Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-12816-1102/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2-12816-1102/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08347-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eglė Mauricė
Atsakovas: D. B., S. K.
Ieškovas: R. Č.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Gintarė Gumuliauskienė

Kategorijos

2.3.3.4Tėvystės nustatymas
2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas

Civilinė byla Nr. e2-12816-1102/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08347-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4; 2.3.3.5.; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Gintarei Gumuliauskienei,atsakovams D. B. ir S. K.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Eglei Matonytei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovams D. B. ir S. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovės R. Č. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, teisme gautu 2022 m. balandžio 6 d., atsakovams D. B. ir S. K. (toliau – ir atsakovai), kuriame ieškovas prašo panaikinti nepilnamečio vaiko V. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo duomenis apie vaiko tėvą atsakovą S. K. (nuginčyti S. K. tėvystę) ir nustatyti, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko V. V. B. tėvas. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: (duomenys neskelbtini) atsakovai sudarė santuoką, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio pradėjo faktiškai gyventi skyriumi, nebetvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. 2010 m. gruodžio mėnesį ieškovas pradėjo tvarkyti bendrą ūkį ir gyventi šeimyninį gyvenimą su atsakove. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė sūnus V. V. B. (toliau – ir vaikas), tačiau išimtinai tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija vaiko tėvu gimimo liudijime buvo nurodytas formalus atsakovės D. B. sutuoktinis atsakovas S. K. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaikas nuo pat gimimo žinojo, kad jo biologinis tėvas yra ieškovas. Vaikas su atsakovu S. K. nepalaiko ryšio, nelaiko ir niekada nelaikė atsakovo S. K. nei faktiniu, nei biologiniu tėvu. Kadangi vaikas gimė susituokusiai motinai, o vaiko tėvystė buvo nustatyta vien tik tėvystės prezumpcija, ieškovas siekia teismo keliu nuginčyti šią prezumpciją su tikslu visapusiškai užtikrinti savo vaiko teisę į teisingą vaiko kilmės nustatymą vaiko oficialiame dokumente (gimimo liudijime), siekdamas apginti vaiko teisę į tėvystę. Ieškovo teigimu, prašymas nuginčyti tėvystę ir ją nustatyti visiškai atitinka tiek vaiko, tiek ir šalių teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad nuginčijus tėvystę, vaikas neliktų be tėvo, priešingai – ir toliau turėtų tėvą (asmenį, kurį ir laiko tėvu). Atsakovas S. K. vaiko neišlaikė ir neišlaiko, nepalaiko jokių santykių su vaiku.

2. Ieškovas pateikė prašymą – rašytinius paaiškinimus, kuriame ieškovas prašo tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų ex officio nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senaties institutą ir pripažinti, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei išspręsti nagrinėjamą civilinę bylą iš esmės, pilna apimtimi patenkinant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Prašymą – rašytinius paaiškinimus grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: teisės doktrinoje nurodoma, kad šeimos teisėje nėra jokio specialaus skirsnio ar skyriaus, skirto ieškinio senaties institutui. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nei viena iš Civilinio kodekso trečiosios knygos normų nenustato jokių šios imperatyvios teisės normos išimčių. Kadangi nagrinėjamoje byloje nei viena iš šalių neprašo taikyti jokio ieškinio senaties termino, todėl šioje byloje teismui ex officio taikyti ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė kartu pagyveno nepilnus metus ir išsiskyrė, kai vaikui V. V. B. buvo vos 3 mėnesiai. Iškart po to tiek atsakovė D. B., tiek ir ieškovas susitaikė su savo oficialiais sutuoktiniais ir toliau vedė šeiminį gyvenimą savo oficialiose santuokose, su oficialiais sutuoktiniais susilaukė kitų nepilnamečių vaikų. Ieškovas nenorėjo trukdyti sutuoktinių (atsakovų) šeiminiam gyvenimui, taip pat vengė konfliktų su savo žmona, todėl jo pasimatymai su vaiku V. V. B. vis retėjo ir tapo nereguliariais. Nurodė, kad apie byloje ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko V. V. B. gimimo įraše, sužinojo vos prieš keletą mėnesių, t. y. apie 2022 m. vasario mėnesį, kai jam paskambino atsakovė D. B. ir informavo, jog ruošiasi oficialioms skyryboms su savo sutuoktiniu atsakovu S. K., rengia teismui atitinkamus procesinius dokumentus, nurodė, jog, remiantis tėvystės prezumpcija, vaiko V. V. B. tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas formalus atsakovės D. B. sutuoktinis atsakovas S. K., bei paklausė, ar ieškovas nenori oficialiai pripažinti savo sūnaus V. V. B. tam, kad vaiko asmens dokumentai atitiktų tikrovę. Ieškovui tokia informacija buvo naujiena ir girdima pirmą kartą, kadangi ieškovas visą laiką nuo pat vaiko V. V. B. gimimo buvo įsitikinęs, jog vaiko tėvu jo gimimo liudijime nuo pat jo gimimo buvo įrašytas pats ieškovas. Ieškovas visada pripažino savo sūnų, pirmaisiais trejais jo gyvenimo metais palaikė reguliarų bendravimą su vaiku, jį lankė, juo rūpinosi, vežė į būrelius, vėliau dėl aukščiau nurodytų asmeninių priežasčių tie susitikimai tapo nereguliariais. Tačiau ieškovas turi didelį norą ištaisyti šią situaciją, toliau bendrauti su savo vaiku, to paties nori ir pats vaikas. Ieškovo vertinimu, ieškovas jokia forma ir būdu nepraleido Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko V. V. B. gimimo įraše, sužinojo tik šiais metais vos prieš keletą mėnesių. Nurodė, kad vos sužinojęs apie ginčijamus duomenis, nedelsdamas kreipėsi į advokatę tam, kad būtų inicijuota nagrinėjama byla ir tokiu būdu būtų apgintos ieškovo, kaip vaiko V. V. B. biologinio ir faktinio bei emocinio tėvo, teisės ir teisėti interesai, kad oficialiuose vaiko asmens dokumentuose būtų nurodyta teisinga, tiksli bei teisinę ir faktinę situaciją atspindinti informacija, galiausiai, kad būtų užtikrinta vaiko teisė į savo kilmę ir, žinoma, kad vaikas neliktų be tėvo. Pažymėjo, kad pats vaikas nelaiko atsakovo S. K. savo tėvu, neturi su juo jokio tvirto emocinio ryšio, savo tėvu laiko išimtinai tik ieškovą, nori su ieškovu kuo daugiau bendrauti ateityje ir tvirtinti emocinį ryšį. Teismui nepanaikinus nepilnamečio vaiko gimimo įrašo duomenų apie vaiko tėvą atsakovą S. K. ir oficialiai nenustačius, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, oficialiuose vaiko asmens dokumentuose būtų palikta tikrovės neatitinkanti informacija, prieštaraujanti ir pažeidžianti ne tik prioritetinėmis laikomas vaiko teises bei teisėtus interesus, bet ir ieškovo teises bei teisėtus interesus būti savo paties sūnaus oficialiu tėvu, taip pat ir paties atsakovo S. K. teises bei teisėtus interesus, kuris įstatymo numatyta tvarka šiuo metu privalo teikti išlaikymą ne savo vaikui, kurio neteikė ir neteikia, nepalaiko ryšio su ieškovo vaiku, nėra vaiko nei biologinis, nei faktinis, nei emocinis tėvas. Ieškovas nurodė, kad, jeigu teismas visgi nuspręstų ex officio šioje byloje taikyti ieškinio senaties institutą ir pripažintų, jog įstatyme numatytas ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo vienerių metų senaties terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (2022 m. gegužės 27 d., DOK-95876).

Atsiliepimas

3. Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka (2022 m. gegužės 2 d. DOK-76699).

4. Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka (2022 m. gegužės 3 d. DOK-77575).

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2022 m. balandžio 29 d. išvadą Nr. 1SD-4765-(8.1.27.Mr), 2022 m. balandžio 29 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1ŠTA-227, 2022 m. balandžio 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 1VAIK-120. Dokumentuose nurodyta, kad Tarnyba nustatė, kad nepilnametis kartu su mama, jos sugyventiniu, seserimi gyvena dviejų sujungtų butų būste, kuriame yra 7 kambariai ir kuris, pasak atsakovės, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Namuose švaru ir tvarkinga, būstas su visais patogumais, jame yra visi reikiami baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikams yra skirtas atskiras erdvus kambarys, kuris yra padalintas į berniuko ir mergaitės puses. Kambaryje yra visi reikalingi baldai, sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Vaikas V. V. B. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini). Nuo rugsėjo 1 d. tęs mokslus (duomenys neskelbtini). Vaikas papildomai lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko sveikata prižiūrima (duomenys neskelbtini). Tarnybos išklausomas berniukas nurodė, kad gyvena su mama, mamos draugu ir sese. Nurodė, kad jo biologinio tėčio vardas yra R., o sesės tėtis yra S.. Nurodė, kad S. yra jo draugas, kartu žaidžia krepšinį, susitikę pasikalba. Berniukas pasakojo, kad su R. bendravo vaikystėje, paskutinį kartą matėsi, kai ėjo darytis tyrimų. Pasak vaiko, tuomet truputį pabendravo, pasikalbėjo ir viskas, nurodė, kad norėtų kada nors su R. susitikti, gal pažaisti. Berniukas nurodė, kad su R. kartais susirašo ir susiskambina, tačiau labai retai. Išvadoje nurodyta, kad procesas dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo vaiko interesų gerovei neprieštaraus (2022 m. gegužės 27 d. DOK-95876).

6. Posėdžio metu ieškovo R. Č. atstovė advokatė prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad ieškovas niekuomet nebuvo nusišalinęs nuo tėvyste grindžiamų pareigų, vaiko išlaikymo, gimus vaikui kurį laiką gyveno su atsakove, rūpinosi vaiku. Kurį laiką pagyvenus kartu ieškovas ir atsakovė suprato, kad bendras gyvenimas nesiklosto ir abu grįžo gyventi pas savo sutuoktinius, su kuriais nebuvo nutraukę santuokų. Tiek ieškovui, tiek atsakovei jų šeimose vėliau dar gimė po jaunesnį vaiką, todėl natūraliai bendravimas tiek tarpusavyje, tiek ieškovo su sūnumi V. V. nutrūko. Teigė, kad ieškovas tik dabar sužinojo, kad nėra įrašytas vaiko gimimo įraše tėvu, iki tol tuo nesidomėjo. Sužinojo iš ieškovės, kuri su juo susisiekė, pranešė, kad ji su atsakovu S. K. ketina nutraukti santuoką, nori sutvarkyti vaiko dokumentus. Atstovė patvirtino, kad ieškovui žinomos ir suprantamos iš tėvystės nustatymo kylančios teisės ir pareigos – ieškovas verčiasi (duomenys neskelbtini), taigi turi teisinių žinių. Mano, kad vaikas turi teisę, kad dokumentuose būtų įtvirtinta jo tikroji biologinė kilmė.

Šalies argumentai

7. Atsakovė D. B. posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad formaliai juridiškai V. V. yra atsakovo S. K. sūnus, ji ir atsakovas ketina nutraukti santuoką, nutraukiant santuoką reikalinga spręsti vaiko išlaikymo klausimus, nebūtų teisinga nei atsakovui nustatyti išlaikymo pareigą, nei vaikui likti ne tikrojo tėvo sūnumi. Patvirtino, kad vaikas žino apie savo tikrąjį tėvą (ieškovą), ji su sūnumi apie tai kalbėdavusi vaikui suprantama kalba. Mano, kad jei teismas nuspręstų išklausyti vaiko nuomonę teisme, vaikas jaudintųsi. Jau net ir atvykus vaiko teisių apsaugos specialistams į namus, berniukas jaudinosi. Sūnus supranta, kas yra teismas, posėdžiai, (duomenys neskelbtini), sūnus žino (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad vaikas kažkiek pasimetęs tarp suaugusiųjų reikalų. Vaiko emocinę būseną apibūdintų taip, kad vaikas bijo likti visai be tėvo. Kol atsakovė gyveno su ieškovu, maždaug iki 2016-2017 metų, ieškovas pilnai rūpinosi V. V., vežiojo į būrelius ir kt. O kai šalys grįžo pas savo sutuoktinius, ieškovo bendravimas su vaiku natūraliai tapo mažesnės apimties, nereguliarus. Vėliau gyvenant su sutuoktiniu S. K., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra.

Atsiliepimas

8. Atsakovas S. K. posėdžio metu teigė, kad visuomet žinojo, kad V. V. nėra jo biologinis sūnus, tą rodo ir byloje esantis DNR tyrimas. Berniukas yra šaunus, protingas vaikas. Atsakovui emociškai sudėtinga atsakyti į klausimą, ar jis sutinka dėl jo tėvystės nuginčijimo V. V., nes tam tikrą ryšį jis su berniuku turi, palieka spręsti teismui. Pamena, kad ieškovas yra sveikinęs V. V. su gimtadieniu, kuomet S. K. ir D. B. gyveno kartu šeimoje.

9. Tarnybos atstovė posėdžio metu nurodė, kad Tarnybos vertinimu, ieškinys pareikštas vaiko interesais. Šalių paaiškinimai liudija, kad berniukas žino apie savo tikrąjį biologinį tėvą, tą vaikas nurodė ir išklausomas vaiko teisių specialistų, vaiko nuomonės išklausymo aktas yra byloje. Nors vaikas jau vyresnis nei 10 metų ir su 10-ies metų riba įstatymas sieja vaiko gebėjimą išreikšti nuomonę, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra manytina, kad nėra būtinybės išklausyti vaiką teisme, nes tai sukeltų vaikui papildomą stresą, emocinius išgyvenimus. Visos šalys dalyvauja posėdyje pačios ar per atstovus, taigi, ieškinio tenkinimas atitinka tiek proceso šalių, tiek vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl ieškinio senaties termino

10. Nepilnamečio V. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiko motina yra atsakovė D. B., o tėvas – atsakovas S. K. (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato senaties termino tėvystei nustatyti.

12. Įstatymas senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti sieja su aplinkybe, kada asmuo, siekiantis nuginčyti tėvystę, sužinojo galimai nesąs vaiko tėvas, tačiau ne su vaiko amžiumi (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), todėl tėvystės nuginčijimo klausimas gali būti sprendžiamas ir vyresniam vaikui. Laikoma, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis arba, jei tai buvo motinos sutuoktinis, kad jis negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą).

13. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; ir kt.)) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05).

14. Taigi, nors bendru atveju, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu, tačiau šeimos bylose yra būtina atsižvelgti ir į tai, ar nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas R. Č. kelia reikalavimą nuginčyti atsakovo S. K. tėvystę ir nustatyti, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko tėvas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad vaikas nuo gimimo žino, jog jo biologinis tėvas yra ne kas kitas, o ieškovas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnybos atstovo išklausomas nepilnametis nurodė žinantis, kad jo biologinio tėvo vardas yra R.. Pažymėjo, kad nei vienas proceso dalyvis neprašo taikyti senaties termino. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad apie byloje ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko V. V. B. gimimo įraše, sužinojo apie 2022 m. vasario mėnesį, kai jam paskambino atsakovė D. B. ir informavo, jog ruošiasi oficialioms skyryboms su savo sutuoktiniu atsakovu S. K., rengia teismui atitinkamus procesinius dokumentus.

16. Įvertinus tai, kad ieškovas verčiasi (duomenys neskelbtini), yra mažai tikėtina, kad ieškovas galėjo nežinoti apie sutuoktinio, t. y. S. K. prezumpciją santuokos metu gimusiam vaikui. Pastebėtina, kad atsakovė posėdžio metu teigė, kad berniukas baiminasi likti visai be tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu ne tik nuginčijama, tačiau ir nustatoma tėvystė vaikui, vertintina, kad vaiko interesai nenukentės. Todėl teismas sprendžia, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo reikšti netaikomas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

17. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

18. Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad atsakovų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu ((duomenys neskelbtini)) atsakovei gimė sūnus V. V. B. (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio gimimo įraše, remiantis tėvystės prezumpcija, tėvu buvo nurodytas motinos sutuoktinis atsakovas S. K..

19. Ieškovas R. Č. byloje kelia reikalavimą nuginčyti atsakovo S. K. tėvystę ir nustatyti, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko tėvas. Atsakovai ieškinį pripažįsta, prašo jį tenkinti. Tarnybos vertinimu, ieškinio tenkinimas vaiko interesų gerovei neprieštaraus.

20. Ieškovas pateikė teismui 2022 m. kovo 17 d. Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą teismo medicinos gydytojo, į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąrašą įrašyto specialisto P. P., kurioje nurodyta, kad ieškovas yra biologinis V. V. B. tėvas su 99,999999 proc. tikimybe (2022 m. balandžio 6 d., CBP-8329, 3 priedas).

21. Aukščiau nurodyta specialisto išvada, taip pat proceso dalyvių rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, kuriais pripažinta, kad atsakovai D. B. ir S. K. prieš gimstant vaikui V. V. B. apie metus laiko gyveno skyriumi, netvarkė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, o atsakovė D. B. su ieškovui R. Č. likus 9 mėnesiams iki vaiko gimimo apsigyveno kartu, neginčijamai patvirtina, kad atsakovas S. K. nėra vaiko biologinis tėvas, o ieškovas R. Č. yra vaiko biologinis tėvas.

22. Nustačius biologinį tėvystės faktą, yra svarbu nuspręsti dėl teisinio situacijos kvalifikavimo, įvertinti šalių interesų pusiausvyrą, taip pat geriausius vaiko interesus, nes tėvystės nuginčijimas ir nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis).

23. Tėvystės nuginčijimo bylose prioritetas suteikiamas nepilnamečio vaiko interesams, tačiau jie turi būti vertinami visapusiškai atsižvelgiant į vaiko patyrimą praeityje ir vaiko galimą patyrimą ateityje (2022 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-430/2022).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktiką dažniau formuoja bylose, kuriose dėl tėvystės nuginčijimo kreipiasi savo tėvyste abejojantis asmuo, kuris vaiko gimimo įraše būna įrašytas vaiko tėvu. Tokiose bylose kasacinis teismas yra suformulavęs tokius kriterijus, dėl atsisakymo nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę: 1) yra susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t.

25. Siekiant įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, ir vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius. Pažymėtina, kad galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021).

26. Ieškovo teigimu, jis gyveno kartu su biologiniu sūnumi iki trijų mėnesių, pirmaisiais trejais jo gyvenimo metais palaikė reguliarų bendravimą su vaiku, jį lankė, juo rūpinosi, vežė į būrelius, vėliau, vengdamas konfliktų žmona bei nenorėdamas trukdyti atsakovų santuokiniam gyvenimui, susitikimai su vaiku tapo nereguliarūs. Beveik nuo gimimo nepilnametis augo kartu su ieškove ir jos sutuoktiniu – atsakovu S. K., kuris teigė, kad visuomet žinojo, kad atsakovės sūnus nėra jo biologinis sūnus, tačiau tam tikrą ryšį su berniuku turi, todėl nors ieškinį atsiliepimu pripažino, tačiau teikdamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad jam sudėtinga atsakyti į klausimą, ar jis sutinka dėl jo tėvystės nuginčijimo, paliko šį klausimą spręsti teismui. Remiantis Vaiko išklausymo aktu, nepilnametis V. V. savo biologiniu tėvu identifikuoja ieškovą R. Č., nurodydamas, kad su tėvu bendravo vaikystėje, kartais susiskambina ir susirašo, norėtų susitikti ir kartu pažaisti. Tuo tarpu atsakovą S. K. nepilnametis įvardina kaip sesės tėtį, draugą, su kuriuo kartu žaidžia krepšinį, susitikę pasikalba. Nepaisant tarp vaiko ir atsakovo S. K. siejančio tam tikro emocinio ir dvasinio ryšio, kuris neišvengiamai atsiranda gyvenant kartu, tačiau vaikui neidentifikuojant atsakovo kaip savo tėvo, teismo vertinimu, tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

27. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vaiko ir jo biologinio tėvo abipusį norą bendrauti, atkurti emocinius – socialinius ryšius, Tarnybos išvadą, remiantis prioritetiniu vaiko interesu žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, sprendžia, kad S. K. tėvystė nuginčytina – ir šis nuginčijimas – atsižvelgiant į tai, kad sprendimu yra ir nustatoma vaiko tėvystė – nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Dėl tėvystės nustatymo

28. Ieškovas prašo pripažinti, kad jis yra nepilnamečio vaiko V. V. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.

29. Kaip šiame sprendime jau konstatuota, atsakovas S. K. nėra V. V. B. biologinis tėvas, nėra nustatyta socialinė atsakovo tėvystė. Byloje iš šalių procesinių dokumentų, paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė palaikė artimus santykius su ieškovu, taip pat biologinės tėvystės faktą neginčijamai patvirtina moksliniai įrodymai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Tarnybos išvadą ir vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatytina nepilnamečio V. V. B. tėvystė, jo tėvu pripažintinas biologinis tėvas ieškovas R. Č. (CK 3.148 straipsnis). Teismas vertina, kad ta aplinkybė, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nėra esminė sprendžiant dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

31. Kadangi keliant reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, laikantis CPK nuostatų, byla nagrinėta ginčo teisenos tvarka, atsakovu byloje nurodytas S. K., tačiau, teismo vertinimu, įvertinus bylos pobūdį ir ieškovo interesą, spręstina, kad ieškinys pareikštas išimtinai ieškovo ir atsakovės D. B. interesais, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir atsakovei paskirstant po lygiai. Ieškovui R. Č., už ieškinio reikalavimus sumokėjusiam 178 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės D. B. priteistina 1/2 dalis byloje ieškovo patirtų išlaidų, t. y. 88 Eur.

32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 17,92 Eur, todėl iš ieškovo R. Č. ir atsakovės D. B. į valstybės biudžetą priteistina po 1/2 dalį, t. y. 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti ieškovui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662; įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą turi būti pateikti teismui.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad V. V. B. gimimo įraše būtų pakeisti duomenys apie tėvą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Mauricė