Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-21 · Administracinė byla Nr. eI-2012-422/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
eI-2012-422/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03902-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
A. L., G. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2012-422/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03902-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams A. L. ir G. L. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) teismui pateiktu prašymu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir G. L. (toliau – ir atsakovai): 1) 137,64 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą; 2) 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Nuostatai) pareiškėjai nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamojo turto objektą, Vilniaus mieste.

Atsakovai atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2021-12-31 valdė nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini).

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovams suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimas sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovų turimo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas iš atsakovų priteisti 130,59 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių 7,05 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra pagrįstas.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymu. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką, teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 m. gruodžio 23 d. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2018 metus, todėl reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Iš pateiktų mokėjimo pranešimų ir pareiškėjos prašyme išdėstytų paaiškinimų bei paskaičiavimų matyti, kad atsakovai už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesumokėję 114,59 Eur už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 6,19 Eur delspinigių.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 24,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas J. J..

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis VASA žmogiškaisiais ištekliais.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, juridinio asmens kodas 304195262, solidariai iš atsakovų A. L. (gim. (duomenys neskelbtini) ir G. L. (gim. (duomenys neskelbtini) 114,59 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų, 59 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 6,19 Eur (šešis eurus, 19 ct) delspinigių.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė