Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui, atsakovei R. J., jos atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, trečiojo asmens Jonavos rajono vaikų globos namų atstovei Svetlanai Komičienei, trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus A. B., jos atstovei advokatei Vidai Kiselienei, nedalyvaujant atsakovui M. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams R. J., M. K., trečiajam asmeniui – Jonavos rajono vaikų globos namams, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus – A. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos, nuolatinės globos nustatymo bei globėjo skyrimo, ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus – A. B. ieškinį Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovams R. J., M. K., trečiajam asmeniui – Jonavos rajono vaikų globos namams, dėl globos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (reg. Nr. GD-1729) prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J., gim. (duomenys neskelbtini), mažamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, nuolatiniu globėju skiriant Jonavos rajono vaikų globos namus; nustatyti A. J. ir M. K. gyvenamąją vietą Jonavos rajono vaikų globos namuose adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš R. J. materialinį išlaikymą A. J. ir M. K. atžvilgiu iki jų pilnametystės kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 58 Eur (200 Lt), pavedant jomis disponuoti globėjui globotinių interesais; priteisti iš M. K. materialinį išlaikymą M. K. atžvilgiu iki jos pilnametystės kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 58 Eur (200 Lt), pavedant jomis disponuoti globėjui globotinės interesais; paskirti Jonavos rajono vaikų globos namus A. J. ir M. K. nuosavybės teise priklausančio turto administratoriumi.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad R. J. šeima nuo 2010-10-05 buvo įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, o 2012-06-18 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. 2013-03-01 A. J. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja skiriant močiutę A. B.. 2013 m. R. J. ne kartą buvo siūlomos socialinės paslaugos, tačiau ji siūlomomis paslaugomis naudotis atsisakė, tačiau jau 2013 m. gegužės mėnesį dalyvavo tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimuose. Pagerėjus situacijai R. J. šeimoje 2013-09-30 A. J. buvo grąžintas į šeimą. R. J. ne kartą buvo siūloma psichologinė pagalba dėl jos impulsyvaus, sunkiai kontroliuojamo elgesio, pokalbių metu akcentuojamo nusižudymo. 2014 m. vasario mėn. R. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl vaikai G. K., A. J. ir M. K. buvo apgyvendinti pas močiutę A. B., o kiek vėliau nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant A. B.. 2014-03-13 ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu buvo nutrauktas ir vaikai vėl buvo grąžinti į šeimą. Dėl įtariamo smurto panaudojimo šeimoje 2014-05-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais vaikams skubiai nustatyta laikinoji globa, globėju skiriant Jonavos rajono vaikų globos namus. 2014-10-14. R. J. Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje buvo diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, raminamąsias ir migdomąsias medžiagas. Atsakovė ne kartą yra bausta pagal ATPK dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams, įrašyta į Jonavos PSC psichiatro bei priklausomybės ligų psichiatro įskaitą, lankosi nereguliariai. Atsakovas M. K. su dukra visiškai nebendrauja, neteikia jai materialinio išlaikymo, su mergaite nepalaiko jokių ryšių. A. J. tėvas yra miręs. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2014-02-17 A. B. jau globojo tris savo anūkus, tačiau netinkamai vykdė savo pareigas, todėl ji nėra tinkamas asmuo globoti vaikus ir jos kandidatūra nėra siūloma (2 t. b. l. 92-99).

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus A. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą (reg. Nr. GD-1991) prašydama paskirti ją nepilnamečių anūkų A. J. ir M. K. nuolatine globėja. Ieškinyje nurodė, kad ji turi pirmenybės teisę tapti nepilnamečių vaikų globėja, be to, tai atitinka vaikų interesus. Nurodo, kad pasikeitus jos gyvenimo aplinkybėms ir savo noru nutraukus darbo sutartį su darbdaviu, ji gali globoti abu nepilnamečius vaikus. Pažymi, kad A. B. nuo 2014-12-17 buvo paskirta trijų anūkų laikinąja globėja ir savo pareigas atliko tinkamai. Nepilnamečiai anūkai yra prisirišę prie močiutės, o ji gali suteikti tinkamas sąlygas vaikams augti. Šiuo metu ryšys su anūkais nėra nutrūkęs, ji nuolat lanko anūkus globos namuose. Nurodė, jog nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ji netinkamai vykdė globėjos pareigas, nes administracinėje byloje Nr. 2.9-382-751/2014 buvo nustatytos priešingos aplinkybės. Nurodo, kad Jonavos rajono vaikų globos namai neužtikrina anūkų ir močiutės nuolatinio bendravimo, taigi tokiu būdu neužtikrina vaiko ruošimo gyvenimui. Be to, Jonavos rajono vaikų globos namai neužtikrina ir A. J. tinkamos sveikatos priežiūros (2 t. b. l. 132-135).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė savo procesinę poziciją bei argumentus, nurodytus patikslintame ieškinyje. Papildomai nurodė, kad su atsakove socialinis darbas dažnai buvo sudėtingas, sistemingai būdavo gaudami pranešimai apie netinkamą atsakovės R. J. elgesį. Atsakovė ir šiuo metu su Vaiko teisių apsaugos skyriumi nebendradarbiauja. Vaikams gyvenant Jonavos rajono vaikų globos namuose užfiksuoti atsakovės padaryti administracinės teisės pažeidimai, t. y. atsakovė vairavo automobilį būdama neblaivi, tai rodo atsakovės R. J. asmenybės trūkumus. Taip pat atsakovė nesilaiko įpareigojimo lankytis pas psichologus ir nėra jokių duomenų, kad atsakovė bandytų spręsti šią problemą. Atsakovas M. K. niekada nesidomėjo savo dukra M. K., todėl jo, kaip tėvo valdžia turi būti apribota tik neterminuotai. Nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriui kyla abejonių, ar A. B. būdama vaikų globėja galėtų tinkamai atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu. Ji jau yra buvusi vaikų globėja, tačiau globodama vaikus netinkamai atliko savo pareigas. Buvo gauti A. B. prašymai atsisakyti globoti vaikus. Mano, kad A. B. būdinga būdo savybė – nusišalinimas nuo problemos sprendimo jai kilus, todėl tai gali pažeisti vaikų interesus. Pažymėtinas konfliktinis atsakovės ir A. B. santykis, jos nuolat skundžia viena kitą. Minėti konfliktai neprisidėtų prie tinkamos atmosferos vaikų vystymuisi. Be to, A. B. atmetė Vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlymą būti įvertintai dėl tinkamumo tapti nepilnamečių vaikų globėja. Taip pat, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja buvo paskirta A. B., vaikai atsidūrė pas motiną R. J., nors jai buvo paskirta kardomoji priemonė nesimatyti su vaikais. Mano, kad A. B. skyrimas nuolatine vaikų globėja prieštarautų vaikų interesams. Tuo tarpu V. B. buvo išreiškęs norą būti tik vieno vaiko globėju, todėl siekiant neišskirti vaikų, jis nesiūlomas būti vaikų globėju.

Atsakovė R. J. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodytus argumentus. Parodė, kad pripažįsta ankstesnius savo netinkamus poelgius ir klaidas, elgėsi neapgalvotai. Viena augino vaikus, buvo sunku tiek finansiškai, tiek morališkai. Daug dirbo, vaikai nebuvo palikti be priežiūros. Alkoholį vartojo kai turėjo problemų su vyresniąja dukra G. K.. Smurto prieš sunų A. J. ji nenaudojo. Kadangi šeimoje buvo įtempta situacija, jos mama A. B. pagalvojo, kad ji sužalojo A. J., nors jis susižalojo pats. Ji pripažįsta, kad rašė žinutes apie tai, kad susidegins, nusižudys, tačiau neplanavo to daryti. Tuo metu situacija buvo sunki, jos dukra G. K. buvo dingusi iš namų, be to, tuo metu ji buvo neblaivi. Mano, kad praeities įvykiai neturi įtakos šiandieninei situacijai. Su Vaiko teisių apsaugos skyriumi vyksta teisminiai procesai, jie šmeižia ją, formuoja neigiamą įvaizdį apie ją ir tai smukdo jos reputaciją, todėl ji negali susirasti legalaus darbo. Per visa laiką, kol nepilnamečiai vaikai gyvena globos namuose ji nevartojo alkoholio. Antros pusės neturi, jokie baliai jos namuose nevyksta. Šiuo metu dirba nelegaliai, nes dėl šmeižto jos atžvilgiu turi keisti darbus. Konfliktų su tėvais nėra, kartais ji pas juos pagyvena. Konfliktai su tėvais dingo kai jos dukra G. K. ištekėjo. 2014-05-05 buvo tokia situacija, kai močiutė A. B. pasiėmė jos sūnų A. J. į cirką ir ji parašė policijai pareiškimą dėl vaiko dingimo. Taip elgtis liepė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja L. K., kuri sakė, jog šis įvykis turi būti fiksuojamas. Jos namuose pakitusios gyvenimo sąlygos. Ji įdėjo daug pastangų, kad vaikai grįžtų į namus. Mano, kad gali pasirūpinti savo vaikais, gali įsidarbinti legaliai. Vaikams reikia mamos. Su vaikai nuolat bendrauja telefonu, prisideda prie jų išlaikymo, dalyvauja visuose renginiuose, perka vaistus kai vaika serga. Jei vaikai nebus grąžinti jai, prašo globėja paskirti jos mamą A. B., nes ji yra vaikų močiutė, artimas vaikams žmogus.

Atsakovės atstovė advokato padėjėja R. Sutkutė teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškovo ieškiniu nesutinka. Nėra ginčo tame, kad M. K. nesirūpina dukra M. K., tačiau R. J. visada rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais, stengėsi dėl jų gerovės. Šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovė R. J. daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina. R. J. pakeitė savo gyvenimo būdą, jos bendravimas su vaikais daro jiems tik teigiamą įtaką, ji turi stiprius socialinius įgūdžius, todėl nėra teisėto pagrindo apriboti atsakovės valdžią neterminuotai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė po vyro mirties sirgo depresija, nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali rūpintis savo vaikais. Būtinybės nuolatinai vaikščioti pas psichologus taip pat nėra. Prašo kritiškai vertinti ieškovo pateiktus atvejų aprašymus, nes jie nėra informatyvūs, jų negalima patikrinti. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė girtauja. Atsakovė Socialinių paslaugų centre yra lankiusi paskaitas, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovė nekeičia gyvenimo būdo, yra nepagrįsti. Neegzistuoja pagrindas ir laikinam atsakovės tėvų valdžios apribojimui, nes ikiteisminis tyrimas dėl galimai naudojamo smurto prieš sūnų A. J. buvo nutrauktas, taigi šios aplinkybės dėl kurių buvo skiriama laikinoji globa – nepasitvirtino. Pažymėjo ir tai, jog teismo posėdžio metu ir pats A. J. nurodė norintis gyventi su mama R. J., močiute arba su dėde. Tarp vaiko pasirinkimų nebuvo Jonavos rajono vaikų globos namų. Jei teismas nuspręs, kad atsakovė šiuo metu nėra pasirengusi susigrąžinti vaikų, prašo globą paskirti atsakovės mamai A. B..

Trečiojo asmens Jonavos rajono vaikų globos namų atstovė Svetlana Komičienė parodė, kad sutinka su ieškovo patikslintu ieškiniu. Nepilnamečiai vaikai A. J. ir M. K. buvo atvežti į globos namus dėl galimai patiriamo smurto šeimoje. Bendraujant su A. J. buvo pastebėta kad jam būdingas uždarumas, vaikas vengia kalbėti apie šeimą. M. K. dukros vaikų globos namuose nelankė, materialiai neprisidėjo prie jos išlaikymo. R. J. savo vaikus globos namuose lanko pagal iš anksto sudarytą grafiką, atneša vaikams lauktuvių. Sutikimų metu pastebimas šiltas ryšys tarp vaikų ir mamos. R. J. taip pat dažnai skambina įstaigos darbuotojams ar direktoriui, domisi vaikais. M. K. kūno kalba rodo, kad ji laukia susitikimų, o A. J. taip pat nurodo, jog laukia susitikimų su mama. Pirmą dieną atvežus vaikus į globos namus, R. J. direktoriaus kabinete grasino nusižudyti, vėliau buvo pagrobusi M. K. iš ligoninės. Įtampą dėl tokio elgesio jaučia ir vaikai. Nors niekas negali paneigti, kad R. J. rūpinasi vaikais, tačiau stresinėse situacijose ji tampa emocionali, egocentriška ir jos asmeniniai interesai keliami aukščiau už jos vaikų interesus. R. J. taip pat konfliktavo ir su globos namų darbuotojais. 2015 m. buvo stebimas pagerėjimas bendraujant su globos namų darbuotojais, tačiau vis dar stebimi nukrypimai nuo sudaryto lankymo grafiko. Stebima ir itin dažna R. J. nuotaikų kaita. Manytina, kad R. J. dalinai turi tėvystės įgūdžius, tačiau jos asmeninės savybės skatina manyti, kad ji nesugebės suteikti vaikams saugios aplinkos. A. B. bendradarbiavimas su vaikų globos namais yra stabilesnis, močiutė lanko vaikus, jos ir vaikų santykiai šilti. Mano, kad A. B. namuose vaikams būtų saugiau. A. J. nori gyventi su šeima, nors jau nebenurodo konkretaus šeimos nario. Mano, kad siekiant, jog vaikai gyventų pas močiutę A. B. yra būtinas specialistų įvertinimas dėl jos pasirengimo globoti vaikus.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. B. palaiko ieškinyje dėl globos skyrimo nurodytus argumentus ir motyvus. Prašo grąžinti anūkus į šeimą. Ji yra prisirišusi prie vaikų. Išėjo iš darbo tam, kad galėtų globoti anūkus, nors dar galėjo dirbti. Pasižada, kad pilnavertiškai užtikrins vaikų gyvenimo sąlygas. Pažada, kad vaikai bus aprūpinti. Mano, kad jei ji būtų globėja R. J. netrukdytų jai globoti vaikų. Anksčiau norėjo globoti tik A. J., nes negalėjo susitvarkyti su vyresniąja anūke G. K.. Kai ji globojo A. R. jokių pastabų negavo. Buvo parašiusi pareiškimą atsisakyti jo globos tam, kad pagąsdintų vaiką, be kita ko, tai davė teigiamų rezultatų. Prieš pradedant globoti A. R. jokių kursų nelankė, jokie patikrinimai nebuvo atlikti. Ji užaugino savo du vaikus ir padėjo vyro sūnui. Anksčiau buvo skirta visų trijų vaikų globėja, tačiau G. K. vieną vakarą pasiėmė M. K. ir išėjo pas mamą R. J.. Ji apie šį įvykį pranešė Vaiko teisių apsaugos skyriui. Vaikų iš mamos nepasiėmė. Nurodo, kad kreipėsi į policiją dėl anūko R. J. sužalojimo, nes jai apie tai pasakė G. K.. Vaiko teisių apsaugos skyrius nesiūlė jai būti įvertintai, tokio pasiūlymo tikrai nėra gavusi. Nėra bausta administracine tvarka, nėra teista, yra sveika ir gali globoti vaikus. Pristeisti materialinį išlaikymą prašo tik iš M. K., iš dukters R. J. nereikalauja.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus A. B. atstovė advokatė Vida Kiselienė nurodė, kad sutinka, kad būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia M. K.. Mano, kad socialiniai įgūdžiai pas R. J. yra, tačiau yra problema su jos emocine ir psichologine būsena. Prašo teismo apsvarstyti, ar neperteklinis reikalavimas apriboti motinos valdžią R. J. neterminuotai. Akivaizdu, kad pirmumo teisę tapti globėjais turi artimi giminaičiai. Nėra pagrindų, kurie draustų A. B. tapti savo anūkų globėja. Duomenų, kad A. B. laikinoji globa būtų nutraukta vaikų atžvilgiu dėl netinkamos globos, nėra. Byloje yra pateiktas 2014-10-23 nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, kuris patvirtina, kad A. B. tinkamai vykdė savo kaip globėjos pareigas. Todėl jai papildomai nereikia įrodinėti aplinkybių, susijusių su jos tinkama globa. Pažymi, kad ieškovas atsiliepime į ieškinį iškraipo faktus ir nurodo, kad globa neva buvo nutraukta, dėl to, kad netinkamai buvo vykdomos globėjos pareigos. Byloje yra pateiktas 2014-03-24 protokolas, kuriame nurodoma, kad laikinoji globa panaikinta, nes išnyko priežastys, dėl ko buvo paskirta globa, o būtent – buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad A. B. ir ankčiau nesugebėjo tinkamai atlikti globėjos pareigų A. R. atžvilgiu, nes 2008-04-16 A. B. buvo paskirta svetimo vaiko globėja ir globa buvo baigta, kai A. R. tapo pilnamečiu. A. B. buvo pareiškusi prašymą atsisakyti globoti A. R., bet tik todėl, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pamokė ją, jog tokiu būdu bus galima paauklėti vaiką, kad jis elgtųsi tinkamai. Po šio įvykio globa buvo vykdoma iki A. R. pilnametystės. Prašymo atsisakyti globoti A. J. ji nebuvo parašiusi. A. J. A. B. globojo jau nuo 2013 m., beveik apie pusę metų, kai buvo nuspręsta vaikus grąžinti motinai. Pateiktos A. B. charakteristikos yra 2010 m. Ir nors jose kalbama apie A. B. skirtas drausmines priemones, tačiau tai visiškai netrukdė jai net du kartus tapti laikinąja vaikų globėja 2013 m. ir 2014 m. Mano, kad nevienodai yra vertinamas vaikų globos namų ir fizinjio asmens, kaip globėjo elgesys. Kai A. B. anūkė G. K. bėgo iš Marijampolės vaikų globos namų, jokios sankcijos nebuvo skiriamos vaikų namams, nors pastarieji taip pat neužtikrino vaiko saugumo. Mano, kad vienos drausminės nuobaudos turėjimas negali būti lemiama priežastis, dėl kurios A. B. negalėtų būti vaikų globėja. Pažymi, kad A. B. yra tinkama tapti nepilnamečių vaikų globėja, nes rūpinasi vaikais. A. B. turi ir puikias materialines sąlygas, nes turi nuosavą namą, kur vaikai turėtų atskirus kambarius, kambariai galėtų būti pritaikyti vaiko poreikiams, ko negali suteikti Jonavos rajono vaikų globos namai. A. B. šeima yra morali, tvarkinga, jos sutuoktinis pats rūpinasi vaikais, taigi šeimoje esantys santykiai gali užtikrinti normalų vaikų vystimąsi. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. J. labiausiai norėtų gyventi pas močiutę.

Nustačius, kad atsakovo M. K. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti per įteikiančiąją instituciją Jungtinėjė Karalystėje jo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nė karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepateikė atsiliepimo į ieškinius, be pateisinamos priežasties procese elgėsi pasyviai, visiškai nesidomėjo proceso eiga, todėl byla išnagrinėta atsakovui M. K. nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis A. J. parodė, kad norėtų gyventi su mama, ir su V. B., ir su močiute. Su seneliu, močiute ir mama sutaria gerai ir nesipyksta. Jei leistų pasirinkti jis gyventų su šeima. Su mama patiko gyventi, buvo katinas ir daug žaislų. Mamo jo nemušdavo. Būdavo, kad išgeria ir eina miegoti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad dirbdamas policijos pareigūnu su R. J. bendravo ne vieną kartą. Apie keturis kartus yra vykęs pas R. J.. 2014 m. dėl R. J. žinučių apie nusižudymą vyko iš R. J. paimti vaikų. Iš R. J. vaikai buvo paimti, o pati R. J. nuvežta į ligoninę.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK inspektoriumi. Buvo gauti iškvietimai, kad į R. J. butą beldžiasi pašaliniai asmenys. Jam žinoma, kad G. K. vyras E. J. apsibardavo su R. J..

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK su nepilnamečiais. R. J. kelis kartus bausta administracine tvarka dėl nesutarimų su dukra G. K.. Pagerėjimų jos elgesyje būdavo, bet jie buvo laikini. 2014 m. ji sulaukė SMS, kad R. J. susidegins bute su vaikais, todėl pareigūnai skubiai vyko į jos namus. Tuo metu ji prisipažino kad vartojo vaistus su degtine. Šiuo metu R. J. bendrauja su tėvais ir nekonfliktuoja.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad dirba Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir R. J. šeima tapo žinoma nuo 2007 m., dėl kylančių problemų šeimoje. Su R. J. bendraudavo dažnai, lankydavo, spręsdavo problemas. Konfliktai kildavo tada, kai sprendimai būdavo priimami ne R. J. naudai. R. J. gyveno tvarkingai, socialinių įgūdžių ugdyti jai nereikia, tačiau problema kildavo dėl asmenybės ir emocinių ryšių, konfliktų su šeima. Dėl A. B. veiksmų buvo nustatyti globėjos pareigų pažeidimai. A. B. aiškino, jog negali globoti M. K., o su G. K. nesusitvarkė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad dirba socialine darbuotoja su socialinės rizikos šeimomis. Su R. J. šeima dirba nuo 2012 m. Dirbant pastebėjo, kad šeimoje vyrauja tarpasmeninių santykių konfliktiškumas, nes A. B., R. J. ir G. K. konfliktuoja. Per 2015 m., šeimoje buvo septynis kartus ir R. J. tik du kartus buvo rasta namuose. R. J. tvarkinga moteris, buitinės sąlygos yra tinkamos. Mano, kad A. B. galėtų globoti vaikus, tačiau jos globa nepasiteisino, nes dukros grįžo gyventi pas mamą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. Š. parodė, kad dirba socialine darbuotoja Jonavos rajono vaikų globos namuose. Yra dirbamas socialinis darbas siekiant, kad vaikai grįžtų į šeimą. R. J. laikosi sudaryto pasimatymo su vaikais grafiko, nors buvo keli kartai, kai nepranešė, kad neatvyks. Kai ji parveža M. K. iš darželio, mergaitė nuolat klausia, ar jau yra mama.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. V. parodė, kad dirba Jonavos rajono vaikų globos namuose psichologe. Atsakovės vaikams patekus į vaikų globos namus ji teikė pagalbą vaikams. Iš R. J. buvo pasyvios agresijos apraiškų, nes darbuotojai jausdavo įtampą prieš, arba po susisitikimų su R. J.. Bendradarbiavimas buvo sėkmingas iki tol, kol atsirasdavo pokyčiai. Tada R. J. pareikšdavo kritiką. Vaikai mamos laukia, A. J. sako, kad nori būti su mama, tačiau jis yra pasimetęs ir uždaras vaikas. A. B. rodo daug teigiamų apraiškų, stengiasi.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad atsakovę R. J. užaugino nuo 5 metų. Name, kuriame gyvena yra penki kambariai, du tualetai, pirtis, įrenginėja sauną. Pas R. J. yra du kambariai, taip pat puikiai įrengti. Su R. J. buvo barnių, tačiau dabar sutaria gerai. Mano, kad vyro keitimas R. J. buvo ne į naudą. Prisimena, kad kartą anūkė G. K. su M. K. išėjo pasveikinti motinos su kovo 8-ąja. G. K. išsivedė M. K., nors mergaitės turėjo būti jų namuose. Be šito įvykio daugiau problemų nebuvo. Sutiktų, kad A. B. būtų nuolatinė vaikų globėja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškinys tenkintinas pilnai, išeinant iš ieškinio reikalavimų ribų (CPK 376 str. 3 d.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog R. J. yra A. J. ir M. K. motina (2 t. b. l. 57-58), o M. K. yra M. K. tėvas (2 t. b. l. 58). M. K. ir R. J. nutraukė santuoką 2012-09-20 (2 t. b. l. 61). R. J. mama yra A. B. (4 t. b. l. 17-18). 2012-06-18 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu R. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą (2 t. b. l. 62). 2013-03-01 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. J. nustatyta laikina globa, globėja skiriant A. B. (2 t. b. l. 69). 2013-10-03 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu netekusiu galios pripažintas 2013-03-01 įsakymas, kuriuo A. J. buvo nustatyta laikinoji globa (2 t. b. l. 70). 2014-02-17 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais G. K., A. J. ir M. K. nustatyta laikinoji globa ir vaikų globėja skirta A. B. (2 t. b. l. 65-67). 2014-05-08 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais A. J. ir M. K. nustatyta laikinoji globa, globėju skiriant Jonavos rajono vaikų globos namus (2 t. b. l. 63-64). 2014-10-23 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje administracinė teisena prieš A. B. nutraukta (2 t. b. l. 136-140). 2013-01-21 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu R. J. buvo laikinai apribota motinos valdžia G. K. atžvilgiu (2 t. b. l. 21-26). 2013-06-20 VĮ „Marijampolės vaiko tėviškės namai“ rašte užfiksuota, kad G. K. ne kartą savavališkai pasišalindavo iš vaikų globos namų (2 t. b. l. 35). Iš 2013-09-05 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad R. J. namuose vaikams buvo sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (2 t. b. l. 11-12). 2014-03-03 R. J. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d., dėl grasinimo nužudyti savo vaikus arba sunkiai suktrikdyti jiems sveikatą (1 t. b. l. 173-177). 2015-12-23 R. J. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. (4 t. b. l. 96-98). 2014-03-20 Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdžio protokole nurodyta, kad R. J. vaikams panaikinama laikinoji globa, nes išnyko priežastys dėl kurių ji buvo nustatyta, t. y. gautas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2 t. b. l. 2-3). Iš 2014-05-07 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK rašto matyti, kad R. J. atžvilgiu 2014-05-07 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui pagal A. B. pareiškimą (1 t. b. l. 118). 2014-05-07 Jonavos rajono Socialinių paslaugų centre užfiksuotas R. J. kreipimasis dėl pagalbos susigrąžinti sūnų A. J., nes A. B. daro blogą įtaką A. J., neleidžia jam matytis su mama (1 t. b. l. 79). Byloje esančiame A. B. 2014-03-10 pareiškime nurodyta, kad R. J. grasina nužudyti savo vaikus, kad vaikams nėra saugu (1 t. b. l. 149-150). 2014-08-05 Jonavos rajono vaikų globos namų rašte užfiksuota, jog R. J. atėjusi aplankyti vaikų rėkė, priekaištavo, verkė, ji elgėsi neadekvačiai (1 t. b. l. 35). Iš 2014 m. rugsėjo mėn. lankytojų atneštų daiktų sąrašo matyti, kad R. J. atneša vaikams lauktuvių (1 t. b. l. 41-42), o iš tėvų susitikimų su vaikais globos namuose tvarkaraščio matyti, kad R. J. lanko vaikus (4 t. b. l. 3). 2014-10-14 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuota, kad R. J. (nusikalstamų veikų padarymo metu 2014-02-13, 2014-04-29, 2014-05-08) diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas (1 t. b. l. 53-64). Iš 2014 m. lapkričio mėn., Jonavos rajono socialinių paslaugų centro atvejo aprašymo matyti, kad R. J. buvo sutrikusi, kartojo, kad neturi dėl ko gyventi, grasino pasikarti, emocijos buvo besikeičiančios (1 t. b. l. 19). Iš 2014-11-29 Jonavos rajono vaikų globos namų rašto matyti, kad 2014-11-29 vaikų globos namų darbuotojai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad iš Jonavos ligoninės vaikų skyriaus pagrobtas vaikų globos namų globojamas vaikas M. K. (1 t. b. l. 21). R. J. praeityje buvo teista (1 t. b. l. 91-94), ne kartą bausta administracine tvarka (1 t. b. l. 106-109, 2 t. b. l. 36-45), bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams (2 t. b. l. 54-56), Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre lankėsi nuo 2010-10-29, po psichologinio tyrimo jai nustatyta sunkios depresijos epizodas, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašyta, 2014-02-19 atlikus psichologinį ištyrimą ryškių emocinių bei asmenybės sutrikimų nekonstatuota, psichikos sveikatos centre paskutinį kartą lankėsi 2015-10-23 psichologės konsultacijai (1 t. b. l. 95, 154-155, 4 t. b. l. 114). 2012-07-03 pateiktoje darbdavio informacijoje apie R. J. nurodyta, kad ji nepatikima, meluojanti, veidmainiaujanti, nenuspėjama, bet kuriuo metu gali išprovokuoti konfliktą ir kt. (2 t. b. l. 20). M. K. Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė, priežiūroje neįrašytas (1 t. b. l. 96). Paskelbus M. K. paiešką jo gyvenamoji vieta nustatyta Jungtinėje Karalystėje (2 t. b. l. 116). 2015-06-08 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 3 d., 284 str. 2 d., (dvi nusikalstamos veikos) (4 t. b. l. 28-34). 2015-02-26 Jonavos rajono vaikų globos namų rašte užfiksuota, kad A. J. geba suformuluoti nuomonę kur norėtų gyventi ir nurodo, kad norėtų gyventi su krikšto tėčiu arba močiute A. B. (1 t. b. l. 81). 2014-08-21 Jonavos rajono socialinių paslaugų centro raštu pateikta informacija, kad A. B. 2010-09-14 buvo skirta drausminė nuobauda darbe, 2010-11-25 skirtas papeikimas, 2014-06-30 skirta drausminė nuobauda už netinkamą darbo pareigų vykdymą (1 t. b. l. 67). 2015-06-11 V. B. pareiškime nurodyta, kad jis sutinka, kad A. B. butų paskirta nepilnamečių vaikų M. K. ir A. J. globėja (2 t. b. l. 142). Iš 2014-11-10 medicinio pažymėjimo matyti, kad A. B. sveika, gali globoti vaikus (2 t. b. l. 143). Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis V. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 144-146). Iš 2015-06-10 pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad šeimą sudaro V. B. ir A. B. (2 t. b. l. 150). 2008-04-16 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi A. B. buvo paskirta A. R. nuolatine globėja (4 t. b. l. 55-58).

Dėl laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovas M. K. netinkamai vykdo tėvo valdžią savo dukters M. K. atžvilgiu, t. y. visiškai nesirūpina vaiku, neteikia jai materialinio išlaikymo, neužtikrina tinkamų vaiko poreikius atitinkančių auklėjimo ir ugdymo sąlygų. Nustačius, kad M. K. šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, procesiniai dokumentai M. K. buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu, buvo tinkamai įteikti, tačiau atsakovas nei karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepateikė atsiliepimų į ieškinius, nerodė jokių pastangų siekiant, kad jo kaip tėvo valdžia dukters M. K. atžvilgiu nebūtų apribota. Toks pasyvus atsakovo M. K. elgesys proceso metu rodo tik tai, jog jam nėra svarbūs šio proceso metu sprendžiami klausimai susiję su jo dukters M. K. gerove. Išnagrinėjus byloje esančią medžiagą, išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, konstatuotina, kad M. K. nelanko dukters Jonavos rajono vaikų globos namuose, neskambina jai ir nepalaiko jokių ryšių su dukterimi.

Taigi, M. K. yra ilgą laiką iš esmės nusišalinęs nuo pareigų vaikui vykdymo, nerodo jokių teigiamų pokyčių savo požiūryje į vaiko auginimą, nesiima aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai pakeisti, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas iš tikrųjų pakeistų savo elgesį ir požiūrį į vaiką ir imtųsi tam aktyvių veiksmų, kad pasikeistų aplinkybės (CK 3.180 str. l ir 2 d.). Esant dabartiniam atsakovo požiūriui į vaiką, ir laukiant iki jis susivoks ir ims tinkamai bendrauti, rūpintis savo vaiku bei jį auginti, auklėti, vaiko vystymuisi būtų padaryta ypač didelė žala, todėl nesant duomenų dėl atsakovo požiūrio į vaiko auginimą, auklėjimą bei galimą padėties pasikeitimą, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas – neterminuotai apribotina atsakovo M. K. tėvo valdžia dukters M. K. atžvilgiu.

Analizuojant bylos medžiagą ir sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J. pagrįstumo, manytina, kad R. J. nesugebėjo tinkamai rūpintis savo vaikais. Nuo 2012-06-18 R. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, be to, vaikai ne kartą buvo paimti iš šeimos nustatant jiems laikiną globą, o būtent – 2013-03-01 A. J. buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja skiriant A. B., 2014-02-17 G. K., A. J. ir M. K. buvo nustatyta laikinoji globa vaikų globėja paskiriant A. B., 2014-05-08 A. J. ir M. K. nustatyta laikinoji globa, globėju skiriant Jonavos rajono vaikų globos namus. Be to, 2013-01-21 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu R. J. buvo laikinai apribota motinos valdžia dukters G. K. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. ne kartą buvo bausta administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaikų interesams, o tai neigiamai R. J. charakterizuojantys duomenys. Iš Jonavos rajono vaikų globos namų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pateiktų raštų, R. J. charakteristikos, liudytojų L. K., J. P. ir K. V. paaiškinimų matyti, kad R. J. yra problematiška asmenybė, linkusi konflikuoti, sukelti neigiamas emocijas, nuolat skųstis ir priešintis. R. J. yra grasinusi pasikarti, nusižudyti, susideginti. Pati R. J. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad grąsino nusižudyti ir nužudyti vaikus, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad R. J. 2010 m. sirgo depresija, 2014-10-14 ekspertizės akte R. J. diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas. Nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams M. K. ir A. J. būnant Jonavos rajono vaikų globos namuose, R. J. 2015-04-14 buvo bausta administracine tvarka už automobilio vairavimą esant apsvaigusiai nuo alkoholio. Taigi, nors atsakovė R. J. ir jos atstovė advokato padėjėja R. Sutkutė teigia, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, nes ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, o R. J. stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, tačiau teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad R. J. savo nepilnamečiais vaikais tinkamai nesirūpino, deramai neatliko savo, kaip motinos pareigos, ir minėti atsakovės veiksmai pažeidė jos nepilnamečių vaikų interesus.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laiko, kad byloje yra nustatyta atsakovės R. J. kaltė dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo vaikų atžvilgiu, todėl yra pagrindas atsakovei riboti motinos valdžią jos vaikų atžvilgiu. Tačiau parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą (neterminuotai ar laikinai) teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. nuolat lanko vaikus, su jais bendrauja, atneša jiems lauktuvių, skambina jiems, domisi jų sveikata ir nori vaikus susigrąžinti. Teismas sprendžia, kad šiuo metu R. J. negali užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų savo vaikams, nes turi išspręsti savo asmenybės problemas, t. y. lankytis pas psichologą, stengtis valdyti savo emocijas, pyktį, tvardytis stresinėse situacijose. Teismo posėdžio metu R. J. nurodė, kad kai negalėdavo susitvarkyti su dukra G. K., svaigindavosi alkoholiu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tai nėra problemų sprendimo būdas, be kita ko, R. J. taip pat gali susidurti su A. J. ir M. K. auklėjimo problemomis. Visgi, R. J. pastangos rodo, kad jos požiūris į savo gyvenimą ir vaikus ateityje galėtų pasikeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis geriausiais vaiko interesais, atsakovės R. J. valdžia į nepilnamečius vaikus A. J. ir M. K. apribotina laikinai (CK 3.180 straipsnis).

Išaiškintina atsakovams, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kai valdžia apribota laikinai ar neterminuotai, tėvai, kurių valdžia buvo apribota, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, įrodžius, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus, o CK 3.182 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Teismas, vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą. Ieškovas prašo A. J. ir M. K. nuolatiniu globėju paskirti Jonavos rajono vaikų globos namus, nustatyti jų gyvenamąją vietą šios globos įstaigos adresu ir paskirti A. J. ir M. K. turto administratoriumi. Nurodo, kad močiutė A. B. nėra tinkamas asmuo globoti nepilnamečius vaikus, nes netinkamai atliko savo kaip laikinos globėjos pareigas laikinos globos metu. Tuo tarpu trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus A. B. ieškinyje prašo paskirti ją nepilnamečių anūkų A. J. ir M. K. globėja, nes pasak jos, laikinos globėjos pareigas ji atliko tinkamai, be to, turi pirmumo teisę tapti anūkų nuolatine globėja.

Teisinių santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą.

Kai kyla ginčas dėl to, kuris asmuo turėtų būti paskirtas vaiko nuolatiniu globėju, teismas turi įvertinti ir nustatyti, kurio iš asmenų paskyrimas vaiko nuolatiniu globėju labiau atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas turi nustatyti ir įvertinti kiekvieno iš pretenduojančių tapti nuolatiniais vaiko globėjais asmenų giminystės ryšį su tėvų globos netekusiu vaiku, galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas ir gyvenimo būdą, dorovinius, moralinius ir kitokius asmenybės bruožus bei asmenines savybes, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis (įvertinant jų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę padėtį, kitas aplinkybes), įvaikinimo perspektyvą, sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) požiūrį į vaiką, santykius su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų pobūdį, šio vaiko nuomonę, jeigu jis gali ją išreikšti, vaiko interesus ir kitas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas negali remtis vienu iš vaiko interesų turinio elementu, o turi įvertinti jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Šiuo konkrečiu atveju nepilnamečių vaikų globėju ieškovas siūlo skirti Jonavos rajono vaikų globos namus ir nurodo, kad A. B. nėra tinkamas asmuo globoti vaikus. Pažymi, kad A. B. nuo 2014-02-17 jau globojo nepilnamečius vaikus A. J. ir M. K., tačiau savo kaip laikinos globėjos pareigas vykdė netinkamai, nes laikinos globos metu anūkės M. K. ir G. K. buvo išėjusios pas motiną R. J., nors atsakovei buvo skirta kardomoji priemonė nesimatyti su vaikais. Be to, A. B. buvo pateikusi prašymą atsisakyti vaikų globos, nuolat konfliktuodavo su dukra R. J., yra gavusi drausminių nuobaudų darbe. Tačiau teismas įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ir nepilnamečio A. J. nuomonę, sprendžia, kad ieškovas neįrodė A. B. netinkamumo būti anūkų globėja dėl žemiau išdėstytų motyvų ir argumentų.

Nors CK 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtina nuostata, kad artimieji giminaičiai turi pirmumo teisę tapti vaiko globėjais, nėra absoliuti, tačiau teismas atsižvelgia į artimą A. B. ir anūkų A. J. ir M. K. ryšį. A. B. du kartus, t.y. 2013 ir 2014 m., buvo paskirta laikinąja globėja. Po to, kai vaikai apsigyveno Jonavos rajono vaikų globos namuose, A. B. nuolat lanko vaikus, rūpinasi jais. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens atstovė S. Komičienė, dirbanti Jonavos vaikų globos namuose ir liudytoja K. V., taip pat dirbanti Jonavos globos namuose. Todėl akivaizdu, kad A. B. ryšys su anūkais nėra nutrūkęs. Be to, A. J. teismo posėdžio metu taip pat nurodė norintis gyventi pas močiutę A. B.. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. B. turi tinkamas materialines ir buities sąlygas auginti vaikus, turi pastovų pajamų šaltinį, gaunama senatvės pensija apie 200 eurų. Ji su vyru V. B. gyvena nuosavame name, vaikai galėtų turėti savo atskirus kambarius. Yra didelis kiemas, šiltnamis. Lauke įrengtas baseinas, sūpuoklės. A. B. pagal sveikatos būklę gali globoti vaikus, jos sutuoktinis V. B. sutinka, kad A. B. būtų anūkų nuolatinė globėja. Pažymėtina ir tai, kad A. B. užaugino du savo vaikus, iki pilnametystės globojo A. R., kuris neturėjo su A. B. jokių giminystės ryšių. Visa šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvada, kad A. B. užtikrintų vaikams visapusišką raidą, viskuo aprūpintą aplinką, kurioje vaikai galėtų darniai augti ir ruoštis savarankiškam gyvenimui.

Taip pat teismas pažymi, kad iš 2014-03-20 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus posėdžio protokolo matyti, kad šio posėdžio metu buvo nutarta panaikinti laikinąją globą G. K., A. J. ir M. K. ne todėl, kad A. B. netinkamai atliko savo globėjos pareigas, o todėl, kad išnyko priežastys dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa, t. y. buvo gautas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo R. J. atžvilgiu nutraukimo ir pažyma apie R. J. psichikos sveikatos būklę. Be to, ieškovas teigė, kad A. B. netinkamai vykdė savo pareigas laikinos globos metu, nes G. K. ir M. K. išėjo pas motiną R. J., kai jai buvo paskirta kardomoji priemonė nesimatyti su vaikais. Pritartina A. B. atstovei advokatei V. Kisielienei, kad dėl šio įvykio yra priimtas 2014-10-23 teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. A2.9.-382-751/2014, kurioje administracinė teisena A. B. atžvilgiu nutraukta, be kita ko nutarime pažymint, kad A. B. rūpinosi vaikais ir nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji netinkamai atliko savo pareigas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. kreipėsi su prašymu atsisakyti anūkų laikinos globos. Nagrinėjant bylą teisme buvo išsiaiškinta, kad A. B. globojant A. R. ji kreipėsi su prašymu atsisakyti šio vaiko globos, nes tokiu būdu susitarusi su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja norėjo pamokyti paauglį A. R., kad pastarasis nepraleistų pamokų. Abejoti šiomis A. B. išdėstytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Be to, teismas sutinka su A. B. atstovės advokatės V. Kisielienės argumentais, jog tai, kad A. B. darbe buvo paskirtos kelios drausminės nuobaudos (dvi 2010 m., viena 2014 m.), nesudaro pagrindo teigti, kad ji nėra tinkamas asmuo globoti anūkus A. J. ir M. K.. Vertintina ir tai, kad dvi drausminės nuobaudos A. B. buvo paskirtos 2010 m., tačiau į tai visiškai buvo neatsižvelgta skiriant ją anūkų globėja, ir tai nebuvo pagrindu neskirti A. B. anūkų laikinąja globėja 2013 ir 2014 m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp A. B. ir dukters R. J. dažnai kildavo konfliktai, todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad tokie konfliktiniai santykiai neprisidėtų prie vaikų gerovės, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys elgėsi draugiškai, palaikė viena kitą, patikino, jog nekonfliktuoja ir šiuo metu turi puikius tarpusiavio santykius.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad A. B. gali užtikrinti vaikų sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą, visuomenei priimtiną auklėjimą, todėl vadojaujantis geriausiais vaikų interesais, A. B. skirtina nepilnamečių vaikų A. J. ir M. K. nuolatine globėja, vaikų gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėja jos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.257 str., 3.259 str., 3.268 str., 3.269 str., CK 3.265 str.1 p., CPK 407 str.).

Vadovaujantis CPK 376 str. 3 d., teismas viršija A. B. ieškiniu pareikštus reikalavimus ir patenkina daugiau reikalavimų, nes jie yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.). Bylos duomenimis, nepilnamečiai vaikai šiuo metu jiems nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 str.) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat siekiant nepilnamečių vaikų turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, globėja A. B. paskirtina nepilnamečių vaikų A. J. ir M. K. turto administratore.

Globėjui ir turto administratoriui išaiškintina, kad jis privalo vykdyti pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.271 str., turi Lietuvos Respublikos CK 3.272 str. numatytas teises, o už A. J. ir M. K. padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 str.). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, o globėjas (rūpintojas) būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui (rūpintiniui) nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 str.).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 1 d.). Kadangi apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195str.), todėl teismas išeina iš A. B. ieškinio reikalavimo ribų ir priteisia materialinį išlaikymą A. J. ir M. K., pavedant išlaikymui priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti A. B..

Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 350 Eur. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius, sudaryti jam tinkamas sąlygas vystytis. Tačiau tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinę socialinę išmoką (BSI).

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. VSDFV duomenų bazės informacija nedirba, savo vardu registruotino turto neturi, neturi pastovios gyvenamosios vietos, tuo tarpu R. J. nurodė dirbanti nelegaliai, o jos vardu registruotas butas yra areštuotas, o iš kitos pusės – atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad jiems būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar jie turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra, todėl iš atsakovų M. K. ir R. J. priteistinas materialinis išlaikymas po 80 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Iš atsakovų priteistu materialiniu išlaikymu siekiama patenkinti bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius (CK 3.192 str.). Skirtiną išlaikymą pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaikų globėjai A. B. įpareigojant globėją išlaikymui skirtas lėšas naudoti išimtinai globotinių interesais (CK 3.185, 3.190, 3.202, 3.275 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis įstatymu (CPK 83 str.1 d. 2 p. ir 5 p.). Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. B. paduodama ieškinį teismui sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį.

Kadangi atsakovai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jie atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, trečio asmens su savarankiškais reikalavimais pilnai, iš atsakovų M. K. ir R. J. lygiomis dalimis priteistinas 98,60 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (41,00 + 80 x 2 x 12 mėn./100 proc. x 3), nuo kurio mokėjimo ieškovas paduodamas ieškinį yra atleistas, bei 41,00 Eur trečiojo asmens A. B. naudai.

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra 47,33 Eur, šios išlaidos valstybės naudai išieškotinos lygiomis dalimis iš atsakovų R. J. ir M. K. (CPK 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 str. 1 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 402, 406-407 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį tenkinti pilnai.

Laikinai apriboti atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja bei vaikų turto administratore A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja jos gyvenamosios vietos adresu.

Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo sprendimo priėmimo dienos (2016-03-10) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo sprendimo priėmimo dienos (2016-03-10) iki vaiko pilnametystės.

Pavesti globėjai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), disponuoti šiuo teismo sprendimu nepilnamečių A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistomis lėšomis uzufrukto teise, įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinių interesais.

Priteisti iš atsakovų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 49,30 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 30 ct) žyminio mokesčio valstybei, (sumokant Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės tarnautojai), bei po 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 23,66 Eur (dvidešimt tris eurus 66 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės tarnautojai ).

Išaiškinti globėjai, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 str., turi teises, numatytas CK 3.272 str., o už A. J. ir M. K. padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 str.). Globotinis (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, o globėjas (rūpintojas), būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui (rūpintiniui) nuosavybės teise priklausantį turtą ( CK 3.276 str.).

Sprendimą dalyje dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.