Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – S. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą S. J. taikomas stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis pratęstas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi S. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (dvi veikos), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

1.1 Be to, to paties teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi S. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartimi.

1.2 Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi S. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, taip pat taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartimi tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, S. J. stacionarinis stebėjimas ir gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taip pat buvo pratęstas.

3. Skundu Panevėžio apygardos teismui S. J. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir tolimesnį jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

4. Teismo posėdyje skundą padavusio asmens gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai S. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti S. J. skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata, su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo S. J., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi S. J. paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pripažinus ją nepakaltinamu dėl padarytos nusikalstamos veikos, tyrimo metu jam buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija.

10. Komisijos išvadoje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu S. J. psichikos būklė nėra pakankamai stabili. Nors per stebimą laikotarpį agresijos, elgesio taisyklių pažeidimų ar psichopatalogijos nebuvo, tačiau vyravo mąstymo formos sutrikimai, elgesys ir emocijos stokojo adekvatumo, kelis kartus buvo koreguotas gydymas mąstymo korekcijai, kuris kol kas pakankamo efekto nedavė, reikalingas ilgesnis stebėjimo laikotarpis. Pacientas išlieka nekritiškas ligos ir nusikalstamos veikos atžvilgiu.

11. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad ligonio būklė gerėjanti, tačiau nėra pakankamai stabili, jam reikalingas ilgesnis gydymas, mąstymo sutrikimai tęsiant gydymą turi susitvarkyti. Atstovė teikimą palaikė ir siūlė S. J. taikomą stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

12. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

13. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad S. J. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. S. J. psichikos būklė stebimu laikotarpiu dar nėra pakankamai stabili, be to, nebuvimas kritikos savo ankstesniam elgesiui ir būklei, kas akcentuojama ir paties S. J. skunde apygardos teismui, rodo, kad S. J. socialinis pavojingumas išlikęs. Būtent tai sąlygojo apylinkės teismo sprendimą tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, ne tik Komisijos išvadą, bet ir kitus duomenis, bei proceso dalyvių paaiškinimus, priėmė teisingą sprendimą, kad S. J. socialinis pavojingumas išlikęs, o psichinė būklė dar nėra pakankamai stabili, dėl ko tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

14. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu S. J. būtinas pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklei, padarytai veikai. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad S. J. socialinis pavojingumas nesumažėjęs, psichinė būklė dar nėra pakankamai stabili, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra reikalingas pastovus S. J. stebėjimas bei gydymas.

15. Remiantis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi S. J. pagrįstai pratęsė priverčiamųjų medicinos priemonių – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl S. J. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.