Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-540/2011 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovams S. A. ir V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismas išvadą, kad sutartis sudaryta dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių padarinių, motyvavo tuo, kad atsakovas V. M. įsigytu krautuvu Bobcat S185 niekada nedirbo ir juo nedisponavo. Teismas šią išvadą padarė nepagrįstai, nevertindamas pirkėjo V. M. paaiškinimo, kad šį krautuvą jis pirko su tikslu ne asmeniškai juo dirbti, o tai buvo jo investicija. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir šalių paaiškinimams;teismas išvadą, kad sutartis sudaryta dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių padarinių, motyvavo tuo, kad V. M. pagal šią sutartį pinigų negavo. Teismas nevertino, kad atsakovai S. A. ir V. M. patvirtino, kad pagal sutartį atsiskaityta buvo. Iš atsakovų paaiškinimų ir iš rašytinių įrodymų viseto akivaizdu, kad už krautuvą buvo atsiskaityta taikant įskaitymą. Pats atsakovas S. A. neneigė ir pripažino, kad iki sandorio sudarymo buvo skolingas V. M.. Aplinkybę, kad atsakovas V. M. asmeniškai ir per savo šeimos narius, - motiną Ž. M. ir sutuoktinę K. J.,- skolino pinigus atsakovui S. A., įrodo ne tik atsakovų S. A. ir V. M. paaiškinimai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai;teismas nenagrinėjo pinigų sumokėjimo ar nesumokėjimo fakto, tačiau priimdamas sprendimą, rėmėsi šiomis nepilnai ištirtomis aplinkybėmis ir tokiu būdu priėmė sprendimą neatskleisdamas bylos esmės;ieškovė prašė pripažinti tarp V. M. ir S. A. 2010-06-03 sudarytą traktoriaus pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia tuo pagrindu, kad šis sandoris sudarytas be jos, kaip sutuoktinės, sutikimo, tačiau per baigiamąsias kalbas ieškovės atstovas prašė sandorį pripažinti negaliojančiu jau kitu pagrindu - kaip sudarytą dėl akių. Į reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu remiantis LR CK 3.96 str. 1 d. (t.y. nuginčijamu sandoriu), ir į reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu remiantis 1.86 str. 1 d. (t.y. niekiniu sandoriu) turi būti atsikertama skirtingais argumentais ir įrodymais. Kadangi ieškovė nuo bylos iškėlimo teisme iki pat baigiamųjų kalbų prašė sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą be sutuoktinio sutikimo (nuginčijamu), o ne kaip sudarytą dėl akių (niekiniu), atsakovai S. A. ir V. M. teikė tik tuos įrodymus, kurie buvo reikšmingi šiam ieškovės reikalavimo pagrindui; atsakovai įrodymų, kad sandoris buvo sudarytas ne dėl akių, neteikė, kadangi šie įrodymai nebuvo susiję su ieškovės reikalavimo pagrindu ir turiniu. Akivaizdu, kad dėl šios aplinkybės atsakovai neturėjo galimybių pasinaudoti savo teisėmis pateikti atsikirtimus dėl sandorio pripažinimo niekiniu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, konstatuoja, kad dėl netinkamai pritaikytų civilinio proceso teisės normų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio negalima laikyti atitinkančiomis teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus ( CPK 263 str.).

Iš bylos duomenų matyti, jog byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė CK 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010-06-03 traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią S. A. pardavė V. M. krautuvą Bobcat S185, tapatumo Nr. 525023301, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. 12315. Ieškovė ieškinį grindė tomis aplinkybėmis, jog S. A. 2010-06-03 sudarė krautuvo pirkimo - pardavimo sutartį ir krautuvą už 5 000 Lt pardavė V. M. be ieškovės žinios, nors šis buvo įgytas S. A. ir L. A. gyvenant santuokoje. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo neanalizavo, tačiau jį atmetė tik nurodęs, jog tai daro dėl to, jog ieškovė ir atsakovas S. A. nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei ieškovė ir atsakovas S. A. nepareiškė reikalavimo dėl krautuvo Bobcat S158 turto teisinio režimo. Be to, teismas pažymėjo, jog šioje byloje nėra keliami reikalavimai dėl krautuvo Bobcat S158 teisinio režimo aspektų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta dėl to, jog pats pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovas S. A., atsikirsdamas į ieškinį nurodė, kad krautuvas, sutinkamai su CK 3.89 str. 1 d. 3 p., turi būti pripažįstamas kaip jo asmeninė nuosavybė, kurią S. A. galėjo disponuoti savo nuožiūra ir jo pardavimui nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas, t.y. kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje būtent buvo keliamas klausimas dėl krautuvo Bobcat S158 teisinio režimo, t.y. ieškovė įrodinėjo, jog šis daiktas yra įgytas santuokoje, todėl negalėjo būti parduotas be jos žinios, o atsakovas – priešingai, įrodinėjo, jog šis daiktas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, be to, šis daiktas buvo naudojamas jo profesinėje veikloje. Faktas, kad nei ieškovė, nei atsakovas byloje tiesiogiai nepareiškė reikalavimo identifikuoti šio turto teisinę padėtį, nesudarė teismui pagrindo klausimo, kuris buvo keliamas tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į jį, nenagrinėti, o tik atmesti, kadangi tik nustatęs šio turto teisinį režimą, teismas galėjo spręsti dėl prašymo pripažinti sandorį negaliojančiu pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ginčui teisingai išspręsti svarbių faktinių bylos aplinkybių, nepasisakė dėl šalių duotų paaiškinimų tuo klausimu bei pateiktų įrodymų, dėl ko darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, neatskleidė bylos esmės.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog reikalavimas krautuvo Bobcat S158 pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.86 str. 1 d. pagrindu buvo pareikštas tik teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu, todėl atsakovas neturėjo galimybių tinkamai pasiruošti gynybai bei pateikti argumentų. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog teisinio pagrindo nustatymas, bei kvalifikacija priskirtina teismo prerogatyvai ir ieškinyje nurodytas ieškovo teisinis pagrindas bylą nagrinėjančio teismo neįpareigoja, ieškovė buvo pareiškusi prašymą pripažinti sandorį negaliojančiu, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ieškinį grindė CK 3.96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tuo tarpu ginčijamą sandorį pirmosios instancijos teismas analizavo CK 1.86 straipsnio 1 dalies aspektu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas paprašė 2010-06-03 sandorį kvalifikuoti kaip tariamą sandorį. CPK 253 straipsnis detalizuoja baigiamąją teismo proceso stadiją –t.y. baigiamąsias kalbas. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą bei tenkinęs ieškinį CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris nebuvo teisminio ginčo nagrinėjimo dalyku, dėl kurio šalys nepasisakė ir neteikė teismui įrodymų, pažeidė procesines teisės normas, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti bylą ir kurių ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog vadovaujantis CPK 326 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos tvarka, gali savo iniciatyva pakeisti teismo sprendimą, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).

Atsižvelgdamas, į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog neatskleidus bylos esmės, teismo sprendimo pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme gali būti įvertintas tik formaliu aspektu. Tai neatitiktų CPK 2 straipsnyje reglamentuotų civilinio proceso tikslų, todėl apygardos teismas naikina bylą nagrinėjusio teismo procesinį sprendimą dėl nepakankamo bylos esmės atskleidimo, neteisingo procesinės teisės normų taikymo ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 punktas, 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.