- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-43628-989/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27401-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Pareiškėjas
- Ž. B., G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (ZOOM platformoje) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Ž. B. ir G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai Ž. B. ir G. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų Ž. B. ir G. P. motinai S. P., pareiškėjų tėvas J. P. priėmė mirusios sutuoktinės S. P. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjai nurodė, kad po tėvo J. P. mirties kreipėsi į Vilniaus m. 10-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notaras, susipažinęs su registrų duomenimis ir įpėdinių pateiktais dokumentais apie pareiškėjų šeiminius ryšius, nustatė, kad pareiškėjų motinai S. P. mirus dar (duomenys neskelbtini), jų tėvas J. P. dėl sutuoktinės palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.
3. Nurodė, kad po J. P. mirties įpėdinių paveldimą turtą sudaro butas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. (duomenys neskelbtini) mirė būdama santuokoje. Iš to yra akivaizdu, kad 1992 m. rugsėjo 7 d. pagal 1991 m. gegužės 28 d. butų privatizavimo įstatymą privatizuotas butas, 2000 m. kovo 31 d. pasistatytas garažas bei 2008 metais įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
4. Teigė, kad nuo 1975 metų daugybės ligų kamuojama pareiškėjų motina S. P. nuo (duomenys neskelbtini) buvo oficialiai pripažinta visiškai nedarbinga dėl fizinio neįgalumo ir reikalinga pašalinės globos. Kažkuriuo momentu paralyžiuota, suprantama jau negalėjo ir pati pasirašyti sutuoktiniui J. P. 2003 metais išduoto įgaliojimo disponuoti jos turtu, ir visiškai pasitikėdama ją daugiau kaip 30 metų namie iki pat jos (duomenys neskelbtini) mirties slaugiusiu ir globojusiu sutuoktiniu bei, tikėtinai kaip ir jis klysdama dėl bendro turto teisinio režimo, testamento nebuvo sudariusi.
5. Pareiškėjai teigė, kad priežastis, dėl kurios pareiškėjų tėvas J. P. mirus pareiškėjų motinai S. P. nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, išaiškėja analizuojant šeimos istorijos aplinkybes bei visumą prie pareiškimo pridedamų rašytinių įrodymų. Tokia priežastimi buvo J. P. klaidingas įsivaizdavimas esant viso šeimos turto vienasmeniu savininku. Teisinio pagrindo tokiam klaidingam manymui nebuvo, bet faktinio pagrindo teisinio išsilavinimo neturinčio asmens klydimui buvo gausu.
6. Taip pat nurodė, kad pareiškėjų tėvas J. P. daugiau kaip 20 metų faktiškai kaip savo nuosavą rūpestingai ir apdairiai valdęs ir išlaikęs nuo 1981 m. visiškai neįgaliai sutuoktinei priklausantį turtą, po jos (duomenys neskelbtini) mirties tiesiog pratęsdamas jam įprastą buto, garažo ir automobilio išlaikymo bei rūpinimosi jais rutiną, J. P. sutuoktinės S. P. palikimą priėmė ne tiek paraidžiui įstatymo nuostatai pradėdamas jos turtą valdyti, kiek tiesiog rutiniškai pratęsdamas jam įprastą šeimos turto valdymą. Neskirdamas dėl labai tikėtinai klaidingo įsivaizdavimo esant vieninteliu buto savininku dėl to, kad orderį butui vietos savivaldos institucija 1991 m. išrašė jo vardu, visa eilė kitų sutarčių dėl buto ir kiti buto dokumentai – irgi išrašyti tik jo vardu, viešame nekilnojamo turto registre buto ir garažo savininku nurodytas tik jis vienas.
7. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. P. ir S. P. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo teigė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Taip pat prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
8. 2025 m. gruodžio 12 d. teisme gauti pareiškėjų papildomi rašytiniai paaiškinimai.
Šalies argumentai
9. 2025 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu pareiškėjai Ž. B. ir G. P. ir jų atstovas advokatas Telesforas Urbaitis palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2025 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K. nurodė, kad J. P. yra pareiškėjų tėvas. Teigė, kad J. P. buvo artimiausias kaimynas. Nurodė, kad miręs J. P. rūpindavosi savo sutuoktine bei butu. J. P. buvo išsilavinęs žmogus, aktyvus, atsakingas už laiptinę, viską organizuodavo, prižiūrėdavo laiptinę, rinkdavo pinigus už laiptinę, elgėsi kaip seniūnas.
11. 2025 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad J. P. buvo liudytojo kaimynas, pareiškėjai jo vaikai. Nurodė, kad J. P. turėjo sutuoktinę. Teigė, kad J. P. buvo aktyvus, savarankiškas asmuo, taip pat buvo būtų laiptinės įgaliotas asmuo. Nurodė, kad J. P. buvo buto savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
12. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina S. P.. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad S. P. mirė santuokoje – sutuoktinis J. P., turėjo du pilnamečius vaikus, t. y. pareiškėjus Ž. B. ir G. P..
14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjų tėvo J. P. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2000 m. kovo 31 d. Garažų statybos bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą J. P. priklauso 2008 m. spalio 18 d. įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Tarp mirusiojo J. P. ir mirusiosios S. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini); garažas, esantis (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgytas mirusiojo J. P. ir mirusiosios S. P. santuokos metu, todėl pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
17. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
18. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad J. P. po sutuoktinės S. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. J. P. po sutuoktinės S. P. mirties valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti įrodymai: pažymos apie mokėtinas sumas už komunalines ir namo eksploatavimo paslaugas, UAB Vilniaus vandenys pateiktas kliento kodas bei sąskaitų mokėtojo informacija, banko sąskaitų išrašai, AB „Lietuvos draudimas“ busto draudimo mokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), būsto draudimo liudijimas, UAB „Naujoji Pilaitė“ mokomieji pranešimai, 2025 m. birželio 30 d. 435-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma; be to, J. P. nuo 1992 m. sausio 6 d. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Liudytojai neprieštaraujančiais parodymais taip pat paaiškino ir patvirtino aplinkybę, kad J. P. buvo vienintelis asmuo rūpinęsis ne tik butu, esačniu (duomenys neskelbtini), tačiau ir namo laiptinės reikalais.
19. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju <...> ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą <...> yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
20. Nagrinėjama situacija iš esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje pripažįstamą palikimo priėmimą faktiškai jį pradėjus valdyti. Pažymėtina, kad mirusiojo J. P. veiksmus nesikreipti į notarą po sutuoktinės S. P. mirties galėjo pagrįstai sąlygoti aplinkybė, kad minėtas nekilnojamasis turtas VĮ „Registrų centre“ buvo registruotas vien jo vardu, o miręs J. P. dėl sutuoktinės S. P. ligos ilgą laiką vienas rūpinosi visu turtu, kas nepasikeitė ir po S. P. mirties (duomenys neskelbtini).
21. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taigi pripažintina, kad (duomenys neskelbtini) miręs J. P. priėmė visą palikimą, likusį po jo sutuoktinės S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, Esantį (duomenys neskelbtini), taip pat pagal VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą J. P. priklausantį 2008 m. spalio 18 d. įsigytą automobilą (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Pažymėtina, kad nuoseklūs pareiškėjų paaiškinimai ir liudytojų parodymai, atitinkantys tiek pareiškėjų žodinius paaiškinimus, tiek byloje surinktus rašytinius įrodymus, patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes. Taigi iš byloje esančių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjų tėvas J. P. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl sutuoktinės L. B. palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės S. P. mirties likusį turtą.
23. Po S. P. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos, Testamentų registre nėra įregistruotų S. P. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. P. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų tėvas J. P. po sutuoktinės S. P. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.51 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjų tėvas J. P. po sutuoktinės S. P. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. P. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. J. P. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad J. P. palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
25. Vadovaudamasis nurodytais motyvais ir byloje esančiais duomenimis, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų tėvas J. P. po sutuoktinės S. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjų Ž. B. ir G. P. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams Ž. B. ir G. P. nustatytinas J. P. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.