Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5.1.2.;

1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.9.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.3.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.

2016 m. lapkričio 7 d.

viešame tei­siamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

V. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), ne­teis­ta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

V. A. 2016 m. vasario 13 d. apie 18:40 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos vei­kos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu dūrė peiliu sutuoktiniui D. A. į pilvą, taip padarė nukentėjusiajam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdą su pil­va­plė­vės, didžiosios taukinės, žarnų pasaito ir plonosios žarnos pažeidimu, tuo sunkiai sutrikdė sveikatą šei­mos nariui – sutuoktiniui D. A., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straips­nio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamoji V. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Parodė, kad 2016-02-13 namuose su savo vyru D. A. ir kaimynu R. P. pjovė malkas. Po to visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. R. P. pasigėrė ir atsigulė miegoti. Vyras išvažiavo dviračiu į par­duo­tuvę. Kai vyras sugrįžo apie 18 val. 30 min., ėmė įtarinėti, kad ji gulėjo su R. P., užlaužė jai kairę ranką ir prispaudė ją prie stalo. Kai vyras ją paleido, kaltinamoji pagriebė nuo stalo atlenktą peilį ir iš pykčio dūrė juo vyrui į pilvą. Dūrė dėl to, kad daugiau prie jos nesikabinėtų. Pamačiusi, kad su­ža­lo­jo vyrą, paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją pagalbą. Gailisi sužalojusi vyrą. Nenorėjo jo sunkiai sužaloti. Po močiutės mirties vyras namuose dažnai smurtaudavo prieš ją.

Parodymų patikrinimas vietoje metu V. A. parodė, kur įvyko konfliktas tarp jos ir sutuoktinio, kaip jis naudojo prieš ją fizinį smurtą, ir kaip ji sužalojo D. A. (t. 2, b. l. 5-16).

V. A. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2016-02-13 namuose su sutuoktine V. A. ir R. P. pjovė malkas, o po to gėrė stiprų alų ir vyną. Pritrūkus gėrimų nuken­tė­ju­sy­sis dviračiu išvažiavo į parduotuvę. Prie parduotuvės su kaimynu dar išgėrė ir apie 17-17:30 val. grį­žo namo. R. P. rado miegantį. Kadangi yra pavydus, ėmė priekaištauti žmonai, sudavė jai į veidą. Galėjo ir užlaužti jai ranką, tačiau dėl savo girtumo visų aplinkybių neatsimena. Prisimena, kad jam buvo įdurta į pilvą, žmona iškvietė greitąją pagalbą, laikė užspaudusi jam žaizdą. Atvykus greitajai pa­gal­bai jis buvo išvežtas į ligoninę. Šiuo metu jaučiasi visai pasveikęs. Žmonai pretenzijų neturi, nenori, kad jai būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. A. parodė, kur įvyko konf­lik­tas tarp jo ir sutuoktinės V. A., kur jis buvo kai jam įsmigo peilis (t. 1, b. l. 77-84).

Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto garso įrašo apžiūros protokolo maty­ti, kad 2013-02-13 11 val. 34 min. V. A. pranešė pagalbos centrui apie kilusio konflikto su savo vyru aplinkybes, vyro smurtą prieš ją ir dūrimą vyrui peiliu (t. 1, b. l. 111, 112-115).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje (t. 1, b. l. 10-16).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-02-13 apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) V. A. išgertuvių metu konfliktavo su savo vyru D. A., ko pasėkoje peiliu į pilvą sužeidė vyrą. Peilis rastas virtuvėje su raudonos spalvos dėmėmis (t. 1, b. l. 18-19).

Iš peilio apžiūros protokolo matyti, kad peilis sulenkiamas, bendras ilgis 20 cm, ašmenų ilgis – 8,8 cm, plotis storiausioje vietoje – 1,5 cm, rankena metalinė, jos ilgis 11 cm., plotis – 2,5 cm, ant peilio ašmenų yra rusvai raudonos sudžiūvusios skysčio dėmės (t. 1, b. l. 20-27). Peilis perduotas sau­goti Marijampolės AVPK Šakių rajono PK viešosios policijos skyriui (t. 1, b. l. 28, 29).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad D. A. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda su pilvaplėvės, didžiosios taukinės, žarnų pasaito ir plonosios žarnos pažeidimu. Sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu, pvz. peilio geležte ir pan., vienu smūgiu. Suža­lo­ji­mai padaryti veikiant duriančiu pjaunančiu įrankiu, tikėtina, iš priekio nukentėjusiojo atžvilgiu. Kiau­ryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su pilvaplėvės, didžiosios taukinės, žarnų pasaito ir plonosios žar­nos pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti vienu smūgiu. Ka­te­go­riškai nurodyti, ar sužalojimai galėjo atsirasti tokiu būdu, kaip nurodoma užduotyje, nepakanka duo­menų (t. 1, b. l. 41).

Specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sužalojimas – kiau­ry­mi­nė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su pilvaplėvės, didžiosios taukinės, žarnų pasaito ir plonosios žarnos pa­žeidimu, mažai tikėtina, kad galėjo atsirasti V. A., esant pasilenkus ant stalo ir atbula dešine ranka metant peilį atgal, bei pataikius į pilvą D. A., kai atstumas nuo stalo iki pečiaus kampo, kur tuo metu stovėjo D. A. – 2,20 m, nes paprastai, tokio pobūdžio, kaip pateiktas peilis turėtų kontaktuoti su kokiu nors daiktu rankenos laisvąja dalimi. Be to, buvo panaudota nemaža jėga, reikalinga pažeisti rūbus, odą, poodį, pilvo tiesiojo raumens dešinį lapelį, pilvaplėvę, žarnų pasaitą, žarnas (t. 1, b. l. 47-49).

V. A. 2016-02-16 19:53 val. alkoholio matuokliu nustatytas 2,03 promilių gir­tumas. (t. 1, b. l. 116).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis, paimtas įvykio vietoje (t. 1, b. l. 18-19), kuris apžiūrėtas (t. 1, b. l. 20-27).

Iš pažymos apie V. A. šeimos sudėtį (t. 1 b. l. 123) ir V. A. asmens duomenų pažymos matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra susituokę nuo 1997-01-31 (t. 1, b. l. 126).

Kaltinamosios V. A. teisme duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės apie D. A. sužalojimą yra nuoseklios, logiškos ir ati­tin­ka nukentėjusiojo D. A. pa­ro­dy­mus, specialisto išvadas ir visus kitus aukščiau ap­rašytus įrodymus, todėl teismas nemato prie­žas­čių abejoti teismo posėdyje kaltinamosios V. A. pateiktų parodymų tei­sin­gumu. Nedi­deli nu­ken­tėjusiojo D. A. ir kaltinamosios V. A. paro­dy­mų skir­tumai dėl nu­si­kaltimo padarymo aplinkybių ikiteisminio tyrimo eigo­je, teismo nuomone, susiję su šių asmenų gir­tu­mu įvykio metu ir dėl to galimu iškreiptu aplinkybių suvokimu. Šie skirtumai nepa­neigia šių paro­dy­mų įro­do­mo­sios vertės, todėl teismas šiais pa­ro­dy­mais vadovaujasi.

Spe­cia­lis­tų išvados ir visi kiti paminėti by­los įrodymai taip pat atitinka ir iš esmės patvirtina kaltinamosios ir nuken­tė­ju­sio­jo nu­ro­dytas aplinkybes.

Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina V. A. kaltę sunkiai sutrikdžius sutuoktinio D. A. sveikatą.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sunkiai sutrikdyti, ir to nori.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pilvas (krūtinė) yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į pilvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai su­vok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos su­ža­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikš­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis D. A., tiek kal­ti­na­mo­ji V. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvy­ko neti­kė­tai. Tuomet V. A. ir smogė nu­ken­tėjusiajam peiliu, kuris virtuvėje ant stalo buvo likęs padėtas po išgertuvių. Byloje nėra duomenų, kad V. A. būtų turėjusi išanks­tinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti D. A.. Kaltinamoji dūrė tik vieną kartą. Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis aplinkybėmis kaltinamosios tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į D. A. prieš ją pavartojo smurto veiks­mus. Įver­ti­nęs byloje ištirtų įro­dymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kal­ti­na­mo­ji V. A., bū­da­ma pa­kal­ti­na­ma (t. 1, b. l. 121), pakan­ka­mos gyvenimo patirties, staiga ki­lu­sio buitinio kon­flikto metu smog­dama D. A. gana ilgu, smai­liu ir aštriu peiliu į pa­vo­jingą sveikatai pilvo sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jos veiksmai pa­vo­jingi kito asmens sveikatai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­jo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, ją tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiojo sveikatos su­trik­dymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Esant šioms aplinky­bėms, teis­mas kons­tatuoja, jog V. A. savo šeimos nario – sutuoktinio D. A. sveikatą sunkiai su­trik­dė veikdama neapibrėžta tyčia.

Kaltinamoji V. A. nurodė, kad su­tuoktiniai dažnai konfliktuodavo, nukentėjusysis smurtavo prieš kaltinamąją. Nukentėjusysis D. A. neneigė šių faktų. Iš byloje esančių do­ku­mentų: pažymos apie D. A. baustumą administracine tvarka (t. 1, b. l. 85-89), Marijampolės AVPK pažymos (t. 1, b. l. 90), pažymos apie D. A. teistumą (t. 1, b. l. 91-92), nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 96-97, 98), baudžiamojo įsakymo (t. 1, b. l. 100-101) matyti, kad nukentėjusysis D. A. ne kartą konfliktavo su kaltinamąja, vartojo prieš ją smurtą ir dėl to buvo baustas. Kaltinamosios parodymus apie prieš pat nusikalstamą veiką nukentėjusiojo prieš kal­ti­na­mą­ją pavartotą smurtą patvirtina ir pats D. A.. Šios aplinkybės, taip pat faktas, kad konfliktas vyko namuose, kur po išgertuvių miegojo R. P. (t. 1, b. l. 104), patvirtina, kad konfliktinė situacija prasidėjo dėl nukentėjusiojo kaltės, kad nukentėjusiajam sugrįžus į namus ir pirmam panaudojus prieš kaltinamąją fi­zinį smur­tą – sudavus į veidą ir užlaužus ranką, kaltinamoji pagriebė ant stalo buvusį peilį ir dūrė juo nu­ken­tėjusiajam. Tačiau įvertinęs visumą bylos duomenų – kaltinamosios girtumo laipsnį įvykio metu, nukentėjusiojo smurto pobūdį, aplinkybę, kad nukentėjusysis ir anksčiau vartodavo pa­na­šaus pobūdžio smurtą, kad jis neturėjo jokių įrankių, kaltinamajai nėra užfiksuota kūno su­ža­lo­ji­mų, teis­mas konstatuoja, jog nukentėjusiojo D. A. smurtiniai veiksmai prieš V. A. neteikė pa­grin­do kaltinamajai spręsti, kad kilo pa­vo­jus jos svei­ka­tai ir atsirado bū­ti­numas gintis, t. y. smogti peiliu nukentėjusiajam į pilvą, taip sunkiai su­trik­dant D. A. sveikatą. Tokie kalti­na­mo­sios veiksmai neatitiko kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sąlygų, nustatytų BK 28 straips­nio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad V. A. padaryto sunkaus D. A. svei­ka­tos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip padaryto peržengiant būtinosios gin­­ties ribas. Be to ir pati nurodė, kad smogė nukentėjusiajam iš pykčio. Tačiau nurodytus nukentėjusiojo veiksmus teismas ver­tina kaip rizikingus ir provokuojančius.

Kadangi V. A. sunkiai trikdė savo šeimos nario – sutuoktinio sveikatą, todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

V. A. inkriminuotas BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kva­lifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką pada­riu­siam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nu­si­kal­timams užkirtimas) išskiria bausmės teisin­gu­mo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kal­ti­nin­ko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nus­ta­ty­da­mas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos ka­te­gorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straips­nio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso ben­dro­sios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisin­ga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atve­jais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Byloje nėra aplinkybių, tei­kian­čių pagrindą taikyti V. A. BK 62 straipsnio nuos­ta­tas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę V. A., atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pa­vo­jingumo laips­nį – nors kal­ti­na­mo­sios V. A. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sun­kių nusikaltimų ka­te­go­rijai, tačiau jos padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam D. A. būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Pats D. A. nurodė, kad yra visiškai pasveikęs, kaltinamajai jokių pretenzijų neturi, prašo neskirti jai laisvės atėmimo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamą veiką kilo staiga, ūmiai, dėl rizikingo nukentėjusiojo elgesio. V. A. yra vidutinio amžiaus (gi­mu­si 1975 m.), anks­čiau nebu­vo teista (t. 1, b. l. 117), buvo bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 118-119), psichiatro ir narko­lo­go įskaitoje neį­ra­šyta (t. 1, b. l. 121), nedirba, gy­ve­na­mojoje vietoje nusiskundimų ja nėra (t. 1, b. l. 124), kaltinamoji turi besi­mo­kan­čią nepilnametę dukrą (t. 1, b. l. 123). Iš visų šių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręsti, kad V. A. nėra linkusi nusikalsti ir nu­sikalto atsitiktinai.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. A. pati iš karto pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką bendruoju pagalbos telefonu. Toliau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamoji sava­noriškai, nuosekliai išdėstė visas savo nu­si­kalstamos veikos padarymo aplinkybes, nors ir tvirtino, kad D. A. sužalojo peilį į jį mes­da­ma. Teisme visas aplinkybes V. A. patvirtino ir nurodė, kad peilį ne metė, o juo dūrė D. A., ką teismas pri­pa­žįsta visiškai atitinkant visus kitus bylos įrodymus ir esant teisin­ga. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji taip pat pripažino savo kaltę, išreiškė apgai­les­ta­vi­mą dėl pa­da­ryto. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pri­pa­žinti esant BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punkte numatytą V. A. atsakomybę leng­vi­nan­čią aplinkybę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įta­kos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kalti­nin­ko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nu­ken­tėjusiojo veiks­mus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis są­mo­ningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nu­kentėjusysis neat­sargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nu­ken­tė­ju­sysis leng­va­bū­diškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nu­si­kalstamą kalti­nin­ko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizi­kin­gas nukentėjusio as­mens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo mo­ra­lės nor­moms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, netei­sė­ti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/­2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

Iš bylos medžiagos ir aplinkybių matyti, kad įvykio dieną tarp sutuoktinių kilo konfliktas, D. A. kaltino žmoną neištikimybe, sudavė jai į veidą, užlaužė ranką ir prispaudė prie kalti­na­mą­ją prie stalo. Nukentėjusiojo veiksmai buvo smurtiniai. Todėl teis­mas šiuos nu­ken­tėjusiojo tyčinius veiks­mus vertina kaip moraliai nepri­im­ti­nus, rizikingus, nukreiptus į kal­tinamąją, kurie galutinai nulė­mė staigią kaltinamosios reakciją ir nu­si­kals­tamą veiką prieš nuken­tė­ju­sįjį. At­kreip­ti­nas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis D. A. taip pat buvo var­to­jęs alkoholinius gė­rimus, kas, teismo nuo­mo­ne, taip pat turėjo įtakos konfliktinei situacijai kilti. Įvertinęs šias ap­lin­kybes teis­mas pri­pažįsta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamosios V. A. atsakomybę leng­­vina ap­lin­ky­bė, kad nusi­kals­tamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elge­sys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Po nusikalstamos veikos padarymo V. A. buvo kons­ta­tuotas 2,31 promilių neblai­vumas, kas atitinką vidutinį girtumo laipsnį. Pati kaltinamoji patvirtino, kad buvo išgėrusi al­ko­ho­linių gėrimų ir pripažino alkoholio įtaką jos veiksmams. Teismas sprendžia, kad toks gir­tu­mo laips­nis turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ir kad ši aplinkybė yra sunkinanti kaltinamosios atsa­ko­mybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismo manymu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltina­mo­sios V. A. asmenybės bei jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teismas daro išvadą, kad V. A. paskyrus ir minimalią inkriminuoto nusikaltimo sank­cijoje nu­ma­ty­tą dvejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę savo rūšimi ji būtų per griežta, tokios baus­mės paskyrimas aiškiai prieštarautų tei­sin­gumo prin­ci­pui ir nepasieks bausmei keliamų tikslų. Teismo nuomone, baus­mės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­ją nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus, pritaikius jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pas­kyrus švel­nesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės dydį ir paskiriant įpareigojimus. Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji, gyvendama su nu­ken­tė­ju­siuoju var­tojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos jų konfliktiškiems santykiams, V. A. įpareigotina per laisvės ap­ri­bojimo laikotarpį nevartoti alko­ho­linių gėrimų, kas galėtų turėti tei­gia­mą įtaką jos elgesiui (BK 48 str. 7 d.). Kadangi kaltinamoji padarė smurtinę nusikalstamą veiką, ji įpareigotina neatlygintinai išdirbti nus­tatytą kiekį valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstai­go­se ar nevalstybinėse orga­ni­za­ci­jo­se, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos rei­kalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. 2016-02-13 buvo sulaikyta Lie­tuvos Res­publikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka (t. 1, b. l. 129), paleista – 2016-02-15 (t. 2, b. l. 17). Sulaikymo laikas įskai­tomas į kaltinamajai skiriamą bausmę BK 65 ir 66 straipsnių tvarka.

V. A. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-15 buvo paskirta kar­domoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 19-20). Kadangi kaltinamajai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė, kardomoji priemonė panaikinama nuo bausmės vykdymo pradžios.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2800,15 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nu­ken­­tė­ju­siojo D. A. gydymą (t. 1, b. l. 33) Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) pa­da­ry­mo faktas pa­tvir­tinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieškinio pri­dė­ta pažyma (t. 1, b. l. 34). Kaltinamoji V. A. su ieškiniu sutinka, todėl ieš­ki­nys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis, paimtas įvykio vietoje, saugomas Marijampolės AVPK Šakių rajono PK (t. 1, b. l. 28, 29), yra mažavertis, todėl sunaikintas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos V. A. išlaidos sudaro 89,75 eurų. Nurodytos išlaidos laikyti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokatės dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kaltu, turi teisę nu­spręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­das, susidariusias dėl bū­ti­no gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsi­žvelg­damas į kaltinamojo turtinę pa­dėtį, gali šių išlaidų iš jo nepri­teisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinęs tai, kad kaltinamoji V. A. turi nepilnametę dukrą, nedirba, nėra duomenų apie kokias nors kitokias jos pa­ja­mas ir turtą, todėl Valstybės ga­ran­tuo­jamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos tu­rė­tos išlaidos advo­kato pa­gal­bai apmokėti iš V. A. nepriteisiamos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

V. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straips­nio 2 dalies 3 punkte, ir vado­vau­jantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti ją laisvės apri­bo­ji­mu dvejiems metams.

Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, 66 straipsnį į paskirtą bausmę įskaičius laiką, V. A. išbūtą laikinajame su­lai­kyme – 2016 m. vasario mėn. nuo 13 d. iki 15 d., vieną sulaikymo dieną pri­ly­ginus dviem lais­vės apribojimo dienoms – viso dvi sulaikymo dienas pri­ly­gi­nus keturioms laisvės ap­ri­bojimo dienoms, galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą vieneriems metams vienuolikai mėne­sių dvidešimt šešioms dienoms.

Remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, V. A. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu įpareigoti V. A. nevartoti alkoholinių gėrimų.

Bausmės pradžią V. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę V. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. A. Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2800,15 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų 15 centų) žalos atly­ginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.