Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., jo atstovui advokatui Antanui Jonikaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas UAB „A.“ vadovu (direktoriumi), per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) nustatytus terminus nesiėmė priemonių, kad būtų sušauktas bendrovės akcininkų susirinkimas (paskutinis susirinkimas įvyko 2014 m. spalio 15 d.), taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis yra formalus UAB „A.“ vadovas. Jo vadovaujama bendrovė realios ūkinės veiklos nevykdo. Bendrovė neturi savo ofiso ir joje niekas oficialiai neįdarbintas. Pripažino, kad paskutinis bendrovės akcininkų susirinkimas įvyko 2014 m. spalio 15 d. Jis nematė prasmės ir reikalo šaukti akcininkų susirinkimų, nes bendrovė jokios veiklos nevykdo. Bendrovėje be jo ir pareiškėjos yra dar vienas akcininkas. A. K. pripažino, kad bendrovė yra skolinga didelę pinigų sumą akcininkei-pareiškėjai O. B.. Kadangi bendrovei priklauso tam tikras nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai, todėl yra laukiama, kol (duomenys neskelbtini) savivaldybė pakeis šių sklypų paskirtį. Tada bus galima juos parduoti ir atsiskaityti su O. B.. Nesutiko su jam teikiamais kaltinimais toje dalyje, kad pareiškėjai O. B. nepateikė jos prašomų dokumentų, teigdamas, kad tokio prašymo iš pareiškėjos nebuvo gavęs, nors tuo pačiu pripažino, kad jo vadovaujama bendrovė ofiso neturi, o deklaruotoje vietoje – (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena. Tvirtino, kad su juo galima susisiekti mobiliuoju telefonu, kurio numeris pareiškėjai žinomas.

Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, be kita ko, administracinė atsakomybė taikoma juridinių asmenų vadovams už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku. Taigi juridinių asmenų vadovas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už visuotinių akcininkų susirinkimo nesušaukimą tuo atveju, kai toks susirinkimas nesušaukiamas nustatytu laiku.

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltę padarius minėtą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys duomenys. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad A. K. nuo 2005 m. lapkričio 8 d. yra UAB „A.“ vadovas, be to, jis yra šios bendrovės akcininkas (b. l. 9-19). Pareiškėja O. B. taip pat yra UAB „A.“ akcininkė.

Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad UAB „A.“ vadovas A. K. nuo 2014 metų nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir, įstatyme nustatytu terminu nesušaukdamas bendrovės akcininkų susirinkimo (susirinkimų), pažeidė pareiškėjos O. B., UAB „A.“ akcininkės, neturtinę teisę įstatyme nustatytu laiku dalyvauti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime bei įgyvendinti su tuo sietinas Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose numatytas teises. Faktiškai tai pripažino ir teismo posėdyje dalyvavęs pats A. K.. Todėl teismas konstatuoja, jog A. K., nesušaukdamas akcininkų susirinkimo, padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kreipdamasi į teismą dėl A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pareiškėja neakcentavo, kokių neigiamų pasekmių ji, kaip akcininkė, patyrė. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad aptariamos pareigos nevykdymas turėtų neigiamos įtakos akcijų vertei ir pan. Pareiškėja daugiau akcentavo, kad tokiu kreipimusi ji siekia apsaugoti save nuo galimų pretenzijų, kurios tam tikrų valstybės institucijų gali būti reiškiamos jai, kaip UAB „A.“ akcininkei. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos kreipimasis į teismą yra formalaus pobūdžio. Nagrinėjamas administracinis nusižengimas priskirtinas prie formalių sudėčių, kuriam konstatuoti nebūtina, kad atsirastų kokie nors padariniai, tačiau pareiškimo formalus pobūdis turi įtakos skiriant administracinę nuobaudą.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis užtraukia baudą nuo 480 Eur iki 3 000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta dėl nerūpestingumo), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, įvertinęs tai, kad A. K. anksčiau nebuvo baustas už tokio nusižengimo padarymą, minėtos pareigos nevykdė neturėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargios kaltės forma, administraciniu nusižengimu reali žala nepadaryta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir A. K. skirti mažesnę baudą negu ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Dėl atstovavimo išlaidų

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. B. prašė iš A. K. priteisti pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas. Iš teismui pateikto 2019 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad O. B. už jai suteiktas teisines paslaugas advokatei Indrei Panavaitei sumokėjo 1 000 Eur.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti su atitinkamais pakeitimais taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, be kita ko, teismo nutartimi.

Byloje nėra duomenų, kad O. B. dėl A. K. neteisėtų veiksmų patyrė kokios nors žalos, taip pat teismas nėra pripažinęs O. B. nukentėjusiąja šioje byloje. Kadangi O. B. nagrinėjamu atveju nėra nukentėjusioji, jos patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti šiuo pagrindu negali būti priteisiamos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka iš savo lėšų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, prašymas priteisti atstovavimo išlaidas iš A. K. netenkinamas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-400-654/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam skirti 250 Eur dydžio baudą.

Netenkinti pareiškėjos O. B. prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-3432-369/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.