- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- e2-6626-889/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03838-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- O. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, A. G. (A. G.),
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. S. (M. S.), institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. G. (A. G.), S. S., dėl tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti tėvo M. S., valdžią į jo vaiką S. S.. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4092-328/2013 nusprendė priteisti iš atsakovo M. S. dukters S. S. išlaikymui po 231,70 Eur (800,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės ir nustatė O. G. vaiko S. S. piniginių lėšų tvarkytoja. Atsakovas savo turtinės prievolės vaikui nevykdė, ieškovė 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į antstolės V. V. kontorą, dėl priverstinės skolos išieškojimo. 2019 m. gegužės 1 dienai susikaupusi skola vaiko išlaikymui sudaro 15641,98 Eur. Nurodo, jog ieškovė O. G. su atsakovu bandė susisiekti telefonu, tačiau jis visada išjungtas, adresu kurį atsakovas nurodė teisme, nebegyvena. Nuo 2011 metų gegužės mėnesio atsakovas M. S. nepalaiko jokio kontakto su dukra. 2014 m. spalio 26 d. ieškovė kreipėsi į vaikų išlaikymo fondo administraciją, ir 2014 m. spalio 31 d. buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. Yra priimtas sprendimas kas mėnesį išmokėti S. S. po 56,48 Eur (195 Lt) iki kol sueis l8 metų. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas M. S. 2016 m. sausio 11 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, o 2016 m. kovo 24 d. sudarė santuoką su G. K. (santuoka įregistruota LR ambasadoje JK).
2013 m. gegužės 4 d. ieškovė sudarė santuoką su A. G., 2014 m. jiems gimė vaikas - M. G. Pažymi, kad ieškovės O. G. sutuoktinis A. G. šiuo metu vykdo atsakovo turtinę prievolę, kuri nustatyta teismo sprendimu ir materialiai išlaiko atsakovo vaiką – S. S.
Institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje 2019 m. rugsėjo 2 d. išvadoje, nurodė, kad pagrindų riboti atsakovo tėvo valdžią yra pakankamai, tėvas neteikia išlaikymo vaikui, juo nesirūpina, tačiau bylos nagrinėjimo metu nėra atsakovo atsiliepimo, todėl vienareikšmiškai palaikyti ieškovų reikalavimo negali.
Teismo posėdžio metu ieškovė, ieškovo atstovas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje, prašė tenkinti ieškinį.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė. Atsakovo atstovas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nes jam atsakovo pozicija nežinoma. Prašė vertinti, ar neegzistuoja pagrindai terminuotam tėvo valdžios apribojimui.
Teismo posėdyje protokoline nutartimi patikslinta A. G. procesinė padėtis – jis įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo pateikti nepageidavo, palaikė ieškovės pusę ir prašė tenkinti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4092-328/2013 nusprendė priteisti iš atsakovo M. S. dukters S. S. išlaikymui po 231,70 Eur (800,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės ir nustatė O. N. (šiuo metu - O. G.) vaiko S. S. piniginių lėšų tvarkytoja. 2019 m. gegužės 1 dienai susikaupusi skola vaiko išlaikymui sudaro 15641,98 Eur.
Atsakovas yra nuo 2016 m. sausio 11 d. deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, o 2016 m. kovo 24 d. sudarė santuoką su G. K.. Nuo 2011 metų gegužės mėnesio atsakovas M. S. nepalaiko jokio kontakto su dukra, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio neteikia išlaikymo. 2013 m. gegužės 4 d. ieškovė O. G. sudarė santuoką su A. G., 2014 m. jiems gimė vaikas - M. G.. Pažymima, kad ieškovės O. G. sutuoktinis A. G. šiuo metu vykdo atsakovo turtinę prievolę, kuri nustatyta teismo sprendimu ir materialiai išlaiko atsakovo vaiką – S. S.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pateiktais rašytiniais įrodymais bei teismo posėdžio metu teiktais ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, konstatuotina, kad atsakovas M. S. nesirūpina jo vaiku S. S. Atsakovas nesidomi dukros gyvenimu, nebendrauja, neteikia išlaikymo ir nesugeba užtikrinti vaikui materialinės gerovės, jo ugdyti bei rūpintis juo.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Byloje nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo dukra. Vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis vaiku bei neužtikrina jai saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo dukters gyvenime. Ieškovė teismo posėdžiu nurodė, kad atsakovas su vaiku paskutinį kartą bendravo 2011 metais, su juo ji pati paskutinį kartą gyvai bendravo 2013 metais, jis 2014 metais išvyko gyventi į užsienį. Ieškovė nurodė, kad bandė su juo bendrauti socialiniuose tinkluose, tačiau atsakovas ją užblokavo ir ji su juo susisiekti negali. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas daugiau kaip aštuonerius metus nebendravo su dukra, daugiau kaip penkerius metus neteikia jai materialaus išlaikymo. Bylos duomenimis atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, nebendrauja su juo, nesidomi ir neišlaiko, yra nutraukęs visus ryšius su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. S. nevykdo įstatymo numatytų tėvo pareigų savo vaikui ir byloje nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovės O. G. reikalavimas tenkintinas ir atsakovui M. S. neterminuotai apribojama tėvo valdžia į dukrą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-265, 268, 269, 270, 279, 400-407 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovui M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.