- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- TS-84-1072/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- V. A.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. atstovo – advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-184, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu skirta bausme. V. A. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 52 MGL dydžio bauda. Taip pat V. A. teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu skirta galutine subendrinta bausme, ir paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 52 MGL dydžio bauda.
Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. spalio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. birželio 19 d., įstatyme numatytą bausmės dalį atliko 2021 m. sausio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. spalio 15 d. – 1 metai 8 mėnesiai ir 4 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 59-184 (toliau Nutarimas) nutarė netaikyti V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuodama, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką ir rekomenduodama jam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, bei vykdyti 2021 m. balandžio 8 d. Komisijos pateiktas rekomendacijas (tęsti darbinę veiklą, savanoriškai kas mėnesį mokėti turimas skolas, dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse).
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, V. A. per savo atstovą – advokatą V. Martyšių jį skundžia teismui. Skunde nurodyta, kad, Komisija nenagrinėjo ir nenustatė jokių objektyvių ir subjektyvių nuteistojo V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra sąlygų bei galimybių (stebimi pozityvūs pokyčiai emocijų valdymo srityje, disciplinuotas elgesys, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja vykdomose programose, alkoholio ir narkotikų nevartoja, vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, palaiko tamprius ryšius su sutuoktine ir 5 savo vaikais), ir vis tiek vienbalsiai nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo.
Toliau skunde teigiama, jog toks Komisijos sprendimas yra neefektyvus ir „infliacinis“ (neefektyvus, biurokratinis, neaiškus, nelogiškas, prietaringas), neteikiantis jokio optimizmo, kad baudžiamoji justicija paprasto darbo žmogaus atžvilgiu taps tokia, kokios verta laisva ir nepriklausoma Europos Sąjungos šalis. Toliau teigiama, jog Nutarimas yra formalus ir diskriminuojantis, skirtas ne individualios bausmės prevencinei ar socialinei paskirčiai, o tik nubaudimo – valstybės keršto funkcijai, nes toks komisijos nutarimas formaliai suformulavus nuteistajam užduotis ateičiai, kurias jis skrupulingai vykdo, pažeidžia V. A. socialinius ryšius su šeima ir 5-iais mažamečiais vaikais, o jo tolimesnis kalinimas pažeidžia atsitiktinai ir daug kartų atliekančių bausmę asmenų diferenciacijos principą bei neskatina kitų kalinių laikytis nustatytos tvarkos ir darbų siekti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šį savo teiginį V. A. atstovas – advokatas Vidmantas Martyšius grindžia tuo, kad Komisija savo nutarime nurodo teigiamai V. A. charakterizuojančias savybes ir jo kalinimas yra akivaizdžiai neracionalus, kad nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, tačiau šie duomenys yra niekuo nepagrįsti, nes V. A. pirmą kartą gyvenime atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam, kaip parastam darbininkui yra svetima ir netoleruotina kriminalinio pasaulio subkultūra. Pabrėžia, jog V. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, renginiuose, sporto ar stalo žaidimų turnyruose, yra pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse, kurios galėtų padėti ateityje valdyti individualius kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacija dėl savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir toliau ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlyginti padarytas žalas ir nuostolius. Taip pat pabrėžia, jog V. A. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, jo namuose laukia žmona ir 5 vaikai. Nurodo jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jam pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, nes jo padaryti nusikaltimai – atsitiktiniai. Komisija nepateikė jokių įtikinančių argumentų, išskyrus likusį bausmės laiką, formaliai ir klaidingai išvadai, kad lygtinis paleidimas neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo nuteistojo atžvilgiu, pažeisti ir kiti principai.
V. A. atstovas – advokatas Vidmantas Martyšius prašo teismo patenkinti skundą ir taikyti V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant jam intensyvią priežiūrą arba kitas auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones iki 2023 m. birželio 19 d., išreikalauti nuteistojo asmens bylą, socialinio tyrimo išvadą, pažymą apie nuobaudas bei paskatinimus, darbą be sargybos Vilniaus mieste ir visą kitą medžiagą šiam klausimui spręsti. Papildomai pabrėžia, jog V. A. yra paprastas kaimo darbo žmogus – jis po dalelę ir sąmoningai išanalizavo bei suprato savo buvusio elgesio pražūtingumą savo šeimos, artimųjų, nukentėjusiųjų ir visuomenės atžvilgiu, todėl nuoširdžiai prašo juo patikėti, pažada pateisinti Gerbiamo Teismo pasitikėjimą.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius ir kuriems paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nagrinėjantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
V. A. paskirtą bausmę pradėjo vykdyti 2018 m. spalio 7 d., jo bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 19 d., įstatyme numatytą bausmės dalį atliko 2021 m. sausio 19 d., taigi šią sąlygą jis atitinka.
BVK 157 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš asmens byloje esančių Socialinių tyrimo išvadų matyti, jog V. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo ir yra vidutinė, tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios ženkliai sumažėjo: 2018 m. lapkričio 18 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 90 balų, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 86 balai, 2020 m. birželio 1 d. - 67 balai, 2020 m. lapkričio 3 d. – 58 balai. Vėlesnėse Socialinio tyrimo išvadose (2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d.) nurodyta, jog V. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau balais neįvardyta, kaip ir paskutinėje – 2021 m. rugsėjo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje. Kreipusis į Vilniaus pataisos namus buvo pateiktos 2021 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. OASys vertinimo metodika atliktų vertinimų suvestinės lentelės. Iš pateiktų duomenų matyti, jog priešpaskutiniu (2021 m. rugpjūčio 19 d.) vertinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito – liko 58 balai, tačiau paskutiniojo (2021 m. rugsėjo 29 d.) vertinimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ryškiai padidėjo ir buvo įvertinta 80 balų.
Išanalizavus ir palyginus pateiktus duomenis pastebėti neatitikimai. Pirmiausia, pakito nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių balai, nuo 20 pakilo iki 25, nors naujų nusikalstamų veikų nepadaryta. Analizuojant ankstesnes Socialinio tyrimo išvadas, pastebėta, jog pirminio vertinimo metu 2018 m. lapkričio 18 d. iš nustatytos 90 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, 25 balai yra statinių, o likę 75 – dinaminių (a. b. t. 3, d. 2, b. l. 25). Tačiau 2019 m. rugpjūčio 1 d. socialinio tyrimo išvadoje jau nurodyti 20 balų, kaip ir visose sekančiose, išskyrus paskutiniąją. Kadangi nuteistojo asmens byloje nėra nei 2018 m. lapkričio 18 d. nei 2019 m. rugpjūčio 1 d. socialinio tyrimo išvadų, nei juo labiau, jų vertinimo suvestinių lentelių, teismas įvertinti kur ir kada atsirado netikslumas, neturi galimybės, tačiau akivaizdu jog statiniai kriminogeniniai balai už teisės pažeidimus taip kisti negali.
Lyginant kitus pakitusius balus kyla ir daugiau neaiškumų.
Dalyje „Gyvenimo stilius ir draugai“, 2021 m. rugsėjo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog „Vertinant V. A. gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, nesugebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Ši V. A. patirtis laisvės atėmimo vietoje yra pirmoji. Iki šiol teismai skirdavo su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. V. A. nuo 2011 m. iki 2018 m. pabaigos sistemingai vykdydavo nusikalstamas veikas, ignoruodamas teismų skiriamas bausmes, jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą. 2018-06-27 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad V. A. <...> nemoka baudų paskirtų už administracinius nusižengimus, teismui ankstesniais nuosprendžiais jam skyrus bausmes – baudas, kaltinamasis jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kas rodo, kad tokios bausmės neturėjo įtakos kaltinamojo elgesiui.<...> sąmoningai vykdė nusikalstamas veikas. Nors juo buvo pasitikėta, atsižvelgta į turimus nepilnamečius vaikus ir taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau to nepakako nuteistajam susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad daugumą nusikalstamų veikų V. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ankstesnes vagystes, plėšimą įvykdė kartu su bendrininkais. Apibendrinant vertinimo metu gautą informaciją, galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis ir pan.) yra susiję su jo nusikalstamumo raiška. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo srityje aktualiu poreikiu išlieka pro-socialių vertybių formavimo bei socialinių įgūdžių korekcinių priemonių taikymas bei tęstinumas“. OASys vertinimo metodika suvestinėje lentelėje ši dalis įvertinta 15 balų, kai tuo tarpu 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 10 balų.
2021 m. rugpjūčio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje, dalyje „Gyvenimo stilius ir draugai“, nurodyta, kad „Analizuojant nuteistojo gyvenimo ypatumus laisvėje: nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis nesistengia neigti savo kaltės ar neprisiimti atsakomybės už savo nusikalstamą elgesį. Kaltę pripažįsta. Šiuo metu teisės pažeidėjas savo nusikaltimą ir savo ankstesnius nusikaltimus vertina itin neigiamai, akcentuodamas sukeltas pasekmes – praradimus: laisvės atėmimo bausmė, bei nedalyvavimas vaikų auklėjime, ypatingai pasiilgsta vaikų. Pataisos namuose destruktyvių nuteistųjų grupių vengia, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Apibendrinant galima teigti, jog ankstesni nuteistojo V. A. gyvenimo būdo ypatumai yra siejami su nuteistojo nusikalstamu elgesiu“.
Akivaizdu jog abiejose socialinio tyrimo išvadose yra akcentuojamas nuteistojo praeityje turėtas gyvenimo stilius, pažymėta jog šiuo metu jis vengia destruktyvių nuteistųjų grupių, nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. naujų veiksnių, kurie būtų padidinę asmens nusikalstamumo riziką neatsirado, arba jie nebuvo paminėti ir argumentuoti, todėl toks balų pakilimas yra kvestionuotinas.
Atitinkamai dalyse „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ ir „Nuostatos“. Vertinant socialinio tyrimo išvadas, jose pateikiama analogiška informacija skirtingomis formuluotėmis, naujų argumentų, didinančių nusikalstamo elgesio riziką, nėra: nėra užfiksuota alkoholio vartojimo atvejų įstaigoje, kas galimai pakeltų kriminogeninius balus, ar naujų neigiamų nuostatų (diskriminacijos, subkultūros palaikymo ir kt.) pasireiškimų.
Sutiktina, jog dalis aplinkybių yra pasikeitusių ir balai galimai padidėję ne be pagrindo – 2021 m. rugsėjo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje dalyje „Ryšiai“ nurodyta, jog gautas raštas iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriame nurodyta, kad R. A. (nuteistojo žmona) ir I. A. (nuteistojo dukra) pranešė apie prieš jas naudojamą psichologinį smurtą, grasinimus nusižudyti. Apie tai pokalbio metu nuteistasis neužsiminė. Ta pati aplinkybė (minėtas raštas) prideda kriminogeninių balų ir prie nuteistojo emocinės gerovės. Šios aplinkybės yra suprantamos ir pagrindžia tam tikrų balų kilimą, tačiau pažymėtina, jog paties rašto asmens byloje nėra, todėl teismas turi pasitikėti tik socialinio tyrimo išvada.
Iš asmens bylos matyti, jog vertinant V. A. ir pateikiant 2021 m. rugpjūčio 19 d. socialinio tyrimo išvadą, nuteistasis bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose, o po to buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, kur ir buvo dar kartą įvertintas ir 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikta jau Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo išvada su ryškiai pakilusiais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balais. Teismo vertinimu, skirtingose pataisos įstaigose buvo nustatyta gana prieštaringa nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika balais, skiriasi ne tik dinaminiai balai, bet ir statiniai, kurie bėgant laikui neturėtų kisti. Akivaizdu, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra reikšminga vertinant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingai nagrinėjamu atveju, kadangi Komisija būtent dėl nepadarytos akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaip jau minėta aukščiau, socialinio tyrimo išvadoje trūksta argumentų, pagrindžiančių tokį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos šuolį, trūksta tam tikrų duomenų asmens byloje, kad teismas galėtų įvertinti nustatytus netikslumus. Komisija spręsdama dėl V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nekėlė klausimų dėl staigios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pakilimo, nors tai buvo pagrindinis Komisijos argumentas. Spręstina, jog Komisija turėjo pati ar jos pavedimu atitinkami pareigūnai imtis aktyvių veiksmų, kad būtų visapusiškai ir teisingai įvertinta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal surinktus duomenis ir Kalėjimo departamento patvirtintas ir aprobuotas metodikas. Nagrinėjamu gi atveju, kyla abejonių, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra subjektyvus, priklausęs nuo konkretaus specialisto taikomos metodikos ypatumų.
Teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo turėtų išsamiai susipažinti su socialinio tyrimo išvada, su kitais svarstyti šį klausimą reikalingais duomenimis ir dokumentais, o jeigu to padaryti negali arba iškyla atitinkamų klausimų, Komisija privalo kreiptis į pataisos namų administracijos pareigūnus, socialinio tyrimo išvadą rengusį darbuotoją, esant poreikiui juos kviestis į posėdį, kad būtų pateikiami Komisijai trūkstami duomenys. Šiuo atveju, netoleruotinas toks Komisijos pasyvumas, kuomet yra formaliai nusprendžiama netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, argumentuojant, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, nepastebint, jog ji ne tik, kad nemažėja, bet dar ir didėja. Tokio jos sprendimo negalima laikyti teisėtu, pagrįstu, objektyviu ir išsamiu. Tai esminiai proceso teisės pažeidimai, kurie sukliudė Komisijai išsamiai ir nešališkai išnagrinėti klausimą dėl nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo ir priimti teisingą nutarimą.
Tokie minėti esminiai Komisijos nutarimo trūkumai sudaro pagrindą panaikinti nutarimą ir grąžinti medžiagą iš naujo svarstyti Komisijai (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-717-954/2019, 1S-328-175/2018). Būtent Komisijai, visų pirma, yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad Komisijos nutarime išvados padarytos neanalizuojant konkrečios situacijos, konstatuotina, kad Komisijos 2021 spalio 22 d. nutarimas Nr. 59-184 priimtas tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas, o nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. A. atstovo – advokato Vidmanto Martyšiaus skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 59-184 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. A. ir grąžinti nuteistojo V. A. atstovo - advokato prašymą iš naujo svarstyti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.