- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- I-3593-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00884-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- K. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. I. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu nuo 2016-07-01 iki 2017-10-23 buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Laikino sulaikymo kamerose, į kurias jis buvo patalpintas, nėra stalo, nėra kur pavalgyti, kriauklės indams plauti, neatitvertas tualetas, drėgna, pelėsis, tokioje patalpoje tekdavo būti nuo 3 iki 6 valandų. Atvykus etapu pietus gaudavo apie 15.00 – 16.00 val., o pusryčius būdavo pavalgęs 6.30 val. ryto, intervalas tarp maitinimų 8 valandos, be to, gaudavo tik duonos, vandens ir konservuotos kiaulienos. Buvo laikomas kamerose, kuriose nepakanka apšvietimo, trūko inventoriaus rūbams susidėti, kamerose šalta, drėgna, pelėsis. Šiaulių TI nėra sudaryta galimybė džiovinti rūbus, apatinį trikotažą ir kitus daiktus. Lovos pasenusios, surūdijusios, išlaužytos. Kamerose , kuriose jis buvo laikomas, nebuvo karšto vandens, nors kitose kamerose, pvz. 107, 108 ir 109, buvo. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius nepatogumus, psichologinį spaudimą, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, kankino nemiga.
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (133 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (117-128 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-07-15 iki 2017-10-24 skirtingose kamerose ir vienam asmeniui teko nuo 3,73 iki 19,87 kv. m. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kas užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumą. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ bei „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma.
Atsakovas nurodo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu tikrino kameras Nr. 101, 86, 60, 27 ir 98, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad kameroje Nr. 101 vizualiai matomo pelėsio nėra, dirbtinė apšvieta neatitiko reikalavimų, tačiau šis pažeidimas pašalintas. Kameroje Nr. 86 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, užfiksuotas nežymus pelėsis, kuris vėliau pašalintas. Kameroje Nr. 60 oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus, kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, galimybė vėdinti kamerą per langus sudaryta, vizualiai matomo pelėsio neužfiksuota, nustatytas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas, kuris vėliau pašalintas. Kameroje Nr. 27 oro temperatūra, dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, galimybė vėdinti kamerą per langus sudaryta, pelėsis neužfiksuotas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 98 pelėsis neužfiksuotas. 2017 m. kovo – gegužės mėn. kameroje Nr. 96 buvo atliktas remontas. Kitos pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tikrintos, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų neužfiksuota. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui.
Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušą nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.
Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas nurodo, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.
Atsakovas nurodo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras. Pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 p. reikalavimo, pagal kurį laikino sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai. Pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas jame negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus. Pareiškėjas jokio prašymo dėl netinkamos lovos nebuvo pateikęs. Vien per ilgas eksploatacijos laikas neleidžia teigti, kad gultai yra surūdiję ir nebuvo tinkami naudoti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Šiaulių TI nenustatė. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas K. I. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-10-23, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko higienos normos reikalavimų bei kitų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Iš byloje esančios 2018-04-17 pažymos Nr. 60/09-13974 (12-21 b. l.) matyti, kad pareiškėjas K. I. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-07-15 iki 2017-10-24, viso 442 dienas, kamerose Nr. 101, 89, 86, 62, 20, 96, 60, 32, 27 ir 98, vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,73 iki 19,87 kv. m., taigi visas 442 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nepakanka apšvietimo, šalta, drėgna, pelėsis. Iš atsakovo į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo metu buvo patikrinta ir pareiškėjo laikymo kamera Nr. 101, vizualiai matomas pelėsis nenustatytas, dirbtinė apšvieta 199±32,0 lx – pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 14 punktas (57-58 b. l.). 2016 m. spalio 5 d. patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 27 ir 98, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, oro temperatūros dydžiai nevertinti, nes matavimo metu kamerose buvo praverti langai, kameroje Nr. 27 nesaugi plytelių danga prie sanitarinio mazgo (pažeidžiamas HN 134:2015 12 punktas), ant sienų ir lubų vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (59-61 b. l.). Kamera Nr. 98 patikrinta ir 2016 m. lapkričio 3 d. patikrinimo metu, tiek ant šios kameros lubų ir sienų, tiek kitoje tikrintoje kameroje Nr. 86 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, kamerose Nr. 86, 98 ir 101 oro temperatūra, dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, vėdinimui per langus sąlygos sudarytos (62-64 b. l.). Pareiškėjo laikymo kameros Nr. 60, 62, 89, 96 ir 98 patikrintos ir 2017 m. vasario 13 d. patikrinimo metu, dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 62, 89 ir 98 atitiko reglamentuojamą, tačiau kamerose Nr. 60 ir 96 nustatytas higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, nes dirbtinė apšvieta nesiekė 200 lx, oro temperatūros dydžiai atitiko kamerose Nr. 60, 62 ir 89, oro temperatūros ir santykinės drėgmės dydžiai kameroje Nr. 98 nevertinti, nes kameroje buvo praversti langai, oro temperatūra kameroje Nr. 96 išmatuota 17°C, t.y., žemesnė, nei reglamentuojama (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), santykinė drėgmė kamerose Nr. 60, 62, 89 ir 96 atitiko higienos normos reikalavimus, vizualiai matomas pelėsis nustatytas tik ant kameros Nr. 96 lubų ir sienų, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (70-73 b. l.). Pareiškėjo laikymo kameros Nr. 86 ir 98 patikrintos ir 2017 m. vasario 28 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad vizualiai matomas pelėsis nuo lubų ir sienų paviršiaus pašalintas (74-75 b. l.). 2017 m. kovo 7 d. patikrinimo metu išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė drėgmė kamerose Nr. 27, 86, 98 ir 101 atitiko reikalavimus, galimybė išvėdinti gyvenamąsias kameras per langus sudaryta, vizualiai matomas pelėsis nustatytas tik ant kameros Nr. 98 lubų ir sienų (pažeidžiamas HN 134:2015 39 punktas). 2017 m. balandžio 4 d. tikrinta kamera Nr. 32, dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko nustatytus ribinius dydžius, vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 60 ir oro temperatūra kameroje Nr. 98 atitiko reglamentuojamą (81-83, 84-85 b. l.). 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad kameroje Nr. 98 vizualiai matomo pelėsio nėra – higienos normos pažeidimai pašalinti (89-90 b. l.). Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2016 - 2017 m. atliktus remonto darbus (28-31, 32-34 b. l.) matosi, kad 2016 m. buvo suremontuota pareiškėjo laikymo kamera Nr. 32, vasario – balandžio mėn. atlikti pelėsio šalinimo, antiseptiko nuo pelėsio užtepimo, grindų, sienų, lubų lyginimo ir perdažymo darbai, sumontuoti nauji vamzdžiai, klozetas, įrengtas sanitarinio mazgo aptvėrimas; 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. kameroje Nr. 101 nuvalytas pelėsis ir nudažytos nuvalytos vietos, atliktas apšvietimo remontas. 2017 metų kovo – gegužės mėn. suremontuota kamera Nr. 96 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, sienos ir lubos nuglaistytos, grindys išklijuotos plytelėmis, pervedžiota elektros instaliacija, sumontuotas klozetas, išmontuoti pertekliniai gultai, perdažyti langai, grotos, gultai (32 b. l.). 2017 m. vasario mėn. gyvenamojoje kameroje Nr. 32 nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija (33 b. l.). Pareiškėjas kameroje Nr. 101, kurioje 2016 m. rugsėjo mėn. nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas, buvo laikomas 2016 m. liepos mėn., pažeidimas buvo pašalintas 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., todėl laikytina, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Kameroje Nr. 98 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017-05-03 iki 2017-10-24, pelėsis šioje kameroje užfiksuotas 2017-03-07, pašalintas tik 2017-07-21, todėl laikytina, kad pelėsis buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pelėsis kameroje Nr. 86 užfiksuotas 2016-11-03, pašalintas 2017-02-28, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2016-09-26 iki 2016-10-01, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 60 nustatytas 2017-02-13, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2016-12-30 iki 2017-01-26, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo metu. Kameroje Nr. 96 dirbtinės apšvietos, oro temperatūros pažeidimai ir pelėsis nustatyti 2017-02-03, ši kamera buvo remontuojama 2017 m. kovo – gegužės mėn., pareiškėjas buvo joje laikomas nuo 2016-12-01 iki 2016-12-27, taigi iki remonto, todėl laikytina, kad pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Kamera Nr. 32 buvo remontuojama 2016 m. vasario – balandžio mėn. ir 2017 m. vasario mėn. (nuvalytos ir perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija), pareiškėjas buvo joje laikomas nuo 2017-01-26 iki 2017-03-30, taigi dalį laiko pareiškėjas buvo laikomas neremontuotoje (remontuojamoje) kameroje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 101 ir 60, neatitinkančiose Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinį apšvietimą, reikalavimų, kamerose Nr. 98 ir 86, pažeidžiant higienos normos 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, kameroje Nr. 96, neatitinkančioje higienos normos 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinį apšvietimą ir 16 punkto, reglamentuojančio oro temperatūrą, bei 39 punkto, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI jis būdavo patalpinamas į laikino sulaikymo kameras, kuriose nėra stalo, nėra kur pavalgyti, kriauklės indams plauti, neatitvertas tualetas, drėgna, pelėsis, tokioje patalpoje tekdavo būti nuo 3 iki 6 valandų. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate, įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, kuriose laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba turi būti gyvenamosiose kamerose. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.
Iš byloje esančios 2018-04-17 pažymos Nr. 60/09-13974 (12-21 b. l.) matyti, kad pareiškėjas K. I., atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių 2016-07-15, 2016-12-01, 2016-12-23, 2016-12-30, 2017-02-15, 2017-04-07, 2017-04-25, 2017-05-16 ir 2017-06-23, viso 9 kartus, buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas Nr. LSP-5, LSP-4 ir LSP-3. Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje apie 2016 metais atliktus remonto darbus nurodyta, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (28-31 b. l.). Į bylą pateiktos ir kamerų Nr. LSP-3, LSP-4 ir LSP-5 fotonuotraukos (37-39 b. l.), iš kurių matosi, kad šiose kamerose yra suolai, stalas ir iš vienos pusės atitverti sanitariniai mazgai (1 t., 134 b. l.). Taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginiai, kad laikino laikymo kamerose nėra kriauklės indams plauti, o sanitariniai mazgai nėra tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, tačiau yra stalai, o galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato, kad laikino sulaikymo patalpos, kurios nėra priskiriamos prie gyvenamųjų patalpų, turi būti aprūpintos stalais, kad jose turi būti kriauklės indams plauti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija, šiose patalpose neįrengdama kriauklių, neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, taigi teisinis reglamentavimas ir dėl sanitarinių mazgų įrengimo laikino sulaikymo patalpose įsakmiai nenumato, kad jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016). Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo kamerose buvo pelėsis ir drėgmė, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjui trumpalaikio laikymo kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, šioje kamerose buvo drėgna, pelėsis, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad tinkamo sanitarinio mazgo aptvėrimo nebuvo ir gyvenamosiose kamerose, jautėsi nemalonus kvapas, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš sanitarinių mazgų įrengimo kamerose lentelės (22-23 b. l.) matosi tik iš ko pagaminta sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcija ir jos aukštis (mūrinė arba OSB, nuo 1,81 iki 2,32 m), tačiau nėra duomenų apie visišką sanitarinių mazgų kamerose izoliavimą. EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo didelės, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, kamerose buvo laikomi ir 5 asmenys, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, trūko inventoriaus daiktams ir rūbams susidėti, lovos, ypač kamerose Nr. 98 ir 96, pasenusios, surūdijusios, išlaužytos. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Pagal Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turėjo būti sanitarinis mazgas, metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas (1 vnt.), taburetė (1 vnt. 1 asmeniui) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas). Pagal Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių darbužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Atsakovas atsiliepime tik išanalizavo teisinį reglamentavimą dėl patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų. Iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (24-27 b. l.), matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra tik stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpinta būtiniausiais baldais, konkrečiai imant, spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, tačiau pareiškėjas jokio prašymo dėl netinkamos lovos nebuvo pateikęs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad patikrinus kamerose esantį inventorių, baldus, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta (62-64, 70-73, 76-80, 81-83, 86-88 b. l.). Taigi byloje esantys dokumentai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sulūžusių lovų.
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Šiaulių TI neatitiko kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2010 m rugpjūčio 16 d. įsakymu buvo nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę, Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m.) (40-41 b. l.). Atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), asmenų išvedimo pasivaikščioti gryname ore laikas reglamentuotas Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje – nuo 8.00 iki 11.30 val. ir nuo 12.30 iki 16.30 val. (50-51 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016-2017 metais atliktų patikrinimų metu pažeidimų pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatė, taigi nėra pagrindo laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo trukmės ar pasivaikščiojimo kiemelių dydžio pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI nėra sudaryta galimybė džiovinti apatinį trikotažą ir asmeninius rūbus. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, išskalbti rūbai įstaigoje grąžinami sausi. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraše ir 2015-11-02 tvarkos aprašo papildyme (42-49 b. l.) nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, patikrinus sąskaitą ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016-10-05, 2016-11-24, 2017-02-13, 2017-04-04, 2017-05-11 atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo ir džiovinimo įranga (2 skalbimo mašinos ir 1 džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas (59-61, 65-69, 70-73, 81-83, 86-88 b. l.). Teisinis reglamentavimas nenumato, kad tardymo izoliatoriuose esantiems asmenims turėtų būt įrengiamos specialios patalpos jų asmeniniams rūbams džiovinti, byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas nebuvo karšto vandens. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas, todėl pareiškėjos pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos
Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI etapu apie 13.30 val., pietus gaudavo apie 15.00 – 16.00 val., o pusryčius būdavo pavalgęs 6.30 val. ryto, intervalas tarp maitinimų 8 valandos, be to, gaudavo tik duonos, vandens ir konservuotos kiaulienos, ko negali užtekti žmogaus organizmui.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Taisyklių 31 punkte sakoma, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.; 32 punktas numato, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių; pagal 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių, 34 punktas numato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Šiaulių TI direktorius 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-356 yra patvirtinęs Sauso davinio išdavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Šiaulių TI, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima buvo užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, tvarkos aprašą (52-54 b. l.), kuriame numatyta sauso davinio išdavimo tvarka, nurodyta, kad asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas pagal valgiaraštį paruoštas ir nuo pusryčių, pietų ar vakarienės likęs maistas, o tokio nesant, išduodamas atitinkamas sausas davinys, kurį pusryčiams arba vakarienei sudaro žuvies konservai, duona arba traški duonelė, arbata su cukrumi arba mineralinis vanduo ar vaisvandeniai, o pietums – mėsos konservai, duona, arba traški duonelė, arbata su cukrumi arba mineralinis vanduo ar vaisvandeniai. Pagal suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58, pietūs Šiaulių TI numatyti nuo 11.30 iki 12.30 val., pareiškėjas nurodo, kad į Šiaulių TI atvykdavo apie 13.30 val., t.y., jau pasibaigus pietų metui, priėmimo į Šiaulių TI procedūros (dokumentų įforminimas, krata, medicininė apžiūra, sanitarinis švarinimas) taip pat užtrunka tam tikrą laiką (apie 2 val.), teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos tarp etapuojamų asmenų maitinimo laikytis konkretaus laiko tarpo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija, išduodama pareiškėjui sausą maisto davinį, pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pareiškėjo maitinimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (233 dienos), neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš jo pastoviai sklindantis nemalonus kvapas, kiti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė (35 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (10 b. l.) negalima daryti išvados, kad dėl laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3230-442/2017, 2018-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1514-552/2018, 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1574-520/2018 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. I. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. I. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.