- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 2-447-761/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00358-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- K. T.
- Trečiasis asmuo
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovės ir ieškovių R. T., J. T. atstovės pagal įstatymą I. T. atstovui advokatui V. R., atsakovui K. T., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovių R. T., J. T. atstovės pagal įstatymą I. T. ieškinį atsakovui K. T., trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ir ieškovių R. T., J. T. atstovė pagal įstatymą I. T. ieškiniu prašo santuoką tarp K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. T., ikisantuokinė pavardė B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 1999 m. liepos 30 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 67, nutraukti, nustatant atsakovo K. T. kaltę, paliekant ieškovei pavardę suteiktą po santuokos sudarymo, t. y. T., atsakovui pavardę T.; nepilnamečių vaikų - dukters R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. T., pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo K. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. T. ir J. T. po 145 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. T.; iš atsakovo K. T. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos po 85 € per mėnesį kiekvienam vaikui, viso bendra suma 6120 €. Taip pat priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir ieškovių R. T., J. T. atstovė pagal įstatymą I. T. nurodė, kad su atsakovu K. T. susituokė 1999 m. liepos 30 d. Santuokoje išgyveno 10 metų ir susilaukė dukrų R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini). Per tuos metus atsakovas dažnai vartojo alkoholį, ne kartą naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, elgėsi sadistiškai. Ne kartą ieškovė su vaikas dėl smurtinių atsakovo veiksmų buvo priversta kviesti policiją ar bėgti iš namų. 2006 metais K. T. buvo iškelta baudžiamoji byla už smurto panaudojimą prieš ieškovę. Nuo tada I. T. su vaikais išvyko gyventi į Kretingos r., tačiau atsakovas telefonu nuolat grasindavo, jog taip geruoju nesibaigs, kad padegs, susprogdins namą ir pan. K. T. ketinant išvykti į Airiją, ieškovė jo prašymu, bei siekdama ramybės, atleido atsakovui, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, ir atsakovas galėtų netrukdomai išvykti į Airiją. Praėjus pusmečiui nuo atsakovo išvykimo į Airiją, K. T. telefonu pradėjo geranoriškai bendrauti tiek su ieškove, tiek su dukromis, pradėjo siųsti šiek tiek pinigų, nuolat kvietė atvykti gyventi į Airiją. Ieškovė norėdama, kad vaikai turėtų tėvą, siekdama išsaugoti šeimą, bei tikėdama, jog atsakovas gailisi, pasikeitė, 2007 m. gruodžio mėn. išvyko su dukromis į Airiją. Ten įsidarbino, vaikai lankė mokyklą. Tačiau praėjus neilgam laikotarpiui, atsakovas vėl tapo grubus, piktas, agresyvus, dažnai išgėrinėjantis. Jam netekus darbo, konfliktai namuose tapo vis didesni ir dažnesni. I. T. nuolat patirdavo psichologinę įtampą, fizinį smurtą, baimę dėl smurto vaikų atžvilgiu. Būdavo užgauliojama, vadinama necenzūriniais žodžiais. Dėl to, ieškovė buvo priversta palikti atsakovo nuomojamą namą ir išeiti į gatvę. Teko atsisakyti darbo, vaikams keisti mokyklą. Ieškovė dėl atsakovo smurtinių veiksmų kreipėsi į Airijos Respublikos Dublino miesto Šeimos teismą, kuris atsižvelgęs į atsakovo žiaurų elgesį ir grasinimus nužudyti, išdavė ieškovei teismo orderį, kuriuo atsakovui iki 2012 m. spalio mėnesio buvo uždrausta užeiti į namą, kuriame gyvena ieškovė. K. T. likęs be darbo, iškraustytas iš gyvenamojo būsto, buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Nuo tada, t. y. 2009 metų, atsakovas su ieškove bei vaikais jokio ryšio nebepalaiko, išlaikymo neteikia. Ieškovė nurodo, kad jai vienai sunku išlaikyti vaikus. Be to, 2010 m. dukra R. T. pateko į autoavariją, buvo gydoma reanimacijoje. Negana to, kol dukra buvo gydoma ligoninėje, buvo apvogtas ir padegtas ieškovės gyvenamasis namas. Vėl teko ieškotis naujos gyvenamosios vietos Airijoje. Visi šie įvykiai padarė ieškovės šeimai didelę fizinę, finansinę bei moralinę žalą. Atsakovas nors ir žinojo apie jo šeimą užgriuvusias nelaimes, finansines bėdas, tačiau nei vaikams, nei ieškovei jokiais būdais nepadėjo. I. T. pažymi, kad Lietuvoje atsakovas turėjo gyvenamąjį namą, kurį paslapčia ketino parduoti. Tačiau ieškovei pavyko susitarti su namą perkančiu asmeniu ir jo pastangomis buvo pateikta atsakovui sąlyga, kad dalis pinigų, t. y. 10000 Lt už parduotą namą, bus pervesta dukroms kaip išlaikymas. Ieškovė šiuo metu gyvena su dukromis Dubline, šeimos bendro ūkio su sutuoktiniu nebeveda nuo 2009 metų liepos mėnesio. Atsakovas gyvena Lietuvoje, turi sugyventinę. Pasak ieškovės, pagrindinės santuokos iširimo priežastys tai, kad atsakovas negerbia jos kaip sutuoktinės, ją įžeidinėja, skaudina, prieš ją bei vaikus naudoja psichologinį bei fizinį smurtą, visiškai nebendrauja su dukterimis, neteikia joms išlaikymo. Tarp jos ir atsakovo atsirado absoliutus dvasinis susvetimėjimas, jų santykiai yra iširę negrįžtamai. Todėl I. T. prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ja bei priteisti po 145 € kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukrų pilnametystės. Kadangi K. T. dukroms išlaikymo neteikia nuo 2009 metų, išskyrus tai, kad 2011 metais iš atsakovo už parduotą namą buvo gauta 10000 Lt, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, po 85 € per mėnesį kiekvienam vaikui, viso 6120 €. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna iš Socialinės apsaugos departamento, esančio Dubline, 297,40 € išmoką per savaitę, tačiau šios išmokos yra labai mažos, palyginus kiek Airijoje kainuoja maistas, apranga, mokyklos reikmenys, gyvenamojo būsto nuoma, mokesčiai ir t.t. I. T. nurodo, kad gyvendami santuokoje su atsakovu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, bendrų šeimos skolų tretiesiems asmenims gyvenant kartu neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas K. T. atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies ir nurodė, kad sutinka, jog būtų nutraukta santuoka su ieškove, bet nesutinka su prašomu išlaikymo vaikams dydžiu. K. T. sutinka, kad dukrų R. ir J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina I. T.. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, pragyvenantis iš tėvų, todėl neturi galimybės dukroms teikti prašomo dydžio išlaikymą. Taip pat K. T. nesutiko ir su išlaikymo įsiskolinimu.
Šalies argumentai
Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė B. S. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš civilinės bylos medžiagos (b. l. 3-95) nustatyta, kad šalys susituokė 1999 m. liepos 30 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 67 (b. l. 10). Santuokoje gimė dvi dukros: R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo.
Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.60 str. 3 d. nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo. Ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas nesirūpina šeima, neteikia reikiamo materialinio išlaikymo, nesidomi vaikų auklėjimu, smurtauja fiziškai ir psichologiškai prieš ieškovę ir vaikus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, t. y. iš esmės pažeidžia sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d., bei sutuoktinio pareigas vaikams CK 3.30 str. Teismas abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurių neginčija ir atsakovas, neturi pagrindo, nes jas patvirtina ieškovės pateikti įrodymai apie Šilalės r. policijos komisariate ikiteisminio tyrimo atlikimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 57-58), Airijos Respublikos Dublino miesto šeimos teismo išduotą orderį, draudžiantį įžengti į ieškovės gyvenamąją vietą (b. l. 29-32). Todėl laikytina, kad santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės ir jos išsaugoti nėra galimybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).
Sutinkamai su LR CK 3.69 str. sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba ikisantuokinę pavardę. Ieškovės prašymu paliktina santuokinė „T.“ pavardė.
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.
Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių dukrų R. bei J. gyvenamąją vietą su ieškove. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 1 d. kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove Airijoje. Vaiko ir šeimos gerovės agentūra Dubline, savo rašte nurodė, kad I.. yra mylinti mama, turinti patogius namus, kuriuose yra sudaryta gera aplinka mokymuisi. Dukros jau 8 metus lanko mokyklą Airijoje. Ieškovės dukros, minėtos agentūros darbuotojai paaiškino, kad nori gyventi su mama bei kad tėtį matė daugiau nei prieš 6 metus. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir dukrų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, atsakovui teismo posėdžio metu pakeitus poziciją, nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų R. T. ir J. T. gyvenamąją vietą su ieškove I. T. (CK 3.59 str.).
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo dukros R. bei J. T. gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių dukrų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. I. T. šiuo metu niekur nedirba, gauna iš Socialinės apsaugos departamento, esančio Dubline, 297,40 € nepilnos šeimos išmoką kas savaitę (b. l. 22), jokių kitų pajamų neturi. VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 15-16). Nepilnamečių dukrų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas K. T. yra bedarbis (b. l. 68), registruotas darbo biržoje, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 66-67). Taigi konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikams reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Įvertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad pakankamai sunki šalių turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iš šalių nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai.
Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji R. bei J. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Be to I. T. su dukromis gyventi į Airiją, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje, išvyko atsakovo K. T. kvietimu ir jo iniciatyva. Todėl jo teikiamas išlaikymas turi užtikrinti minimalius vaikų poreikius jiems gyvenant Airijoje. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas - iš atsakovo K. T. nepilnametėms dukroms R. T. ir J. T., išlaikymui priteistina po 145 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2015-05-06 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.)
Ieškovė teismo prašo iš atsakovo K. T. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos po 85 € per mėnesį kiekvienam vaikui, viso 6120 €. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog su atsakovu negyvena nuo 2009 metų, nuo to laiko atsakovas gera valia neteikė išlaikymo dukroms. 2011 metais ji didelių pastangų dėka iš atsakovo gavo 10000 Lt už asmenine nuosavybe priklausiusį parduotą namą. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog jis teikė materialinį išlaikymą dukroms paskutinius trejus metus. Todėl remiantis LR CK 3.192 str. 3.200 str. ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukroms skaičiuojant po 85 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, už paskutinius 3 metus iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 6120 €. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina I. T..
Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 41 € žyminį mokestį (b. l. 8), 144,81 € išlaidas už ieškinio parengimą (b. l. 13), 80 € išlaidas už dokumentų vertimą (b. l. 33-36, 93-94). Iš ieškovės pateikto paslaugų pirkimo – pardavimo kvito, matyti, jog ieškovė už ieškinio paruošimą D. J. sumokėjo 144,81 €, tačiau duomenų, kad jis yra pripažintas advokatu ar įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Byloje ieškovė taip pat buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu V. R. (b. l. 85), tačiau nepateikta patvirtinančių duomenų, kad ieškovė turėjo išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, išlaidos už D. J. suteiktas teisines paslaugas iš atsakovo nepriteistinos, iš atsakovo ieškovei priteistinas 41 € žyminis mokestis bei 80 € išlaidos už dokumentų vertimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 52 € dydžio žyminis mokestis (145,00 € × 12 mėn. = 1740 € × 3 proc. = 52 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 5,33 € bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo.
Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką tarp K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ir I. T. (Barasienės), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1999 m. liepos 30 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 67.
Pripažinti atsakovą K. T. kaltu dėl santuokos iširimo.
Palikti I. T. santuokinę pavardę „T.“.
Nustatyti R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bei J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bei J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 145 € (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 6 d., iki dukrų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 6120 € (šešis tūkstančius šimtą dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trijų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2015 m. gegužės 6 d., nepilnamečiams vaikams R. T. ir J. T..
R. T. ir J. T. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti motiną I. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 121 € (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 52 € (penkiasdešimt du eurus) žyminį mokestį ir 5,33 (penkis eurus 33 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.