- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2-996-1068/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- Kretingos rajono savivaldybės
- Atsakovas
- I. L., K. L.
- Trečiasis asmuo
- F. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Antanas Paulauskas, Eglė Kaminskienė
dalyvaujant ieškovės Kretingos rajono savivaldybės atstovei advokato padėjėjai Eglei Kaminskienei,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės ieškinį atsakovams I. L. ir K. L., tretieji asmenys F. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo atsakovų I. L. ir K. L. nuosavybės teise priklausančioje, valdomoje ir naudojamoje žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), dalyje nustatyti 0,380 m. ilgio, 6,75 m. pločio, 0,0214 ha ploto servitutą pagal pateiktą Kelio servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti galvijus, bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinio pagrindu nurodė, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracija 1997 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 3842 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ D. P. atkūrė nuosavybės teises į 8.2 ha sklypą (toliau – ir Sklypas). Pagal tuo metu parengtą Sklypo žemės naudmenų lentelę ir žemės sklypo planą dar nuo 1971 m. Sklype buvusi bendro naudojimo vietinės reikšmės viešojo kelio KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas dalis į Sklypo naudmenas nebuvo įskaičiuota. Ši aplinkybė patvirtina, jog bendro naudojimo vietinės reikšmės viešasis kelias per Sklypą ėjo dar iki nuosavybės teisių į Sklypą atkūrimo. Tai pagrindžia ir Sklypo lauko matavimų brėžinys, kuriame Sklypą kertanti kelio atkarpa pažymėta punktyrine linija. Sklypą kertantis kelias atvaizduotas ir 2009 m. parengtame Sklypo plane. Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtino Kretingos rajono, Žalgirio sen., Jokūbavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr. 8-11-9 einantis per Sklypą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 22 punkte įtvirtinta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Faktiškai suprojektuotas kelias Nr. KT-1419 Petrikaičiai - Jokūbavas, nebuvo ir nėra įskaitytas į natūrinės žemės sklypo plotą, todėl atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, žemės sklypas turėjo būti padalytas į du žemės sklypus, suformuojant dvi atskiras žemėnaudas. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-7, patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas vietinės reikšmės kelias Nr. KT-1419 Petrikaičiai - Jokūbavas, kuris Jokūbavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, suprojektuotas kaip bendro naudojimo kelias, projektinis Nr. 8-11-9. 2008 m. birželio 26 d. prašymu tuometinė Sklypo savininkė prašė leisti Sklype esančią kelio atkarpą perkelti į Sklypo pakraštį (prašyme nurodyti kelio perkėlimo darbai nebuvo atlikti). Tuometinė Sklypo savininkė šiuo kreipimusi patvirtino, jog Sklypą kerta kelias ir kad šis kelias nuosavybės teise savininkei nepriklauso. Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-2272-(1.3.) „Dėl D. P. privataus žemės sklypo Nr. 1, kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo atlikus kadastrinius matavimus“ buvo patvirtinti kadastriniai matavimai, kurių metu į Sklypo sudėtį nepagrįstai (per klaidą) įtraukta atsakovų ir trečiojo asmens F. S. sklypą kertanti vietinės reikšmės viešojo kelio Nr. KT-1419 Petrikaičiai - Jokūbavas 0,2011 ha atkarpa. Tuometinis Sklypo savininkas A. P. 2019 m. birželio 19 d. informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių, kad bus užbaiginėjama Sklype esančio kelio perkėlimo procedūra. Skyrius 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. 14SD-1980-(14.14.7.) „Dėl pritarimo išdavimo“ kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę dėl informacijos ar pritarimo išdavimo, dėl Sklype esančio kelio, suprojektuoto Jokūbavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, iškėlimo žemės savininkų lėšomis, pagal šiaurės - rytų žemės sklypo ribą, pagal pridedamą schemą. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (4.1.9.)-D3-3432 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija neprieštarauja dėl privačiame žemės sklype, kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini) esančio vietinės reikšmės kelio Petrikaičiai - Jokūbavas Nr. KT1419 (plotis 4,5 m) iškėlimo savininkų lėšomis, pagal šiaurės - rytų žemės sklypo ribą, kaip numatyta pridėtame plane, su sąlyga, kad turi būti suprojektuotas ir suformuotas kelio žemės sklypas ir parengtas naujai formuojamo kelio supaprastintas projektas, kuriame atlikus topografinius ir geologinius vietos tyrinėjimus, būtų suprojektuota naujo kelio: sankasos įrengimas, lietaus nuotekų nuvedimas, kelio konstrukcija. Informavo, kad supaprastinto projekto sprendiniai turi būti suderinti su Kretingos rajono savivaldybės administracija. Skyrius 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. 14SD-2321-(14.14.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo A. P. apie vietinės reikšmės kelio Petrikaičiai - Jokūbavas Nr. KT1419 (plotis 4,5 m) iškėlimo sąlygų ir nurodė pateikti informaciją, ar sutinka su institucijos iškeltomis sąlygomis. A. P. Skyriui atsakymo nepateikė. 2021 m. gegužės 27 d. prašymu dėl informacijos pateikimo atsakovai K. L. ir I. L. siūlė kelią įrengti per valstybinę žemę, esančią tarp privačių žemės sklypų: unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini). Prašyme pažymima, jog Sklypą kerta kelio atkarpa (Duomenys neskelbtini), kuria nuolatos važiuoja automobiliai. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ sprendė pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ (Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. T2-185 redakcija), į šį sąrašą įtraukiant keliui KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas priskirtą atsakovų sklypą kertančią 0,380 km atkarpą. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. gavo atsakovės I. L. papildomą prašymą „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. numatomo svarstyti klausimo dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ pateikimo“, kuriame nurodė, jog vietinės reikšmės viešojo kelio KT1419 0,380 m. ilgio atkarpa, kertanti atsakovų I. L. bei K. L. valdomą ir naudojamą Sklypo dalį, yra užsodinta miško medžiais bei ties Sklypo riba užversta akmenimis, be to, ties Sklypo riba pastatytas ženklas, kuriame nurodoma, jog praėjimo nėra. Nurodyti objektai (akmenys, medžiai, ženklas) įrengti ant vietinės reikšmės viešojo kelio ir dėl šių įrengtų kelio kliūčių 0,380 m. kelio atkarpos, einančios per Sklypą, naudojimas visuomenės reikmėms tapo neįmanomas, dėl ko daugiau nei 30 žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkų (ūkininkų) patekimas į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus tapo apsunkintas (būtina daryti didelį lankstą). Kelio atkarpa negali naudotis ir kiti gyventojai, ką patvirtina ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. (Duomenys neskelbtini) gyventojų prašymas. Prieštaravimą bet kokiam galimam kelio atkarpos uždarymui pateikė virš 80 savo interesų galimu pažeidimu susirūpinusių (Duomenys neskelbtini) gyventojų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2021 m. rugsėjo 16 d. vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), esančio (Duomenys neskelbtini), ribos naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 14ŽN-117-(14.14.78.), kuriame nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), savininkai nesilaiko nustatytų žemės sklypo ribų, yra užėmę valstybinę žemę iki žemės sklypo (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) ribos. Ieškovė, siekdama apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, tačiau ši 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, konstatuodama tam tikras šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbias aplinkybes. Ieškovė 2022 m. sausio 25 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu ištaisyti klaidas, esančias Sklypo kadastriniuose matavimuose, tačiau 2022 m. vasario 17 d. atsakymu Nacionalinė žemės tarnyba tokio prašymo netenkino, motyvuodama tokios galimybės nebuvimu, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą. Mano, kad egzistuoja visos sąlygos nustatyti kelio servitutą. Tarp ieškovės ir atsakovų egzistuoja nesutarimas dėl naudojimosi kelio atkarpa, kertančia atsakovų Sklypą. Dėl atsakovų veiksmų (kelio kliūčių sudarymo) atsakovų Sklype esančia kelio atkarpa neįmanoma naudotis, todėl egzistuoja nesutarimas dėl naudojimosi Sklypą kertančia vietinės reikšmės viešojo kelio dalimi. Daugiau nei 30 žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkų (ūkininkų) patekimas į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus tapo apsunkintas (būtina daryti didelį lankstą). Sklype esančia vietinės reikšmės viešojo kelio dalimi negali naudotis ir ieškovė kaip kelio savininkė. Dėl nurodytų priežasčių, apimančių tiek privatų, tiek ir viešąjį interesą, egzistuoja objektyvi būtinybė atsakovų valdomą ir naudojamą Sklypo dalį kertančiai vietinės reikšmės viešojo kelio atkarpai nustatyti kelio servitutą, kurio plotas - 0,2011 ha, kelio plotis - 6.76 m., kelio ilgis - 0,380 m. Prašomas nustatyti servitutas keliui atitinka faktinį Sklypą kertančio kelio plotą, ilgį bei plotį. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisingas, sąžiningas ir protingas kompensacijos už servitutą dydis apskaičiuotinas pagal Sklypo rinkos kainą, kuri šiuo atveju sudarytų 211 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai I. L. ir K. L. atsiliepime į ieškinį, triplike, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai Žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 19663/41000 žemės sklypo dalį, o trečiasis asmuo F. S. - 3348/82000 žemės sklypo dalį. Žemės sklype niekada nebuvo įrengtas joks kelias kaip inžinerinis statinys. Iki atsakovams tampant žemės sklypo bendrasavininkais, žemės sklype buvo susiformavęs pravažiavimas, kuris jungė kelio KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas atkarpas. Nekilnojamojo turto registre nėra registruota jokių kelių kaip inžinerinių statinių. Iki žemės sklypo yra įrengti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantys žvyro dangos keliai kaip inžineriniai statiniai (kelio KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas atkarpos): 1) 1,334 km ilgio kelias - kelias Nr. KT1419, unikalus numeris: (Duomenys neskelbtini); 2) 0,701 km ilgio kelias - kelias Nr. KT1419,unikalus numeris: (Duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalis, kurioje buvo faktiškai susiformavęs pravažiavimas, besijungiantis su atitinkamomis kelio KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas atkarpomis (unikalus numeris: (Duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris: (Duomenys neskelbtini), patenka į žemės sklypo sudėtį ir nuosavybės teise priklauso atsakovams. Savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. T2-178 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo" patvirtintu Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano keitimu numatyta, jog savivaldybei priklausančios KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas kelio atkarpos (unikalūs numeriai: (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini)) bus apjungtos tarpusavyje per su žemės sklypu besiribojančią laisvą valstybinę žemę. Savivaldybė, suprasdama, jog žemės sklype nėra jokio savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio, bet ir jokio kelio apskritai, 2020 m. gruodžio 17 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-309 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, kuriuo pripažino ir patvirtino, jog KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas kelią sudaro tik dvi jo atkarpos (unikalūs numeriai: (Duomenys neskelbtini) ir (Duomenys neskelbtini)). Savivaldybės taryba, nepateikdama jokių motyvų, 2021 m. rugpjūčio 26 d. priimtu sprendimu Nr. T2-252 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo" pakeitimo", kuriuo nuspręsta pakeisti Savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir išdėstyti jį nauja redakcija, į kelių sąrašą įtraukė 0,380 km ilgio žemės sklypo ruožą - tariamą kelio KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas atkarpą. Atsakovai 2021 m. rugsėjo 2 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kurio buvo prašoma panaikinti tarybos sprendimą dalyje, kurioje buvo nuspręsta į kelių sąrašą įtraukti keliui KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas priskirtą 0,380 km atkarpą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8939-609/2021 atsisakė priimti atsakovų skundą. Atsakovai, siekdami papildomai įvertinti žemės sklypo ruožo, kuris buvo įtrauktas į tarybos sprendimu patvirtintą kelių sąrašą, statusą, kreipėsi į teismo ekspertą N. B., prašydami pateikti išvadą, ar tarybos sprendimu, pakeistu ir nauja redakcija išdėstytu kelių sąrašu į kelio KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas sudėtį įtrauktas žemės sklypo ruožas atitinka kelio sampratą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Ekspertas, atlikęs tyrimą, 2021 m. spalio 28 d. surašė eksperto (specialisto) išvadą, kuria patvirtino, jog žemės sklypo ruožas, kuris įtrauktas į tarybos sprendimu patvirtintą kelių sąrašą, neatitinka kelio sampratos ir nėra laikytinas keliu - statiniu (inžineriniu statiniu). Atsakovai 2021 m. lapkričio 17 d. prašymu „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“ kreipėsi į Savivaldybės administraciją, Savivaldybės tarybą ir Savivaldybės merą ir prašė pakeisti kelių sąrašą, pašalinant iš šio sąrašo keliui KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas priskirtą 0,380 km ilgio atkarpą. Savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovams atsakymą Nr. (4.1.14.E) D3-5999 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo“, kuriame nurodoma, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti atsakovų prašymą ir atsisakė svarstyti kelių sąrašo pakeitimo klausimą. Šį ieškovės atsakymą atsakovai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Ieškovė netinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą, nes ieškovė nėra konkrečių viešpataujančių daiktų savininkė ar valdytoja. Savivaldybė savo nuosavybės teisę į šią tariamą esą žemės sklype esančią kelio atkarpą kildina iš Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies punkto, kuriame numatyta, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Ieškovė turėjo įrodyti, kad toks kelias iš tikrųjų faktiškai egzistuoja ir pagrįsti konkretų nuosavybės teisės įgijimo į tokį daiktą pagrindą. 0,380 km ilgio kelio atkarpa neatitinka keliui kaip inžineriniam statiniui keliamų reikalavimų. Žemės sklype apskritai nėra jokio kelio, todėl savivaldybė net hipotetiškai nėra ir negali būti kelio, tariamai esančio žemės sklype, savininke. Ieškovė, reikšdama ieškinį, gina viešąjį interesą. Savivaldybė ieškinyje nenurodė jokio konkretaus įstatymuose nustatyto atvejo, suteikiančio jai teisę ginti tariamą viešąjį interesą, reiškiant ieškinį dėl servituto nustatymo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą neidentifikavus konkrečių viešpataujančiųjų daiktų bei neįvertinus jų konkretaus poreikio naudotis tarnaujančiuoju daiktu, servituto nustatymas iš esmės yra negalimas. Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo turėtų būti vertinama, ar šiuo metu egzistuoja reali galimybė patekti į žemės sklypus, kurie ribojasi su keliu KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas, nenustatant prašomo servituto. Savivaldybė neanalizavo galimų/esamų susisiekimo alternatyvų, nors tokios alternatyvios egzistuoja ir jomis naudodamiesi žemės sklypų savininkai gali patekti ir šiuo metu patenka į juos. Į visus su keliu KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas besiribojančius žemės sklypus be jokių kliūčių ir apribojimų galima patekti viešaisiais keliais per Babrūnės g. iš Raguviškių g. arba per Babrūnės g. iš Kretingos g./J. J. g., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja objektyvus poreikis nustatyti servitutą. Savivaldybė, reikšdama reikalavimą dėl servituto nustatymo, nesąžiningai siekia atsakovų nuosavybės sąskaita išvengti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo ir tokiu būdu sutaupyti biudžeto lėšų.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovų pozicija, kad Sklype niekada nebuvo kelio. Kelias atsakovų sklype egzistavo dar iki nuosavybės teisės į Sklypą atkūrimo 1997 m., ką pagrindžia sklypo žemės naudmenų lentelė, kur nurodyta, jog į Sklypą yra įsiterpęs 5 m. pločio kelias, kuris, nuosavybės teisių atkūrimo momentu nebuvo įskaitytas į natūrinės žemės Sklypo plotą. Sklypą kertantis kelias pažymėtas ir laikinojo žemės sklypo plane. Vien ta aplinkybė, kad Sklypą kertantis kelias nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo įskaitytas į natūrinės žemės Sklypo plotą, rodo, jog šis kelias buvo ne pravažiavimas, kaip nurodo atsakovai, o vietinės reikšmės viešasis kelias. Be to, Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtino (Duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr. 8-11-9, einantis per Sklypą. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-7 patvirtino vietinės reikšmės kelių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas vietinės reikšmės kelias Nr. KT-1419 Petrikaičiai - Jokūbavas, kuris Jokūbavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas kaip bendro naudojimo kelias, projektinis Nr. 8-11-9. Kelias, kertantis Sklypą, matomas ir ortofoto nuotraukose, datuotose 1995-1999 m., 2005-2006 m., bei aktualiausioje ortofoto nuotraukoje. Kaip matyti iš teikiamų palydovinių nuotraukų, kelio atkarpa, kertanti atsakovų sklypą, savo pločiu nesiskiria nuo kelio dalies, einančios už sklypo ribų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovų sklype esanti kelio atkarpa turėjo kitokį statusą (buvo pravažiavimas, o ne viešasis kelias) nei už Sklypo ribų esantis kelias. Atsakovų Sklypą kertantis kelias yra gatvė. Šią aplinkybę patvirtina tiek žemėtvarkos projekto ištrauka, tiek Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. T2-377 „Dėl gatvių pavadinimų Žalgirio seniūnijoje suteikimo“ prie kurio pridėtame Jokūbavos kaimo Babrūnės gatvės išdėstymo plane taškais 5 ir 4 pažymėta kelio dalis kerta atsakovų Sklypą. Kelias, įskaitant ir atsakovų Sklypą kertančią kelio atkarpą, Kretingos rajono savivaldybės Jokūbavo kadastro vietovės žemėtvarkos projekto ištraukoje buvo ir yra pažymėtas kaip rajoninis kelias. Sklypo savininkai, teikdami įvairius prašymus, ne kartą yra pripažinę, jog Sklypą kerta kelias, o ne pravažiavimas. Kelias, įskaitant ir jo atkarpą, esančią atsakovų Sklype, iki savavališko užtvėrimo, nuolat buvo prižiūrimas. Aplinkybę, kad Sklypą nuo seno kerta kelias, patvirtino ir Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime. Atsakovų pateiktos kelio atkarpos foto nuotraukos rodo, kad kelias Sklypą kirto nuo senų laikų, kadangi palei kelią susiformavusi senų medžių alėja, įrėminanti kelio pakraščius. Atsakovai nekvestionuoja kelio, esančio už Sklypo ribų, priskyrimo vietinės reikšmės viešiesiems keliams fakto, nors, kaip matyti iš teismui teikiamų ortofoto nuotraukų, kelio, esančio už Sklypo ribų parametrai nesiskiria nuo kelio atkarpos, esančios Sklype. Atsakovų atsiliepime nurodyti argumentai, kad ieškinyje nenurodomas nei vienas viešpataujantis daiktas, kurio naudojimui yra būtinas ieškovo reikalaujamas nustatyti kelio servitutas, yra nepagrįstas. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog vietinės reikšmės viešieji keliai (kuriems priskirta ir Sklypą kertanti kelio atkarpa) nuosavybės teise priklauso išimtinai savivaldybėms, t. y. savivaldybė (šiuo atveju - ieškovė), kaip inžinerinio statinio (viešpataujančio daikto) savininkė, turi teisę prašyti nustatyti servitutą atsakovų sklype. Kelio atkarpos, kaip vietinės reikšmės viešojo kelio, statusas suponuoja teisę šiuo keliu netrukdomai naudotis ne tik ieškovei ar konkrečių prie kelio atkarpos esančių sklypų savininkams, tačiau ir visiems Jokūbavo kaimo, aplinkinių kaimų gyventojams, todėl ieškovė, kaip kelio savininkė, gina tiek savo, tiek kartu ir viešąjį interesą. Vietinės reikšmės viešieji keliai (koks ir yra kelias) nuosavybės teise privatiems asmenims priklausyti negali. Dėl objektyvaus poreikio nustatyti servitutą egzistavimo, kad pagal atsakovų atsiliepime pateiktą susisiekimo galimybių schemą, susidaro 4,23 km lankstas. Laisvos valstybinės žemės koridoriuje (tarp kadastro žemėlapyje Nr. 312 ir Nr. 536 pažymėtų žemės sklypų) esančio pravažiavimo naudojimas negalimas. Atsakovų argumentas, kad aptariamas pravažiavimas egzistuoja jau daugelį metų ir jį gausiai naudoja gyventojai, neatitinka realybės. Kaip matyti iš ortofoto nuotraukų, nurodomas pravažiavimas niekada neegzistavo. Jokio nuo seno naudojamo pravažiavimo neegzistuoja: vietomis ant vadinamojo pravažiavimo auga žolė, o automobilių provėžos, atsiradusios po to, kai atsakovai savavališkai užtvėrė kelią, nelaikytinos pravažiavimu. Kelio šioje vietoje įrengimo, remiantis sąmata kaštai - 107 091,87 Eur. Naujo kelio nurodytoje vietoje įrengimas nėra adekvati situacijos sprendimo priemonė. Atsakovų argumentai esą, byloje kilusi situacija jau yra išspręsta ir sureguliuota Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021-05-13 sprendimu Nr. T2-178, kuriuo patvirtinti Bendrojo plano pakeitimai, ir yra numatyta, jog į atsakovų sklypą atsiremiančios Kelio dalys bus sujungtos per su Sklypu besiribojančią laisvą valstybinę žemę, yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą.
Triplike atsakovai akcentavo, kad žemės sklype esantis įvažiavimas (buvęs pravažiavimas) neatitinka nei vieno iš Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintų viešojo kelio požymių, t. y.: žemės sklype esantis įvažiavimas (buvęs pravažiavimas) nėra kelias kaip inžinerinis statinys, neturi keliui būdingų savybių ir neatitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kelio sampratos; žemės sklype esantis įvažiavimas (buvęs pravažiavimas) jungiasi su keliu Nr. KT1419, unikalus numeris: (Duomenys neskelbtini), ir baigiasi ties žemės sklype esančia medžiais apaugusia žaliąja zona, t. y. šis įvažiavimas (buvęs pravažiavimas) nejungia rajoninių kelių, gyvenamųjų vietovių, sąvartynų, rekreacijos objektų, lankomų gamtos, kultūros paminklų, o yra išimtinai naudojamas tik patekimui į žemės sklypą. Žemės sklypas ir jį supantys aplinkiniai žemės sklypai nėra apgyvendinti, juose nėra jokių gyvenamosios paskirties statinių, jie yra žemės ūkio paskirties, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad ši teritorija laikytina gyvenamąja vietove. Savivaldybės tarybos, tvirtindamos vietinės reikšmės kelių sąrašus, į šiuos sąrašus gali įtraukti tik tuos kelius, kurie atitinka Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą vietinių reikšmės kelių sampratą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklype esantis įvažiavimas (buvęs pravažiavimas) yra inžinerinis statinys ir buvo suprojektuotas, pastatytas bei pripažįstamas tinkamu naudoti pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią kelias į vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą gali būti įtrauktas tik tuo atveju, jeigu žemė, kurioje yra įrengtas kelias, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Šiuo atveju žemės sklypo dalis, kurioje yra buvęs pravažiavimas nuosavybės teise priklauso atsakovams K. L. ir I. L. ir savivaldybė neturi nuosavybės teisės į jokią žemės sklypo dalį. Nesutinka, kad žemės sklype buvęs pravažiavimas kaip tariamas vietinės reikšmės kelias nuosavybės teise priklauso savivaldybei Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes žemės sklype nėra jokio kelio, o buvęs pravažiavimas nėra ir niekada nebuvo keliu bei juo labiau nėra ir niekada nebuvo vietinės reikšmės viešuoju keliu. Jeigu būtų galima dėl kokių nors priežasčių laikyti, jog žemės sklype esantis įvažiavimas (buvęs pravažiavimas) yra kelias kaip inžinerinis statinys, nebūtų pagrindo konstatuoti, jog jis nuosavybės teise priklauso savivaldybei, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo taisykles kelio įtraukimas į savivaldybės vietinės reikšmės keliu sąrašą savaime nelemia, jog toks kelias yra savivaldybės nuosavybe. Tarybos sprendimas nėra ir negali būti laikomas savivaldybės nuosavybės teisės į žemės sklype tariamai esantį kelią įgijimo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo oficialioje interneto svetainėje yra pateikusi išaiškinimą dėl to, ar gatvės pavadinimo suteikimas leidžia žemės sklypą vadinti gatve bei kada gatvę galima laikyti inžineriniu statiniu, pagal kurį gatvės pavadinimo suteikimas savaime neleidžia žemės sklypą vadinti gatve (inžineriniu statiniu). Gatvė laikytina inžineriniu statiniu, jeigu ji (gatvė) yra nekilnojamasis daiktas (kaip jį apibrėžia Civilinio kodekso 1.98 straipsnio nuostatos) ir turi laikančiąsias konstrukcijas (pvz. įrengtus pagrindus, kurie laiko apkrovas ir užtikrina gatvės (inžinerinio statinio) mechaninį atsparumą ir pastovumą), kurios įrengtos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsakovai teikia 2022 m. birželio 30 d. darytas fotonuotraukas, kurios parodo, kad rytinė žemės sklypo dalis, kurioje savivaldybė siekia servituto nustatymo bei kurioje, anot savivaldybės, esą yra jai nuosavybės teise priklausantis kelias kaip inžinerinis statinys, apaugusi želdiniais ir žole, kas pagrindžia, jog savivaldybės pozicija apie žemės sklype esantį kelią kaip inžinerinį statinį, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei, yra išgalvota ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Nors atsakovų nuomone teismas neturėtų nustatyti servituto, tačiau jei dėl kokių nors priežasčių teismas ieškinį tenkintų, atsakovų nuomone, vienkartinė kompensacija už prašomo servituto nustatymą turėtų būti ne mažesnė nei 20000 Eur. Atsakovai pažymi, kad jų nuosavybės teise valdomos Žemės sklypo dalies vertė yra kur kas didesnė nei vertė, kuri nustatyta masiniu būdu ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Atsakovai jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį įsigijo sutarties pagrindu ir už ją sumokėjo iš viso 22 500 Eur. Šiuo metu jų valdomos žemės sklypo dalies vertė yra dar didesnė, ką patvirtina į bylą pateikta UAB „Ober-Haus“ parengta 2022 m. liepos 1 d. konsultacija dėl galimos turto kainos, kurioje nurodyta, kad šiuo metu galima (tikėtina) kaina rinkoje galėtų siekti iki 65 000 Eur. Atsakovai žemės sklype planuoja vykdyti pramogų ir poilsio organizavimo veiklą, įrengti kaimo turizmo traukos centrą. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsakovui yra skyrusi 39 022 Eur paramą pramogų ir poilsio organizavimo projektui Nr. KRET-LEADER-6A-D-17-7-2020 įgyvendinti. 18878,05 Eur nuosavų lėšų šiam projektui įgyvendinti skiria pats atsakovas. Įgyvendinus šį projektą, atsakovų nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo dalyje bus pastatyta pirtis. Servituto, kuriuo iš esmės per žemės sklypo vidurį būtų vykdomas intensyvus transporto priemonių (ypač didelių gabaritų žemės ūkio transporto priemonių) eismas, nustatymas absoliučiai nesuderinamas su atsakovų jau įgyvendinamais planais.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, kuriais prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-2272- (1.3.) „Dėl D. P. privataus žemės sklypo Nr. 1, kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo atlikus kadastrinius matavimus“ patvirtindamas kadastro duomenis pažeidė Kadastro nuostatų 22 punktą bei Metodikos 59 punktą, ko pasekoje nuo seno intensyviai naudojamo Jokūbavo gyventojų vietinės reikšmės kelio Nr. KT-1419 Petrikaičiai - Jokūbavas, atkarpa, įrengus kliūtis, tapo nepravažiuojama, tuo pažeidžiant Kelio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies bei 18 straipsnio nuostatas, nes visuomenės dalis (Kretingos rajono gyventojai), siekdami patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, turi teisę netrukdomai naudotis vietinės reikšmės viešuoju keliu, įskaitant ir kelio atkarpą, einančią per privatų žemės sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-2272-(1.3.) priėmimas dėl kadastro duomenų patvirtinimo prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir pažeidžia viešąjį interesą, kas sudaro pagrindą jį ginti. Nuginčyti priimtą Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 4-2272-(1.3.) yra suėjęs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinybė nustatyti kelio servitutą, kadangi vietinės reikšmės kelias KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas, įrengtas nuo 1971 m. ir yra naudojamas daugelio vietinių gyventojų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog yra visos sąlygos servitutui nustatyti. Šiuo metu visuomenė nesinaudoja kelio atkarpa, esančia atsakovų sklype, nes atsakovai dalį kelio užsodino medžiais, tačiau tai nedaro įtakos servituto nustatymui. Aplinkybė, kad kelias buvo neteisėtai nuardytas, nesudaro pagrindo teigti, kad kelio nėra. Ar kelias atitinka Kelių įstatyme nurodytus kriterijus, įrodymų neturi. Kelias buvo pastatytas 1971 metais. Atsakovų sklype buvo žvyro karjeras ir kelią įrengė tuometinė valdžia, tačiau tikslesnių duomenų apie kelio įrengimą neturi. Kelio dalis suardyta, ieškovė kelio atstatyti nereikalauja. Dėl galimybės paimti žemės sklypo dalį, per kurią eina keliukas, visuomenės poreikiams nesprendė, kadangi procesas yra labai sudėtingas, todėl pasirinko kitą teisių gynimo būdą – kreipimąsi dėl servituto nustatymo. Ieškovė neprieštaravo, kad kelio atkarpa būtų įrengta sklypo pakraštyje, tačiau atsakovai visiškai atsisako galimybės, kad keliukas būtų suprojektuotas jų sklype, nors iš pradžių su tokia galimybe buvo sutikę, ką patvirtina institucijoms teikti prašymai. Posėdžio metu kaip liudytojai apklausti specialistai pripažino nevertinę kelio atitikimo jų įrengimo laikotarpiu galiojusiems teisės aktams, todėl jų pateiktos išvados neturi jokios įrodomosios reikšmės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovų ir trečiojo asmens F. S. atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovai siūlė susitarti taikiai ir finansiškai prisidėti prie keliuko įrengimo valstybinėje žemėje, tačiau savivaldybė atsisakė, motyvuodama tuo, kad viską išimtinai turi daryti atsakovai, t. y. suprojektuoti kelią ir savo lėšomis jį įrengti, po to perduoti savivaldybės nuosavybėn. Atsakovai įsitikinę, kad tiesti kelius yra savivaldybės pareiga, o jie galėjo tik prisidėti finansiškai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovų sklype egzistuoja kelias, atitinkantis kelio savybes. Kad atsakovų sklype buvo susiformavęs pravažiavimas, atsakovai neneigia, tačiau servitutas gali būti nustatomas tik į šiuo metu egzistuojantį kelią. Vietoje, kurioje ieškovė nurodo esant kelią, šiuo metu auga želdiniai, žolė, nėra jokios važiuojamosios dalies, todėl nėra viešpataujančio daikto, į kurį galėtų būti nustatytas servitutas. Atsakovų pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad jokio kelio atsakovų sklype nėra.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jog 1997 m. turtas nuosavybės teise priklausė D. P., vėliau turtą įsigijo atsakovai. 2010 m. atliekant kadastrinius matavimus reikėjo formuoti dvi kadastrines žemės bylas, turėjo būti suformuoti du atskiri sklypai, kadangi tarp sklypų eina kelias. Dėl klaidos tai nebuvo padaryta. 2010 m. atliekant kadastrinius matavimus kelio plotas nebuvo įskaičiuotas. Kelio dydžiu savininkams nėra atkurta didesnė nuosavybė. Kelias buvo ir ėjo per žemės sklypą, buvo faktiškai naudojamas. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu jis įtrauktas kaip vietinės reikšmės kelias. Servituto nustatymas būtinas, nes kelias faktiškai buvo ir yra. Atsakovų žemės sklypas ribojasi su kitiems privatiems asmenims priklausančiais žemės sklypais bei valstybine žeme. Atsakovų atstovo pasiūlyta vieta įrengti keliui yra laisvoje valstybinėje žemėje, bet jame yra daug techninių niuansų (vieta yra nelygi, kalvota), todėl kelio įrengimui reikalingos didelės investicijos. Atsakovai sklypą užsitvėrė 2021 m. vasarą ir bendruomenė važinėja keliu, kurį nurodė atsakovų atstovas, tačiau jis tinkamas tik sausuoju metų laiku. Rudenį ir žiemą ten pravažiavimas neįmanomas, todėl tenka važiuoti aplinkkeliu.
Teismo posėdžio metu liudytojas N. B. paaiškino, kad gavus užsakovės I. L. prašymą, žemės sklype įvertino sklypo dalį, ar ji atitinka kelio sampratą pagal galiojančius teisės aktus. 2021 m. spalio 23 d. buvo atvykęs į vietą ir atliko du kasinius atsitiktinai pasirinktose vietose, grunto dalyse, kur važiuoja transportas ir, kur želia žolė. Gruntas abiejuose kasiniuose tas pats. Išvadoje nurodė, jog grunto dalis nesukuria kelio kaip inžinerinio statinio. Kelias yra inžinerinis statinys, nes remiantis įstatymais kelias yra nekilnojamas daiktas, todėl turi turėti keliui būdingas konstrukcijas. Atlikus tyrimus to nebuvo nustatyta. Buvo tik gruntas – smėlio gruntas su moliu ir žeme. Jokių kelio statybos darbų požymių nebuvo matoma. Nebuvo užduotas klausimas, kada kelias buvo suformuotas, todėl į jį neatsakinėjo.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. paaiškino, kad buvo gautas užsakymas dėl keliuko, nustatant ar jis atitinka kelio sampratą pagal įstatymus. Buvo atliktas tyrimas, t. y. atkasti mėginiai minimoje zonoje ir šalia esančios zonos ir visur buvo vienodas gruntas, kuris nenaudojamas kelių pagrindų įrengimui. Išvada buvo padaryta, jog gruntas jokių būdingų savybių neturi nei kelio pagrindams, nei sankasai. Nėra net pirminio grunto reikalingo keliui, išspaudos padarytos važiuojant sunkia technikai. Jo pagrindinis darbas yra tirti gruntą kelių įrengimui. Negali teigti, kad ten anksčiau yra buvęs žvyro karjeras, bet visur aplinkui yra vienodas gruntas ir ten anksčiau niekada nebuvo atliekami jokie kelio statybos darbai. Vertino, ar objektas atitinka kelių įrengimo taisykles. Jos nekinta jau labai seniai. Vadovavosi galiojančiais įstatymais, o kokie jie buvo tarybiniais laikais, negali pasakyti. Atkasimai buvo padaryti ant vadinamo keliuko ir šalia keliuko esančios zonos. Jei keliai buvo įrengti sovietiniais laikais, jie rekonstruojami, nes kelio apkrovos yra visiškai kitokios. Sankasa gali būti formuojama iš esamo grunto. Jei sankasa būtų formuojama, būtų privaloma šalia įrengti griovius, kad sankasa nebūtų užpilta. Nieko panašaus objekte padaryta nėra.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad yra Jokūbavo bendruomenės pirmininkas ir dės visas pastangas, kad keliukas nebūtų panaikintas. Ginčo kelias Jokūbavo kaime buvo nuo senų laikų. Jis pats nuo vaikystės gyvena Jokūbave ir tuo keliu naudojosi visi gyventojai, kelias buvo įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą. 2018 m. jis derino klausimus su buvusia sklypo savininke A. P., nes planavo įsigyti sklypą. Turėjo sklypo dokumentus ir turėjo A. P. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog norint panaikinti per sklypą einantį keliuką, reikės įrengti aplinkkelį. Supranta, kad dėl žemėtvarkos klaidų teisiškai nebuvo įformintas per sklypą einantis keliukas. Jokūbavo gyventojai ir ūkininkai atkirsti nuo savo sklypų ir iki jų turės nuvažiuoti, važiuodami per miestelį, kirsdami pagrindinį kelią, kur eismas yra intensyvus. A. P. turėjo planą, kuriuo buvo suprojektuotas aplinkkelis, nes siekė, kad per sklypą nebebūtų pravažiavimo. Šiuo metu atsakovai keliuką yra užtvėrę ir pravažiavimas negalimas. Žmonės važiuodavo per šalia atsakovų esantį sklypą, buvo išvažinėtas kelias laukuose, tačiau palijus ten pravažiavimas bus nebeįmanomas. Pravažiavimas yra ne toje vietoje, kur buvo projektuojamas aplinkkelis. Kelias einantis per atsakovų sklypą visada buvo prižiūrimas, jis buvo ir smėliuojamas, greideriuojamas. Šiuo metu nebėra galimybės privažiuoti prie 20 sklypų, prie žvyro karjero. Ankstesni savininkai nedraudė naudotis keliu. Kelias yra Babrūnės gatvė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovams K. L. ir I. L. bei trečiajam asmeniui F. S. nuosavybes teise priklauso 8,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini), esantis (Duomenys neskelbtini). Atsakovai nuosavybe teise valdo po 19663/41000 žemės sklypo dalį, o tretysis asmuo F. S. - 3348/82000 dalį. Tarp žemės sklypo bendrasavininkų nustatyta ir galioja naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurią parengė UAB „Domo projektas“ 2011 m. spalio 24 d., pasirašė sklypo savininkai A. P. ir F. S.. Atsakovai žemės sklypą įsigijo 2020 m. liepos 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3257 pagrindu iš A. P.. Sklypo kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2010 m. gegužės 10 d., 2010 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-2272-(1.3) dėl D. P. privataus žemės sklypo Nr. 1 kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, atlikus sklypo kadastrinius matavimus, pagrindu. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Gelmora“. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vietinės reikšmės kelias KT1419, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) 1,334 km ilgio ir unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) 0,701 km ilgio (Registro Nr. (Duomenys neskelbtini)). Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ nuspręsta pakeisti ir nauja redakcija išdėstyti Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, kuriame nurodytas ir kelias Žalgirio seniūnijoje KT1419 Petrikaičiai – Jokūbavas, kurį sudaro inžineriniai statiniai Nr. (Duomenys neskelbtini) ir Nr. (Duomenys neskelbtini) bei 0,380 km ilgio atkarpa be inžinerinio statinio numerio. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-7 patvirtintas vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas, kurio 8 priede nurodytas kelias KT1419, kurio pradžia kelių 216 ir KT 1419 sankryža, pabaiga – kelių 2316, KT 1419 ir gatvės KT7361 sankryža, kelio ilgis 2,415 km. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. žemės naudojimo patikinimo akte Nr. 14 ŽN-117-(14.14.78.) nurodyta, kad privačios nuosavybės žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) savininkai I. L., K. L. nesilaiko nustatytų žemės sklypo ribų, yra užsitvėrę valstybinę žemę. Valstybinė žemė užtverta akmenimis, užsodinta pušimis. Valstybinės žemės užimta apie 128 m². Pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų įstatymo 110 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d., 2 p., 1 d. 7 p. (savavališkai užimta valstybinė žemė).
Dėl kelio servituto nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas iš šios teisės ribojimų atvejų yra servituto nustatymas. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių.
Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, ar egzistuoja objektyvus bei konkretus servituto poreikis, ar tikrai nenustačius servituto neįmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir kt.).
Taigi, tam, kad būtų galima nustatyti servitutą, visų pirma turi būti viešpataujantis daiktas, kurio tinkamam naudojimui pagal paskirtį reikalinga teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantį daiktą).
Ieškovė, reikalaudama nustatyti atsakovų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype servitutą teigia, kad jis reikalingas ieškovės turimam ir valdomam turtui – vietinės reikšmės keliui Nr. KT-1419 Petrikaičiai – Jokūbavas aptarnauti, t.y. viešpataujantis daiktas yra vietinės reikšmės kelias Nr. KT-1419 Petrikaičiai – Jokūbavas. Ieškovė, teigdama, kad atsakovų sklype minėtas kelias yra į bylą pateikė įrodymus (archyvinę vaizdinę medžiagą: planus, schemas, ortofotonuotraukas, projektus), iš kurių matyti, kad per atsakovų sklypą ėjo kelias, kurį atsakovai užtvėrė ir nebeleidžia naudotis. Anot ieškovės, kelias egzistavo nuo senų laikų, jį prižiūrėjo savivaldybė. Kelio buvimą atsakovų sklype patvirtina ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. T2-252 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo į vietinės reikšmės kelių sąrašą įtraukta keliui KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas priskirta atsakovų sklypą kertanti 0,380 km atkarpa. Atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu, teigdami, kad jų žemės sklype jokio kelio nėra ir servitutas negali būti nustatytas, nes nėra viešpataujančio daikto.
Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie atsakovų žemės sklypą, matyti, kad sklype jokių žymų apie inžinerinį įrenginį kaip vietinės reikšmės kelią ir/ ar kelio servitutą nėra. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovė, teigdama, kad atsakovų sklype yra jai nuosavybės teise priklausantis objektas - vietinės reikšmės kelias, į bylą tai patvirtinančių duomenų, nepateikė. Kaip teisingai nurodė ieškovė, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. Kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Byloje yra duomenys, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas vietinės reikšmės kelias KT1419, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) 1,334 km ilgio ir Nr. (Duomenys neskelbtini) 0,701 km ilgio (Registro Nr. (Duomenys neskelbtini)). Ieškovė 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje pateikė duomenis, kad šie įregistruoti kelio objektai yra valstybiniuose žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) ir Nr. (Duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (Duomenys neskelbtini) ir Nr. (Duomenys neskelbtini)). Tokie duomenys patvirtina, kad savivaldybė nuosavybės teise valdo vietinės reikšmės kelią KT1419, kurį sudaro du atskiri nekilnojamo turto vienetai. Kad atsakovų sklype kelio (jo dalies) kaip inžinerinio statinio nėra, patvirtina ne tik nekilnojamojo turto registro išrašas, bet ir į bylą atsakovų pateikta specialisto N. B. 2021 m. spalio 28 d. išvada, kurioje nurodoma, kad tyrimo objektas neatitinka kelio sampratos, įtvirtintos Kelių įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Tyrimo objektas nelaikytinas keliu – statiniu (inžineriniu statiniu), nes neturi keliui būdingų laikančiųjų konstrukcijų, neatitinka Kelių įstatymo, Įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse keliui - statiniui nustatytų požymių t.y. „neturi keliui būdingų elementų, negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (būti nekilnojamu daiktu), turėti laikančiąsias konstrukcijas (būdingas keliui) ir būti sumontuotas atliekant statybos darbus“. Šią išvadą N. B. patvirtino ir teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas bei liudytojas R. M., kuris taip pat patvirtino savo 2022 m. gegužės 3 d. išvadą, jog atlikus žemės sklype esančio ir MB „Mersas“ matininko V. M. 2022 m. kovo 9 d. parengtoje schemoje M 1:2000 pažymėto įvažiavimo (buvusio pravažiavimo) apžiūrą ir kontrolinius atkasimus, nebuvo nustatyta jokių požymių, kurie leistų teigti, jog šis įvažiavimas (buvęs pravažiavimas) kada nors anksčiau galėjo atitikti kelio kaip inžinerinio statinio savybes. Kad keliui keliami minėti reikalavimai pripažįsta ir ieškovė, kuri juos cituoja ir nurodo, teikdama informaciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (4.1.9.)-203-3432, neprieštaraudama dėl vietinės reikšmės kelio iškėlimo žemės savininkų lėšomis.
Ieškovė, teigdama, kad vietinės reikšmės kelias KT1419 egzistuoja ir atsakovų žemės sklype, remiasi Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas, į šį sąrašą įtraukiant keliui KT1419 Petrikaičiai - Jokūbavas priskirtą atsakovų sklypą kertančią 0,380 km atkarpą. Vietinės reikšmės viešieji kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau toks sąrašas pats savaime nesukuria nuosavybės teisės objekto – kelio kaip inžinerinio statinio bei kaip nurodė atsakovų atstovas, nėra ir negali būti laikomas savivaldybės nuosavybės teisės į žemės sklype tariamai esantį kelią įgijimo pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. T2-326 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ ne kartą buvo keistas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T2-309, 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T2-84 ir 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T2-185 buvo keičiamas vietinės reikšmės kelių sąrašas ir jame kelias KT1419 nurodomas kaip inžineriniai statiniai, kurių unikalūs Nr. (Duomenys neskelbtini) ir Nr. (Duomenys neskelbtini) be jokios papildomos 0,380 km atkarpos. Kelių įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, tačiau nesukuria ir neįteisina nuosavybės teisių į kelią konkrečiame privačiame sklype.
Ieškovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog per atsakovų sklypą buvo galimybė pravažiuoti ir atkarpa, kurioje ieškovė prašo nustatyti servitutą, jungė du šiuo metu įregistruotus kelio KT1419 objektus, tačiau ši galimybė išnyko, atsakovams nusprendus nuosavybes teise priklausantį sklypą naudoti savo nuožiūra ir tam nesat jokių ribojimų.
Teismas sutinka, ką pripažįsta ieškovė ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kad ginčo situacija tarp šalių susiklostė dėl to, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-2272-(1.3.) „Dėl D. P. privataus žemės sklypo Nr. 1, kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo atlikus kadastrinius matavimus“ patvirtindamas kadastro duomenis, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktą bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 1 d.) 59 punktą, ką konstatavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime, atsisakydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. prašyme nurodytų aplinkybių. Prokuroro nutarime nurodomos aplinkybės, kad atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, žemės sklypas turėjo būti padalytas į du žemės sklypus, suformuojant dvi atskiras žemėnaudas. Kad 2010 m. atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo padarytos valstybės institucijų klaidos, situacijos nekeičia ir nepaneigia šių matavimų, nes juos nuginčyti, kaip jau buvo nurodyta, galima tik įstatymų nustatyta tvarka. Prokuroras atsisakė tai daryti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kreipimosi į teismą terminus, ginčijant administracinius aktus.
Prokuratūra taip pat nustatė, kad institucijos daugiau kaip 10 metų žinojo nurodytas aplinkybes ir nesiėmė veiksmų, ką patvirtina ir šioje byloje pateikti duomenys: prašymai, institucijų raštai, sprendžiant buvusių sklypo ir dabartinių savininkų prašymus dėl kelio perkėlimo į sklypo pakraštį, kuriuos ieškovė laiko įrodymais, kad atsakovai pripažino kelio jų sklype buvimo faktą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą, vien fakto buvus kelią pripažinimo nepakanka, būtina nustatyti servituto nustatymui būtinas sąlygas, visų pirma, viešpataujantį daiktą, kurio šiuo metu atsakovų sklype nėra. Teismas mano, kad esamoje situacijoje ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Dar nutarime prokuroras konstatavo, kad Kretingos rajono savivaldybė, siekdama pašalinti viešojo intereso pažeidimus, 2021 m. lapkričio 4 d. pradėjo procedūras, reikalingas Kretingos rajono savivaldybės tarybai svarstyti klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio nustatyta tvarka. Teisme ieškovės atstovė paaiškino, kad šios teisinės priemonės buvo atsisakyta dėl sudėtingų procedūrų ir pasirinktas teisinis kelias spręsti ginčą servituto nustatymu. Reiškiamu reikalavimu ieškovė siekia paimti dalį atsakovų sklypo, kuriame galėtų įrengti ir/ar įteisinti savo kaip vietinės reikšmės kelio savininkės teises. Ieškovės teiginiai, kad atsakovų sklypą kertantis kelias nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo įskaitytas į natūrinės žemės sklypo plotą ir atsakovai dėl to valdo didesnį žemės sklypo plotą nei jiems priklauso, nepagrindžia ginčo kelio buvimą, nes sklypo ribų neatitikimas įregistruotiems duomenims ar savavališkas valstybės žemės užėmimas sudaro galimybes ginčyti tokias aplinkybes, bet nekeisti atsakovų sklypo kadastrinius duomenis, ką ieškovei nurodė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. 14SD-667-(14.14.137 E), atsakydamas į ieškovės 2022 m. sausio 25 d. prašymą ištaisyti klaidas kadastriniuose matavimuose Nr. (4.1.14.E.)D3-367. Akivaizdu, kad pagal galiojantį teisės aktų reglamentavimą, dar 2010 m. buvęs kelias galėjo ir turėjo būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas – inžinerinis statinys, tačiau to nebuvo padaryta ne dėl atsakovų ar buvusių sklypo savininkų veiksmų ir ne atsakovų sąskaita ši situacija turi būti ištaisyta.
Teismui konstatavus, kad esamoje situacijoje nėra pagrindo nustatyti servitutą, nes nėra objekto, kuriam aptarnauti būtų reikalinga atsakovų sklypo dalis, papildomai pasisako ir ar apskritai esamoje situacijoje egzistuotų servituto poreikis. Ilgą laiką tarp šalių sprendžiant kelio (kurį ginčo šalys traktuoja skirtingai) iškėlimo galimybes į sklypo pakraštį, buvusiu pravažiavimu per sklypą nebuvo naudojamasi ir šia atkarpa dėl objektyvių priežasčių (atsakovams ją užtvėrus ir aukštesniajam teismui panaikinus teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl kliūčių pašalinimo nuo kelio) nesinaudojama jau pakankamai ilgą laiką, kas tik patvirtina, jog egzistuoja kitas kelias (apvažiavimas), kelio įrengimo galimybė, kuriuo galima apvažiuoti atsakovų sklypą ir patekti į Babrūnės gatvę (įregistruotus Kelio KT1419 inžinerinius įrenginius). Tai, kad tokiu būdu daromas virš 4 km lankstas, keliamos abejonės dėl eismo saugumo, sklypų savininkams važiuojant gyvenvietės pagrindiniu keliu ūkio technika, kelio įrengimui reikalingos dideli finansiniai kaštai, nepaneigia galimybę įrengti kelią (jo atkarpą) kitoje vietoje ir objektyvaus poreikio riboti atsakovų nuosavybės teises nebuvimą. Nesant registruoto kelio atsakovų sklype ir specialistams nustačius, kad jokio pagrindo keliui sklype ir nėra, ieškovei bet kuriuo atveju tektų patirti kelio įrengimo bei įteisinimo išlaidas.
Atsakovai byloje abejoja ieškovės teise, reikšti ieškinį, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą neidentifikavus konkrečių viešpataujančiųjų daiktų bei neįvertinus jų konkretaus poreikio naudotis tarnaujančiuoju daiktu, servituto nustatymas iš esmės yra negalimas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad gina Jokūbavo kaimo gyventojų teises naudotis vietinės reikšmės keliu. Prie ieškinio pridėtas 2021 m. rugpjūčio 25 d. 82 Jokūbavo gyventojų prašymas ginti jų interesus dėl kelio. Viešojo intereso buvimą ginčo situacijoje konstatavo ir prokuroras, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Prie ieškinio pateiktas didelės žmonių grupės prašymas patvirtina, kad ieškovė šiuo atveju atstovauja Jokūbavo bendruomenės interesus. Be to, ieškovė taip pat nurodė, kad ji reiškia ieškinį kaip kelio savininkė, kurios teisės pažeistos. Taigi, teismo nuomone, ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl kelio servituto nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad nuosavybės teise valdo vietinės reikšmės kelią, kurio dalis yra atsakovų sklype ir būtinumo nustatyti kelio servitutą pagal pateiktą planą. Konstatavus, kad nėra pagrindo ir būtinybės nustatyti ieškovės prašomo kelio servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (Duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ieškinys atmestinas. Ieškovės argumentai, kad kelio servituto objektyvus būtinumas iš esmės identiškoje byloje konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-987-450/2018 nėra teisingas, nes kaip pastebėjo atsakovų atstovas, kam pritaria teismas, nurodyta byla nėra identiška, kadangi pastarojoje buvo nustatyta, jog savivaldybės valdomas kelias buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ko nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Atmetus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, servituto atlygintinumo klausimas nesvarstytinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovai į bylą pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 12 495,90 Eur bylinėjimo išlaidų, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 12450,90 Eur teisinių atstovavimo išlaidų (8385,30+2105,40+1161,60+798,60). Teismas, įvertinęs atstovavimo išlaidų detalizaciją, nustatė, kad į atstovavimo išlaidas įtrauktos išlaidos, nesusijusios su nagrinėjama byla, o sprendžiant klausimus dėl antstolio veiksmų skundimo vykdomojoje byloje, kurios yra atskiros bylos dalykas, todėl šioje byloje nepriteistinos. Taip pat nustatyta, kad išlaidos už atskirąjį skundą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytus priteistinus užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, taip pat 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. liepos 11 d. teismo posėdžiai nevyko, jų atidėjimas truko iki 30 min., dėl ko išlaidos už atstovimą šiuose posėdžiuose, nepriteistinos. Dėl nurodytų priežasčių mažinamos atsakovų patirtos išlaidos pagal sąskaitas Nr. 0606/2022 nuo 8385,30 Eur iki 5158,76 Eur, ir Nr. 0808/2022 nuo 2105,40 Eur iki 798,60 Eur.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas iš ieškovės atsakovams priteisia iš viso 7962,56 Eur (7917,56+45) bylinėjimo išlaidų, iš kurių K. L. pagal jo atliktus mokėjimus 5957,36 Eur (5158,76+798,60), I. L. – 2005,20 Eur (45+1161,60+798,60), trečiajam asmeniui F. S. – 45 Eur sumokėtą žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
Proceso metu susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 5 Eur sumą ir sudaro 120,96 Eur dydžio sumą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi taikytos ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta atsakovams I. L. ir K. L. kurti naujas kliūtis ar kitaip apsunkinti (užsodinti, užsėti, užversti, perkasti, užstatyti ir pan.) žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), dalį, kurioje ieškovė Kretingos rajono savivaldybė prašo nustatyti servitutą (pagal teismui pateiktą kelio servituto nustatymo planą), taip pat bet kokiu būdu bloginti žemės sklype, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančiame (Duomenys neskelbtini), išlikusios kelio (pravažiavimo) dalies būklę, atlikti bet kokius šios kelio dalies ardymo, nukasimo, užtvėrimo, užsodinimo ar kitus darbus, dėl kurių pablogėtų šios kelio dalies būklė, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Kretingos rajono savivaldybės, kodas 111106657, 5957,36 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. L., gim. (Duomenys neskelbtini), 2005,20 Eur (du tūkstančius penkis eurus 20 ct ) bylinėjimosi išlaidų I. L., gim. (Duomenys neskelbtini), 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų F. S., gim. (Duomenys neskelbtini), ir 120,96 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi taikytos ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta atsakovams I. L. ir K. L. kurti naujas kliūtis ar kitaip apsunkinti (užsodinti, užsėti, užversti, perkasti, užstatyti ir pan.) žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), dalį, kurioje ieškovė Kretingos rajono savivaldybė prašo nustatyti servitutą (pagal teismui pateiktą kelio servituto nustatymo planą), taip pat bet kokiu būdu bloginti žemės sklype, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančiame (Duomenys neskelbtini), išlikusios kelio (pravažiavimo) dalies būklę, atlikti bet kokius šios kelio dalies ardymo, nukasimo, užtvėrimo, užsodinimo ar kitus darbus, dėl kurių pablogėtų šios kelio dalies būklė, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją nusiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.