- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- e2-204-1105/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. P., K. C.
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas, Darius Staškevičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal ieškovės R. K. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovams A. P. ir K. C.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. K. byloje pareikštu ieškinio reikalavimu prašo teismo perkelti jai pirkėjo K. C. teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad A. P. pardavė, o R. K. asmeninės nuosavybės teise už 9 000,00 Eur nupirko 226/100 dalis pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo reikalavime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jai ir atsakovui A. P. iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai kiemo statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui K. C. nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 27/50 dalys kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas A. P. jam priklausančių pastatų ir statinių dalį perleido kitam atsakovui K. C. Ieškovė mano, kad ji turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo statinius, kadangi būtent ji ir atsakovas A. P. yra pastato ir statinių bendraturčiai. Tačiau atsakovas jai nepasiūlė pirkti parduodamų statinių.
2. Ieškovės atstovas advokatas Darius Staškevičius ieškovės reikalavimus palaikė pilna apimtimi, nurodė, kad ieškovė ir atsakovas A. P. buvo ginčo pastato ir statinių bendraturčiai, todėl būtent ieškovė neabejotinai turi pirmumo teisę šiuos nekilnojamojo turto objektus įsigyti. Atsakovai byloje nepateikė duomenų, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie ketinamą sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, jai nebuvo siunčiamas notaro pranešimas, todėl atsakovai turi būti laikomi pažeidusiais CK 4.79 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. P. civilėje byloje atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas teismui paaiškino, kad jau nepamena kuriais metai, tačiau ginčo pastatus ir statinius pirko iš atsakovo K. C. Sudarant pirkimo – pardavimo sandorį jis ir atsakovas K. C. sutarė, kad jeigu kažkada A. P. nuspręs parduoti įgytą turtą, jis jį pirmiausia pasiūlys pirkti būtent K. C., kadangi pastarasis ilgai šiuos statinius valdė. A. P. teismui taip pat nurodė, kad jis ieškovės R. K. sutuoktiniui V. K. pranešė apie tai, kad dalį sandėlio ir kitų inžinierinių statinių ketina parduoti K. C. ir, jeigu iki nurodyto termino pastarasis nesurinks sutartos parduodamo turto kainos, jis pasiūlys turtą įsigyti V. K. Pasak, atsakovo, jam nebuvo žinoma, kad R. K. turimą sandėlį ir inžinierinius statinius valdo asmeninės nuosavybės teise, todėl R. K. apie numatomą sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, neinformavo. Notaro patvirtinto pranešimo ieškovei apie numatomą sudaryti sandorį atsakovas neišsiuntė, nes nemanė, kad tai yra reikalinga.
4. Atsakovas K. C. byloje pateiktame atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimo nepripažįsta. Jis visiškai patvirtino atsakovo A. P. teismui duotus paaiškinimus apie tai, kad pastarasis ginčo sandėlio dalį ir kitus statinius nupirko būtent iš jo. Pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu, abu atsakovai sutarė, kad jeigu A. P. ateityje nuspręs parduoti įgytą turtą, jis pirmiausia apie tai informuos K. C. ir pastarajam pasiūlys ginčo sandėlį įsigyti. Pasak atsakovo, viskas taip ir nutiko. A. P. informavo K. C., kad jis ketina parduoti turimą sandėlio dalį ir kitus inžinierinius statinius, abu sutarė dėl kainos, tačiau K. C. prašomos pinigų sumos visos iš karto neturėjo, todėl atsakovai sutarė, kad A. P. lauks pinigų iki abiejų sutartos datos, o jeigu K. C. reikiamos pinigų sumos nesurinks, sandėlio dalis ir kiti inžinieriniai statiniai bus pasiūlyti pirkti ieškovei. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės sutuoktinis V. K. apie tokį sutarimą su A. P. buvo informuotas ir tam neprieštaravo, apie tai taip pat buvo žinoma pačiai ieškovei visų bendraturčių pokalbio metu. Prieštaravimų iš K. pusės nebuvo.
5. Atsakovo K. C. atstovas advokatas Raimondas Garlauskas nurodė visiškai palaikantis atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai patvirtintos atsakovų nurodomos aplinkybės, kad ieškovės sutuoktiniui V. K. apie tarp atsakovų numatomą sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį buvo žinoma ir pastarieji tam neprieštaravo. Pasak atstovo, atsakovai nepažeidė CK 4.79 straipsnio nuostatų, kadangi ginčo sandėlio dalis ir kiti inžinieriniai statiniai nebuvo parduoti trečiajam asmeniui, jie buvo parduoti vienam iš statinių bendraturčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.
7. Civilinės bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė R. K. asmeninės nuosavybės teise valdo 387/500 dalis pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 23/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovas K. C. asmeninės nuosavybės teise valdo 226/1000 dalis pastato - sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 77/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytų (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pastarajam asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
9. Civilinės bylos šalių valdomi statiniai yra ant 0,2685 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
10. Ieškovė R. K. ir atsakovas K. C. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 - 4.73 straipsnių prasme laikomi pastato – sandėlio, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, valdančiais šiuos pastatus bendrosios dalinės nuosavybės teise.
11. Bendraturčių sutarimu nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pastatu – sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka.
12. (duomenys neskelbtini) atsakovai A. P. ir K. C. sudarė 226/1000 dalių pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalių kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį, kurio pagrindu A. P. pardavė, o K. C. už 9 000,00 Eur nupirko nurodytų sandėlio ir kiemo statinių dalis.
13. Byloje ieškovė R. K. pareiškė reikalavimą atsakovams CK 4.79 straipsnio pagrindu, nurodydama, kad atsakovai pažeidė jos kaip pastato – sandėlio ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių bendraturtės pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančias parduodamas dalis, todėl prašė teismo jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas. Atsakovai su ieškinio reikalavimu nesutiko, nurodė, kad atsakovas K. C. taip pat yra pastatų bendraturtis, be to ieškovei buvo žinoma apie numatomą sudaryti pastatų pirkimo – pardavimo sandorį tarp atsakovų.
14. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi bendrosios nuosavybės teisė įgyvendinama bendru sutarimu arba teismo tvarka. Jokio kito būdo ar procedūros bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimams išspręsti nėra.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas yra susijęs su interesų derinimu, nuosavybės teisės ribojimais, bendraturčių ginčais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010). Kadangi bendraturčių nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimas visų pirma grindžiamas jų tarpusavio sutarimo ieškojimo principu, o tai dėl skirtingų interesų, finansinių galimybių ar kitų priežasčių ne visada pavyksta ir neišvengiamai kyla ginčų, tai yra poreikis vienais ar kitais būdais stengtis pasiekti, kad bendrąja nuosavybe valdomas turtas transformuotųsi į vieno asmens nuosavybę. Vienas tokių būdų – bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, įtvirtinimas įstatyme.
16. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra teisė, kuri įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo bendrosios nuosavybės dalį. Šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005).
18. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. disponavimo teisės, suvaržymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010). Bendraturčio pirmenybės teisės įtvirtinimu nukrypstama ir nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais (CK 6.156 straipsnis), reglamentavimo, nes įstatyme įtvirtinta bendraturčio pareiga pasiūlyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto dalį įsigyti kitam bendraturčiui suvaržo asmens teisę pasirinkti subjektą, su kuriuo sudaryti sutartį. Atsižvelgiant į tai, toks suvaržymas (asmens negalėjimas laisvai disponuoti daikto dalimi, kuri jam priklauso nuosavybės teise, ir laisvai pasirinkti, su kokiu asmeniu sudaryti sutartį) neturi būti didesnis, nei būtina bendraturčio reglamentuojamiems tikslams pasiekti, o siekis sumažinti bendraturčių skaičių negali būti suabsoliutinamas. CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018).
19. Sprendžiant, ar nebuvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą daikto dalį, visų pirma turi būti nustatyta, ar atsirado pirmenybės teisė pirkti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taigi būtina įstatyme įtvirtinta sąlyga CK 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti – daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011). Pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį negali būti aiškinama plačiai, suteikiant tokią teisę ir subjektams, kurie nėra konkretaus parduodamo pagrindinio daikto bendraturčiai, bet tik to pagrindinio daikto (buto) kaip kito pagrindinio daikto (namo) dalies bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).
20. Civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad 0,2685 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai, yra du pastatai, t. y. pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, priklausantys pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorio, aprašyto šio teismo sprendimo 12 punkte, sudarymo tarp atsakovų, ginčo pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo valdomi ieškovės R. K. ir atsakovo A. P., t. y. R. K. ir A. P. buvo laikomi šio pastato ir inžinierinių statinių bendraturčiais CK 4.72 - 4.73 straipsnių prasme. Tuo tarpu, atsakovas K. C. nuosavybės teise vienas valdė pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nesutinka su atsakovų teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija apie tai, kad ieškovė ir abu atsakovai turi būti laikomi statinių bendraturčiais, kadangi visi pastatai yra išdėstyti viename žemės sklype. Pažymėtina, kad žemės sklypas, kuriame yra išsidėstę civilinėms bylos šalims nuosavybės teise iki (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo priklausę pastatai ir kiti inžinieriniai statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl ieškovė ir atsakovai negalėjo būti laikomi šių statinių bendraturčiais ta prasme, jog šie pastatai yra viename žemės sklype. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais. Pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atskiromis nuosavybės dalimis iki (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo valdė ieškovė R. K. ir atsakovas A. P., kurie ir yra šių statinių bendraturčiai. Bendraturčių sutarimu yra nustatyta patalpų naudojimosi tvarka. Tuo tarpu, atsakovas K. C. nuosavybės teise valdo kitą pastatą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį visą pastatą pastarasis valdo vienas, pastato bendraturčių nėra. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad būtent ieškovė R. K., būdama pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė turėjo pirmenybės teisę iš atsakovo A. P. ginčo statinių dalį įgyti.
21. Byloje atsakovai, be kita ko, teismui įrodinėjo, kad ieškovei R. K. apie numatomą sudaryti ginčo statinių pirkimo – pardavimo sandorį buvo žinoma ir, neva, pastaroji nereiškė pretenzijų dėl to, kad atsakovas A. P. turimą nuosavybę ketina parduoti kitam atsakovui K. C., o ne ieškovei. Atsakovas K. C. savo atsiliepime į ieškinio reikalavimą yra nurodęs, kad A. P. netgi buvo siūlęs ieškovei įgyti ginčo statinius, tačiau pastarajai per atitinkamą laiko tarpą nepatvirtinus apie ketinimą ginčo statinius pirkti, A. P. nusprendė ginčo statinius parduoti kitam atsakovui. Gi, teismo posėdžio metu abu atsakovai nurodė, kad ieškovei nebuvo siūloma pirkti parduodamų ginčo statinių, nes A. P. dar statinių įsigijimo metu buvo pažadėjęs atsakovui K. C. nusprendus statinius parduoti, juos pirma eile pasiūlyti pirkti pastarajam. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas A. P. niekada nėra jai siūlęs pirkti parduodamų statinių dalį, jokio pranešimo iš atsakovo ji nėra gavusi. Ar atsakovai apie numatomą sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį buvo informavę jos sutuoktinį V. K., jai nėra žinoma.
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, nereikia nustatyti jokių kitų teisės normų pažeidimų, pakanka konstatuoti, jog buvo pažeista kito bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-599/2005). Šios teisės pažeidimas gali pasireikšti inter alia (be to; be kita ko) tiek nepasiūlymu pirkti bendraturčiams, tiek pardavimu tretiesiems asmenims nesibaigus terminui, per kurį bendraturčiai gali įgyvendinti pirmenybės teisę (CK 4.79 straipsnio 2 dalis) ar pardavimu tretiesiems asmenims kitomis sąlygomis, nei buvo nurodytos bendraturčiams. Nėra pakankamo pagrindo perkelti bendraturčiui pirkėjo teises ir pareigas tuo atveju, jeigu apie parduodamą nekilnojamojo turto dalį ir pardavimo sąlygas jam pranešta nesilaikant įstatymo nustatytos formos, tačiau nustatyta, kad jam buvo žinoma apie pardavimą bei pardavimo sąlygas, ir per nustatytą terminą jis pirmenybės teisės neįgyvendino.
23. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei nei raštu, nei žodžiu, siekiant įgyvendinti jos pirmenybės teisę įgyti nuosavybėn atsakovo A. P. nuosavybės dalį, nebuvo pasiūlyta sudaryti ginčo statinių pirkimo – pardavimo sandorio, jai nebuvo praneštos sandorio sąlygos, parduodamo turto kaina ir kitos numatomo sudaryti sandorio esminės aplinkybės. Atsakovai A. P. ir K. C. teismo posėdžio metu net neginčijo tos faktinės aplinkybės, kad ginčo nekilnojamąjį turtą įsigyti nuosavybėn A. P. pirmiausia pasiūlė visai ne bendraturčiui, o atsakovui K. C., nes pastarieji taip buvo sutarę dar tuo metu, kai A. P. iš K. C. nuosavybėn įgijo ginčo statinius. A. P. teismui patirtino, kad tik atsakovui K. C. iki jų sutarto termino nesurinkus reikiamos pinigų sumos ir atsisakius sandorio, jis ginčo statinius būtų siūlęs pirkti ieškovei. Tokius atsakovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, visiškai patvirtino tiek atsakovas K. C., tiek posėdžio metu apklausta liudytoja M. R., paantrinę, kad pirmiausia dėl būsimo sandorio sudarymo turėjo apsispręsti atsakovas K. C. ir tik jam atsisakius sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, ši teisė būtų perėjusi ieškovei. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, byloje tampa visiškai nereikšminga faktinė aplinkybė, ar ieškovei R. K. aplamai buvo žinoma apie numatomą sudaryti sandorį tarp atsakovų, taip pat ar atsakovai apie sandorio sudarymo aplinkybes buvo informavę ieškovės sutuoktinį V. K., kadangi atsakovų išankstinis susitarimus dėl ginčo pastatų perleidimo pirmiausia atsakovui K. C., o ne šių statinių bendraturtei R. K., suponuoja teismo išvadą, kad buvo pažeista ieškovės pirmenybės teisė įgyti nuosavybėn bendraturčio parduodamą nuosavybės dalį, kadangi jai jokio forma nebuvo pasiūlyta įgyti nuosavybėn A. P. parduodamus statinius, ji taip pat nebuvo informuota apie numatomo sudaryti pirkimo – pardavimo sandorio sąlygas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigos pranešti apie tai kitiems bendraturčiams, kartu nurodant parduodamos dalies kainą ir kitas pardavimo sąlygas, skirtos apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesus, siekiant, jog bendrosios nuosavybės dalis nebūtų parduota kitam asmeniui, nepasiūlius įsigyti ją pirmiausiai bendraturčiams, taip pat siekiant apsaugoti juos nuo nesąžiningų savo dalį parduodančio bendraturčio veiksmų, kai ši dalis parduodama mažesne kaina ir (ar) kitomis pirkėjui geresnėmis sąlygomis, negu buvo pasiūlytos bendraturčiams pirmenybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
25. Jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad pirkimo – pardavimo sandoris išlieka, tik keičiasi nuosavybės teisės perleidimo ir prievolinių santykių (atsiskaitymo) subjektai: parduodama daikto dalis perduodama pirmenybės teisę pirkti turinčiam bendraturčiui, o šis turi sumokėti pinigus buvusiam pirkėjui, jeigu tas jau buvo atsiskaitęs su pardavėju, arba pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis – pardavėjui. Tai turi būti tiksliai nurodyta sprendimų rezoliucinėse dalyse (nepakanka tik nurodyti, kad tam tikram asmeniui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos).
26. Civilinės bylos nagrinėjimo metu abu atsakovai patvirtino, kad pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaitę ir atsakovas K. C. atsakovui A. P. už įgytą nuosavybę yra sumokėjęs sandoryje nurodytą kainą, t. y. 9 000,00 Eur. Todėl ieškinį patenkinus pilna apimtimi, iš ieškovės atsakovui K. C. priteistina už įgytus ginčo statinius sumokėta kaina.
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovams sumokėjo 253,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 000,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismui nusprendus ieškinio reikalavimą patenkinti pilna apimtimi (100 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 42,16 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškovės R. K. ieškinio reikalavimą patenkinti.
Perkelti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise už 9 000,00 Eur (devynis tūkstančius eurų 00 ct) nupirko 226/1000 dalis pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 9 000,00 Eur (devynis tūkstančius eurų 00 ct).
Priteisti iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 626,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 21,08 Eur (dvidešimt vieną eurą 08 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamojo turto – 226/1000 dalių pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.