Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui O. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui O. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio sūnaus M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis sūnus M. P. yra atsakovo sūnus, bei, kad nepilnamečio sūnaus M. P. gimimo liudijimo duomenys dalyje, kur jo tėvu turi būti įrašytas atsakovas, turi būti pakeisti; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. P. po 250,00 Eur, mokamų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui M. P. įsiskolinimą, iš viso 7090 Eur; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. rugpjūčio 9 d. teisme gautas šalių prašymas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti visiškai – pripažinti atsakovą M. P. tėvu, o M. P. pripažinti atsakovo sūnumi bei pakeisti M. P. gimimo liudijimo duomenis, jo tėvu įrašant O. A.. Prašyme nurodoma, kad atsakovas pripažįsta ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo nepilnamečiui vaikui M. P., o taikos sutartimi šalys išsprendė nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo klausimus, todėl prašo šią taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalies taikymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Šioje byloje atsakovas iš esmės pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, o dėl kitų reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)ieškovei gimė sūnus M. P., kurio gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytais duomenimis vaiko motina yra ieškovė I. P., jo tėvas nenurodytas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK, numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Atsakovo O. A. pateiktame atsiliepime bei šalių pareiškime nurodyta, kad atsakovas pripažįsta, kad jis yra vaiko M. P. tėvas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu bendravo nuo 1998 metų ir palaikė artimus santykius, o nuo 2002 metų šalys kartu apsigyveno ir pradėjo vesti bendrą ūkį. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. P.. Atsakovas rūpinosi ieškove tiek jai būnant nėščiai, taip pat jis dalyvavo sūnaus gimdyme bei rūpinosi ieškove ir sūnumi po jo gimimo. Byloje nebuvo atlikta genetinė biologinė tėvystės teismo ekspertizė, tačiau atsakovas patvirtino ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko M. P. tėvas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė ir atsakovas artimai bendravo, įvertinus tai, kad atsakovas pripažįsta, jog yra nepilnamečio M. P. tėvas, teismas konstatuoja, kad atsakovas O. A. yra ieškovės sūnaus M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis., CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Ieškovui O. A. išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo pakeisti duomenis gimimo liudijime

Teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 42, 103, 112.5 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują gimimo liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti pakeisti gimimo liudijimo dalį apie tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga išduos naują gimimo liudijimą suteiktos kompetencijos ribose, priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pakeisti nepilnamečio vaiko gimimo liudijime duomenis, įrašant atsakovą, yra perteklinis, todėl netenkinamas.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir atsakovė dėl dalies reikalavimų – nepilnamečio vaiko išlaikymo iki vaiko pilnametystės, ir išlaikymo įsiskolinimo sudarė taikos sutartį, prašė teismo ją patvirtinti ir dėl šių reikalavimų civilinę bylą nutraukti.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Iš teismui pateiktos šalių taikos sutarties matyti, kad šią sutartį sudariusios šalys geranoriškai susitarė dėl vaikui teiktino išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, nurodydamos, kad joms yra žinomos ir suprantamos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnis).

Taikos sutartis tvirtintina, nes jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepilnamečių vaikų, šalių ir kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (CK 6.983-6.986 straipsniai) ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tačiau neapribojama šalių teisė, paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms ar pasikeitus faktinei situacijai, kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo minėtoje normoje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės šalys rengiantis bylai susitarė dėl ginčo išsprendimo tarpusavio nuolaidų būdu, į tai, kad klausimas dėl vaiko kilmės negali būti taikos sutarties objektu, o tokios taikos sutarties tvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, byla buvo išnagrinėta iš esmės ginčo teisenos tvarka.

Byloje ieškovė reiškė du reikalavimus – dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl byloje turėjo būti sumokėtas iš viso – 303,00 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 228,00 už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (68 Eur + 160 Eur)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė, pareikšdama ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti tėvystę, o už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (CPK 83 straipsnis 2 dalis). Kadangi šalys užbaigė bylą taikos sutartimi, ieškovei grąžintina 75 procentai, t. y. 56,00 Eur (taikant įstatyminę mokesčių apvalinimo taisyklę), jos teismui sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Žyminį mokestį pavedama grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys rengiantis bylą nagrinėti teisme susitarė dėl ieškovės reikalavimų, todėl darytina išvada, kad atsakovas nevengė ir sutiko su savo įsipareigojimais, todėl įvertinus šalių elgesį, bei tai, kad šalys taikos sutartimi susitarė pasilikti prie savo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nei ieškovei (už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo), nei valstybei (už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo) nepriteistinos (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. P., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 7 d. šalių I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą sūnui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 et) kas mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. O. A. perveda išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą į M. P. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Barclays banke (Sort code: 20-89-56).

2. I. P. ir O. A. patvirtina, kad O. A. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ieškovei nepilnamečio vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 2132 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt du eurus 00 ct);

3. O. A. pripažįsta išlaikymo įsiskolinimą 6138 Eur (šeši tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai 00 et) sumai, susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d..

4. 3 (trečiame) punkte nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą atsakovas sumoka per 36 mėnesius nuo šios sutarties patvirtinimo teisine dienos, mokėdamas lygiomis dalimis, t. y. po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 et) kas mėnesį.

5. Atsakovo O. A., mokamą sūnui M. P. išlaikymą, uzufrukto teise tvarko jo mama I. P..

6. Ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų likusiai ieškinio dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo daliai.

7. Kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nereikalauja jų atlyginimo iš priešingos šalies.

8. Šalys prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų patvirtinti šią Sutartį, o civilinės bylos Nr. e2-560-995/2018 dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo tarp Šalių nutraukti.

9. Šalys patvirtina, kad joms žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. po taikos sutarties patvirtinimo teisme ginčas pagal pareikštus reikalavimus laikomas išspręstas galutinai ir šalys negalės kreiptis j teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

10. Sutartis yra vykdoma ir aiškinama pagal Lietuvos Respublikos teisę.

11. Visi ginčai tarp Sutarties Šalių sprendžiami derybų keliu, o neišsprendus - Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kompetentingame teisme.“

Grąžinti ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį 2019 m. sausio 8 d., mokėjimo nurodymu Nr. 12, AB „Swedbank“ banke. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-560-995/2019 dalį pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui O. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą, įregistravusiam Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.