Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškėjus, kad pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje galioja iki 2018-10-03, t. y. trumpiau nei 4 mėnesius, nebuvo teisinio pagrindo priimti pareiškėjo prašymą ir kitus dokumentus dėl paso išdavimo.

UTPĮ 26 straipsnyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Leidimo nuolat gyventi keitimo atveju UTPĮ 26 straipsnio nuostatos netaikomos, tačiau užsieniečiui išlieka pareiga turėti galiojantį kelionės dokumentą (UTPĮ 26 sr. 5 d.). Teisės aktuose nenumatyta galimybė užsieniečiui išduoti ir pakeisti leidimą gyventi nepateikus galiojančio kelionės dokumento.

Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos laiku kreiptis dėl leidimo nuolat keitimo, nes pranešimas dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi ES keitimo jam buvo išsiųstas dar 2018-08-10. Apie Rusijos Federacijos paso galiojimo terminą jis žinojo dar 2013-10-07 diena, kai atsiėmė jam išrašytą leidimą gyventi. Pareiškėjui atvykus į Migracijos skyrių, valstybės tarnautojai turėjo teisę paprašyti užsieniečio pateikti teisę gyventi Lietuvoje patvirtinantį dokumentą (-us) (UTPĮ 3 ir 4 str.). Nustačius, kad prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikiamas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba su prašymu pateikiami ne visi reikiami dokumentai, valstybės tarnautojai turėjo juos pareiškėjui grąžinti. Pareiškėjas visus skundo faktus grindžia savo emocine būkle ir vidiniu įsitikinimu ir nėra objektyvus, vertindamas aplinkybes, susijusias su dokumentų pateikimu. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, kadangi atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, dalyje skundas tenkintinas, likusioje dalyje atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Kauno AVPK 2018-09-20 rašto Nr. 20-S-56396 „Dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje keitimo“ (b. l. 22), 2018-09-20 rašto Nr. 20-S-56389 (2.5) „Dėl užsieniečio paso išdavimo“ (b. l. 24) ir Migracijos departamento 2018-09-27 rašto Nr. (15/2-6) 10K-38429 (b. l. 85) teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas visų pirma pažymi, jog patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti minėtus raštus, teismui buvo pateiktas tik 2019-02-04, taigi, akivaizdžiai praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą 1 mėnesio apskundimo terminą. Vis dėlto, teismas vertina, kad pareiškėjas iš esmės dėl to paties ginčo dalyko į teismą kreipėsi 2018-10-03 (b. l. 2-4), taigi, negalima teigti, jog buvo nepakankamai aktyvus, gindamas savo teises. Ginčo eigoje pareiškėjas skundą patikslino, prašydamas panaikinti minėtus administracinius aktus. Be to, nei viename iš skundžiamų aktų nėra nurodyta jų apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas administraciniame akte prieštarauja gero viešojo administravimo principui bei gali pagrįstai suklaidinti ir šiuo atveju suklaidino pareiškėją dėl galimybės apskųsti ginčijamus sprendimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog pareiškėjas šioje byloje nėra praleidęs termino skundui paduoti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018-09-01 pateikė atsakovui prašymą (pavadinimu „Paaiškinimai“) (b. l. 44-46), kuriame išdėstė priežastis, kliudančias pareiškėjui gauti galiojantį užsienio valstybės piliečio pasą iš Rusijos Federacijos ir prašė išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą. Atsakovas į šį prašymą atsakė 2018-09-20 raštu Nr. Nr. 20-S-56389 (b. l. 24), kuriame nurodė, kad užsieniečio pasui gauti pareiškėjas turi pateikti nustatytos formos prašymą pasui išduoti, laisvos formos išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali gauti užsienio valstybės piliečio paso, ne trumpiau nei 4 mėnesius galiojantį leidimą gyventi, negaliojantį kelionės dokumentą (jei turi) ir sumokėti valstybės rinkliavą.

Pareiškėjas 2018-09-03 taip pat pateikė atsakovui prašymą dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi ES keitimo be galiojančio kelionės dokumento (b. l. 19), kuriame nurodė, kad dėl aplinkybių, išdėstytų prašymo prieduose (b. l. 40-46), negali gauti Rusijos Federacijos užsienio paso (kelionės dokumento), todėl prašo pakeisti leidimą gyventi be galiojančio kelionės dokumento. Pareiškėjo nurodomi priedai yra anksčiau minėtas prašymas (pavadinimu „Paaiškinimai“), kurį pareiškėjas buvo pateikęs atsakovui 2018-09-01 (b. l. 40-46) ir kuriame dėstė aplinkybes, kliudančias pareiškėjui gauti galiojantį kelionės dokumentą Rusijos Federacijoje. Į šį prašymą atsakovas pareiškėjui atsakė 2018-09-20 raštu Nr. 20-S-56396 (b. l. 22), kuriame nurodė, kad pareiškėjas turi atvykti į Kauno AVPK Migracijos skyrių ir pateikti galiojantį kelionės dokumentą (pasą), prašomą pakeisti leidimą gyventi bei sumokėti valstybės rinkliavą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad gero administravimo principas yra ir Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (lot. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

Kaip matyti iš bylos duomenų, į abu minėtus pareiškėjo 2018-09-01 ir 2018-09-03 prašymus dėl užsieniečio paso išdavimo ir nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo atsakovas atsakė analogiškos formos raštais, kuriuose nurodė, kokius dokumentus pareiškėjas privalo pateikti užsieniečio paso išdavimui arba ilgalaikio leidimo gyventi pakeitimui. Tarp šių dokumentų nurodomi ir galiojantis kelionės dokumentas bei galiojantis leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau atsakovas nenagrinėjo ir neanalizavo abiejuose pareiškėjo prašymuose išdėstytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali pateikti galiojančio kelionės dokumento, o to pasėkoje – gauti ir pateikti leidimo gyventi Lietuvoje. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra aktualios tiek sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo, tiek dėl užsieniečio paso išdavimo, kadangi leidimui gyventi Lietuvoje pakeisti, vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 17 punktu, būtina pateikti galiojantį kelionės dokumentą, kurio, kaip teigia pareiškėjas, jis negali gauti. Tuo tarpu užsieniečio pasui išduoti, vadovaujantis Užsieniečio paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. 1V-357, 14 punktu, būtina pateikti galiojantį leidimą gyventi, kurio pareiškėjas taip pat negali gauti, kadangi neturi galiojančio kelionės dokumento.

Susiklosčius tokiai situacijai, atsakovas, vadovaudamasis bendraisiais gero administravimo, teisingumo, protingumo principais ir VAĮ 8 straipsnio nuostatomis, gavęs pareiškėjo prašymus, turėjo imperatyvią pareigą juos išnagrinėti iš esmės, atlikti juose išdėstytų aplinkybių analizę, nurodyti pagrindinius faktus, argumentus, pateikti teisinį vertinimą, nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių ir reikalavimų, tačiau to nepadarė. Atsakovas neatsižvelgė ir neanalizavo pareiškėjo nurodomų aplinkybių, dėl kurių jis galimai negali gauti ir pateikti atsakovui galiojančio kelionės dokumento, o tik formaliai išdėstė, kokius dokumentus pareiškėjas privalo pateikti. Skundžiamuose aktuose atsakovas iš esmės nevertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, nenurodė, kokių tolimesnių veiksmų jis turėtų imtis susiklosčiusioje situacijoje, taigi, iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo prašymų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, bendruosius viešojo administravimo principus, Kauno AVPK 2018-09-20 raštas Nr. 20-S-56396 „Dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje keitimo“ (b. l. 22) ir 2018-09-20 raštas Nr. 20-S-56389 (2.5) „Dėl užsieniečio paso išdavimo“ (b. l. 24) yra naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-09-01 pateiktą prašymą (pavadinimu „Paaiškinimai“) (reg. Nr. 20-AP-10150) ir 2018-09-03 pateiktą prašymą (reg. Nr. 20-AP-1066 (2.5)).

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Migracijos departamento 2018-09-27 raštą Nr. (15/2-6) 10K-38429 (b. l. 85) ir įpareigoti atsakovą persiųsti Migracijos departamentui pareiškėjo 2018-09-03 pateiktą prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pakeitimo.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2016-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1004-556/2016).

Skundžiamame Migracijos departamento rašte iš esmės nurodoma, kad pareiškėjo prašymas yra persiunčiamas pagal kompetenciją nagrinėti Kauno AVPK, tad šiuo raštu pareiškėjas tėra apie tai informuojamas. Šis raštas savaime jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jame nenurodyti jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai pareiškėjo atžvilgiu, kurie turėtų įtakos jo teisėms ar pareigoms. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2018-09-27 raštą Nr. (15/2-6) 10K-38429 yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir šioje dalyje byla yra nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismas pažymi, jog vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 7 punktu, užsienietis, kuris turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nustatytos formos prašymą pakeisti leidimą pateikia migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kadangi pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą perduoti pareiškėjo prašymą nagrinėti Migracijos departamentui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018-09-27 raštą Nr. (15/2-6) 10K-38429 „Dėl prašymo persiuntimo pagal kompetenciją“.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-09-20 raštą Nr. 20-S-56396 „Dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje keitimo“ ir 2018-09-20 raštą Nr. 20-S-56389 (2.5) „Dėl užsieniečio paso išdavimo“.

Įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-09-01 pateiktą prašymą (pavadinimu „Paaiškinimai“) (reg. Nr. 20-AP-10150) ir 2018-09-03 pateiktą prašymą (reg. Nr. 20-AP-1066 (2.5)).

Atmesti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą persiųsti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Europos Sąjungoje pakeitimo Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.