- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2-2079-1169/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01640-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Dainius Urbonas
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.24Komisas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. (A. P.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 23 650,74 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. P., ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. G., sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kurios 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui (atsakovei) skirtas perparduoti prekes, o pirkėjas įsipareigoja šioje Sutartyje nustatyta tvarka pirkti prekes ir atsiskaityti sutartyje numatytomis sąlygomis. Sutarties 2 punkte nustatyta, kad tiekėjas prekes perduoda tik su lydinčiais dokumentais: krovinio važtaraščiu arba Invoice. Tą pačią dieną tiekėjas ir pirkėjas pasirašė prekių priėmimo–perdavimo dokumentą, kuriuo atsakovui buvo perduota prekių už 24 650,74 Eur. Sutartyje buvo nustatyta, kad šalys atsiskaito grynais pinigais (pagal kvitą arba kasos pajamų orderį) Sutartyje nurodytą atsiskaitymo dieną. Tą pačią dieną, tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo buvo sudaryta sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria SIA „(duomenys neskelbtini)“ perdavė ieškovui visas teises ir pareigas kylančias iš Sutarties. Atsakovas tokiam perdavimui neprieštaravo ir 2020 m. sausio 28 d. sumokėjo naujam kreditoriui A. P. 1 000 Eur. Tačiau vėliau atsakovas ėmė išsisukinėti ir vengti skolos grąžinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nėra skolinga ieškovui. Atsakovės nuomone, reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvi, galimai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra negaliojanti, nes sudaryta tarp juridinio asmens ir jo vadovo, be to, sudaryta tą pačią dieną kaip ir Sutartis. Atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimą procedūros pažeidimas (neįvykdymas) leidžia daryti išvadas, jog perleidimo sutartis buvo parengta ne joje nurodytą dieną, o ženkliai vėliau, ieškovui nusprendus pasipelnyti atsakovės sąskaita, be kita ko, pažeidžiant ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Sutartyje nėra numatyta, jog SIA „(duomenys neskelbtini)“ turėtų teisę perleisti reikalavimus neinformavusi atsakovės ar kad atsakovė sutinka su bet kokiu teisių perleidimu. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovei buvo pranešta apie kreditoriaus pasikeitimą, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie skolos perleidimą naujajam kreditoriui bei atitinkamai nustatyti, ar egzistuoja teisinės prielaidos panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš atsakovę. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės nuomone, ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė ir atmestinas šiuo pagrindu.
4. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Sutarties nuostatų analizė leidžia suprasti, jog atsakovė ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ Sutartimi susitarė dėl SIA „(duomenys neskelbtini)“ prekių perpardavinėjimo, o ne dėl prekių pirkimo. Kaip matyti iš Sutarties, atsakovė ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ susitarė atsiskaityti už atitinkamo prekių kiekio perpardavimą tretiesiems asmenims pagal kas savaitę teikiamas ataskaitas. Atsakovė niekuomet nebuvo įsipareigojusi pirkti viso prekių kiekio iš SIA „(duomenys neskelbtini)“, todėl jai nekilo pareiga už visas prekes atsiskaityti. Sutarties 6, 8 punktų nuostatos taip pat atskleidžia, jog šalys papildomai aptarė ir tokį atvejį, jei visos prekės nebūtų perparduotos, t. y. šalys sutarė, jog neparduotos prekės grąžinamos SIA „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šios nuostatos papildomai patvirtina, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi nupirkti viso prekių kiekio iš SIA „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nebuvo įsipareigojusi perparduoti viso prekių kiekio. Pareiga atsiskaityti su SIA „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei kyla tik tada, kai ji perparduoda atitinkamą kiekį prekių, o nepardavus jų prekės sugrąžinamos SIA „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis leidžia spręsti ir Sutarties pavadinimas „Tiekimo sutartis“. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pateikta sąskaita (Invoice) yra surašyta latvių bei iš dalies anglų kalba, todėl atsakovė pasirašydama ją negalėjo suprasti, kas joje nurodyta, neturėjo realių galimybių sutikrinti, ar į jos sandėlį pristatytos prekės ir kiekiai atitinka sąskaitoje nurodytas prekes bei jų kiekius. Kadangi SIA „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė perdavimo akto, nėra galimybių nustatyti tikslių perduotų prekių kiekių. Atsakovei perpardavus dalį prekių paaiškėjo, jog prekės yra nelikvidžios, todėl nebegali būti parduodamos už sąskaitoje nurodytą kainą, taigi atsakovė perpardavinėjimo paslaugos nebegali vykdyti ir tai ieškovui yra puikiai žinoma. Neperparduotų prekių likutis yra atsakovės žinioje, todėl ieškovas jas gali atsiimti bet kuriuo metu. Apie tai ieškovas jau buvo informuotas telefoninio pokalbio metu, tačiau, žinodamas, kad prekės yra menkavertės, nelikvidžios (galimai bevertės), jas atsiimti vengia ir siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita, reikšdamas nepagrįstus reikalavimus. Ieškovo pateikti šalių susirašinėjimai patvirtina ne atsakovės pažadą atsiskaityti už prekes, o tai, kad atsakovė dėjo pastangas siekdama perparduoti SIA „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes, tačiau paaiškėjus, kad prekės nelikvidžios ir menkavertės, tolimesnis Sutarties vykdymas tapo neįmanomas.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovas papildomai nurodė, kad pagal Sutartį atsakovei buvo pristatyti indai iš nerūdijančio plieno. Atsakovė prekes priėmė ir turėjo organizuoti jų pardavimą, teikti ataskaitas apie įvykdytus pardavimus. Jau nuo pirmų savaičių atsakovė vilkino ataskaitų pateikimą, apmokėjimą. Ieškovas paaiškino, kad 2020 m. jis nebetrukdė atsakovės dėl darbo metodikos, nes atsakovės direktorius paaiškino, kad dėl Covid apribojimų sunku parduoti prekes. Pasibaigus Covid apribojimams, atsakovei buvo priminta, kad ji neteikė ataskaitos apie pardavimus jau pusantrų metų. Pateikti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. lapkričio mėn. atsakovės vadovui buvo parašyta SMS žinutė, kad pateiktų ataskaitą apie pardavimus. Atsakovės vadovas žadėjo atsiųsti ataskaitą, padaryti inventorizaciją, tačiau nieko neatsiuntė ir vėliau nebeatsiliepė į skambučius. Kai su atsakovės vadovu susisiekė advokatas, vadovas žadėjo viską išspręsti per kelias dienas, bet taip niekas ir nebuvo daroma. Nuo 2019 m. atsakovė galėjo jau viską parduoti.
6. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė žinojo, nes 1 000 Eur pervedė ieškovui. Atsakovė vengė bendradarbiauti. Jokių kalbų apie Sutarties nutraukimą nebuvo. Jei atsakovė turi prekes, tai galėjo nutraukti Sutartį, atlikti inventorizaciją ir prekes sugrąžinti. Ieškovas neturi jokios informacijos apie prekes, atsakovė jų galimai nebeturi, nes būtų pateikusi kur, kiek ir kokios vertės prekių yra likę. Pagal Sutarties 6 punktą atsakovė atsakinga už prekių praradimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prekės vis dar yra pas ją.
Atsiliepimas
7. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad buvo sudaryta ne pirkimo–pardavimo, o tiekimo sutartis. Prekės nelikvidžios, nebeturi prekinės vertės, todėl Sutarties nebeįmanoma vykdyti ir ji buvo nutraukta 2024 m. lapkričio 24 d. į bylą pateiktu atsilipimu, kuriame nurodyta, kad atsakovė perpardavinėjimo paslaugos nebegali vykdyti. Ieškovui ne kartą buvo sakyta, kad prekes atsakovė turi, jos yra sandėlyje, tačiau ieškovas nededa pastangų jas susigrąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje nustatyta, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ (tiekėjas), atstovaujama ieškovo A. P., ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėja), atstovaujamas direktoriaus N. G., 2019 m. liepos 19 d. sudarė tiekimo sutartį. Pagal Sutarties 1 punktą SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka parduoti atsakovei skirtas perparduoti prekes, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pirkti prekes ir atsiskaityti Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal Sutarties 2 punktą SIA „(duomenys neskelbtini)“ prekes perduoda tik su lydinčiaisiais dokumentais: krovinio važtaraščiu arba Invoice. Pagal Sutarties 4 punktą kiekvieną pirmadienį atsakovė atsiunčia ataskaitą teikėjui už praėjusios savaitės parduotą prekių kiekį ir atsiskaito su teikėju iki einamosios savaitės penktadienio.
9. 2019 m. liepos 19 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą (Invoice) už 24 650,74 Eur sumą. Sąskaita išrašyta už 185 rūšis prekių, prie įrašo „prekes priėmė“ yra atsakovės vadovo N. G. parašas.
10. 2019 m. liepos 30 d. sutartimi dėl teisių ir pareigų perleidimo SIA „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovui A. P. visas teise ir pareigas, kylančias iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 19 d. sudarytos Sutarties.
11. 2020 m. sausio 28 d. atsakovė pervedė ieškovui 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai apmokėjimas už prekes įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovė liko neatsiskaičiusi už pristatytas prekes, todėl prašo priteisti iš atsakovės 23 650,74 Eur sumą.
13. Atsakovės nuomone, ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes atsakovei apie reikalavimo perleidimą nepranešta, be to, Sutartis yra fiktyvi, galimai prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei.
14. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
15. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nebuvo sąlygos, draudžiančios kreditoriui perleisti reikalavimus, kylančius iš minėto sutarties, taip pat nenustatyta, kad reikalavimas būtų susijęs su kreditoriaus asmeniu, todėl reikalavimų pagal Sutartį perleidimas buvo galimas. Įstatymai nedraudžia bendrovėms perleisti reikalavimus pagal sutartis savo vadovams, taigi atsakovės argumentai, kad 2019 m. liepos 30 d. sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo yra fiktyvi, prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, vertinti kaip visiškai nepagrįsti.
16. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą. Nors atsakovė 1 000 Eur mokėjimą atliko ieškovui, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad atsakovė žinojo apie reikalavimo perleidimą, nes ieškovas buvo SIA „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o mokėjimo paskirtyje atsakovė nurodė, kad pinigus perveda įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“. Kita vertus, tai, kad atsakovė apie kreditoriaus pasikeitimą nebuvo informuota iki ieškinio pateikimo, nereiškia, kad reikalavimo perleidimas yra negaliojantis ir nesukelia atsakovei teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024). Šiuo atveju jokių mokėjimų pradiniam kreditoriui atsakovė nėra atlikusi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. liepos 30 d. sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria SIA „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovui A. P. visas teise ir pareigas, kylančias iš Sutarties, ieškovo buvo pateikta į bylą. Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikyta ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informuoja jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad atsakovė šiuo metu jau yra tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, todėl savo prievoles pagal Sutartį turi vykdyti naujajam kreditoriui – ieškovui.
17. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, taip pat nurodo, kad Sutartimi buvo susitarta ne dėl prekių pirkimo, o dėl prekių perpardavimo. Anot atsakovės, ji neturi pareigos apmokėti už neperparduotas prekes ir gali jas grąžinti ieškovui.
18. Kaip minėta, pagal Sutarties 1 punktą SIA „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka parduoti atsakovei skirtas perparduoti prekes, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pirkti prekes ir atsiskaityti Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal Sutarties 4 punktą kiekvieną pirmadienį atsakovė atsiunčia ataskaitą teikėjai už praėjusios savaitės parduotą prekių kiekį ir atsiskaito su teikėja iki einamosios savaitės penktadienio. Sutarties 6 punkte buvo susitarta, kad atsakovė atsiskaito už prekių praradimą, trūkumus, sužalojimus, produkcijos gedimai ar trūkumai įforminami atitinkamais dokumentais ir pranešama tiekėjui. Atsakovė turi teisę grąžinti neparduotas prekes pagal tiekėjo pareikalavimą. Pagal Sutarties 7 punktą Sutartis yra neterminuota ir gali būti nutraukta šalių susitarimu arba vienos iš šalių iniciatyva apie tai raštu informavus kitą šalį ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki Sutarties nutraukimo. Sutarties 8 punkte nustatyta, kad nutraukus Sutartį, šalys atsiskaito pagal visus savo įsipareigojimus (apmokama visa suma už parduotas prekes, o neparduotos prekės gražinamos tiekėjui su prekių grąžinimo aktu), kylančius iki Sutarties nutraukimo dienos.
19. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas Sutarties sąlygas, daro išvadą, kad SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė buvo sudariusios konsignacijos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK konsignacijos sutarties sąvokos neapibrėžia, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Tokių sutarčių būdingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Ekonomikos terminų žodyne konsignacija (angl. Consignment) apibrėžiama kaip komisinio prekių pardavimo sutartis, pagal kurią prekių pardavėjas atsiskaito su prekių savininku tik tada, kai prekės parduotos (Vainienė R., Ekonomikos terminų žodynas, 2005 m.). Taigi konsignacijos sutartis civilinėje teisėje laikytina viena iš komiso sutarties rūšių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-450/2022).
20. Taigi, atsižvelgiant į Sutarties nuostatas ir konsignacijos sutarties esmę, kol prekės, gautos pagal Sutartį, nėra parduotos, atsakovė neprivalo už jas atsiskaityti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad per daugiau nei 5 metus nuo Sutarties sudarymo, atsakovė nepateikė nei pirminei kreditorei, nei ieškovui nė vienos ataskaitos apie prekių pardavimą, nors tą turėjo daryti kiekvieną savaitę (Sutarties 4 punktas). Nors atsakovė teigia, kad prekes turi sandėlyje, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, nenurodė, pasak atsakovės, jos vis dar turimų konkrečių prekių bei jų kiekių. Atsakovės teiginiai, kad prekės jai nebuvo tinkamai perduotos, be to, ji nesupranta, kokios prekės jai perduotos, vertintini kritiškai, nes pagal Sutartį prekių perdavimas galėjo būti įforminamas ir sąskaita faktūra (invoice). Kaip minėta, SIA „(duomenys neskelbtini)“ išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą (invoice) už 24 650,74 Eur sumą, kurioje yra išvardintos visos pristatyto prekės, jų kiekiai ir kainos, o prie įrašo „prekes priėmė“ yra atsakovės vadovo N. G. parašas.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Taigi atsakovei neteikiant ataskaitų apie prekių pardavimą bei neteikiant įrodymų apie prekių buvimą jos dispozicijoje, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad prekes atsakovė vis dar turi. Be to, atsakovei teigiant, kad ji nutraukė Sutartį dar 2024 m. lapkričio mėn., būtent jai pagal Sutarties 8 punktą kyla pareiga grąžinti prekes ieškovui, tačiau atsakovė tokios savo pareigos nevykdo.
22. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 6 punktą atsakovė turi atsiskaityti už prekių praradimą, taigi atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad Sutarties pagrindu pagal 2019 m. liepos 19 d. sąskaitą faktūrą (invoice) gautas prekes ar jų dalį ji vis dar turi, bei teigiant, kad nutraukė sutartį, bet prekių negrąžinant, atsakovei kyla pareiga už jas atsiskaityti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 23 650,74 Eur skolą tenkinamas.
23. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovas perėmė teises ir pareigas pagal dviejų verslininkų sudarytą sutartį, todėl ieškovui iš atsakovė priteistinos 6 proc. procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
25. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 955 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovo nurodytos sumos už advokato teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovui grąžinta 367 Eur žyminio mokesčio permoka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 388 Eur (800 Eur + 955 Eur – 367 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. P. (A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 23 650,74 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų 74 ct) skolą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 650,74 Eur) nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 388 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.