- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-451-508-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- I. T., ir A
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-508/2012
Teisėjas: R.Švirinas Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01115-2011-1
2012 m. birželio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajai I. T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažinta kalta padarius LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nubausta laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant I. T. per bausmės atlikimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, ir per tris mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. T., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. T. pagal LR BK 260 str. 1 d. nuteista už tai, kad bendrininkaudama, turėdama tikslą platinti narkotines medžiagas, jas įgijo, laikė ir gabeno šiomis aplinkybėmis: kaltinamasis A. T. atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, Alytaus m., Ulonų g. 8a, 2011 m. rugsėjo mėn. viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susirado laisvėje esančius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, galinčius jam įgyti ne mažiau 7 g. narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jas perduoti motinai I. T.. 2011 m. spalio 6 d. mobiliuoju telefonu jis paskambino minėtiems asmenims, o 2011 m. spalio 7 d. savo motinai I. T., kuri atvykusi į Alytų jo nurodymu iš nenustatyto asmens neteisėtai įgytų paketėlį su 5,329 g kanapių ir jų dalių bei 6,239 g. augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje- 1,422 g heroino ir kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 (sąrašas Nr. I "Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams") yra narkotinės medžiagos, ir šią narkotinę medžiagą paslėpti lytiniuose organuose, atgabenti į Alytaus pataisos namus ir perduoti jam ilgalaikio pasimatymo metu. Kaltinamoji I. T., vykdydama organizatoriaus A. T. nurodymus, iš nenustatyto asmens įgijo minėtas narkotines medžiagas, Alytaus pataisos namų tualete, esančiame prie kontrolinio praleidžiamojo punkto Nr. 10, paslėpė įsidėdama į lytinius organus, laikė iki 13.15 val. ir atgabeno į Alytaus pataisos namų pasimatymų biuro 213 kambario patalpą, kad perduotų sūnui ilgalaikio pasimatymo metu, tačiau papildomo patikrinimo metu šias narkotines medžiagas aptiko Alytaus pataisos namų pareigūnai.
Šalies argumentai
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-02-27 nuosprendį: panaikinti I. T. atžvilgiu LR BK 54 str. 3 d. taikymą ir I. T. pagal LR BK 260 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Prokuroras tvirtina, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (LR BK 54 str. 3 d.), dėl ko paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Nuosprendyje išvardintų aplinkybių, kad I. T. neteista, apibūdinama teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, augina nepilnametį sūnų, prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo pripažinti išimtinėmis. I. T. nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, o gerai apgalvojusi ir suplanavusi savo veiksmus, kadangi gavusi narkotines medžiagas jų negrąžino, o įsidėjo į kišenę, vėliau nuėjusi į tualetą jas paslėpė lytiniuose organuose, taip apsunkindama jų suradimą. Ji turėjo galimybę rinktis savo elgesio būdą, nesutikti su sūnaus, prašančio atgabenti jam narkotines medžiagas, pasiūlymu. Vis dėlto ji sutiko, atliko nusikalstamus veiksmus ir buvo aktyvi šio nusikaltimo vykdytoja.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusias apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų laikėsi ir, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad I. T. už jos padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą net ir minimalią bausmę, ši bausmė būtų neteisinga, neatitiktų veikos pavojingumo, reikšmingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-528/2011).
Iš nusikalstamą veiką apibūdinančių duomenų matyti, kad nuteistoji neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 5,329 g kanapių ir jų dalių bei 6,239 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra 1,422 g heroino, ir bandė šias narkotines medžiagas perduoti laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekančiam sūnui. Pažymėtina, kad nuteistoji pati neieškojo ir nepirko narkotinių medžiagų, jas jai perdavė kiti asmenys, veikę sūnaus pavedimu, nusikaltimą ji darė ne savanaudiškais motyvais, bet dėl sūnaus, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, uždraustos medžiagos buvo skirtos tik kalinčiam sūnui, bet ne kitiems asmenims. Prokuroras, prieštaraudamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, tvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas ne atsitiktinai, jam buvo ruoštasi, nuteistoji buvo aktyvi nusikaltimo vykdytoja. Teisėjų kolegija, atsakydama į tokius prokuroro argumentus, pažymi, kad nors sunkus nusikaltimas padarytas ne spontaniškai, bet pagal sumanymą, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistosios įvykdytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas, nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad I. T. būtų įgijusi, laikiusi, gabenusi, platinusi narkotines medžiagas kitiems asmenims, išskyrus sūnų. Narkotinių medžiagų gabenimas į pataisos namus sūnui buvo vienkartinis. Svarbu ir tai, kad narkotinės medžiagos adresato nepasiekė, nes pareigūnai jas surado ir iš nuteistosios paėmė. Prokuroras teigdamas, kad nuteistoji buvo aktyvi nusikaltimo vykdytoja, neįvertino to, kad nusikaltimą I. T. padarė ne savo iniciatyva, bet sukurstyta laisvės atėmimo bausmę atliekančio sūnaus, nusikaltimas padarytas iš motiniškų jausmų. I. T. iš esmės atliko tik tarpininkės funkciją. Po nusikaltimo padarymo nuteistoji davė išsamius ir nuoširdžius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir tai buvo įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ji anksčiau niekad neteista. Administracine tvarka bausta dėl jaunesniojo sūnaus elgesio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistoji yra našlė, augina nepilnametį sūnų, kuriam reikalinga pastovi priežiūra. Ji charakterizuojama iš esmės teigiamai.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai šioje byloje bei teisingumas bus įgyvendinti paskyrus I. T. švelnesnę, nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta, bausmę. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.