Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-575-1365-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-10
Bylos Nr.: N-575-1365-11
Teisminio proceso Nr.: 4-63-3-00152-2010-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)

Kategorijos

45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N575-1365/2011Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00152-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

J. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. kovo 22 d., apie 15.30 val., Pagėgių savivaldybėje, Plaušvarių kaime, vairuodamas automobilį Jeep Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Aviacijos rinktinės pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, kai buvo stabdomas sraigtasparniu, paženklintu skiriamaisiais ženklais, esant įjungtiems specialiesiems šviesos ir garso signalams, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos vado pavaduotojo 2010 m. kovo 26 d. nutarimu J. J. už ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 3 500 Lt bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinio sulaikymo protokolu, Institucijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje esančiais duomenimis. Nurodė, jog nėra pagrindo netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad ATPK 130 straipsnio pastaboje, detalizuojančioje transporto priemonės stabdymo tvarka, paaiškinta, jog uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taip pat pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 punkte numatyta, jog tikrinantys pareigūnai – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones. Nurodė, kad remiantis KET 17 punktu, tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Be to, KET 84 punktas numato, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punkte nustatyta, jog asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Įvertinęs minėtas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Institucijos pareigūnai pagrįstai ir teisėtai stabdė J. J. vairuojamą automobilį tarnybine transporto priemone – sraigtasparniu, reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreiškiant per garsiakalbį bei įjungus specialius sraigtasparnio šviesos signalus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad jis nesuprato, jog yra stabdomas pareigūnų sraigtasparniu, teismas vertino kritiškai, kadangi jis prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, be to, J. J. savo paaiškinime nurodė, kad jis matė pasieniečių sraigtasparnį ir būtų sustojęs, tačiau važiavo šlapia pieva toliau, nes sustojęs būtų įklimpęs. Teismas pripažino, jog stabdymas naudojant tarnybinį sraigtasparnį nėra dažnas atvejis, tačiau anksčiau minėtų teisės normų žinojimas laikytinas visiškai pakankamu tam, kad tokioje situacijoje protingas ir sąžiningas asmuo (eismo dalyvis) suprastų stabdymo formą ir turinį. Taip pat nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepažeidžiant procesinių terminų, pareigūnas vieną protokolo kopiją J. J. įteikė ir jo teises bei pareigas jam išaiškino.

II.

Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti. Nurodo, jog neginčija įvykio metu vairavęs automobilį Jeep Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei matęs virš automobilio skridusį sraigtasparnį, kuris kėlė didžiulį triukšmą, tačiau teigia nesupratęs, kad tai buvo specialūs garso signalai, be to, jokių šviesos signalų, iš kurių būtų galima suprasti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, nematė. Atkreipia dėmesį, kad kartu važiavę asmenys taip pat nesuprato, jog J. J. privalėjo sustabdyti automobilį. Pabrėžia, kad aplinkybę, jog asmuo nesiekė išvengti sulaikymo, patvirtina tai, kad nutolus sraigtasparniui J. J. grįžo į Pagėgius, kur prie namų išlaipino A. M. ir sustojo, kai jo vairuojamą automobilį stabdė tarnybiniu automobiliu važiavę pareigūnai. Taip pat pažymi, kad dar prieš sustabdymą buvo sustojęs prie „Stop“ ženklo, esančio prie geležinkelio pervažos. Mano, kad administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai, kadangi nėra jokio teisinio pagrindo sraigtasparniu stabdyti transporto priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Plaškių užkarda prašo skundo netenkinti ir palikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos vado pavaduotojo 2010 m. kovo 26 d. nutarimą nepakeistą. Pažymi, kad J. J. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą grindžiama byloje surinktais įrodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuosekliais liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, kuria netikėti nėra pagrindo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimą padarė pasienio ruože, kur šios rūšies pažeidimai susiję su neteisėtais valstybės sienos kirtimo ir kontrabandinių cigarečių gabenimo į Lietuvos Respublikos teritoriją atvejais. Teigia, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas siekiant išvengti transporto priemonės ir joje esančių asmenų dokumentų patikrinimo, ką patvirtina aplinkybė, kad prieš sustabdant minėtą automobilį Pagėgių mieste iš jo išlipo nenustatytas asmuo. Pabrėžia, kad sustabdyti J. J. vairuojamą transporto priemonę ir patikrinti joje važiuojančius asmenis įvykio metu dėl Institucijos veikimo teritorijoje susidariusios ekstremalios situacijos (potvynis) kitomis transporto priemonėmis nebuvo galimybės. Nurodo, jog remiantis KET 3, 17 ir 84 punktų bei Taisyklių 9 punkto reikalavimais, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo sustabdyti transporto priemonę. Pažymi, kad teisė tikrinti transporto priemones, juose važiuojančius asmenis ir gabenamus krovinius Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams suteikta Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymu ir kitais teisės aktais. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, mano, kad nagrinėjamu atveju stabdant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamą automobilį buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, o asmeniui nepaklusus teisėtiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimams, buvo pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta nuobauda. Taip pat pabrėžia, jog skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į J. J. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir paskirtas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju J. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 130 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad negirdėjo jokių garso signalų ir nematė jokių šviesos signalų, iš kurių būtų galima suprasti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Taip pat mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti transporto priemones sraigtasparniu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. J. padarė ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad įvykio metu galiojusių KET 17 punktas inter alia numatė, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET 84 punktas detalizuoja, jog vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę <...>, kai tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas (reguliuotojas) gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje. Tikrinančius pareigūnus išvardija KET 3 punktas, kuris nustato, kad tikrinantys pareigūnai – tai uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ATPK 130 straipsnio pastaboje, kuri reglamentuoja, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas įtvirtina, kad viena iš Tarnybos funkcijų yra užtikrinti pasienio teisinį režimą (5 str. 1 d. 3 p.). Šio įstatymo 8 straipsnis numato, kad užtikrindama pasienio teisinį režimą, Tarnyba inter alia kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos asmenų vykimo į pasienio ruožą ir buvimo jame tvarkos. Minėto įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 5 punktai, be kita ko, numato, jog pareigūnai, pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami Tarnybos funkcijas <...> pasienio ruože, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, <...> atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus <...> pasienio ruožo <...> režimą, persekiodami asmenis, <...> siekiant užkirsti kelią daromoms nusikalstamoms veikoms, bet kuriuo paros metu <...> sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas. Pabrėžtina, jog Tarnybos vado 2006 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 4-598 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punktas nustato, kad Aviacijos rinktinė yra Tarnybos struktūrinis padalinys. Taigi, minėtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo nuostatos taikomos ir Aviacijos rinktinės pareigūnams. Juolab kad Nuostatų 6 punktas reglamentuoja, jog pagrindiniai rinktinės uždaviniai yra pagal kompetenciją užtikrinti valstybės sienos apsaugą, atlikti skrydžius, susietus su viešosios tvarkos palaikymu, <...> teikti pagalbą tarnybos centriniams, teritoriniams bei kitiems struktūriniams padaliniams ir kitoms vidaus reikalų įstaigoms sprendžiant valstybės sienos apsaugos, kovos su nusikalstamumu ir kitais teisės pažeidimais klausimus, operatyviai reaguoti į ekstremalias ir kriminogenines situacijas. Be to, Nuostatų 7.1 ir 7.15 punktai įtvirtina, jog Aviacijos rinktinė, vykdydama jai pavestus uždavinius, dalyvauja saugant valstybės sieną sausumoje <...>, vykdo tikslines prevencijos ir sulaikymo operacijas, pagal savo kompetenciją dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką ir kitas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože. Taip pat pažymėtina, jog įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 patvirtintų Pasienio teisinio režimo taisyklių 8 punktas numatė, kad asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 patvirtintu Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašu, Plaušvariai, kuriuose nagrinėjamu atveju užfiksuotas pažeidimas, priskirti pasienio ruožui. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir tai, kad KET numato pareigą vairuotojams, stabdomiems tikrinančio pareigūno, inter alia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, sustabdyti transporto priemonę, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis Tarnybos Aviacijos rinktinės pareigūnų buvo stabdomas pagrįstai ir teisėtai, todėl asmuo privalėjo šiuos reikalavimus vykdyti.

Kita vertus, apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negirdėjo jokių garso signalų ir nematė jokių šviesos signalų, iš kurių būtų galima suprasti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas įvykio aplinkybes, taip pat remiantis byloje esančia įvykio metu patrulinio skrydžio sraigtasparniu EC-135 (registracijos ženklas LY-HCE) užfiksuota vaizdo medžiaga, darytina išvada, jog asmuo negalėjo nepastebėti ir negirdėti pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad iš vaizdo medžiagos matyti, jog Tarnybos Aviacijos rinktinės pareigūnų sraigtasparnis buvo gana arti priskridęs prie J. J. vairuojamo automobilio ir per garsiakalbį buvo aiškiai, nedviprasmiškai bei suprantamai reikalaujama sustabdyti transporto priemonę. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apklausiamas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog automobilyje muzikos neklausė (b. l. 35), o liudytoju apklausiamas A. M. nurodė, kad aplink kitų automobilių nebuvo (b. l. 36). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančios 2010 m. kovo 22 d. žvalgybinio patrulinio skrydžio ataskaitos (saugomos bylos katalogo vardas 100322PG) matyti, jog sraigtasparniu skridę pareigūnai Plaušvario kaimo prieigose pastebėjo įtartiną automobilį Jeep Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau panaudojus specialius garsinius signalus bei per garsiakalbį pareikalavus sustabdyti minėtą transporto priemonę, automobilio vairuotojas padidino greitį ir pavojingai manevruodamas nuvažiavo, automobilis buvo persekiojamas iki Pagėgių miesto, kur jį sulaikė pareigūnai (b. l. 19). Šias aplinkybes patvirtina ir minėta byloje esanti įvykio metu užfiksuota vaizdo medžiaga bei Tarnybos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 20, 21, 22). Pabrėžtina, jog pareigūnų paaiškinimai (tarnybiniai pranešimai) yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde iškelta versija, kad įvykio metu jis nesuvokė reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojo A. M. parodymai, kad jokių signalų jie negirdėjo, taip pat vertintini kritiškai, kadangi jis suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, nes yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas (b. l. 36). Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokdamas ir nepaklusdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padarė ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas