- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 1-613-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34381-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis neoficialiai, teistas:
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusį iki 2003-05-01) 271 straipsnio 3 dalį – 100 MGL (12 500 Lt) bauda. Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 6 d. nutartimi paskirta bauda pakeista į 90 parų areštą;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažintina ir paskirta – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir jam paskirta galutinė galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2018 m. balandžio 27 d. bausmę atliko);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. kaltinamas tuo, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarp 13.00 ir 14.00 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo K. G. akivaizdoje be leidimo paėmė paspirtuką 341 Eur vertės, priklausantį nukentėjusiajam K. G., ir išvažiavo su paspirtuku, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajam K. G. priklausantį 341 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje kaltinamasis R. L. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Buvo labai girtas. Paėmęs paspirtuką nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kad nusipirktų alkoholio. Pastatė paspirtuką prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo į parduotuvę. Kaltinamojo teigimu, išėjęs iš parduotuvės paspirtuko nerado ir jo neieškojo. Suvokė, kad neteisėtai paėmė paspirtuką. Pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį, jį galės atlyginti per mėnesį. Gaus (duomenys neskelbtini) Eur už dvi savaites darbo. Neturi vaikų, neišlaiko neįgalių asmenų. Pasak kaltinamojo, jis viską supranta, kad blogai padarė. Dėl visko kaltas alkoholis, jau keturis mėnesius nebegeria. Norėtų gydytis nuo (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu nepriima, nes karantinas. Mano, kad būtų paprasčiau patekti gydytis nuo (duomenys neskelbtini) su teismo įpareigojimu. Gydytis sutinka.
Teismo posėdyje pagarsinus kaltinimą, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. L. parodė, kad pranešimą apie įtarimą suprato, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai. 2020 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu tarp 13.00 ir 14.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo su savo pažįstamais, jų vardų neatsimena, nes pažįsta juos tik iš matymo. Prie jų atvažiavo vyriškis su paspirtuku, tą vyrą matė pirmą kartą, iš įteikto pranešimo apie įtarimą suprato, kad tai yra K. G. Su kokiu paspirtuku atvažiavo K. G. pasakyti negali, modelio nežino, buvo labai stipriai išgėręs, dėl to prastai atsimena minėtos dienos įvykius. Atsimena, kad paėmė iš K. G. paspirtuką ir išvažiavo savo reikalais. Su paspirtuku išvažiavo link (duomenys neskelbtini), sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nežino, paliko paspirtuką lauke ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžęs iš parduotuvės paspirtuko neberado. Neberadęs paspirtuko į (duomenys neskelbtini) gatvę negrįžo, nuėjo link (duomenys neskelbtini) ieškoti draugų ir gerti alkoholinius gėrimus. Civilinį ieškinį galės atlyginti dalimis. Prisipažįsta, kad pavogė K. G. paspirtuką, labai gailisi (b. l. 72-73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. G. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarp 13.00 ir 14:00 val. važiavo savo paspirtuku iš (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Važiuojant pro šalį, (duomenys neskelbtini), pastebėjo 4 asmenų kompaniją prie automobilių stovėjimo aikštelės, sėdinčius ant suoliuko. Kompanijoje buvo trys vyrai ir moteris. Privažiavo prie jų, kadangi toje kompanijoje buvo iš matymo pažįstamas asmuo ir paprašė duoti prisidegti cigaretę. Tuomet atsisėdo ant suoliuko parūkyti ir davė iš matymo pažįstamam asmeniui pravažiuoti su savo paspirtuku. Jis pravažiavo aikštelėje mažą ratuką ir grąžino paspirtuką, pastatydamas jį šalia. Tuomet kažkas iš tos kompanijos pasiūlė išgerti alkoholinių gėrimų. Pats atsisakė, kadangi vartoja vaistus. Išgirdo, kaip į moterį kreipėsi vardu „N.“, pastebėjo, kad pas moterį viena (duomenys neskelbtini). Paspirtukas stovėjo apie pusantro metro. Tuo metu nekreipė dėmesio į jį, nes žiūrėjo į telefoną. Ir tuomet, jam nematant, stambaus kūno sudėjimo vyras, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, šiek tiek (duomenys neskelbtini), šviesiai rudų spalvos plaukų, dėvintis marškinėlius su raudonos spalvos elementais, tamsios spalvos šortais, ant kairės rankos turėjo mažą (duomenys neskelbtini), atsistojo ant paspirtuko ir juo nuvažiavo nežinoma kryptimi. Laukė apie 15 min. manydamas, kad asmuo sugrįš, bet po 15 min. vienas iš tos kompanijos asmenų pasakė, kad gali jau to asmens nelaukti, nes turbūt paspirtuką pavogė. Tuomet nuėjo ieškoti į artimiausius lombardus. Buvo (duomenys neskelbtini) geltonų kioskų lombarduose, tačiau savo paspirtuko juose nerado (b. l. 32-34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. C. parodė, kad nuolatos būna (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame parke ir su pažįstamais vartoja alkoholinius gėrimus. Šių metų rugpjūčio pabaigoje, datos nurodyti negali, sutiko pažįstamo J. Š. sūnų K. K. asmeniškai nepažįsta, apie jį sužinojo iš aplinkinių žmonių. K. ieškojo asmens, kuris pavogė iš jo paspirtuką. Vėliau, datos nurodyti negali, sutiko gatvėje J. Š., kuris pradėjo klausinėti apie (duomenys neskelbtini) vyrą vardu R., kuris neva pavogė iš J. Š. sūnaus paspirtuką. Pagal J. Š. apibūdinimą, suprato, kad tai yra R. L., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis periodiškai taip pat minėtame parkelyje vartodavo alkoholinius gėrimus. Apie įvykį dėl paspirtuko vagystės nieko paaiškinti negali, nes įvykio metu parkelyje nebuvo. Nutarė padėti J. Š., todėl paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), R. L. sugyventinei M. ir pasakė jai, kad jos sugyventinis R. L. turi kuo greičiau spręsti klausimą dėl paspirtuko grąžinimo J. Š. sūnui. M. patikino, kad susiras K. arba J. Š. ir bandys taikiai šį klausimą išspręsti (b. l. 48-49).
2020 m. rugpjūčio 27 d. K. G. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarp 13.00 ir 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie automobilių stovėjimo aikštelės buvo pavogtas jam priklausantis, juodos spalvos paspirtukas „(duomenys neskelbtini)“. Jam nepažįstamas vyriškos lyties asmuo, jam matant, paėmė jo paspirtuką ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Padaryta turtinė 341 Eur žala (b. l. 4-6).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. 10.23 val. į policijos komisariatą kreipėsi K. G., kuris paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarp 13.00 ir 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje buvo pavogtas jam priklausantis, elektrinis, juodos spalvos paspirtukas „(duomenys neskelbtini)“, patirta 341 Eur žala (b. l. 7).
2020 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrima įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra tarp stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. parkelyje. Parkelyje yra keturios sėdimos vietos. Pėsčiųjų takas veda į (duomenys neskelbtini) g. bei į stovėjimo aikštelę šalia (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stebėjimo kamerų nėra (b. l. 10-15).
Iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. G. pateikė paspirtuko „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir paspirtuko pirkimo sąskaitą faktūrą, iš kurių matyti, kad minėto paspirtuko kaina 341 Eur (b. l. 17-20, 21-23).
Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. G. atpažįsta asmenį, pažymėtą Nr. 3 (R. L.) apie kurį davė parodymus ir kuris pavogė jam priklausantį paspirtuką. Jį atpažino iš veido bruožų, tačiau šiuo metu vyro veidas yra sublogęs, kaip nuolat vartojančio alkoholinius gėrimus (b. l. 51-53).
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Norint kvalifikuoti veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti vieną iš alternatyvių požymių. Šiuo atveju kaltinamajam yra inkriminuota atviroji vagystė.
Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).
Teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Pats kaltinamasis tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu tarp 13.00 ir 14.00 val. paėmė K. G. priklausantį paspirtuką. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 32-34), jo 2020 m. rugpjūčio 27 d. protokole-pareiškime nurodomos aplinkybės (b. l. 4-6), policijos įvykių registro išrašas (b. l. 7) bei 2020 m. rugpjūčio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 17-20, 21-23). Be to, iš 2020 m. rugsėjo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. G. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 3 (R. L.) kaip asmenį, kuris pavogė jam priklausantį paspirtuką (b. l. 51-53). Kaltinamojo kaltę kartu patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos N. C. parodymai, kuri paaiškino, kad nors ir nematė, kaip buvo pavogtas K. G. paspirtukas, tačiau sutikusį pažįstamo sūnų, pastarasis ieškojo asmens, kuris pavogė iš jo paspirtuką. Vėliau sutikusi K. tėvą J. Š., kuris pradėjo klausinėti apie praplikusį vyrą vardu R., kuris neva pavogė iš J. Š. sūnaus paspirtuką, pagal J. Š. apibūdinimą, suprato, kad tai yra R. L., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Susisiekusi su R. L. sugyventine pasakė jai, kad jis turi kuo greičiau spręsti klausimą dėl paspirtuko grąžinimo J. Š. sūnui. M. patikino, kad susiras K. arba J. Š. ir bandys taikiai šį klausimą išspręsti (b. l. 48-49).
Taigi, teismas, sugretinęs ir tarpusavyje palyginęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog R. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarp 13.00 ir 14.00 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo K. G. akivaizdoje be leidimo paėmė paspirtuką 341 Eur vertės, priklausantį nukentėjusiajam K. G., ir išvažiavo su paspirtuku. Todėl teismas konstatuoja, jog šioje byloje kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis praeityje yra teistas (b. l. 74-81), baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 75-78), kaltinamojo teigimu šiuo metu dirba neoficialiai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šios R. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, jog geriausiai BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus įgyvendins būtent prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė. Todėl teismas R. L. skiria 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir gydytis nuo alkoholizmo (pačiam kaltinamajam sutinkant).
Nors baigiamųjų kalbų metu valstybinis kaltintojas prašė skirti kaltinamajam R. L. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, teismo vertinimu tokia bausmė nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Visų pirma, intensyvi priežiūra taikant elektroninio stebėjimo priemonės tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje, vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių alternatyvų įkalinimui, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. Paprastai valstybių praktikoje intensyvi priežiūra yra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors R. L. praeityje yra teistas, tačiau teismo posėdžio metu išreiškė apgailestavimą, įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, iš jo paties elgesio šio teismo proceso metu matyti, kad jis suprato galimus tokios veikos padarinius, todėl nėra pagrindo manyti, kad laisvės apribojimo bausmė su pirmiau minėtais įpareigojimais nepasieks bausmės tikslų. Taigi įvertinus, kad veika padaryta spontaniškai, šiuo atveju laisvės apribojimo bausmė su skirtinais įpareigojimais be intensyvios priežiūros atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Ikiteisminio tyrimo metu K. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 341 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 26). Civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas K. G. teismo posėdyje nedalyvaujant. Civiliniame ieškinyje prašoma pripažinti K. G. civiliniu ieškovu 341 Eur sumai, nukentėjusysis šį ieškinį pagrindė pateikdamas paspirtuko „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir paspirtuko pirkimo sąskaitą faktūrą, iš kurių matyti, kad minėto paspirtuko kaina 341 Eur (b. l. 17-18, 22-23). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civiliniam ieškovui K. G. iš kaltinamojo R. L. priteistina 341 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
2021 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 301,50 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą R. L.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. L. ikiteisminio tyrimo metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatai A. S. ir L. K., kaltinamajam paskirti gynėjai, kadangi buvo sprendžiami klausimai dėl kardomųjų priemonių (b. l. 116).
Šioje byloje, vertinant R. L. turtinę padėtį, pažymėtina, kad nors jis ir teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu dirba neoficialiai, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių apie jo gaunamas pajamas, jo paties teigimu, už dvi savaites darbo gaus (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie šiuo metu gerą R. L. turtinę padėtį, juolab įvertinus ir tai, kad pastarasis įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl šios išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – paspirtuko „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo sąskaitos faktūros ir dokumentų kopijas – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir gydytis nuo alkoholizmo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
K. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. L. K. G. naudai 341 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.
Paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – paspirtuko „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo sąskaitos faktūros ir dokumentų kopijas – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.