Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta – 30 arešto parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 5, 8 ir 10 punktais arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nustatant pareigas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 4 d. ir konfiskuotas automobilis ,,F. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M., 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 07.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0275, nustatytas 1,65 promilės neblaivumas.

Taip pat jis, žinodamas, kad 2023 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. vasario 16 d., jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 07.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0275, nustatytas 1,65 promilės neblaivumas, tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis G. M. 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 07.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0275, nustatytas 1,65 promilės neblaivumas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo 2024 m. rugsėjo 10 d. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl G. M. pripažintinas kaltu ir baustinas.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, taip pat ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas G. M. dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, pasitvirtino.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 26 d. teismo nuosprendžiu, G. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 4 d., tačiau kaltinamasis G. M., ignoruodamas jam nustatytą draudimą, 2024 m. rugsėjo 10 d. vairavo transporto priemonę, kai ši teisė atimta, o taip pat 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 07.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę, automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0275, nustatytas 1,65 promilės neblaivumas. Šiais savo veiksmais jis vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog G. M. buvo žinoma, apie tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 26 d. teismo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje jam pasirašytinai išaiškintas nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės turinys bei jos nevykdymo teisinės pasekmės. Nors byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimų sistemingumą, tačiau nagrinėjant bylą ištirti įrodymai G. M. padarytą baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi pažeidimą leidžia vertinti kaip piktybinį dėl žemiau pateikiamų motyvų.

Nagrinėjant bylą ištirti įrodymai G. M. vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę leidžia vertinti kaip piktybinį – kaltinamasis draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pirmą kartą pažeidė nepraėjus nei metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir po to, kai buvo supažindintas Probacijos tarnyboje su bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, kadangi G. M. pripažino, kad lankėsi Probacijos tarnyboje bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad trumpais atstumais vairuodavo automobilius, kuriuos įsigydavo taisyti, vėliau juos parduodavo. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 2024 m. balandžio 2 d. G. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalį, ANK 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. balandžio 2 d. 19.15 val. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta bei viršijo leistiną greitį. Be to, kaltinamasis G. M. baudžiamojo poveikio priemonės laikymąsi pažeidė darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. tokį patį nusikaltimą, už kurį jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 26 d. teismo nuosprendžiu ir buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamojo padaryto pažeidimo piktybiškumą rodo ir tai, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. G. M. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį bei jos atlikimo tvarką, suvokė savo pareigą bei žinojo, kokie padariniai kyla už šių pareigų nevykdymą, suprato, jog nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei neabejotinai suvokė, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas, norėjo taip elgtis. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad G. M. veiksmuose nustatyti visi BK 243 numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, todėl G. M. pripažintinas kaltu ir baustinas.

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. M. iš karto pripažino savo kaltę. Atitinkamai, teismas dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįsta nustatyta kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad G. M. praeityje teistas vieną kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, kaltinamasis G. M. baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka (b. l. 97-103). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje registruotas, diagnozė (F10.2) (b. l. 92), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 88). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Nr. 93TPK-1172/2024 duomenimis kaltinamajam G. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 94). Kaltinamasis G. M. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje..

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tiek arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas neatgrasė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirti straipsnių sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos bausmės. Paskyrus šios rūšies bausmę kaltinamajam, bausmės tikslai nebūtų pasiekti bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi pastovių pajamų. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, G. M. skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra tinkama ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti G. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas kaltinamajam skirtinas arešto bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, tačiau už jį didesnis. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Byloje neginčytinai įrodyta, jog G. M. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nors šią teisę yra praradęs. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis G. M. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad G. M. vairavo neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką ir administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamojo G. M. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam G. M. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 123-125).

G. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis).

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Nors iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2024 m. liepos 5 d. yra R. M. (b. l. 62-63), tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. M. patvirtino, jog minėtą automobilį įsigijo iš bendrų santaupų su G. M.. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nors ir registruotas R. M. vardu, tačiau faktiškai priklauso ir G. M., be to, R. M. ikiteisminio tyrimo metu neprieštaravo, kad minėtas automobilis būtų konfiskuotas, todėl automobilis konfiskuojamas.

Kaltinamajam G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 123-125, 126-127) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB ,,Augenas“ automobilių aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, registracijos liudijimas Nr. B739070, Techninės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kompaktinė plokštelė bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

- pagal BK 243 straipsnį – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei arešto bausmei, paskirtai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, apimant švelnesnę arešto bausmę, ir kaltinamajam paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam G. M. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs G. M. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio G. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti G. M., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimo administracija per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam G. M. baudžiamojo poveikio priemones:

- 5 (penkerius) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 16 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. M. vardu, kartu su užvedimo rakteliu.

Kaltinamajam G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB ,,Augenas“ automobilių aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, registracijos liudijimą Nr. B739070, Techninės apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kompaktinę plokštelę bei pirkimo-pardavimo sutartį, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.