Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui M. V. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžiu metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vaiko pavardės keisti nenorėtų, kadangi vaikas jau registruotas ieškovės suteikta pavarde ir pavardės keitimas sudarytų papildomų rūpesčių. Ieškovė pažymėjo, kad nesudaro kliūčių atsakovui matytis su vaiku, tačiau atsakovas su vaiku nebendrauja, juo nesirūpina, išlaikymo neteikia. Kadangi atsakovo elgesys neprognozuojamas, dėl vaiko saugumo, bendravimas tarp vaiko ir atsakovo galimas tik dalyvaujant vaiko teisių apsaugos atstovei. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvena bendrabutyje, jos gaunamos pajamos sudaro 400 Eur (socialinės išmokos), kurių neužtenka vaiko poreikiams tenkinti, būsto išlaikymui, maistui. Atsakovo siūloma 150 Eur išlaikymo suma yra per maža, kad būtų patenkinti bent minimaliausi vaiko poreikiai. Atsakovas yra darbingas, turi galimybę susirasti darbą, todėl gali mokėti 220 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovai teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, šalims neprieštaraujant, byla išnagrinėta institucijos teikiančios išvadą byloje atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti.

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. K., kurio gimimo įraše vaiko motina įrašyta ieškovė K. K., gimusi (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra (gimimo įrašas 2019 m. liepos 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo dėl atsakovo M. V. tėvystės nustatymo nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nėra, atsakovas tėvystę pripažįsta, jos neginčija, ieškovės prašymas tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio vaiko T. K. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis, CPK 185, 389 straipsniai).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad T. K. yra ieškovės K. K. ir atsakovo M. V. sūnus. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Ieškovė nurodo, kad viena išlaiko šalių nepilnametį vaiką, atsakovas nuo pat vaiko gimimo išlaikymui piniginių lėšų neskiria. Kaip matyti iš Socialinės paramos skyriaus pateiktos 2019 m. liepos 12 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. liepos 15 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas sumas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 130 Eur suma, kurią sudaro vienkartinė išmoka nėščiai moteriai – 76 Eur, globos (rūpybos) išmoka – 91 Eur, šalpos našlaičių pensija – 65 Eur. Iš ieškovės pateiktų AB „Swedbank“ banko išrašų matyti, kad ieškovės išlaidos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė 178,21 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Regitra duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Ieškovė ir jos nepilnametis vaikas gyvena bei jų deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su Klaipėdos miesto savivaldybe, atstovaujamos VšĮ „Klaipėdos butai“, yra sudariusi 2019 m. balandžio 29 d. savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis per mėnesį sudaro 26,28 Eur. Bylos duomenimis atsakovas niekur nedirba, nuo 2019 m. spalio 15 d. registruotas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje, bedarbio statusu. Kaip nurodė pats atsakovas teismo posėdžio metu, pastovių pajamų negauna, kartais tenka dirbti neoficialiai, jo gaunamos mėnesio neoficialios pajamos sudaro apie 500 Eur, kitų duomenų apie savo gaunamas pajamas į bylą nepateikė. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 437 Eur. Vadinasi, kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 215 Eur.

Atsakovas duomenų apie savo skolinius įsipareigojimus apie pastovias gaunamas pajamas nepateikė. Atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko poreikiams patenkinti, byloje nėra, juo labiau, kad atsakovas neginčija fakto, jog vaikui reikalingas išlaikymas bei esant finansinei galimybei atsakovas skirtų didesnį išlaikymą vaikui. Šiuo atveju atsakovas tvirtina, kad jo finansinės galimybės leidžia skirti ne daugiau nei 150 Eur per mėnesį. Tokią poziciją atsakovas motyvuoja tuo, jog jis gauna pajamas tik iš darbo užmokesčio, o pastovaus ir legalaus darbo šiuo metu neturi. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia jam dirbti ir užsidirbti ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametį sūnų T. K., ieškovei tenka didžiausia vaiko rūpinimosi našta, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 220 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdyje išreikštą nuomonę bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir prašymą palikti vaikui jau suteiktą motinos pavardę, taip pat tai, kad atsakovas sutiko suteikti vaikui savo pavardę, tačiau neprieštaravo, jog vaikui būtų suteikta motinos pavardė, nesant ginčo tarp šalių šiuo klausimu, teismo nuomone, vaiko geriausiais interesais jam paliktina iki šiol turėta motinos pavardė – „K.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-1568-12666 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 162 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje turėjo būti sumokėtas 209 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 59 Eur (220 x 12 x 3% x 75%) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. K. yra atsakovo M. V. sūnus.

T. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 10 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, grafoje tėvas nurodyti M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečiui vaikui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti motinos K. K. pavardę – „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

T. K. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 209 Eur (du šimtus devynis eurus) žyminio mokesčio. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteistą antrinės teisinės pagalbos sumą atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.