Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2019-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1142-416/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-31
Bylos Nr.
A5.-1142-416/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00568-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1142-416/2019
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00568-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 31 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant S. Š.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ­– Kauno AVMI) atstovui nedalyvaujant,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovui advokatui V. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktorius T. J., būdamas atsakingas už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 2019 m. vasario 26 d., 20.10 val., leido K. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „VW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kelio A5 97 km, Kalvarijos sav., gabenti krovinį – 35 maišus braziliškos kavos, kai darbuotojas būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau ­– VSDFV) apie darbo sutarties su K. A. sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad su K. A. yra geri draugai, pažįstami apie 10 metų, kartu keliauja ir kitaip leidžia laiką. Kelis kartus jam yra paskolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mikroautobusą, kadangi K. savo bute vykdė remontą. Nusižengimo užfiksavimo metu K. taip pat buvo paskolinęs minėtą mikroautobusą, kadangi K. norėjo Lenkijoje pasižiūrėti statybinių medžiagų ir palyginti jų kainas su Lietuvoje esančiomis kainomis. Jo paprašė pakeliui Lenkijoje paimti krovinį. Jis sutiko. Grįžtant atgal, trūko vieno dokumento, kurio neįteikė sandėlio Lenkijoje darbuotojai. Pasienyje buvo sustabdytas, paskambino jam ir jis iš karto K. A. nusiuntė trūkstamą dokumentą. Krovinys skirtas bendrovei, jis turėjo būti paimtas iš miesto, esančio šalia Gdansko. Pakrovimas vyksta pagal transporto priemonės numerius, kuriuos jis tiekėjams buvo nusiuntęs elektroniniu paštu. Sandėlio darbuotojai sutikrina transporto priemonės numerius ir tada pakrauna krovinį. Už krovinį buvo atsiskaityta anksčiau bankiniu pavedimu. Jokių konkrečių krovinio atsiėmimo suderinimų nebuvo. Sandėlyje K. A. davė CMR (tarptautinį krovinio važtaraštį), o pasienyje reikėjo ir krovinio įsigijimo dokumentų. Įsigijimo dokumentai buvo atsiųsti jam elektroniniu paštu, kuriuos jis persiuntė K. A.. Kai K. A. juos parodė pasienio pareigūnams, iš karto jį paleido. Draugui nedavė kavos įsigijimo dokumentų, kadangi jis buvo paprastas asmuo, ne darbuotojas. K. A. joks piniginis atlygis už krovinio paėmimą ir parvežimą nebuvo mokėtas. Draugui nedavė jokių nurodymų ką paimti, kada ir kur jis turi būti, kada ir kur pristatyti kur turi pristatyti paimtą krovinį. Davė tik sandėlio adresą. Nebuvo pokalbių, kad K. A. galėtų įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. A. važiuoti niekas neliepė, tiesiog paprašė, kad pakeliui paimtų kavos maišus.

Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu parodė, kad su T. J. geri draugai yra daug metų. Kartu keliauja, sportuoja, vyksta į žygius. Namuose darė remontą, sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Lenkiją ir pažiūrėti ten esančias statybinių medžiagų kainas. Iki kelionės pradžios likus maždaug savaitei laiko apie tai pakalbėjo su T. J. ir papašė paskolinti mikroautobusą. T. jo paprašė, kad paimtų Lenkijoje esantį kavos krovinį. Jis sutiko, kadangi jam nebuvo sunku paimti T. J. skirtą krovinį. T. J. dieną prieš padavė mikroautobuso raktelius ir krovinio paėmimo vietos adresą. Krovinys buvo maišiuose, jį pakrovė sandėlio darbuotojai. Krovinys jam buvo atiduotas, kadangi sandėlio darbuotojai žinojo kavos paimti atvyksiančio automobilio numerius, kuriuos jiems anksčiau buvo nurodęs T. J.. Sandėlyje pateikė savo asmens dokumentą, pats savęs kaip kokio nors darbuotojo neidentifikavo. Parkovus krovinį, jam davė kažkokius dokumentus. Grįžtant namo, jį sustabdė pasienio pareigūnai ir nurodė, kad trūksta krovinio įsigijimo dokumento. T. J. trūkstamą dokumentą atsiuntė į elektroninį paštą ir tada pasienio pareigūnai leido jam važiuoti toliau. Neturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis mikroautobusu, T. J. jam juo leido naudotis tiesiog draugiškai. Atstumas iki miesto, į kurį vyko, buvo didelis, tačiau jis turėjo naudos, kadangi nekainavo transportas. Nebuvo nustatyta kada ir kur tiksliai jis turi parvežti krovinį. Jokio atlygio už tai negavo. Jei nebūtų nuvažiavęs iš sandėlio paimti kavos, jam už tai nebūtų kilę jokių neigiamų pasekmių. Anksčiau jokių veiksmų T. J. ar įmonės naudai, vairuojant mikroautobusą, nėra atlikęs. Niekada nebuvo jokių pokalbių apie įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad K. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančiu automobiliu „VW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 26 d., 20.10 val., leido K. A. kelio A5, 97 km, Kalvarijos sav., gabenti krovinį – 35 maišus braziliškos kavos. Kavos krovinį K. A. perdavė muitinės sandėlyje. Pargabenti krovinį paprašė tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjęs T. J. (b. l. 2-3).

Šalies argumentai

T. J. paaiškinime parašyta, jog draugui K. A. leisdavo be jokio atlygio pasinaudoti įmonės automobiliu savo reikmėms, t. y. išvežti šiukšles iš remontuojamo buto. Automobilio raktus ir dokumentus jam pasuodavo asmeniškai, kai tik jis paprašydavo. K. A. minėjo, jog važiuos nusipirkti statybinių medžiagų, todėl jo paprašė pakeliui užsukti į Gdanską. Prieš tai firmos sandėlį įspėjo, jog krovinį paims K.. Muitinėje jis buvo sustabdytas, trūko pirkimo-pardavimo sąskaitos, kurią K. nusiuntė (b . l. 4).

Sąskaitoje nurodyta, kad įsigyjama 35 maišai braziliškos kavos (b. l. 6).

Šalies argumentai

K. A. paaiškinime nurodyta, jog 2019 m. vasario 26 d. buvo paėmęs draugo T. J. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobusiuką. T. prašymu paėmė kavą iš Gdansko. Su T. yra draugai, todėl jis jam paskolina autobusiuką atlikti remonto darbus bute. Vieno susitikimo metu kalbėjo, kad jis važiuos į Lenkiją palyginti statybinių medžiagų kainas, su kainomis, esančiomis Lietuvoje. T. pasiūlė duoti autobusiuką ir paprašė, kad kartu paimtų jo įmonei priklausančią kavą, esančią Gdanske. Jis sutiko, nes norėjo padėti T.. T. jokia forma už važiavimą neatsilygino (b. l. 10-11).

Fotonuotraukose užfiksuotos T. J. ir K. A. kartu leidžiamų atostogų akimirkos.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju svarbios šios nelegalaus darbo alternatyvos ­– darbo sutarties nesudarymas raštu ir nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pažymėtina, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimo užfiksavimo metu K. A. buvo paskolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mikroautobusą, kadangi šis norėjo Lenkijoje pasižiūrėti statybinių medžiagų ir palyginti jų kainas su Lietuvoje esančiomis kainomis. Jo paprašė pakeliui Lenkijoje paimti krovinį. Jis sutiko. Liudytojas K. A. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad namuose darė remontą, sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Lenkiją ir pažiūrėti ten esančias statybinių medžiagų kainas. Iki kelionės pradžios likus maždaug savaitei laiko apie tai pakalbėjo su T. J. ir papašė paskolinti mikroautobusą. Šis jo paprašė, kad paimtų Lenkijoje esantį kavos krovinį. Jis sutiko, kadangi jam nebuvo sunku paimti T. J. skirtą krovinį. Iš nurodytų T. J. ir K. A. parodymų akivaizdu, kad K. A. neatliko jokio realaus darbo, o savo reikmėms pasiskolinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, pakeliui paėmė minėtai įmonei skirtą krovinį – kavą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nurodytais parodymais. Tuo labiau, kad jie nėra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis.

Antrasis elementas ­­– darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad K. A. paprašė pakeliui Lenkijoje paimti krovinį. Už krovinį buvo atsiskaityta anksčiau bankiniu pavedimu. Jokių konkrečių krovinio atsiėmimo suderinimų nebuvo. Draugui nedavė kavos įsigijimo dokumentų, kadangi jis buvo paprastas asmuo, ne darbuotojas. K. A. joks piniginis atlygis už krovinio paėmimą ir parvežimą nebuvo mokėtas. Draugui nedavė jokių nurodymų ką paimti, kada ir kur jis turi būti, kada ir kur pristatyti kur turi pristatyti paimtą krovinį. Davė tik sandėlio adresą. Nebuvo pokalbių, kad K. A. galėtų įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu parodė, kad T. J. jo paprašė, kad paimtų Lenkijoje esantį kavos krovinį. Krovinys jam buvo atiduotas, kadangi sandėlio darbuotojai žinojo kavos paimti atvyksiančio automobilio numerius, kuriuos jiems anksčiau buvo nurodęs T. J.. Sandėlyje pateikė savo asmens dokumentą, pats savęs kaip krovinio gavėjo darbuotojas niekaip neidentifikavo. Neturėjo jokio teisinio pagrindo(kaip bendrovės darbuotojas) naudotis mikroautobusu, T. J. jam juo leido naudotis tiesiog draugiškai. Nebuvo nustatyta kada ir kur tiksliai jis turi parvežti krovinį. Jokio atlygio už tai negavo. Jei nebūtų nuvažiavęs iš sandėlio paimti kavos, jam už tai nebūtų kilę jokių neigiamų pasekmių. Anksčiau jokių veiksmų T. J. ar įmonės naudai, vairuojant mikroautobusą, nėra atlikęs. Niekada nebuvo jokių pokalbių apie įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodyti T. J. ir K. A. įrodymai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, K. A. nedirbo paklusdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai, jam už kavos maišų parvežimą nebuvo mokamas darbo užmokestis. K. A. T. J. nebuvo davęs jokių nurodymų kada ir kur turi būti pristatytas paimtas krovinys, jam nebūtų kilę jokių neigiamų padarinių, jeigu jis krovinio nebūtų paėmęs. Visa tai tik dar kartą patvirtina, jog K. A. savo reikmėms pasiskolinęs iš T. J. mikroautobusą, važiuodamas iš Lenkijos į Lietuvą, pakeliui paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtas kavos pupeles ir tai padarė ne kaip minėtos įmonės darbuotojas, o kaip T. J. draugas. Teismas vėl neturi pagrindo abejoti asmenų duotais parodymais. Tuo labiau, kad K. A. parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. T. J. ir K. A. draugiškus santykius, tolimas keliones ir kitą laisvalaikio leidimo būdą kartu įrodo pateiktos fotonuotraukos.

Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta kitų dviejų objektyvių nelegalaus darbo požymių – realaus asmens darbo ir darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykių su darbo sutarties požymiais, teismas plačiau nepasisako dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo, kadangi darbo sutarties šiuo atveju ir net, kadangi darbo sutarties šiuo atveju ir neturėjo būti sudaryta.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gal būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracini nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, T. J. kaltę įrodinėjo tik administracinio nusižengimo protokolu bei operatyvaus patikrinimo pažyma. Minėtuose dokumentuose tik formaliai ir deklaratyviai aprašytas neva padarytas administracinis nusižengimas. Teismas mano, jog vien tik minėtų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad T. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną T. J. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika