- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 1-90-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06485-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- L. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui R. M., kaltinamajai L. G., gynėjui advokatui A. V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) poliklinika - slaugytoja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. G. 2017 m. vasario 9 d. apie 20.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu du kartus sugyventiniui V. B. į krūtinės sritį, padarydama jam durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairio plaučio ir širdies sužalojimu, durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės paviršinę žaizdelę. Tokiu būdu, dėl durtinės - pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su kairio plaučio ir širdies sužalojimu, sunkiai sužalojo savo šeimos narį – V. B..
Kaltinamosios L. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamojo L. G. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp jos ir nukentėjusiojo dėl to, kad pastarasis eilinį kartą grįžo į namus neblaivus, metu, jiems besistumdant, rankoje turėtu peiliu netyčia įdūrė sugyventiniui V. B. į krūtinės sritį. Paaiškinti, kaip sužalojo nukentėjusįjį, negalinti, nes pati nesuvokė to. Vieną dūrį į krūtinę nukentėjusysis pasidarė pats užgriūdamas ant jos rankoje turėto peilio, o kitą dūrį padarė ji besistumdant, tai yra, netyčia. Tyčia nesiekusi sužaloti nukentėjusiojo. Pripažįstanti, kad konfliktą pradėjo ji, nes pati alkoholinių gėrimų negerianti, todėl nepakentė sugyventinio girtavimo. Sugyventinis jos atžvilgiu fizinio smurto nėra naudojęs. Ją supykdė nukentėjusiojo elgesys ir dėl to, kad pastarasis ėjo į virtuvę, klausė, ar yra valgio, šildėsi valgį. Sugyventinio girtavimą ji vertina kaip psichologinį smurtą. Parodymų patikrinimo vietoje ji teisingai paaiškinusi nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ji neigė sužalojusi V. B., nes buvo šoke, baimėje netekti darbo, bijojo visuomenės neigiamo požiūrio, vaikų pasmerkimo, galvojo niekas nesužinos ir nepaaiškės tiesa. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusįjį dėl pastarojo nuolatinio psichologinio smurto jos atžvilgiu, kadangi V. B. girtaudavo beveik kiekvieną savaitę ir dėl to ji namuose negalėdavo pailsėti, miegodavo virtuvėje. Ji visiškai tvirtinanti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai yra, kad 2017 m. vasario 9 d. apie 21 val. sugyventinis V. B. nuėjo į vonią nusimaudyti. Iš vonios išėjo be trumpikių. Nuėjęs į savo kambarį, griuvinėjo, kažką burbėjo, vaikščiojo į balkoną. O ji virtuvėje ant lovos tai pagulėdavo, tai atsikeldavo. Tuo metu atėjo V. B. ir pradėjo priekabiauti, tai yra, klausinėjo, ar bus valgyti, įkyriai lindo, o toks jo elgesys ją sunervino, išvedė iš kantrybės. Tuo metu rankoje turėjo peilį ilga geležte. Abu susistumdė. Stovint jai prie šaldytuvo, sugyventinis ant jos griuvo, todėl jį nuo savęs nustūmė ir nežino, neprisimena, ar jis pats ant peilio užgriuvo, ar ji jam bakstelėjo. Neneigia, kad būdama išvesta iš pusiausvyros dėl girto sugyventinio elgesio ir situacijos, galėjo pati jam durti. Pamačiusi, kad iš Valdo krūtinės stipria srove prasimušė kraujas, nes net pro megztinį tai matėsi, greitai pakėlė jį nuo grindų ir kažkaip nutempė iš virtuvės į jo kambarį ant lovos, laikė delnu užspaudusi žaizdą per megztinį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Išvažiavus greitosios pagalbos medikams ir policijos pareigūnams, grįžusiam iš parduotuvės sūnui Vaidui pasakė, kad neišlaikius nervams sužalojo V. B. ir parodė kuriuo peiliu (2 t., b. l. 59-60).
Parodymų patikrinimo vietoje metu L. G. parodė, kad jai dešinėje rankoje laikant peilį, V. B. griuvinėdamas ant jos pats kažkaip susižalojo. Susistumdymas vyko apie 15 sekundžių. Susistumdymo eigoje V. B. užgriuvo ant peilio, laikomo jos rankoje, detaliai to paaiškinti ir parodyti negali, nes nemoka, neatsimena (2 t., b. l. 63-64).
Nukentėjusysis V. B. parodė, kad neprisimena, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas. Sugyventinei nepatinka, kad kartais jis išgeria alkoholinių gėrimų, priekaištauja, nes pati alkoholio nevartoja. Konfliktai kildavo tik dėl to, jei išgerdavo alkoholio, nes ji nepakenčia neblaivaus. Kartu gyveno septynis metus.
Liudytojas V. P. parodė, kad V. B. santykiai su jo motina-kaltinamąja tapo konfliktiški dėl pastarojo girtavimo. 2017-02-09 apie 21 val. grįžęs namo girdėjo, kad kambaryje už uždarytų durų girtas „burbuliuoja“ V. B.. Motina gulėjo virtuvėje, tačiau nemiegojo. Užėjus jam į virtuvę, motina sakė, kad V. B. vėl grįžo girtas ir dėl to negali pailsėti. Jis išėjo į parduotuvę nusipirkti maisto. Grįžęs pamatė kraujo virtuvėje ant grindų ir V. B. kambaryje, ant jo lovos paklotės. Policijos pareigūnams išvykus mama pasakė, kad jam išėjus į parduotuvę, pas ją į virtuvę atėjo V. B., todėl jai neišlaikė nervai, trūko kantrybė ir dūrė jam peiliu. Ji parodė peilį, kuriuo dūrė ir pasakė, kad peilį ji nuplovė.
Liudytoja I. K. parodė, kad 2017 m. vasario 9 d. 20:59 iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pagalbos kvietimas dėl pagalbos teikimo V. B.. Jai atvykus koridoriuje pasitiko kaltinamoji, su kuria nebendravo. Kaltinamoji atrodė apatiška, prislopinta, abejinga, vaikštinėjo tarp koridoriaus ir virtuvės. Paramedikas R. Š., apibūdindamas įvykio aplinkybes jai pasakė, kad ligonis užkrito ant peilio. Ligonis gulėjo svetainėje nugara ant lovos. Paramedikas jau buvo suteikęs pirmą pagalbą, tad beliko jį transportuoti. Baigė pildyti GMP kvietimo korteles F. Nr. 110A ligoninėje. Kvietimo kortelėje, grafoje "ypatingos aplinkybės", įrašė: " Ligonio teigimu krisdamas susižalojo peiliu, vartojo alkoholį".
Liudytojas E. R. parodė, kad jis su kolege apžiūrėjo įvykio vietą ir apklausė bute buvusią moterį-kaltinamąją. Moteris teigė, kad sugyventinis susižalojo pats, galimai tuo peiliu, kuris buvo ant stalo jo kambaryje. Apžiūrėjęs peilį matė, kad ant jo nėra kraujo pėdsakų, jo geležtė riebaluota. Kaltinamoji minėjo, kad sugyventinis grįžo girtas, purvinas, buvo nuėjęs į vonią, kurioje griuvinėjo ir gal susižalojo vonioje. Apžiūrėjęs vonios patalpą matė daiktų išsidėstymą, jų formas ir tikrai vonioje nebuvo į ką prasidurti krūtinės. Kraujo dėmių vonios kambaryje nebuvo. Dauginės kraujo dėmės buvo virtuvės pradžioje prie įėjimo, prie šaldytuvo ir mažiau kraujo dėmių buvo koridoriuje, ties įėjimu į virtuvę. Buvo keli panašūs į kraujo lašai prie pat lovos ir ant paklodės.
Liudytojas V. U. parodė, kad nukentėjusysis V. B. ramaus, nekonfliktiško būdo, taikus žmogus.
Liudytoja N. B. parodė, kad kaltinamoji L. G. jai pasakojo, kad trūkus kantrybei, ji peiliu dūrė V. B., dėl to buvo sulaikyta ir apklausta, kad ją galimai, paguldys į psichiatrijos ligoninę, nes du kartus keitė parodymus. Guodėsi, kad sūnui V. pasipasakojo, o šis pareigūnams atidavė peilį ir viską jiems pasakė. Kaltinamoji L. G. skundėsi nukentėjusiuoju, kad pastarasis anksčiau triukšmavo bute.
Liudytoja G. Č. parodė, kad 2017 m. vasario 12 d. apie 19 val. sužinojusi, kad jos dėdė V. B. gydomas Kauno klinikose, paskambino jo sugyventinei L. Ji pasakė, kad V. greičiausiai bus užpultas ir sužalotas gatvėje, pareinant į namus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, ant grindų koridoriuje, priešais įėjimo į virtuvę duris, pačioje virtuvėje, prie durų ir kambaryje ant lovos patiestos paklotės matomos į kraują panašios dėmės (1 t., b. l. 11-23).
Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto matyti, jog 2017-03-01 pateiktas 2017-02-09 20:57:45 Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas (1 t., b. l. 95).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautame garso įrašo faile, sukurtame 2017-02-09 20:57:45, užfiksuotas neprisistačiusios moters pagalbos kvietimas atsiųsti greitąją pagalbą į butą (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, kad ant peilio užgriuvo neblaivus žmogus, prie širdies labai didelis kraujavimas (1 t., b. l. 96-97).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas pateikė 2017-02-09 parduotuvės kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, įrašytą į kompaktinį diską (1 t., b. l. 99-100).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kompaktinėje plokštelėje yra vienas vaizdo failas, pavadintas "03(09-02-17 20’00’40", kuriame kamera Nr. 3 užfiksuotas vaizdas, kuriame 20 val. 51 min. į parduotuvę ateina L. G. sūnus V. P.. Parduotuvėje jis užtrunka apie 31 min., rankoje turėdamas "(duomenys neskelbtini)" pirkinių krepšį, 21 val. 22 min. išeina iš parduotuvės (1 t., b. l. 101-102).
Iš specialisto išvadoje Nr. G 215/2017 (06) matyti, kad V. B. durtinė - pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairio plaučio ir širdies sužalojimu, durtinė - pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės paviršinė žaizdelė galėjo būti padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Mažai tikėtina, kad V. B. galėjo susižaloti krisdamas ant peilio. Sužalojimas dėl durtinės- pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su kairio plaučio ir širdies sužalojimu , vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 114-115).
Iš specialisto išvados Nr. pG 324/2017 (06) matyti, kad mažai tikėtina, kad V. B. galėjo patirti sunkų sveikatos sutrikdymą L. G. nurodytomis aplinkybėmis, užfiksuotomis parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y. susistumdymo eigoje užgriūdamas ant peilio, laikomo L. G. rankoje (1 t., b. l. 118-119).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 1518/2017(01) matyti, kad V. B. kraujyje, paimtame 2017-02-09 21.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,10 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 122).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog buvo pateiktas peilis, kuriuo buvo sužalotas V. B. (1 t., b. l. 123-124), atlikta jo apžiūra (1 t., b. l. 125-126).
Iš VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S95/2017(01) matyti, kad ant peilių (paimto įvykio vietos apžiūros metu ir kurį pateikė V. P.) žmogaus kraujo nerasta (1 t., b. l. 130, 133).
Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole ir jo prieduose užfiksuoti įtariamosios L. G. pokalbiai telefonu (1 t. b. l. 155-165).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-40/2017 nurodyta, kad L. G. įtariamos veikos padarymo metu nustatoma adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdė jai visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. G. šiuo metu nustatoma - adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminiuose veiksmuose, būti apklausta teismo posėdžio metu, atlikti laisvės atėmimo bausmę. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai. L. G. priverstinis gydymas nereikalingas (2 t.,b.l.43-46).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji L. G. tarpusavio konflikto metu tyčia dūrė peiliu du kartus sugyventiniui V. B. į krūtinės sritį, padarydama kūno sužalojimus ir taip sunkiai sužalojo savo šeimos narį – V. B..
Kad kaltinamojo L. G. padarė V. B. durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairio plaučio ir širdies sužalojimu, durtinę - pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės paviršinę žaizdelę ir tokiu būdu dėl durtinės - pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su kairio plaučio ir širdies sužalojimu, sunkiai sužalojo V. B., konstatuota specialisto išvada. Kaltinamoji L. G. pripažino, kad jos rankoje laikytu peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis. Kaltinamoji taip pat nurodė nusikaltimo motyvą-pyktį ir iš to sekantį kerštą, kadangi nukentėjusiojo elgesys, tai yra, pastarojo neblaivaus pasirodymas, jai sukeldavo neigiamas emocijas, kildavo konfliktas tarp jų. Kaltinamoji pripažino, kad ji buvo aktyvi konflikto dalyvė ir iniciatorė. Kaltinamoji L. G. pripažino, jog nukentėjusiojo sužalojimui panaudojo įrankį-virtuvinį peilį, kurį po nusikaltimo padarymo nuplovė. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina išdėstytį rašytiniai įrodymai, liudytojų N. B., V. P., nukentėjusiojo V. B. parodymai. Todėl tarp kaltinamosios L. G. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys ir ji yra kalta. Nusikaltimą padarė veikdama tyčia, kadangi peiliu du kartus smogdama nukentėjusiajam į krūtinės sritį, suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, kad gali sužaloti V. B. ir norėjo taip veikti. Kaltinamoji L. G. gyveno kartu su nukentėjusiuoju V. B. aštuonis metus, vedė bendrą ūkį, todėl pastarasis kaltinamajai buvo šeimos narys (BPK 38 str.). Todėl kaltinamosios L. G. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p. teisingai.
Kaltinamosios L. G. parodymai, kad ji nukentėjusįjį sužalojo netyčia, tai yra, besigindama nuo nukentėjusiojo priekabiavimo, jai stumiant nuo savęs nukentėjusįjį ir pastarajam užgriūvant ant jos rankoje laikyto peilio, atmetami kaip nepagrįsti. Kaltinamosios L. G. parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo yra prieštaringi, tai yra, kviesdama medicininę pagalbą nurodė, kad nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės jai nėra žinomos, kad pats nukentėjusysis susižalojo ir to ji nematė. Vėliau ji parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip nukentėjusysis susižalojo besistumdydamas su ja. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. G. taip pat parodė prieštaringai, tai yra, ji pripažino, jog niekas kitas nukentėjusiojo sužaloti negalėjo, tačiau ji nepaaiškino, nuo kokių konkrečių nukentėjusiojo veiksmų ji gynėsi. Pati kaltinamoji paaiškino, kad nukentėjusysis niekada prieš ją fiziškai nėra smurtavęs, o sužalojimo dieną konfliktą pradėjusi ji. Kaltinamoji viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu taip ir nepaaiškino, kaip nukentėjusiojo kūne buvo padaryti du durtiniai-pjautiniai sužalojimai, nors nusikaltimo padarymo metu ji buvo blaivi. Tačiau iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole ir jo prieduose užfiksuotų kaltinamosios L. G. pokalbių telefonu (1 t. b. l. 155-165) matyti, kad pastaroji nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes žinojo, vertina savo veiksmus ir pasekmes, o būtent, ji konkrečiai nurodė: „...aš įvariau peilį jam...“ (1 t. b. l. 163), „ Aš V. pasipasakojau, o V. atidavė peilį“ (1 t. b. l. 163), „Ir vos nenužudžiau, o būtų jis išgaišis ...“, „Būtų nužudymas man ..., jeigu būčiau tada neužspaudus, neišvežus .., aš jį dūriau-nužudymas, o kadangi liko gyvas, biški bus švelniau, nu (keiksmažodis). Paėmė pijokas ir pridarė problemų. Mano buvo labai padaryta klaida. Man reikėjo ne peilio stvert, o telefoną ir paskambinti policijai. Sakysiu rytoj, trūko kantrybė ir nesusivaldžiau, prisipažinsiu trūko laiko prisipažinti ... aš galvojau, kad dar čia gal tas melas praslys, bet kuo toliau matau, kad jis viskas jau, nesusivaldžiau, trūko kantrybė nu, ir gulinčiam. Jis gi, pats užsivėrė, aš jo nepjoviau“ (1 t. b. l. 164), „Nežinau aš ir po šiai dienai neprisipažinau, stumdymo metu nieko nėra“ (1 t. b. l. 165). Šiuose pokalbiuose kaltinamoji išsako nepasitenkinimą dėl savo sūnaus V. P., kam šis pareigūnams parodė apie peilį ir atidavė jį. Todėl kaltinamosios L. G. parodymai laikomi prieštaringais, kadangi žinodama konflikto turinį, nurodo prieštaringas aplinkybes, kaip nukentėjusysis buvo sužalotas. Privačiame minėtame pokalbyje ji nurodė sužalojusi nukentėjusįjį gulintį, tačiau vėliau to ji nepaaiškino. Kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai per bendro gyvenimo metus buvo nusistovėję, vienas kitą gerai pažinojo, kaltinamosios parodymai, kad ji gynėsi nuo nukentėjusiojo, yra niekuo neparemti, kaltinamoji šių aplinkybių konkretizuoti negali, todėl kaltinamosios parodymai, kad ji gynėsi, kad sužalojo nukentėjusįjį būdama susijaudinusi, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas kaltinamosios parodymus vertina kaip faktinės aplinkybės-nukentėjusiojo V. B. sužalojimo pripažinimą. O, kad tai ji padarė netyčia, besigindama, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi jie paneigti pačios kaltinamosios užfiksuotais pokalbiais, aukščiau aptartais įrodymais. Objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajam į krūtinę buvo durta du kartus. Vienu dūriu sužalota širdis ir plaučiai. Todėl kaltinamosios parodymai, kad ji viso to nepastebėjo, vertinami kaip siekis ir toliau suklaidinti teismą ir taip išvengti atsakomybės.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-40/2017 nurodyta, kad L. G. įtariamos veikos padarymo metu nustatyti adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdė jai visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. G. šiuo metu nustatomi - adaptacijos sutrikimai, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminiuose veiksmuose, būti apklausta teismo posėdžio metu, atlikti laisvės atėmimo bausmę. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai. L. G. priverstinis gydymas nereikalingas (2 t., b. l. 43-46).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kad kaltinamoji L. G. pripažino, jog jos rankoje laikytu peiliu nukentėjusysis pats susižalojo, o vieną sužalojimą galėjo ji padaryti ji besistumdydama, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jos parodymai dėl jos pačios atliktų nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmų nėra tik teisingo jų suvokimo ar vertinamojo pobūdžio problema. Kaltinamoji neparodė apie atliktų veiksmų turinį, kurį ji žinojo. Iš minėtų užfiksuotų pastarosios telefoninių pokalbių matyti, kad privačiuose pokalbiuose ji paaiškina savo nusikalstamus veiksmus, tai yra, kad ji dūrė nukentėjusiajam peiliu. Teismas kaltinamosios paaiškinimą telefoninio pokalbio metu, kad dūrė gulinčiam nukentėjusiajam, vertina kaip neįrodytą aplinkybę, nes to kaltinamoji teisiamajame posėdyje nepatvirtino, o daugiau tai patvirtinančių įrodymų nėra. Taip pat, iš anksčiau išdėstyto matyti, kad kaltinamoji nesigaili dėl padaryto nusikaltimo.
Kaltinamosios L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Nors nukentėjusysis V. B. įvykio vietoje aktyvių veiksmų neatliko nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamoji teisiamajame posėdyje pripažino, kad ji buvo aktyvi konflikto dalyvė ir iniciatorė. Tačiau iš liudytojų V. P., N. B., nukentėjusiojo V. B. parodymų matyti, kad kaltinamajai sukeldavo neigiamas emocijas neblaivaus nukentėjusiojo pasirodymas namuose. Tokie konfliktai buvo fiksuoti policijoje. Nukentėjusysis žinojo, kokią reakciją sukels pastarojo neblaivaus pasirodymas.
Kaltinamąją L. G. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika charakterizuoja teigiamai (2 t., b. l. 12).
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamoji L. G. padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, esant vienam kvalifikuojančiam požymiui-sunkiai sužalojo savo šeimos narį. Nusikaltimas padarytas naudojant įrankį kūnui žaloti-peilį. Sužalojimą nukentėjusiajam padarė dviem dūriais, tyčia. Todėl skirtina sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, teigiamai charakterizuojama, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybės sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji padariusi nukentėjusiajam sužalojimus, suteikė medicininę pagalbą-užspaudė žaizdą, iškvietė medicinos pagalbą. Todėl skiriama minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamajai L. G. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo, kadangi tokios aplinkybės, kaip nuoširdus gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, iš karto po nusikaltimo priemonių ėmimasis suteikti nukentėjusiajam pagalbą, medicininės pagalbos teikimas, nukentėjusiojo atleidimas kaltininkui ir jokių pretenzijų nereiškimas, civilinio ieškinio nereiškimas, kurios neabejotinai yra reikšmingos, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininkės asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos nutartis 1A-334-398/2017).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 1828.97 Eur ieškinį dėl žalos atsiradusios dėl nukentėjusiojo V. B. gydymo atlyginimo(1 t., b. l. 177). Civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais, tenkinamas visiškai-materialinė žala padaryta kaltais kaltinamosios L. G. veiksmais (LR BPK 115 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (CK 6.280 str.).
Priteisto civilinio ieškinio išieškojimo užtikrinimui pratęstinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. G. turtui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti L. G. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmė pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. G. pristatymo į pataisos namus. Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., į L. G. bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2017-03-09 iki 2017-03-10 išbūtą kardomajame kalinime.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. G. palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Priteisti iš L. G. PSDF naudai (Valstybinė ligonių kasa prie SAM a. s. (duomenys neskelbtini)) 1828.97 Eur žalos atlyginimo.
Pratęsti laikiną nuosavybės teisę L. G. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio įvykdymo.
2017-03-09 pateiktą peilį, 2017-01-03 daiktų apžiūros protokolo priedą - optinį diską CD-R, kompaktinę plokštelę CD-R, 2017-03-09 pateiktą peilį, 2017-01-03 daiktų apžiūros protokolo priedą - optinį diską CD-R, kompaktinę plokštelę CD-R, kurioje įrašytas parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" 2017-02-09 kamera Nr. 3 užfiksuotas vaizdas, kompaktinę plokštelę Nr. 52-06-ST-4-17 (K8673), kurioje suarchyvuoti L. G. pokalbiai Nr. 177, 237, 240, 249, 385,462,542 ir kompaktinę plokštelę CD-R Nr. 52-06-ST-5-17 (K8674), kompaktinę plokštelę DVD-R, kurioje įrašytas įtariamosios L. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo/garso įrašas, perduotus teismui kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendį pradėjus vykdyti, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.