- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2-569-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00511-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dermex“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dermex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dermex“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dermex“ ieškinį atsakovei Sp. z.o.o. PhosAgro Polska dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 8 d. sprendimu už akių, išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dermex“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei Sp. z.o.o. PhosAgro Polska (toliau – ir atsakovė) dėl skolos priteisimo, ieškinį patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 13 875,92 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 133 810,54 Eur išlaidas, susijusias su prekių saugojimu, 831,58 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (148 518,04 Eur) nuo bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 943,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2023 m. balandžio 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamą turtą – prekes (mineralines trąšas), priklausančias atsakovei ir šiuo metu esančias pas ieškovę, ieškinio reikalavimo sumai (148 518,04 Eur). Prašyme nurodė, kad atsakovė po 2022 m. kovo 18 d. logistikos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2022/03/18-01 nutraukimo prekių, kurias saugo ieškovė savo sandėlyje, nėra atsiėmusi. Ieškovė atsakovės prekes saugo kiekvieną dieną patirdama išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovė neturėjo galimybės (buvo taikomos sankcijos) naudotis ieškovės prižiūrimomis ir saugomomis atsakovei priklausančiomis prekėmis, už kurių saugojimą ir priežiūrą nebuvo atsiskaičiusi su ieškove. Tokia padėtis užtikrino ieškovei galimybę jos patirtas saugojimo išlaidas patenkinti iš saugomų prekių. 2023 m. kovo 6 d. paaiškėjo, kad kompetentingos institucijos nutraukė atsakovės prekių, įsigytų ir importuotų iki 2022 m. balandžio 26 d., įšaldymą tam, kad šios būtų parduotos, perduotos pirkėjams, atlaisvinant sandėlio patalpas. Tarp prekių, kurių įšaldymą nutarta atšaukti, yra ir ieškovės prižiūrimos ir saugomos prekes, už kurių saugojimą ir priežiūrą atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove, taip pat nėra atsiskaičiusi už šių prekių priežiūrą ir saugojimą ir po sutarties nutraukimo (nuo 2022 m. spalio 1 d. iki šiol). Esant tokiam sprendimui, yra reali grėsmė, kad, atsakovei pardavus ieškovės saugomas prekes, už jas gautas piniginės lėšas pervedus į įšaldytas atsakovės banko sąskaitas, jos bus skirtos kitiems atsakovės poreikiams tenkinti, o ieškovei palankus teismo sprendimas nebus vykdomas. Naujam prekių pirkėjui atsiėmus prekes, ieškovė prarastų galimybę jos patirtas saugojimo išlaidas patenkinti iš saugomų prekių. Atsakovė, tęsdama derybas dėl taikos sutarties sudarymo, nutylėjo šias reikšmingas aplinkybes, todėl atsakovė jau elgėsi nesąžiningai ir nepaaiškino ieškovei tokio elgesio priežasčių. Teismui priėmus sprendimą už akių, šalys derino taikos sutarties sąlygas, tačiau, derinant pateiktą taikos sutartį, atsižvelgiant į būtinumą gauti atitinkamų institucijų leidimus, atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji elgiasi nesąžiningai, nes vykdo derybas dėl sprendimo už akių įvykdymo ir kartu kelia klausimą dėl jo peržiūrėjimo. Toks atsakovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė sąmoningai siekia vilkinti teismo procesą, nes, iš esmės neginčydama pareigos atsiskaityti, skolos dydžio, atsakovė kelia nepagrįstus klausimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau priešingai, nei nurodyta prašyme, nėra pagrindo spręsti, kad yra grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, todėl nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
5. Pasisakydamas dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui buvimo, teismas nurodė, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka ieškovei. Ieškovės interesas, kad atsakovė imtų vykdyti jos prievolę geranoriškai ir kuo greičiau, negali būti užtikrinamas prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovės veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Tai, kad šalys derino taikos sutarties sąlygas ir atsakovė, nepranešusi ieškovei, pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nerodo atsakovės nesąžiningumo poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones kontekste. Žemutinės Silenzijos Vroclavo muitų ir mokesčių tarnybos viršininko 2023 m. sausio 24 d. sprendime, kuriuo leista nutraukti ekonominių išteklių (konkrečiai – prekių) įšaldymą, siekiant jas parduoti, nustatyta sąlyga, kad, pardavus atsakovės prekes, įšaldyti ištekliai bus pakeisti įšaldytomis finansinėmis lėšomis, o gautos finansinės lėšos bus skirtos pagrindiniams atsakovės poreikiams, kuriuos lemia prievolė įvykdyti tiek atsakovės viešosios, tiek privatinės teisės įsipareigojimus, tenkinti. Pati bendrovė ekonominės veiklos neatnaujins, pajamų negaus, tačiau de facto (iš tikrųjų) tai leis iš dalies užbaigti vykdomą veiklą. Dėl to teismas nusprendė, kad nėra grėsmės, jog dėl kokių nors atsakovės nesąžiningų veiksmų lėšos, gautos pardavus šiuo metu sandėliuojamas prekes, bus paslėptos, perleistos, išvaistytos ir pan., siekiant išvengti įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Tai, kad sprendime nenumatyta, jog pardavus prekes iš pradžių yra atskaitomos ir išmokamos konkrečiam saugotojui, iki pardavimo saugojusiam prekes, priklausančios sumos, o atsakovei yra perduodama likusi suma, kuri yra laikoma įšaldytomis lėšomis, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nuomone, ieškovė prašymu iš esmės siekia ne apsisaugoti nuo kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų, o užsitikrinti, kad turtas būtų panaudotas išimtinai ieškovės interesams patenkinti. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas modifikuoti ar daryti įtaką galimam priverstinio išieškojimo procesui, siekiant vieno iš skolininko kreditorių prioritetinio interesų patenkinimo.
6. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu prieštarautų proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neva nepagrindė atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
7.2. Nuolat vyko šalių derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo. Derantis dėl taikos sutarties, iš esmės pavyko suderinti galimos taikos sutarties sąlygas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra įrašyta į juridinių asmenų, kurie nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojami subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą, reikėjo išspręsti klausimus, susijusius su būsimos taikos sutarties įvykdymu. Dėl to šalims kilus neaiškumų, buvo konsultuojamasi su atitinkamomis atsakingomis valstybės institucijomis. Vieno susitikimo metu (2023 m. kovo 6 d.) paaiškėjo, kad Žemutinės Silezijos Vroclavo muitų ir mokesčių tarnybos viršininko 2023 m. sausio 24 d. sprendimu nutarta leisti nutraukti atsakovės ekonominių išteklių, t. y. prekių, įsigytų ir importuotų iki 2022 m. balandžio 26 d., įšaldymą tam, jog šios būtų parduotos, perduotos pirkėjams, taip atlaisvinant sandėlio patalpas. Tarp prekių, kurių įšaldymą nutarta atšaukti, yra ir ieškovės prižiūrimos bei saugomos prekės, už kurių saugojimą ir priežiūrą atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove, dėl to byloje ir yra kilęs ginčas. Be to, nėra atsiskaityta ir už šių prekių priežiūrą bei saugojimą, vykdomą ir po sutarties nutraukimo (nuo 2022 m. spalio 1 d. iki šiol) atsakovei neatsiimant saugomų prekių.
7.3. Atsakovė kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, siekdama prekių įšaldymo nutraukimo ir leidimo jas parduoti. Taigi atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad perleistų jai priklausantį turtą. Ši aplinkybė neabejotinai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Atsakovė neinformavo ieškovės, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymu nutraukti prekių įšaldymą. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė slėpė nuo ieškovės savo ketinimus perleisti turtą ir toliau tęsė derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Tai neabejotinai patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį.
7.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė siekia užbaigti vykdomą veiklą, todėl ieškovei palankaus sprendimo priverstinis įvykdymas tiesiog bus neįmanomas. Tai, kad atsakovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o kartu siekia ne tik parduoti prekes, bet ir užbaigti vykdomą veiklą, neabejotinai įrodo, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai ir galimai siekia išvengti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo.
7.5. Ieškovė prašo areštuoti ne visą atsakovei priklausantį turtą, o tik tą, kurį pati ieškovė saugo jau daugiau kaip pusmetį, negaudama už tai jokio atlygio. Be to, ieškovė prašo areštuoti jos saugomą atsakovei priklausantį ne visą turtą, o tik ieškinio reikalavimo sumai. Iš sprendimo ir jo priedų matyti, kad atsakovei priklauso gerokai daugiau turto, kuris gali būti panaudotas atsakovės prievolėms įvykdyti.
7.6. Jeigu atsakovė nesielgia nesąžiningai, ji turi visas galimybes sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir realizuoti šiuo metu ieškovės saugomas prekes. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą taip, kad ieškovės saugomos atsakovei priklausančios prekės negalėtų būti parduodamos tol, kol su ieškove nėra visiškai atsiskaityta už suteiktas šių prekių saugojimo paslaugas arba bent jau nėra užtikrintas toks atsiskaitymas ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamą turtą, t. y. prekes (mineralines trąšas), priklausančias atsakovei ir šiuo metu saugomas ieškovės, pareikšto ieškinio sumai (148 518,04 Eur). Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
11. Šalys 2022 m. kovo 18 d. sudarė logistikos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2022/03/18-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei prekių priėmimo, iškrovimo, pakrovimo, sandėliavimo, fasavimo paslaugas už sutarties prieduose nurodytus įkainius, o atsakovė įsipareigojo priimti paslaugas bei tinkamai ir laiku už jas atsiskaityti. Sutartis nutraukta nuo 2022 m. rugsėjo 18 d.
12. Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administravimo ministras 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. DPP-TPZ-0272-3/2022(3), vadovaudamasis 2022 m. balandžio 13 d. įstatymo dėl specialių sprendimų, kaip neutralizuoti paramą agresijai prieš Ukrainą ir padėti užtikrinti nacionalinį saugumą, nuostatomis, nusprendė įrašyti Sp. z.o.o PhosAgro Polska į šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų ir subjektų sąrašą bei taikyti: a) ekonominių išteklių ir lėšų įšaldymą, kaip apibrėžta 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 269/2014), taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, faktiškai priklausančia visa apimtimi; b) draudimą jai arba jos naudai tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis bet kokiais finansiniais ar ekonominiais ištekliais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 269/2014; c) draudimą sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama išvengti arba dėl kurios išvengiama a ir b punktuose nurodytų priemonių; d) pašalinti iš viešųjų pirkimų procedūros ar konkurso, vykdomo pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. Viešųjų pirkimų įstatymą.
13. Žemutinės Silenzijos Vroclovo muitų ir mokesčių tarnybos viršininkas 2023 m. sausio 24 d. sprendimu, išnagrinėjęs 2022 m. gruodžio 8 d. Sp. z.o.o PhosAgro Polska prašymą nutraukti ekonominių išteklių (konkrečiai – prekių, kurios buvo įsigytos ir importuotos iki 2022 m. balandžio 26 d.) įšaldymą, nutarė leisti nutraukti Sp. z.o.o PhosAgro Polska ekonominių išteklių, t. y. prekių, įsigytų ir importuotų iki 2022 m. balandžio 26 d. (konkrečiai – 15 296,04 t mineralinių trąšų, 3 313 t pašarų priedų ir 3 545,561 l ureazės inhibitoriaus), įšaldymą tam, kad prekės būtų parduotos, perduotos pirkėjams ir atlaisvintos sandėlio patalpos, šio sprendimo 1 priede pateiktam sąrašui su sąlyga, kad: 1) nurodytomis prekėmis negalės naudotis (tiesiogiai ar netiesiogiai) asmenys ir įmonės, įrašyti į asmenų ir įmonių sąrašą, nurodytą 2022 m. balandžio 13 d. įstatymo dėl konkrečių priemonių, skirtų užkardyti agresijos prieš Ukrainą palaikymą ir užtikrinti nacionalinį saugumą, 2 straipsnio 1 dalyje; 2) nurodytomis prekėmis negalės naudotis (tiesiogiai ar netiesiogiai) asmenys ir įmonės, kuriems, remiantis atitinkamais sankcijas nustatančiais reglamentais (konkrečiai – 2014 m. kovo 17 d. Tarybos (ES) reglamentu Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos (ES) reglamentu Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir 2014 m. liepos 31 d. Tarybos (ES) reglamentu Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje), taikomos ribojamosios priemonės, nustatytos atitinkamuose pirmiau nurodytų reglamentų prieduose; 3) už prekes, kurioms taikomas įšaldymo nutraukimas, bus atsiskaitoma tik pervedimu į įšaldytas bendrovės Sp. z.o.o PhosAgro Polska banko sąskaitas; 4) įšaldymo nutraukimas nebus skirtas bendrovės vykdomai ekonominei veiklai atnaujinti ir pajamoms gauti; 5) nutraukti nurodytų šiame sprendime ekonominių išteklių įšaldymą nebuvo nuspręsta kitu Nacionalinės mokesčių administracijos institucijų sprendimu.
14. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 8 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 13 875,92 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 133 810,54 Eur išlaidas, susijusias su prekių saugojimu, 831,58 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (148 518, 04 Eur) nuo bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 943,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamą turtą – prekes (mineralines trąšas), priklausančias atsakovei ir šiuo metu esančias pas ieškovę, reiškiamo reikalavimo sumai (148 518,04 Eur)), priėjęs prie išvados, kad nenustatyta viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
16. Atskirajame skunde ieškovė, nesutikdama su nurodyta teismo išvada, teigia, kad ji įrodė atsakovės nesąžiningumą, lemiantį poreikį taikyti prašomo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti turi būti nustatytos dvi sąlygos – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios – nenustačius bent vienos iš jų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį įvertino kaip preliminariai pagrįstą, atsižvelgęs į tai, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-498-1043/2023 jis buvo patenkintas. Ieškovė atskirajame skunde nekvestionuoja šios teismo išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako.
19. Sprendžiant dėl antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, pažymėtina tai, kad CPK neįtvirtinta pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, kiti panašūs atvejai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018, kt.).
20. Teismų praktikoje pažymima, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
21. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
22. Teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl, vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Atskirajame skunde atsakovės nesąžiningumą, lemiantį poreikį imtis prašomo pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovei priklausančių prekių, saugomų pas ieškovę, arešto), ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymu leisti parduoti iki 2022 m. balandžio 26 d. įsigytas ir importuotas prekes, kurios sandėliuojamos Lenkijoje ir Lietuvoje, taip norėdama apsunkinti sprendimo už akių, priimto ieškovės naudai, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.
24. Ta aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymu leisti parduoti iki 2022 m. balandžio 26 d. įsigytas ir importuotas prekes, kurios yra sandėliuojamos Lenkijoje ir Lietuvoje ir yra įšaldytos dėl jai, kaip sankcionuojamam subjektui, pritaikytų apribojimų, nagrinėjamu atveju nevertintina kaip rodanti atsakovės siekį perleisti turimą turtą, taip vengiant ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina tai, kad Silenzijos Vroclovo muitų ir mokesčių tarybos viršininko 2023 m. sausio 24 d. sprendimu nuspręsta patenkinti atsakovės prašymą, atsižvelgus į tai, kad subrangovai, kurie savo sandėliavimo aikštelėse ir sandėliuose saugo bendrovės prekes (15 296,04 t mineralinių trąšų, 3 313 t pašarų priedų, 3 545,561 l ureazės inhibatorių), patiria didelių išlaidų ne tik dėl šių prekių sandėliavimo, bet ir jų nekintamos būklės užtikrinimo. Be to, tai riboja nurodytų įmonių galimybes vykdyti ekonominę veiklą, nes jų sandėliavimo aikštelių ir sandėlių vietos yra blokuojamos jose sandėliuojamų prekių. Tad nurodytos įmonės netiesiogiai patiria ribojamųjų priemonių, kurios taikomos konkretiems į sąrašą įrašytiems subjektams, sukeliamas pasekmes, nors tai nebuvo ribojamųjų priemonių tikslas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde ieškovė pripažįsta, jog dėl jos sandėlyje laikomų atsakovės prekių ji iki šiol patiria išlaidų.
25. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad vien aptariamų prekių pardavimas savaime nesumažina atsakovės turimo turto, pasikeičia tik turto rūšis – vietoje kilnojamojo turto (parduotų prekių), atsakovė įgis šio kilnojamojo turto vertę atitinkančią piniginių lėšų sumą. Nurodytina ir tai, kad atsakovės galimybės disponuoti pardavus prekes gautomis lėšomis yra apribotos jai pritaikytomis sankcijomis. Už prekes, kurioms pritaikytas įšaldymo nutraukimas, bus atsiskaitoma tik pervedimu į įšaldytas bendrovės Sp. z.o.o PhosAgro Polska banko sąskaitas (žr. šios nutarties 13 punktą). Leidimas panaudoti už prekes gautas lėšas daliniam atsakovės veiklos užbaigimui, priešingai nei teigia ieškovė, gali užtikrinti atsakovės kreditorių interesus.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės prašomo taikyti pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės šiuo konkrečiu nesuderinamos ir su ekonomiškumo principu. Pati ieškovė akcentuoja, kad po sutarties su atsakove nutraukimo ji, sandėliuodama ir saugodama atsakovės prekes, iki šiol patiria išlaidas. Taigi, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovei priklausančių prekių, sandėliuojamų pas ieškovę, areštą ieškinio sumai), ieškovė neapibrėžtą laiką (tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla) patirtų atsakovės prekių saugojimo išlaidas, atsakovės skola ieškovei toliau augtų.
27. Atskirajame skunde ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kad šalys vedė taikos derybas, niekaip neįrodo atsakovės nesąžiningumo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės galimo nesąžiningumo, siekiant išvengti teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų, teismas neturėjo pagrindo taikyti ieškovės prašomo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje tinkamai pritaikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, ir ieškovės prašymo taikyti jos įvardyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones netenkino pagrįstai. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.