- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- A-155-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04073-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. O. D.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, BAB "Ūkio bankas", "Gelvora"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. D. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, bankrutavusi akcinė bendrovė „Ūkio bankas“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R.O. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo Nr. 3R-416(2.13-1) „Dėl R. O. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. skundo“ 2 ir 3.1 punktus (toliau – ir Sprendimas); 2) šioje dalyje įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjo skundo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gelvora“ kartu su bankrutavusia akcine bendrove (toliau – ir BAB) „Ūkio bankas“ informavo pareiškėją, jog BAB „Ūkio bankas“ perleido UAB „Gelvora“ pareiškėjo įsipareigojimus, kylančius iš sutarties Nr. KR03-054/07V. Pareiškėjas apie įsipareigojimus, kylančius iš šios sutarties, nieko nežinojo, todėl kreipėsi tiek į UAB „Gelvora“, tiek į BAB „Ūkio bankas“. Susirašinėjimo su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis metu UAB „Gelvora“ iš pradžių ragino vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį Nr. KR03-054/07V, o vėliau informavo, kad apie tokią sutartį nieko nežino, o reikalauja prievolių įvykdymo pagal sutartį Nr. 07/03-054, o BAB „Ūkio bankas“ savo ruožtu pranešė, kad reikalavimo teisės, kylančios iš sutarties Nr. KR03-054/07V, yra perleistos UAB „Gelvora“.
2.2. Apie reikalavimo teisių perdavimą, kylančių iš sutarties Nr. KR03-054/07V, pareiškėjas buvo informuotas, tačiau apie reikalavimo teisių perdavimą pagal sutartį Nr. 07/03-054 jokios informacijos nėra gavęs, todėl pareiškėjas sprendė, kad UAB „Gelvora“ negali tvarkyti jo asmens duomenų, susijusių su sutarties Nr. 07/03-054 vykdymu.
2.3. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos argumentu, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. Teisių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 16-50-09 (toliau – ir Teisių pirkimo-pardavimo sutartis) pateikimas būtų laikomas tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės, kylančios iš sutarties Nr. 07/03-054, perleidimą, nes, pareiškėjo įsitikinimu, minėtoje Teisių pirkimo-pardavimo sutartyje yra nuoroda į sutartį Nr. KR03-054/07V, bet ne į sutartį Nr. 07/03-054.