Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimų privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmės numatytos CPK 771 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo aktą ir perduoda jį vykdymo vietos apylinkės teismui, kuris sprendžia baudos skyrimo klausimą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, teismas skiria skolininkui baudą išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Baudos dydis, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti sprendimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos skyrimo klausimą, vertina, kaip bauda padėtų paskatinti operatyviau ir tiksliau vykdyti teismo įpareigojimus.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0071/25/01766 ir Nr. 0071/25/01767 duomenų nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7218-496/2025 dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo. Vykdomasis raštas buvo išduotas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutarties pagrindu, priimtos civilinėje byloje Nr. Nr. e2-7218-496/2025, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta, kad nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki bylos išnagrinėjimo atsakovas R. R. bendrauja su vaikais D. R. ir A. R. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas juos šeštadienį iki 20 val.; tuo atveju, jei vaikui šeštadienį bus paskirtos futbolo varžybos, tai tokiu atveju vaiko motina įsipareigoja kompensuoti vaiko tėvui tą dieną skiriant kitą bendravimo su vaiku dieną (pvz. iš šeštadienio į sekmadienį).

Vykdymo procese skolininkui R. R. buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, informuojantys apie pradėtas vykdomąsias bylas, išsiųstas patvarkymas laikytis vykdomajame rašte nustatytos bendravimo tvarkos. Minėti dokumentai skolininkui buvo siunčiami registruota pašto siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei papildomai persiųsti elektroniniu paštu.

Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), tai yra jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021; 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas privalėjo su vaikais D. R. ir A. R. bendrauti kas antrą savaitgalį. Išieškotoja S. D. antstolei pateiktame prašyme nurodė, jog skolininkas piktybiškai nesilaikė nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir per 11 mėnesių laikotarpį vaikus buvo pasiėmęs tik 2 kartus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte taip pat užfiksuota, jog skolininkas nesilaikė nustatytos tvarkos, su vaikais nesusitikinėjo, specialistų į namus neįsileido, bei atsisakė atvejo vadybos. Skolininkas R. R. teismui ar antstolei nepateikė informacijos ir nenurodė svarbių objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kodėl teismo sprendimas nebuvo vykdomas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog nors R. R. buvo žinoma apie teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, jis vengė vykdyti teismo įpareigojimus, todėl yra pagrindas išvadai, jog teismo sprendimas buvo nevykdomas sąmoningai.