Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis V. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra:

V. K. 2019-11-16, apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugyventinei J. V. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į kairės pusės galvos sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą galvos plaukuotosios dalies kairėje smilkininėje srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. K. 2020-02-28, apie 3.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine J. V. metu tyčia kaire ranka sugriebė J. V. už plaukų bei dešinės rankos kumščiu ne mažiau 3 kartų smogė jai į veidą, taip sukeldamas J. V. fizinį skausmą ir padarydamas dešinio paakio ir kairio žando poodines kraujosruvas, kaktos kairės pusės ir dešinio skruosto odos įdrėskimus, kas sukėlė nukentėjusiajai J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad su nukentėjusiąja J. V. gyveno iki 2015 m., adresu (duomenys neskelbtini). Po to prasidėjo nuolatiniai barniai, jos vaikai paaugo, J. pradėjo vedžiotis savo meilužius, draugus. Jis, kaltinamasis, nusipirko kitą butą šalia J. namų, adresu (duomenys neskelbtini), butą pirko 2015 m. Tvarkant pirkimo dokumentus jis su J. susipyko, tada jis iš jos buto išsikraustė, paliko jos buto raktus ir nuo tada jie kartu negyvena. Jis, kaltinamasis, neturi raktų nuo jos buto, J. V. nėra jo sugyventinė, jam yra žinoma, kad ji ir su kitais vyrais gyveno. 2/3 laiko jis praleisdavo jūroje. Taip atsitiko, kad iš jo pavogė butus, grįžęs iš jūros jis neturi kur apsistoti. Grįžęs iš jūros prieš paskutinį nagrinėjamą įvykį 2020-02-28, buvo apsistojęs Palangoje, viešbutyje, tačiau J. jam pasiūlė pabūti pas ją.

2019 m. lapkričio 16 d. jis, kaltinamasis, gyveno pas draugo mamą kaime už (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo nusipirkęs prie Minijos žemės ir planavo su J. toje žemėje įrengti vaikų stovyklą. Planavo 2019 m. rudenį, J. V. norėjo įrengti vaikų stovyklą, išsinuomoti žemę iš jo, kaltinamojo. Tuo metu derino projektą, tarp jų jokių nesutarimų nebuvo. Lapkričio 16 d., ryte, jis paskambino nukentėjusiajai, J. pasakė, kad nori į tėviškę važiuoti, bet prieš tai norėjo važiuoti į Tauragę aplankyti dukrą, kuri šiuo metu ten tarnauja. J. paprašė jo nuvežti ją į Tauragę, po to - į kaimą, ten jie turėjo susitarti dėl žemės nuomos sąlygų. Jie nuvažiavo į Tauragę pas J. dukrą. Ten J. išgėrė, dukra pasakė, kad mama yra girta ir į tėviškę nevažiuos. Jie grįžo į Klaipėdą. Jis, kaltinamasis, vairavo automobilį visą dieną, todėl buvo pavargęs ir atsigulė miegoti. Prieš tai, grįžęs, jis išgėrė apie 200 g degtinės. Atsibudo nuo stipraus skausmo varpos srityje, pašoko ir smūgiavo vieną kartą ranka J.i į galvą. Tiesiog viskas „automatiškai“ įvyko. J. lyg buvo įkandusi ar įgnybusi jam. Jis miegojo su rūbais, J. prasegė jam kelnes, kažką padarė ir sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jis automatiškai pašoko ir jai sudavė. Sudavė vieną stiprų smūgį ir pats išsigando. J. sudavė smūgį kumščiu į galvą. Ji gulėjo šalia jo lovoje, o gal buvo pritūpusi, bet jos galva buvo jo liemens srityje. Ji buvo galvą padėjusi ant jo pilvo. Pašokęs jis nesuvokė, kad čia J., nesuprato kur yra. Tiesiog sudavė „automatiškai“. Pamatė, kad J. nuo smūgio pakaušio srityje iššoko guzas. Jis iškvietė GMP ir Jolantą nuvežė į ligoninę. Kalbėjosi su J. apie įvykį, bet ji tuo metu buvo girta, todėl nieko konkretaus nepasakė. Nuvažiavo į ligoninę, J. paliko priimamajame, paprašė, kad jai atliktų galvos kompiuterinę tomografiją. Tada pats grįžo namo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. nenorėjo važiuoti į ligoninę, bet jis išsigando dėl to jos guzo, kad nebūtų kraujas išsiliejęs. Buto raktus buvo pasiėmęs išvažiuojant. Grįžęs dar išgėrė alkoholio, parūkė, už pusvalandžio ar valandos grįžo J. Jis tuo metu rūkė, matė, kad ji pareina, atidarė jai buto duris. J. pasakė, kad nieko blogo galvoje nerado. Jie kartu buvo pradėję gerti butelį, bet viso neišgėrė, suprato, kad neužteks. Tada nunešė į lombardą nešiojamą kompiuterį užstatyti, nes nebuvo pakankamai pinigų pasiėmęs. Kompiuterį buvo į J. butą atsinešęs. Užstatė kompiuterį lombarde, po to nuvažiavo prie Naujojo turgaus į barą, kur nusipirko alkoholinių gėrimų. Alkoholį gėrė automobilyje už degalinės. Vėliau užėjo į degalinę, nusipirko maisto, kavos, cigarečių ir ėjo link Jolantos buto. Tuo metu J. dingo, pasakė, kad „prispyrė reikalas“ ir pasišalino, o jis nuėjo link jos buto, tikėdamasis, kad ji pasivys jį. Nesulaukęs J. paskambino jai, ji pasakė, kad grįžo atgal į degalinę ir paprašė, kad jis ateitų atgal prie degalinės. Jis neskubėdamas ėjo link degalinės ir prie sankryžos matė patrulių automobilį. Praeinant išlipo du policijos pareigūnai, paklausė, ar jis yra V. K., jis pasakė, kad taip, ir jį sulaikė. Po to, kai J. buvo išvežta į ligoninę, buvo praėję ne mažiau 2,5 val. Jis suprato, kad J. iškvietė policijos pareigūnus. Jie ėjo draugiškai. J. policijai pasiskundė, nes norėjo jį apkaltinti ir po to reikalauti iš pinigų- ji ne kartą taip yra padariusi. Policija nuvežė jį į areštinę, kur buvo nustatytas jo girtumas. Pripažįsta, kad sudavė J., bet tai įvyko „automatiškai“.

Nesutinka, kad jie yra sugyventiniai. Tuo metu jis gyveno pas draugą už (duomenys neskelbtini). Pas draugą tą dieną neišvažiavo, nes buvo išgėręs ir nebenorėjo važiuoti. Jam, kaltinamajam, uždraudė J. bute lankytis, susitikinėti su J. Tame bute liko kai kurie jo daiktai ir raktai nuo jo automobilio ir jis juos norėjo pasiimti. Po kelių dienų jie susitarė, kad Jolanta duos buto raktus ir jis nueis pasiimti savo daiktų. Jie susitiko, Jolanta padavė buto raktus, jis nuėjo pasiimti savo daiktų, o J. iškvietė policiją. Įvykio dieną važiuojant į Tauragę automobilį vairavo jis, kaltinamasis. Važiuodamas alkoholio nevartojo, be to, vežė du vaikus. Lapkričio 15 d. jis visą dieną buvo kaime, su J. susitiko lapkričio 16 d., apie 10.00 val., kai jis atvažiavo į Klaipėdą. Butas, kurį nusipirko 2015 m., yra toje pačioje laiptinėje, kaip ir J. butas, adresu (duomenys neskelbtini). Kai pirko butą, su J. buvo susipykę. Vėliau jie susitaikė, po to vėl susipyko. Kai susitaikė, kartu tą butą remontavo. Planavo sujungti jų butus į vieną. Po to prasidėjo barniai, dingdavo jo daiktai. Jolantos dukra su šeima buvo apsigyvenusi jo bute 2017 m., tuo metu buvo su J. susitaikę. Jis taip pat buvo nusipirkęs kitą butą (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. iki 2019 m. pavasario su Jolanta buvo susipykę, kartu negyveno. J. pas jį apsilankydavo, bet jie kartu negyveno. 2019 m. pats ateidavo pas J., praleisdavo pas ją 2-3 paras, tarp jų nuolat kildavo konfliktai. Prieš 2019 m. lapkričio 16 d. įvykį prieš savaitę buvo grįžęs iš jūros. Jūroje dirbo nuo rugsėjo iki lapkričio mėn. Nuo gruodžio 14 d. iki vasario 26 d. taip pat buvo jūroje. Kai būna reise, kontaktuoja su J., pasiskambina ar per „Messengerį“ bendrauja. J. bute yra likę jo daiktai. Vasario 26 d. jis grįžo iš reiso, apsigyveno Palangoje viešbutyje. Iki gruodžio 14 d. pas J. buvo jo paveikslai likę, žvejybos priemonės. Kai įsigijo butą 2015 m., savo daiktų neišsinešė, nes butas buvo apleistas, reikėjo daryti buto remontą. Gyvendami kartu su J. buvo sutvarkę butą (duomenys neskelbtini), planavo įsigyti butą, esantį už sienos. Kai sugriežtino straipsnį dėl smurto artimoje aplinkoje, J. pradėjo tuo naudotis, elgtis agresyviai, ji sudažė butelį jam į galvą, taip pat kėdę, pjaustymo lentą. Jis, kaltinamasis, dėl šių jos veiksmų į policiją nesikreipė. Jis, kaltinamasis, J. laikydavo meiluže, sugėrove, tuomet, kai buvo geri santykiai. Šiuo momentu butai iš jo yra pavogti, jis neturi kur Klaipėdoje apsistoti. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2018 m. jis prarado. Minėtame bute gyveno apie 3 mėn., (duomenys neskelbtini) gyveno 2018 m. balandžio-liepos mėn. Vėliau tas butas buvo parduotas, o pinigai liko pas įgaliotą asmenį, kuris juos pasisavino ir jis, kaltinamasis, liko be pinigų ir be buto. Vėliau jis išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), vėliau - (duomenys neskelbtini), taip ir keliavo su lagaminais. 2019-2020 m. neturėjo pastovios gyvenamos vietos, daiktai buvo ir pas J., ir pas tetą sode, ir pas draugą (duomenys neskelbtini). Kai atvažiuodavo į Klaipėdą, jie su J. susitikdavo, praleisdavo kartu laiką ir jis vėl išvažiuodavo. 2019 m. lapkričio mėn. jų santykiai buvo geri. Jis nežino, kas tarp jų lapkričio 26 d. įvyko, gal ji traukdama kelnių užtrauktuką ir įtraukė jo varpą. Tarp jų su J. nebuvo jokių abipusių pažadų, įsipareigojimų. Kai norėjo, susitikdavo. Jis turėjo ir kitų moterų, bet jos nebuvo nuolatinės. Su J. buvo dažniau. 2019-11-26 susitiko J. iniciatyva, nes ji norėjo važiuoti į tėviškę.

Dėl antro epizodo kaltu prisipažįsta, neneigia smurtavęs prieš Jolantą, tačiau kategoriškai neigia, kad yra sugyventiniai. 2020m. vasario 26 d. grįžęs iš jūros buvo apsistojęs Palangoje viešbutyje. Tą vakarą atvažiavo į Klaipėdą, išgėrė su draugais, paskambino J. ir nuvažiavo pas ją. Ji sutiko, kad jis atvažiuotų. Pas J. praleido naktį. Ryte turėjo daug reikalų, visą dieną tvarkė reikalus. Po pietų vėl užsuko pas J., nuėjo į turgų, nupirko maisto, vaistų, cigarečių, alkoholinių gėrimų. Kartu su J. vartojo alkoholinius gėrimus. Pasakė J., kad jam reikia nuvažiuoti į Palangą, pratęsti gyvenimo viešbutyje laiką, tačiau J. pasiūlė pas ją pabūti, pasilikti, prisijungti internetą ir tvarkytis savo reikalus. Jis sutiko, nes tuo metu jie nesipyko. Jis nesijautė kaltu dėl lapkričio mėn. 16 d. įvykio, paklausė kaip reikalai su tuo tyrimu, ji pasakė, kad byla nutraukta. Pasiėmė daiktus iš viešbučio, grįžo pas J. Dokumentus, planšetę, telefonus, kitus daiktus turėjo sudėjęs kompiuterio krepšyje, ir dar buvo lagaminas su jo drabužiais ir kitais daiktais. Buvo parvežęs lauktuvių J. ir jos vaikams. Su J. vartojo alkoholį, buvo dar draugą pasikvietę, po to draugas išėjo. J. norėjo miegoti, jis, kaltinamasis, norėjo dar išeiti prasiblaškyti, ketino eiti į kazino. Jis pasiėmė 200 eurų, o apie 500 eurų įdėjo į dėžutę jos bute, dėžutę padėjo matomoje vietoje. Po poros valandų grįžo, pasigedo savo pinigų ir rankinės, kurioje buvo jo dokumentai, kompiuteris ir kita jam reikalinga informacija. J. pažadino, paklausė, kur yra jo pinigai ir krepšys. Ji pradėjo aiškinti, kad nieko nežino, nieko nematė. Jis susierzino ir trenkė jai 2-3 kartus delnu į veidą. Susinervino dėl savo daiktų. Buvo išgėręs. Po to atsigulė šalia J. ir užmigo. Pripažįsta, kad sugriebė jai už plaukų. Buvo pažadintas policijos pareigūnų. Policiją iškvietė J. Jokios betvarkės jis ten nedarė. Policija išsivežė jį į areštinę. Pripažįsta, kad sudavė J., bet tikrai ne 6 kartus. Nepripažįsta, kad ji yra jo šeimos narys, sugyventinė ar žmona. Jis 2/3 laiko praleidžia jūroje, 1/3 laiko praleidžia areštinėje arba išsinuomojęs butą. Kartais jie leidžia laiką kartu, tačiau paskutiniu metu tas laiko praleidimas vėl baigiasi areštinėje ir kiekvieną kartą J. reikalauja iš jo pinigų. Jis, kaltinamasis, pakankamai uždirbdavo, J. darydavo remontus. Jis J. kartais padėdavo finansiškai, duodavo pinigų, nes buvo gaila Jolantos. J. darbšti, protinga- buvo ir gražių momentų jų gyvenime. Dabar J. anūką turi, jis jaučia atsakomybę. Pinigų duodavo ir anūkui, ir jai, J., pragyvenimui. Maistą nupirkdavo jis, kaltinamasis, bet ir pats valgydavo. J. taip pat pirkdavo maisto produktus. Degtinę pirkdavo abu. Iki 2020-02-28 vakaro J. sumušta, sužalota nebuvo. Ar visi užfiksuoti sužalojimai atsirado dėl jo veiksmų, nežino, J. galėjo susižaloti jam miegant.

Balandžio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis norėjo gražiuoju viską užbaigti. Sakė tai, ką prisiminė. Dėl girtumo gal ne viską atsimena, kiek pamena, 2-3 kartus sudavė J. delnu. Gal ir galėjo gautis įdrėskimai nuo nagų jai trenkiant. Aprašyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų. Alkoholis jo veiksmams įtakos turėjo, blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Dėl antro epizodo nepripažįsta, kad J. buvo jo sugyventinė. Kaltinime nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo smūgių. Galėjo sudaužyti J. telefoną, bet to nepamena. Galėjo sugadinti telefoną trenkdamas. Su 150 eurų nukentėjusiosios ieškiniu dėl apgadinto telefono ir neturtine žala sutinka. Su ligonių kasos pareikštu ieškiniu taip pat sutinka.

Mano, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti. J. pasikviečia jį, kaltinamąjį, į svečius, iškelia konfliktą, o jam pasišalinus iš buto, padaro betvarkę ir kviečia policiją. Buvo keli atvejai, kai atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodydavo, kad yra sumušta, tačiau negalėdavo nurodyti, kokie sužalojimai jai padaryti. Po kurio laiko vėl susitaikydavo. Ji pati pasakė, kad nori nuolatinio išlaikymo iš jo. Po vasario 28 d. įvykio turėjo J. pasirašyti 5000 Eur vekselį, kad ši grąžintų jam jo daiktus.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad kaltinamasis V. K. yra jos sugyventinis. Sutinka duoti parodymus. V. K. yra jūreivis, daug laiko praleidžia jūroje. V. K. labai myli jos anūką Ž.. Jis grįžo iš reiso vasario 27 d., vasario 28 d. praleido visą dieną su anūku, nupirko dovanų. Kaltinamasis buvo pas ją ir visą dieną vaikščiojo su anūku. Kaltinamasis nėra blogas žmogus, tačiau kai vartoja alkoholinius gėrimus, tampa agresyvus. Pažįstami su V. K. yra 13 metų- nuo 2007 ar 2008 metų. Jie iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau ji gavo socialinį būstą (duomenys neskelbtini), butas dabar registruotas jos dukros vardu. (duomenys neskelbtini) apsigyveno 2011 m., butas 3 kambarių. V. K. grįždavo iš jūros pas ją, nukentėjusiąją. Ir šiandien bute yra jo daiktų, rūbų. Jis turėjo kur gyventi, tačiau jie visą laiką bendravo. Ji būdavo ir (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tvarkydavo, valgyti padarydavo. Žino, kad kaltinamasis eidavo pas prostitutes, tačiau visada grįždavo namo, pas ją, tai yra ten, kur jam gamindavo, skalbdavo. Kaltinamasis duodavo jai pinigų. Ji dirbo statybose, periodiškai vykdavo dirbti į užsienį. Kai gavo minėtą butą, V. K. jai padėjo susitvarkyti tą butą, jis siųsdavo jai pinigus kaip sugyventinei, kad ji galėtų butą remontuoti. Grįžęs taip pat duodavo pinigų, pirkdavo produktus. Buvo partneriais, tik neįregistravę santuokos. Kuomet būdavo geri santykiai, ruošdavosi tuoktis, bet nesusituokė.

Tą rudenį vyko teismai dėl kaltinamojo butų. Rudenį kartu praleido pas jo draugo motiną Z. Š. P. kaime. 2019-11-16 V. K. pats pasiūlė nuvežti ją į Tauragę. Kai sugrįžo iš Tauragės, nuėjo į alaus barą (duomenys neskelbtini) g., po to važiavo pas draugus į (duomenys neskelbtini). V. K. vairavo Š. kaimynės automobilį, vartojo alkoholį ir girtas važiavo. Vakare jie sugrįžo, pakeliui sutiko jos pažįstamą V.. V. K. dėl to susierzino, o kai ji, nukentėjusioji, buvo virtuvėje, pribėgo ir sudavė jai sėdinčiai smūgį į galvą. Sudavė vieną smūgį į galvą. Teisme jis davė melagingus parodymus, jis tikrai nemiegojo ir ji prie jo nelindo. Ji, nukentėjusioji, įvykio metu buvo neblaivi, tačiau įvykio aplinkybes gerai pamena. Jai trenkęs kaltinamasis išsigando ir iškvietė medikus. Jai skaudėjo, iššoko guzas. Kaltinamasis palydėjo į ligoninę ją su greitąja medicinos pagalba, bet po to išvažiavo namo. Jis medikams sakė, kad ji neva nukrito. Ją apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad čia yra smūgis, nukristi taip neįmanoma, tada ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis. Kaltinamasis jai sudavė vieną stiprų smūgį. Ligoninėje jai padarė kompiuterinę tomografiją ir išleido namo. Grįžo namo taksi automobiliu. Neturėjo pinigų, todėl nuvažiavo pas pažįstamą, paprašė, kad sumokėtų už taksi paslaugas. Ji norėjo eiti namo, nes bijojo kaltinamojo. Buto raktus turėjo V. K.. Jis visada turėjo jos buto raktus. Vėliau namo sugrįžo pagalvojusi, kad kaltinamasis jau nurimo. Kaltinamasis norėjo dar išgerti. V. K. neturėjo kur eiti, todėl ji nekvietė policijos. Kaltinamasis liepė jai iškviesti taksi, taksi automobiliu jie nuvažiavo į lombardą, kur užstatė jo kompiuterį. Po to nuvažiavo iki degalinės, nusipirko cigarečių, kavos. Iš taksi vairuotojo kaltinamasis nusipirko degtinės. Žinojo, kad kaltinamasis gali jai vėl suduoti, norėjo nuo jo pabėgti. Einant namo ji nuėjo kiek toliau nuo kaltinamojo, ir pamatė policijos automobilį. Pribėgo prie policijos pareigūnų, pasakė, kad ją šiandien sumušė ir ji bijo. Norėjo, kad policijos pareigūnai V. K. išvežtų, o ji grįžtų namo. Policijos pareigūnai liepė paskambinti kaltinamajam ir jį pasikviesti, ir kai kaltinamasis atėjo, juos abu nuvežė į policijos komisariatą. Pareiškimo ji nerašė. Jos veidas sužalotas nebuvo, o guzo galvoje galėjo nesimatyti, nes jos plaukai garbanoti. Ją apklausė ir ji nuėjo namo. Pas ekspertą vyko sekančią dieną.

Paskutiniu metu kaltinamasis buvo labai nervingas, dar 2019 m. rudenį, dirbdamas Norvegijoje, jis ištisai vartojo alkoholį. 2019 m. rugsėjį grįžo iš jūros, jie karto atšventė jos gimtadienį, V. K. padėjo jai užbaigti buto remontą. Būdamas Norvegijoje jis visą laiką jai skambindavo, o jei nepavykdavo prisiskambinti, paskambindavo jos dukroms, paklausdavo, kur mama dingo, kaip jos koja.

Iki vasario 26 d. V. K. buvo reise. Vasario 28 d. ryte jis paskambino, paklausė ar ji nenorėtų jo pamatyti. Vakare kaltinamasis atėjo su draugu V.. V. buvo smarkiai išgėręs. Pinigų neturėjo, pinigų paprašė jos, nukentėjusiosios. Jis minėjo, kad yra apsistojęs Palangoje viešbutyje. Iš V. suprato, kad jis pirko alkoholinius gėrimus draugams. Ji pinigų kaltinamajam nedavė. Kaltinamasis išėjo kartu su V., tačiau netrukus sugrįžo, pasėdėjo, išgėrė arbatos ir apie 22.00 val. nuėjo miegoti. Kai kaltinamasis parvažiavo iš Palangos, jie kartu sėdėjo, kalbėjosi apie stovyklą. Tą vakarą kaltinamasis jai davė 500 eurų, jis buvo sakęs, kad Palangoje turi pinigų. Kaltinamasis žadėjo leisti naudotis jo žeme neatlygintinai. Sekančią dieną V. K. buvo su jos anūku, namo grįžo vakare. Grįžęs susiruošė važiuoti į Palangą pasiimti savo daiktų. Parvažiavo išgėręs, su draugais, parsinešė daiktus ir kažkur išskubėjo. Grįžo naktį iš kazino, ji tuo metu jau miegojo. Ji taip pat buvo išgėrusi. Kaltinamasis ją pažadino, kažką šaukė, susinervino ir sudavė jai kelis smūgius. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje. Kaltinamasis sugriebė jai už plaukų ir sudavė 5-6 smūgius. Pasileido kraujas iš nosies. Smūgių į veidą buvo daug. Jai tuo metu buvo sulaužyta koja, todėl pabėgti negalėjo, bute ji buvo viena. Kaltinamasis nurimo, kažkur pasišalino, gal parūkyti nuėjo, o ji tuo metu iškvietė policiją. Policija iškvietė greitąją, ją apžiūrėjo, į ligoninę nevežė. Kaltinamąjį išvežė į areštinę, po areštinės jis vėl grįžo pas ją. Buto raktų jis neturėjo, bet ji, nukentėjusioji, jį įsileido. Pamatęs jos sutinusį veidą, pasakė, kad atsimena mušęs, bet už ką- neatsimena. Pas med. ekspertą buvo nuvykusi. Buvo su kojos įtvaru, ją lydėjo du žmonės, pasakė, kad automobilyje paliko savo asmens dokumentą. Gydytojas paklausė, ar ją apžiūrėjo medikai. Atsakius, kad medikų buvo apžiūrėta, liepė daugiau pas jį nevažiuoti, kadangi jos koja buvo lūžusi. Po to, kai ji iškvietė policijos pareigūnus, kaltinamasis sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną, 150 Eur vertės. Dėl minėtų įvykių jai padaryta ir neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Dėl pirmojo įvykio jai padarytą neturtinę žalą vertina 500 Eur, dėl antrojo – 1000 Eur. Kol V. K. būna jūroje, ji gyvena ramiai, kai jis grįžta – nuolat kviečiama policija. Nors jam buvo skirtas įpareigojimas prie jos nesiartinti, jis girtas pas ją ateina, beldžiasi į duris, kaimynai viską girdi. Kol atvažiuoja policija, jis pabėga. Mano, kad kaltinamasis turi psichologinių problemų, jam reikia specialisto. Jis pats nežino iš kur tie pykčio protrūkiai. Jis buvo apipylęs ją miegančią su vandeniu, visi draugai žino, kad tokia jo maniera žadinti. Vasario 27 d. jau iš Palangos grįžo neblaivus. Jo toks charakteris, jis tai išeina, tai pareina. Negali nurodyti, kodėl jis ją sumušė, tai alkoholio poveikis. Kaltinamasis tampa vis agresyvesnis. Jam sunku naktį užmigti, jis dažnai naktį išeina pasivaikščioti. Prisidėjo teismai, ji neturi kur gyventi, jis psichologiškai paveiktas. Su V. K. daug metų buvo sugyventiniai, jis siuntė jai ir vaikams pinigų. Po to, kai kaltinamajam buvo paskirtas įpareigojimas su ja nebendrauti, kaltinamasis pas ją ateidavo, jį įsileisdavo, kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Ji vadino kaltinamąjį savo vyru ar sugyventiniu, o kai supykdavo, sakydavo, kad jis buvęs sugyventinis, taip elgdavosi ir V. - kai jam reikėdavo pagalbos, tai ji būdavo sugyventinė, o kai supykdavo – ne sugyventinė.

Liudytojas E. P. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos kelių patrulių vyriausiuoju patruliu. Degalinėje jų priėjo moteris, kuri teigė, kad sugyventinis ją sumušė, išvartė namus. Moteris buvo neblaivi, sumušimų nesimatė, ji atrodė išsigandusi. Bendraujant su J. V., į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyras, klausė, kur ji yra. J. V. jam paaiškino, kad ji degalinėje ir nurodė adresą. Kai vyras atėjo į degalinę, jį pristatė į policijos komisariatą. Kadangi J. V. sakė, kad nori rašyti pareiškimą, nusprendė juos abu pristatyti į policijos komisariatą ir iškvietė antrąjį ekipažą, kad nereikėtų juos abu vežti viename automobilyje. V. K. pasakojo, jog neseniai yra grįžęs iš jūros ir greitai vėl išplauks, o kol neišplaukė į jūrą, būna pas J. V.. Jis irgi atrodė neblaivus, elgėsi agresyviai, nesigailėjo sumušęs moterį, atrodė, kad jam viskas vienodai. Moteris sakė, kad tai yra jos sugyventinis, sakė, kad bėga nuo vyro, nes ją muša. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 2019-11-16.

Iš 2019-11-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja J. V. nurodė, kad 2019-11-16, apie 22.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su savo vyru V. K., kuris konflikto metu ranka trenkė į kairės pusės galvos sritį, du kartus delnu trenkė į kairės pusės žandą, taip pat vieną kartą trenkė kumščiu į kairės pusės galvos sritį. Po smūgio krito ir buvo praradusi sąmonę, dėl tokių vyro veiksmų pajuto fizinį skausmą ( 1 t., b.l. 1).

Apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, J. V. parodė, kad 2019-11-16 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 22.00 val., sukonfliktavo su savo vyru V. K. dėl jo draugės D., su kuria jis bendrauja, ir todėl, kad ji nedavė automobilio raktelių, kadangi jis išgėręs norėjo vairuoti automobilį. V. K. jai konflikto metu dešine ranka vieną kartą trenkė į kairės pusės galvos sritį, du kartus delnu trenkė į kairės pusės žandą, po smūgio ji nukrito ir prarado sąmonę. Visą dieną jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. V. K. išsigando, kad jai nebūtų nutikę kas nors blogo, ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją apžiūrėję nusprendė vežti į Klaipėdos miesto ligoninę, ją lydėjo ir vyras V. K.. Ligoninėje daktarams jis pasakė, kad ji pati namuose susižalojo. Tačiau daktarė vyrui pasakė, kad šis nemeluotų ir prisipažintų, kad ją sumušė. Po tokių daktarės žodžių V. K. išsigando ir iš ligoninės pabėgo. Ligoninėje jai buvo nustatytas galvos sumušimas ir ji buvo išleista namo. Ji iškvietė taksi, kad ją parvežtų namo. Taksi automobiliu ji nusprendė važiuoti pas savo bendradarbį S., jo paprašė, kad šis padėtų grįžti namo, kadangi bijojo savo vyro. S. ją palydėjo iki (duomenys neskelbtini) namo laiptinės ir ten paliko. Kadangi V. K. balkone rūkė ir matė, kad ji pareina, įsileido namo, nes ji neturėjo raktų. Kai užėjo į namus, pastebėjo, kad V. K. išdaužė visus namus- apipaišė sienas, sudaužė indus. Kai ją įsileido, pasakė, kad ji paimtų savo asmens dokumentą ir kad jie važiuos į lombardą užstatyti jo kompiuterį, nes jis neturėjo savo asmens dokumento. Lombarde jie užstatė V. K. kompiuterį ir nuvažiavo į degalinę Sausio 15-osios g., Klaipėda, nusipirkti cigarečių. Kai išlipo iš taksi, ji degalinėje pamatė policijos pareigūnus, todėl išsigandusi, kad vyras ją vėl muš, pabėgo nuo jo ir, pribėgusi prie policijos pareigūnų, paprašė pagalbos. Bendraujant su policijos pareigūnais, jai paskambino vyras V. K. ir paklausė, kur ji yra. Ji pasakė, kad yra degalinėje. Po 5 min. V. K. atėjo į degalinę prie jos ir pareigūnų. Pareigūnai ją ir vyrą V. K. nusprendė nuvežti į policijos komisariatą aplinkybių išsiaškinimui. Policijos komisariate jai buvo nustatytas 1,78 prom. neblaivumas. V. K. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, už smurtavimą prieš ją jis jau buvo nubaustas kalėti 9 mėnesius (1 t., b.l. 1-6).

Nukentėjusioji J. V. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad teisė neduoti parodymų prieš savo artimą giminaitį jai yra išaiškinta, parodymus duoti sutinka. Juos jau buvo davusi pareiškimo surašymo metu ir juos tvirtina. Įvykio dieną, t.y. 2019-11-16, namuose (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val., sukonfliktavo su savo sugyventiniu V. K.. Iki konflikto jie visą dieną buvo Tauragėje. Ten kavinėje vartojo alkoholį. Vakare grįžo į Klaipėdą, dar buvo alaus bare, kur gėrė alų. Paskui namuose irgi vartojo alų. Buvo abu išgėrę. Jie yra pažįstami 11 metų. Vedę nebuvo, bendrų vaikų neturi, gyveno kartu. Vienu metu buvo išsiskyrę ir vėl susitaikė. Skyrybų priežastis buvo alkoholis ir pastovūs konfliktai, nes išgėręs V. K. pasidarydavo agresyvus, nesuvaldomas, su juo neįmanoma būdavo susitarti. Paskutinį kartą su juo susitaikė prieš jo paskutinį reisą, t.y. kovo mėnesį. Iki to laiko jie susitikinėdavo, bet kartu negyveno. Kai jis grįžo iš jūros paskutinį kartą rugsėjo mėnesį, jie vėl pradėjo kartu gyventi jos bute. Negali pasakyti, kad vedė bendrą ūkį, bet jis duodavo pinigų maistui. Kažkada buvo padėjęs susitvarkyti jai butą, kuriame dabar gyvena, kurį jai skyrė savivaldybė, tai buvo gal prieš devynerius metus. Konflikto metu V. K., jai sėdint virtuvėje prie stalo ant kėdės, du kartus rankos delnu trenkė į kairės pusės žandą, bet smūgiai nebuvo stiprūs, skausmo nejuto, mėlynių po to nebuvo likę. Po smūgių ji pradėjo varyti lauk V. K., ir jis dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairės pusės galvos sritį. Smūgis buvo labai stiprus, ji trumpam prarado sąmonę. Atsipeikėjusi pamatė, kad guli kambaryje lovoje. Be jų bute nieko nebuvo. V. K., pamatęs, kad ji prarado sąmonę, išsigando. Paguldęs į lovą, jis pradėjo skambinti į greitąją pagalbą. Galvos srityje buvo didelis guzas, kraujas nebėgo. Ligoninėje buvo apžiūrėta, atlikti tyrimai ir išleista gydytis ambulatoriškai. V. K. į ligoninę važiavo kartu su ja, kai ji buvo apžiūrima, jis pabėgo. Kai ją išleido iš ligoninės, ji neturėjo net raktų nuo savo buto. Medikai jai iškvietė taksi, ir ji nuvažiavo namo. Kadangi V. K. namuose tuo metu nebuvo, ji tuo pačiu taksi nuvažiavo iki savo pažįstamo S., kurio paprašė, kad jis sumokėtų už taksi ir palydėtų iki namų, nes bijojo viena eiti. Kai buvo prie namų, pamatė, kad bute dega šviesa. S. į butą nėjo, nes nenorėjo kištis į jų konfliktus. V. K. buvo namuose, pats ją įsileido į namus. Įėjusi į butą, ji pamatė, kad butas yra netvarkingas. V. K. buvo viską išdaužęs, apipaišęs kambario sienas, sudaužęs indus. Suprato, kad jis ieškojo pinigų, todėl buvo viską išvertęs, nes prieš tai sakė, kad kažkur yra paslėpęs pinigus. Anksčiau yra buvę, kad jis paslėpdavo pinigus, o atrasdavo juos jau po kažkiek laiko. Neradęs pinigų liepė jai važiuoti iki lombardo, nes norėjo užstatyti savo kompiuterį. Jis neturėjo dokumento ir liepė jai užstatyti kompiuterį jos vardu. Sutiko važiuoti, nes jis vis tiek būtų privertęs ją važiuoti. Be to, galvojo, kad kol važiuos, jis nusiramins arba jai pasiseks pabėgti nuo jo. Užstatę kompiuterį nuvažiavo iki degalinės nusipirkti cigarečių. Jis buvo nusipirkęs ir degtinės, todėl ji suprato, kad grįžęs į namus vėl gers ir jam vėl prasidės agresija, o ji po ligoninės blogai jautėsi, nuo jo suduoto smūgio skaudėjo galvą. Suprato, kad grįžusi į namus pailsėti negalės, nes V. K. neleis ramiai pabūti. Kai jie ėjo iš degalinės namo, jam pasakė, kad eina už kampo, o pati pabėgo. Bėgdama pamatė, kad važiuoja policija. Priėjo prie policininkų ir pasakė, kad bijo grįžti namo. Tuo metu ji jau turėjo telefoną, važiuodama į lombardą, pasiėmė su savimi. Kai V. K. jai paskambino, pasakė, kad jis prieitų prie degalinės. Už kelių minučių pamatė, kad V. K. eina link jų, ir policininkai jį sulaikė. Jis jiems kažką aiškino, bet ji negirdėjo, nes buvo automobilyje. Kai juos abu pristatė į policijos komisariatą, jį uždarė į areštinę, nes ji parodė policijos darbuotojams išrašą iš ligoninės ir papasakojo, kad buvo sumušta savo vyro V. K.. Išleista į ligoninės tolimesniam gydymui niekur nesikreipė. Vartojo vaistus nuo skausmo ir nuo uždegimo. Vaistams pinigų daug neišleido, dėl to pretenzijų neturi. Įvykio metu jai dėl jo rankos kumščiu suduoto smūgio buvo padaryta fizinė žala. Niekur tą vakarą nukritusi nebuvo, pati susižaloti negalėjo. Sužalojimus patyrė tik nuo V. K. veiksmų (1 t., b.l. 88-91, 92-95).

?? Iš policijos duomenų bazės išrašo apie įvykius matyti, kad policijoje 2019-11-17, 07.15 val., iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad 2019-11-16, apie 23.22 val., GMP į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežė J. V., kuri medikams paaiškino, jog 2019-11-16, apie 22.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis. Nustatyta diagnoze: galvos sumušimas, gydėsi ambulatoriškai (1 t., b.l. 25-26).

?? Iš 2019-11-17 BIRT ataskaitos matyti, kad 2019-11-16 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 22.00 val., J. V. sukonfliktavus su savo vyru V. K., pastarasis konflikto metu dešine ranka delnu jai du kartus trenkė į kairės pusės žandą, taip pat vieną kartą kumščiu trenkė į kairės pusės galvos sritį, po smūgio krito ir buvo praradusi sąmonę. Dėl tokių vyro veiksmų pajuto fizinį skausmą. Dėl to į policijos komisariatą 2019-11-17, 05.00 val., pristatytas V. K., jam nustatytas 1,73 prom. (vidutinis) girtumas (1 t., b.l. 27-30).

?? Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2019-11-16, 22.53 val., buvo apžiūrėta J. V., nurodyta, kad traumos aplinkybės neaiškios, sąmoninga, iš burnos jaučiamas į alkoholį panašus kvapas. Diagnozė: galvos sumušimas (1 t., b.l. 52-53).

?? Iš 2020-03-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena su BPC darytu garso įrašu, darytu 2019-11-16, 22:45:12 val., jame užfiksuota, kaip vyras (V. K.) skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir kviečia greitąją pagalbą (duomenys neskelbtini), nurodo, kad moteris paslydo ir susitrenkė galvą, guzas iššoko (1 t., b.l. 65-67).

?? Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-11-18 specialisto išvados Nr. G 2242/2019 (03) matyti, jog J. V. nustatyta poodinė kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje smilkininėje srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta 1-3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 85).??

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas 2020-02-28.

Nukentėjusioji J. V.2020-02-28 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos teisės jai išaiškintos, jas suprato, duoti parodymus apie savo sugyventinį V. K. sutinka. Žino, kad V. pagal teismo nutartį negali prie jos artintis ir su ja gyventi, bet 2020-02-27, apie 01.00 val., V. grįžo iš darbo, buvo girtas ir paprašė jos priimti jį pernakvoti. Ji jo pagailėjo, nes jie susitaikė ir toliau gyveno kaip sugyventiniai. Iš viso kartu jie yra 15 metų, bet vis pykstasi ir taikosi. Jam atėjus, jie susitaikė ir vėl gyveno kartu, vedė bendrą ūkį kaip visus 15 metų. Visą dieną bendravo, jokių konfliktų nebuvo. 2020-02-28, apie 3.00 val., V. grįžo į namus, ir jie išgėrė kelis stikliukus konjako. Tuomet ji nuėjo miegoti, o V. atėjo pas ją į kambarį ir apipylė ją kibiru šalto vandens. Pasakė jai keltis, nes norėjo pakalbėti. Prašė jos pinigų, kuriuos paliko pas ją, kad pats nepraloštų kazino. Ji pasakė, kad tai paskutiniai jų pinigai ir neduos jų lošimams. Tuomet jis kaire ranka suėmė jai už plaukų ir dešine ranka smogė ne mažiau 6 kartų kumščiu į veidą (nosį, žandikaulį). Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. V. tuomet metė jos telefoną ant žemės ir jį sudaužė. Telefonas veikia, bet sudužo ekranas. Žala 100 eurų. Ji laukė, kol V. nurims ir užmigs, tuomet iškvietė policiją. V. ją mušė todėl, kad nedavė jam pinigų. V. ją muša ne pirmą kartą, dėl to jau kreipėsi į policiją. Ji 2019-12-04 nukritusi nuo kėdės pati susilaužė kairę koją, dėl to dabar negali vaikščioti. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jos dukrai, ji jame ir gyvena. V. ten nėra registruotas, tik gyvena kartu su ja. Kai atvyko pareigūnai, V. miegojo. Pareigūnai patikrino jos blaivumą ir nustatė 2,33 promiles. Ji nebuvo girta, tik buvo neseniai išgėrusi konjako. Prašo nubausti V. įstatymų numatyta tvarka ir neleisti V. prie jos artintis. Daugiau jo neįsileis į namus. 2020-03-02 atėjęs pas ją į namus V. K. susinervinęs paėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ 150 eurų vertės, pirktą jos dukros prieš 3 metus, kurio ekraną buvo sudaužęs 2020-02-28, ir jį sudaužė. Prieš sudaužant telefoną, jis viena ranka buvo sugriebęs jai už kaklo ir kita ranka sudavė į veidą, bet ji skausmo nepatyrė. Paskui V. K. užmigo ir ji, žinodama, kad jis atsikėlęs vėl pradės ją mušti, paskambino į policiją. V. K. yra jos buvęs sugyventinis, kai kurie jo daiktai dar yra likę pas ją, bet jie kartu negyvena nuo 2017 metų. Jokių pinigų pas ją palikęs nebuvo. Dėl telefono sugadinimo ikiteisminio tyrimo nepageidauja, bet nori, kad atlygintų žalą (2 t, b.l. 72-75, 148-150, 165-167, ).?

Iš 2020-02-28 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. policijos komisariato vyr. patrulio A. B. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad smurtą patyręs asmuo J. V. paaiškino, kad 2020-02-28, apie 4.30 val., jos buvęs sugyventinis V. K. grįžo iš kazino į jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį pati jį įsileido. Jai nuėjus miegoti, po kelių minučių V. K. atėjo į jos kambarį ir apipylė ją vandeniu. V. K. pradėjo priekaištauti, kad yra jam neištikima, kilo žodinis konfliktas ir jis, rankomis paėmęs jai už plaukų, dešinės ir kairės rankos kumščiu kelis kartus (apie 4-6) jai trenkė į veido sritį (žandikaulį, nosį), taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir išgąstį. Po šių veiksmų paėmė jai priklausantį telefoną bei trenkė jį į žemę, kad negalėtų išsikviesti policijos, ir po to užmigo. Alkotesteriu J. V. nustatytas 2.33 prom. girtumas. Smurtu įtariamas asmuo V. K. buvo agresyvus, nepripažino mušęs buvusią sugyventinę. Atvykusi GMP brigada nukentėjusiąją J. V. apžiūrėjo, moteris vykti į gydymo įstaigą atsisakė. V. K. teismo nutartimi apribota artintis prie buvusios sugyventinės J. V.. Prie tarnybinio pridedamas BODY kameros įrašas (2 t., b.l. 9-13, 148-150).

Iš 2020-02-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašu, pateiktu prie 2020-02-28 tarnybinio pranešimo, darytu policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą. Jame užfiksuota, kad moteris prisistato policijos pareigūnui, kad yra J. V., pasakoja, kad jos buvęs sugyventinis V. K. grįžo iš jūros ir pasiprašė pas ją permiegoti. Ji leido. Jis ją sumušė, sudavė smūgį į veidą (2 t., b.l. 14-15).

?? Iš 2020-02-28 BIRT ataskaitos nustatyta, kad 2020-02-28, 05.18 val., J. V. skambino į BPC iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad prieš 2 val. ją sumušė buvęs sugyventinis. Jis dabar miega bute, pranešėja laukia bute. Nepilnamečių nėra, GMP atsisakė. Pristatytas asmuo V. K. (2 t., b.l. 16-19).

?? Iš 2020-02-28 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2020-02-28, 06.02 val., (duomenys neskelbtini), apžiūrėta J. V., kuri nurodė, kad draugas kumščiu trenkė į veidą, sąmonės praradusi nebuvo. Neblaivi. Diagnozė: nepatikslintas paviršinis kairio skruosto sumušimas (2 t., b.l. 46-47).

?? Iš 2020-03-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, su garso įrašu, kuriame užfiksuota, kaip 2020-02-28, 05:15:22 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinanti moteris, prisistačiusi J. V., prašo atsiųsti ekipažą į Klaipėdą, (duomenys neskelbtini), nes jos buvęs sugyventinis, kuris baustas ir negali prisiartinti prie jos, grįžo iš jūros, jis vėl ją sumušė prieš dvi valandas, dabar jis bute miega, bet ji bijo, kad atsibudęs vėl ją muš. Nurodo, kad medikų nereikia (2 t., b.l. 51-53).

?? Iš 2020-02-28 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta J. V., jai yra užfiksuoti sužalojimai ant veido. Matomas patinęs veidas, kraujosruva po dešine akimi, įbrėžimai dešinėje veido pusėje šalia nosies, kraujosruva kairiame žande netoli lūpų, įbrėžimas kairėje veido pusėje kaktoje, paraudimas ties kairiu antakiu (2 t., b.l. 54-59). Fotolentelė su J. V. nuotraukomis, darytomis apžiūros metu ( 2 t., b.l. 57-59).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-03-06 specialisto išvados Nr. G 475/2020 (03) matyti, kad remdamasis pateiktų dokumentų duomenimis bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismo medicinos ekspertas padarė išvadą, kad J. V. nustatyti paviršiniai veido sužalojimai: dešinio paakio ir kairio žando poodinės kraujosruvos, kaktos kairės pusės ir dešinio skruosto odos įdrėskimai. Sužalojimai padaryti 2020-02-28 ryte buka jėga: veido kraujosruvos galėjo gautis sudavus kumščiu, o odos įdrėskimai, tikriausiai, atsirado dreskiant rankos pirštų nagais. J. V. padaryti paviršiniai veido sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 68-69).

?? Iš 2020-03-09 apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios J. V. gyvenamojoje vietoje, apžiūrėtas J. V. pateiktas sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ baltos spalvos korpusu, liečiamu ekranu, be kortelės. Telefonas sudaužytas, jo korpusas ir ekranas yra per pusę perlaužti, telefonas neveikiantis, telefono IMEI kodo dėl sugadinimo nesimato. Telefonas nufotografuotas, grąžintas J. V. (2 t., b.l. 156-159). 2020-03-31 el. paštu nukentėjusioji J. V. pateikė dokumentus dėl telefono įgijimo, iš kurių matyti, kad telefonas „Huawei P10“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), už jį mokėta 270 eurų (2 t., b.l. 169-172).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojantys požymiai apibūdina nukentėjusį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-06-04 nutarime konstatavo, kad griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už smurtines veikas prieš artimąjį giminaitį ar šeimos narį (BK 129 str. 2 d. 3 p., 135 str. 2 d. 3 p.) yra objektyviai pateisinama dėl didesnio pavojingumo, nes tokiomis veikomis kėsinamasi į keletą konstitucinių vertybių: ne vien tik žmogaus gyvybę, asmens neliečiamumą, bet ir artimos giminystės santykius, šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias kėsinamasi, todėl giminystės ryšys, laipsnis yra tinkamas pagrindas atsakomybės diferenciacijai.

Kaltinamasis V. K. iš esmės neginčija pačių veikų faktinių aplinkybių, tai yra fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu fakto, tačiau ginčija tai, kad jis ir nukentėjusioji J. V. nagrinėjamų įvykių metu buvo šeimos nariais, tai yra nesutinka su veikų kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis V. K. neigė įvykio metu su nukentėjusiąją kartu gyvenę ir vedę bendrą ūkį neįregistravus santuokos. Nurodė, kad su J. gyveno iki 2017 m., nuo 2017 m. iki 2019 m. pavasario su J. buvo susipykę, kartu negyveno. Tačiau reguliariai susitikdavo. Ateidavo pas J., praleisdavo pas ją 2-3 paras. Būdamas jūroje, nuolat skambino J.. J. bute yra likę jo daiktai.

Nukentėjusioji J. V. nurodė, kad kaltinamasis V. K. yra jos sugyventinis. V. K. dažnai girtauja, o išgėręs elgiasi agresyviai. Su kaltinamuoju kartu gyvena apie 13 metų. Grįžęs iš jūros V. K. apsistodavo jos bute, jis turėjo jos buto raktus. Būdamas jūroje jai skambindavo. Padėjo jai finansiškai, duodavo jai ir jos vaikams pinigų, pirkdavo maisto produktus, padėjo suremontuoti butą, labai mylėjo jos anūką Ž. ir leido su juo laiką. Jie buvo partneriai, tik neįregistravę santuokos, ketino tuoktis. Kol V. K. būna jūroje, jie gyvena ramiai, kai jis grįžta – nuolat kviečiama policija. Po to, kai jam buvo paskirtas įpareigojimas prie jos nesiartinti, kaltinamasis nuolat pas ją ateidavo. Ji įsileisdavo jį, kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Šiuos nukentėjusiosios J. V. patvirtina teisme apklausto liudytojo parodymai, apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga.

Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, No.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tai reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamojo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. <...> Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnį, kuris yra kodekso VI dalies (Kitų šeimos narių teisės ir pareigos) XV skyriuje „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“, šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

Sugyventinių santykių neigimas yra dažna smurtautojų gynybinė taktika. Todėl labai svarbu, kad asmenų, ypač įtariamųjų / kaltinamųjų / nuteistųjų požiūris į santykius su nukentėjusiuoju, kaip vertinamasis kriterijus, būtų tinkamai interpretuojamas. Palankiai vertintina tokia praktika, kai neigiant artimus santykius, išvada apie santykių turinį yra grindžiama ne tik subjektyviu nusikalstamą veiką padariusio asmens požiūriu į ryšius su nekentėjusiu asmeniu, bet ir objektyvių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. K. ir nukentėjusioji J. V. kartu pragyveno apie trylika metų, tačiau dėl kaltinamojo piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais ir smurto jų santykiai tapo konfliktiški ir nepastovūs. Kaip parodė kaltinamasis, jie dažnai susitikdavo ir bendraudavo, leisdavo laiką kartu (kartu vyko į Tauragę aplankyti nukentėjusiosios dukros, ketino kartu įsteigti stovyklą), švęsdavo šventes, kaltinamasis praleisdavo nukentėjusiosios bute kelias paras, ten nakvodavo, J. V. bute buvo jo daiktai. Pažymėtina, kad juos tebesiejo piniginiai, buitiniai reikalai. Kaltinamasis neneigia finansiškai padėjęs nukentėjusiajai, pirkęs maisto produktus, leidęs nukentėjusiosios dukrai ir jos šeimai apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Atkreiptinas dėmesys, kad abu nusikaltimai įvykdyti bute, kuriame nuolat gyvena nukentėjusioji. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad iki nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusioji su kaltinamuoju ilgą laiką – net trylika metų gyveno kartu, todėl laikytina, kad jų tarpusavio santykiai gali būti pripažinti šeimos santykiais BK 140 straipsnio 2 dalies prasme. Darytina išvada, kad juos vis dėlto siejo partnerystės ar kiti artimi ryšiai ir nukentėjusioji J. V. buvo V. K. sugyventinė.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kai kuriais laikotarpiais nukentėjusioji ir kaltinamasis gyveno kartu, vėl skyrėsi ir taikėsi. Kaltinamasis V. K. iš darbo komandiruočių užsienyje grįždavo į nukentėjusiosios butą, jie padėdavo vienas kitam, tarp jų buvo susiformavę artimi ir prieraišūs tarpusavio santykiai, tai yra jie dėjo pastangas sukurti normalius šeimyninius santykius, nors ir ne visai sėkmingai. Nukentėjusioji kartu su kaltinamuoju remontavo butą, jame jie kartu apsigyveno, V. K. turėjo šio buto raktą, buvo atsinešęs savo asmeninius daiktus, pirkdavo produktus, apmokėdavo kai kurias sąskaitas, taigi vedė bendrą ūkį. Pažymėtina ir tai, jos 2019-11-17 duodamas parodymus kaip įtariamasis, V. K. nepripažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau pripažino, kad J. V. yra jo draugė. Nukentėjusioji nurodė, kad ji vadino kaltinamąjį savo vyru ar sugyventiniu, o kai supykdavo, sakydavo, kad jis buvęs sugyventinis, taip elgdavosi ir V.-kai jam reikėdavo pagalbos, tai ji būdavo sugyventinė, o kai supykdavo – ne sugyventinė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis laikydavo J. meiluže, tuomet, kai santykiai būdavo geri. Taigi, išdėstyti bylos faktai rodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostę santykiai buvo pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), stipriais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos (atitinkančios partnerystės formą) nariams.

Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dažnai kildavo konfliktai, jie bardavosi, pykdavosi, išsiskirdavo, o po to taikydavosi, savaime nepaneigia jų partnerystės, minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o jų gyvenimo būdą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nukentėjusiąją J. V.ir kaltinamąjį V. K. nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), siejo iš dalies pastovūs sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius. Taigi, kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis neneigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai, tačiau tvirtina, kad sudavė jai „automatiškai“, reaguodamas į jos sukeltą skausmą.

Nukentėjusioji J. V., apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad jos sugyventinis V. K., būdamas neblaivus, jai sėdinčiai sudavė smūgį į galvą. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, paminėtus J. V. parodymus patvirtina policijos pareigūno E. P. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, išrašas iš policijos duomenų bazės, specialisto išvada, kurie leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. K. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir ją sužalojo.

V. K. kaltinamas ir tuo, kad 2020-02-28, apie 3.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine J. V. metu tyčia kaire ranka sugriebė J. V. už plaukų bei dešinės rankos kumščiu ne mažiau 6 kartų smogė jai į veidą, taip sukeldamas J. V. fizinį skausmą ir padarydamas dešinio paakio ir kairio žando poodines kraujosruvas, kaktos kairės pusės ir dešinio skruosto odos įdrėskimus, kas sukėlė nukentėjusiajai J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.