 Lt vertės signalizacijos pulteliu, 1300 Lt įvairiomis kupiūromis, 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung 2150“, priklausančius nukentėjusiajam R. G., bei 261,09 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, priklausantį UAB „Autovalsa“.

Be to, jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, iš R. G. namo kiemo išstūmė 2400 Lt vertės automobilį „Citroen Xantia“ (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam R. G., tokiu būdu pasikėsino pagrobti šį automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jam nepavyko užvesti automobilio.

Be to, jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą - R. G. priklausantį automobilį „Citroen Xantia“ (duomenys neskelbtini) metu, tyčia sugadino svetimą - R. G. priklausantį turtą – tyčia išardydamas ir sujungdamas signalizacijos pultelio laidus, sugadino automobilio signalizacijos pultelį, taip padarydamas nukentėjusiajam R.G. 200 Lt turtinę žalą.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, dėl to Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nurodė, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, apylinkės teismas vartojo formuluotę: „H. S. kaltinamas tuo, kad ...“, iš ko seka, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nenustatė objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, o tik apsiribojo kaltinamajame akte išdėstytų nu­si­kalsta­mų veikų pa­da­ry­mo faktinių aplinkybių perkėlimu į nustatomąją apkaltinamojo nuosprendžio dalį. Iš to seka, kad teismas nenustatė faktinių aplinkybių, tačiau pripažino H. S. kaltu. Kolegijos nuomone, pripažinimas asmens kaltu nenustačius veikos, už kurią jis nuteistas, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, dėl ko nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas N. Marcinkevičius kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo, kad Nutartis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų, nes pažeistos BPK 326 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 punkto reikalavimai. Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šališku gali būti pripažintas teismas tik tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, tačiau tokios priežastys nenustatytos ir nenurodytos, todėl neaišku, dėl kokių konkrečiai aplinkybių teismas pripažintas šališku. Be to, teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė faktinių aplinkybių, tik perkėlė jas iš kaltinamojo akto, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta, nes iš apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų nusikalstamų veikų aplinkybių bei įrodymų analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas patikrino, išanalizavo ir įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, padarė motyvuotas išvadas apie tai, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti. Todėl vienintelę aprašomojoje dalyje esančią formuluotę „kaltinamas tuo, kad...“ reikėtų laikyti tik techninio pobūdžio klaida, kuri nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Be to, toks pažeidimas niekaip negali būti siejamas su konstatuotu teismo šališkumu. Apeliacinės instancijos teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo ištaisyti šiuos pažeidimus nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atlikdamas įrodymų tyrimą. Be to, teismas, konstatuodamas minėtą pažeidimą bei pripažindamas jį esminiu BPK pažeidimu, nepateikė motyvuotų išvadų, kad jis sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, o dėl kitų penkių veikų išvis nepateikė jokio juridinio įvertinimo. Tokiu būdu teismas nepagrįstai konstatavo esminius BPK pažeidimus ir be pagrindo, pažeisdamas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Gi iš esmės neišnagrinėjęs H. S. apeliacinio skundo, pats apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kas pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Todėl Kauno apygardos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų, kuriais pirmosios instancijos teismas pripažintas šališku, o nuosprendis neteisėtu ir nepagrįstu

Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismą šališku, o 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu, rėmėsi tuo, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrašyta formuluotė: „H. S. kaltinamas tuo, kad ...“. Remdamasis šia formuluote, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo surašytas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nebuvo nustatyti objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai, o buvo apsiribota kaltinamajame akte išdėstytų nusikalstamų veikų aplinkybių perkėlimu į nustatomąją apkaltinamojo nuosprendžio dalį. Todėl ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo manymu, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą.

Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negalima sutikti. Vien tik paminėta formuluotė nereiškia, jog nuosprendis iš esmės neatitinka reikalavimų, numatytų BPK 305 straipsnyje, ir kad todėl pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinti reikalavimai teismo nuosprendžio aprašomajai daliai, kurioje išdėstomos pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. faktinės veikos aplinkybės.

Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu užtikrinimo pagrindai yra numatyti BPK 44 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalis kalba ir apie kaltinamo asmens teisę į tai, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nušalinimo pagrindai yra numatyti BPK 58 straipsnyje. Jame yra išvardinta, kokiais konkrečiais atvejais BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys negali dalyvauti procese. Be to, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog nušalinimas gali būti pareikštas, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens šališkumu. Taigi, šis punktas numato galimybę pareikšti nušalinimą ir remiantis kitomis aplinkybėmis, tačiau tokias aplinkybes motyvuotai turi nurodyti proceso dalyviai. Teismų praktikoje šio principo esmė atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-202/2005, 2K-446/2009. Remiantis išdėstytais motyvais, galima padaryti apibendrintą išvadą, jog teismo šališkumo klausimas nėra siejamas su reikalavimais nuosprendžio turiniui ir formai. Aptariama frazė yra tik techninė spausdinimo ar kitokiu būdu atlikto teksto formavimo klaida ir nereiškia teismo šališkumo, juolab kad toliau nuosprendyje ši formuluotė nebesikartoja. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas dėl nuosprendžio surašymo pažeidimų, objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių neišnagrinėjimo bei kaltinime išdėstytų nusikalstamų veikų aplinkybių perkėlimo į nuosprendžio nustatomąją dalį neišnagrinėjęs ne tik nuosprendžio, bet ir visos nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje yra pateikta įrodymų analizė ir motyvai dėl veikų kvalifikavimo, todėl toks bylos apeliacinis nagrinėjimas neatitinka BPK 320 straipsnio reikalavimų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas visai nepatikrino bylos pagal pateiktą apeliacinį skundą bei padarė nepagrįstas išvadas dėl teismo šališkumo, tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.