Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. T., jo gynėjai advokatei A. F., nukentėjusiajai K., jos atstovui advokatui A. P., civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1994 m. balandžio 1d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str. 2 d., 228 str. 1 d., 197 str. 1 d., 147 str. 1 d., 42 str. ( BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 5 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. 1996 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi pritaikius LR 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. I-1153 " Dėl amnestijos" 4 str. bausmė sumažinta 1/3, (10 mėn. 20 d.) 1997 m. balandžio 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 -2 str. paleistas lygtinai 5 mėn. 7d.

2. 1998 m. spalio 16 d. Jonavos r. apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1 d. ( BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 14000 litų bauda, atėmimas tesės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą 4 m. su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones.

3. 2008 m. gruodžio 19 d. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Norvegijos civilinio baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., 3 d., 268 str. 1 d., 3 d., 267 str. Paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 15 metų. 2010 m. vasario 1 d. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių -kalėjimą. 2010 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi suderinti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 233 str. 1d., 3d., 267 str. 68 str. 1d., 3d., paskirtą laisvės atėmimo 15 metų bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2d., 9p. ir palikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę 15 metų. Pirmus 7 metus atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo dienas. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. vasario 11 d. 2017 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1, 2 d., 2p., 3,4,5d. paleistas lygtinai, su intensyvia priežiūra, neatlikus 4 metų 10 mėnesių 23 dienų teismo paskirtos bausmės. 2017 m. kovo 23 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų. Bausmę atlikęs, 2022 m. vasario 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2023 m. sausio 12 d. apie 16.20 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį "MERCEDES BENZ C 220 CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“, patikros protokolo registracijos Nr. 110181-1-23, 2023-01-12 17:18 val. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, 2023-01-12 17:40 val. nustatytas 2,03 promilių neblaivumas). Tokiais savo veiksmais R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 punkte ir KET 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai G. K. konstatuotas šlaunikaulio gumburo krašto avulsinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 193-195). Padarius kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus ir kilo šie padariniai.

Kaltinamasis nepripažįsta vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs autoįvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota G. K.. Teismas mano, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 2 dalį.

Vertinant R. S. parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo duoti parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o būtent: išanalizavus telefonų skambučių išklotines nėra duomenų, kad įvykio vakarą R. S., kaip jis teigia, skambintų kaltinamajam. Liudytojas matęs kitą asmenį kaltinamojo automobilyje ir pasišalinusį, o po to iš šalies stebėjęs įvykio vietą, neinformavo pareigūnų esant tokiam asmeniui ir tik teisme beveik po metų davė parodymus apie tokias aplinkybes. Tai negalima paaiškinti jokiu abejingumu ar nerūpestingumu, nes pirminiai veiksmai, anot kaltinamojo buvo labai rūpestingi, t. y. atvyko į namus pas kaltinamąjį, jį pažadino, nuvežė į įvykio vietą. Todėl teismas mano, kad liudytojo R. S. parodymai nepatikimi ir duoti siekiant pagelbėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. L. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas linkęs tikėti, nes juos patvirtina kiti įrodymai esantys byloje. Telefoninių skambučių išklotinė patvirtina, kad išsyk po įvykio L. T. skambina kaltinamajam, vaizdo įrašai patvirtina, kad į įvykio vietą R. T. atvyksta kartu ir gana po ilgo laiko ir priminus, kad reikia atvykti, o L. T. nurodo, kad ji turėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas R., kur net tikslaus adreso ir nežinojo. Išsyk po įvykio bandymas teigti, kad L. T. vairavo automobilį ir sukėlė autoįvykį buvo paneigtas paties R. T., nes tai neigė ir pati L. T., tačiau V. D. „atsirado“ tik 2024 m. sausio 16 d. Liudytojas V. D. teisiamajame posėdyje paneigė įvykio metu vairavęs kaltinamojo automobilį ir nuosekliai argumentavo, išdėstė visą įvykių eigą, tuo tarpu kaltinamasis nesugebėjo teismui paaiškinti kodėl V. D. neva pasisavinęs jo automobilį sukėlė autoįvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir dabar viską neigia. Bet kokiu atveju byloje nėra duomenų, kad autoįvykio metu V. D. buvo Jonavoje, o išanalizavus telefoninių pokalbių išklotines nustatyta, kad įvykio dieną - 2023 m. sausio 12 d., liudytojo V. D. naudojamo telefono abonentas 15:02 val., 16:56 val. jungėsi prie UAB "(duomenys neskelbtini)" bazinės stoties, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, kad tretysis asmuo tuo metu būtų naudojęsis liudytojo telefonu. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. D. parodymais, kad jis buvo įkalbėtas duoti parodymus, jog vairavo kaltinamojo automobilį ir sukėlė autoįvykį, tačiau šios nusikalstamos veikos nepadarė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. T. kaltės nepripažino, nes teigė, kad automobilio iš viso nevairavo. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. sausio 12 d. atlikus asmens blaivumo testus, 17:18 val. R. T. nustatytas 2,19 ‰ neblaivumas, 17:40 val. – 2,03 ‰ neblaivumas. Užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Su tikrinimo rezultatais R. T. sutiko ir pasirašė. (2 t., b. l. 72-75). Vaizdo įraše I (16 failų) laikas 17:15 kaltinamasis R. T., atsakydamas į pareigūnės klausimus, nurodo, kad automobilį vairavo ir buvo neblaivus, 17:20 pokalbio metu nurodė, kad vairuojamas automobilis čiuožė, jis išsigando ir pasišalino ir 17:29 R. T., atsakydamas į pareigūnės klausimus, nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš dvi valandas apie 14.30 val., taip pat alkoholį vartojo vakar, o šiandien “taisė sveikatą“. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju R. T. 2023 m. sausio 12 d. atlikus asmens blaivumo testus, 17:18 val. nustatytas 2,19 ‰ neblaivumas, 17:40 val. – 2,03 ‰ neblaivumas (2 t., b.l.72-75), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad R. T. nustatytas 2,03 prom. neblaivumas. Kadangi teismas mano, kad įrodyta, kad R. T. sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužalota G. K., tai automobilį jis vairavo būdamas neblaivus. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. T. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios baigtos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytos veikos skiriasi veikų baigtumo momentu. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta formali nusikaltimo sudėtis, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 prom. ir daugiau promilių neblaivumas, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus konkretiems padariniams, nagrinėjamu atveju - nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad būdamas neblaivus, pažeisdamas kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. T.: teistas (3 t. b. l. 20-26), administracine tvarka baustas : 2019 m. sausio 22 d., pagal ANK 432 str. 1 d. Bauda 15 eurų (Bauda sumokėta). 2022 m. kovo 11 d., pagal ANK 417 str. 3 d. Bauda 30 eurų (Bauda sumokėta) (3 t., b. l. 17-19), Jonavos PSPC duomenimis (duomenys neskelbtini). VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultuotas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3). Nuo (duomenys neskelbtini) registruotas užimtumo tarnyboje (3 t. b. l. 16)

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. T. už nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo R. T. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,03 prom. neblaivumas, kvalifikuotini kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad R. T. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2023 m. sausio 25 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (2 t. b. l. 155-158), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. sausio 25 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilio Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra L. T., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61). Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad automobiliu naudojosi ir kaltinamasis, nes tai buvo šeimos turtas ir tam nebuvo reikalingas specialus leidimas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji G. K. patyrė 4897,41 Eur išlaidų advokatų P. L. ir A. P. teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusiųjų teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo yra teisėta ir pagrįsta. Pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiama ir į tai, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra visiškai, todėl turi būti vertinama ir proporcija tarp civilinio ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių. Todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilnai.

R. T. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą– panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. 2023 m. vasario 1 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui : automobiliui Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai : 5 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos. R. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ Regitra. Automobilio Mercedes Benz C 220 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti L. T. priklausantį automobilį Mercedes Benz C 220 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

R. T. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. 2023 m. vasario 1 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui : automobiliui Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Priteisti iš R. T., gimusio (duomenys neskelbtini), G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 4897,41 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurų ir 41 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus : 5 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. R. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ Regitra. Automobilio Mercedes Benz C 220 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.