- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- 1-377-1117/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03546-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Civilinis ieškovas
- E. A.
- Kaltinamasis
- R. T.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsituokęs, teistas: 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 1 metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams; 4) Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – areštas 90 parų; 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, areštu 44 parų; 6) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, areštu 50 parų; bausmes atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. T. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2023 m. sausio mėn., sulaužęs sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), rakinamų pastatų spynų užraktus, įsibrovė į sodyboje esančius pastatus iš kurių pagrobė svetimą, E. A. priklausantį turtą: iš daržinės pagrobė 1 vnt. špižinį pečiuką ("buržuiką"), kurios vertė 60 eurų; 1 vnt. krosnies špyžlentę su rinkiais, kurios vertė 80 eurų; krosnies didžiąsias dureles, kurių vertė 20 eurų; iš rūsio ("sklepo") pagrobė 6 vnt. 1,5 m. aukščio žalios spalvos vielos tinklo rulonų, kurių bendra vertė 660 eurų; iš sodybos kiemo pagrobė GAZ 2410 "Volgos" variklį, kurio vertė 50 eurų; iš ūkinio pastato pagrobė 2 vnt., "U" formos 3 ir 4 metrų ilgio "švelerius", kurių bendra vertė 70 eurų; 3 vnt. metalines langų grotas ir grotuotas duris, kurių bendra vertė 100 eurų; iš didžiojo garažo pagrobė 50 kg. metalo vamzdžių ir armatūros galų, kurių bendra vertė 15 eurų, iš viso pagrobė E. A. priklausančio turto už 1055 eurus.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis R. T. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad nukentėjusiojo E. A. sodyba yra (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su E. A. bendravo kaimyniškai, jis su sugyventine buvo gavę E. A. namo raktus tam, kad atlaisvintų namą, išneštų baldus. Pripažįsta, kad iš E. A. sodybos paėmė kai kuriuos kaltinime nurodytus daiktus: 1 buržuiką, 1 špyžlentę su rinkiais, 1 krosnies dureles, 6 žalios spalvos vielos tinklo rulonus, Volgos variklį, 2 švelerius, 3 langų ir durų grotas, apie 50 kg metalų vamzdžių ir armatūros galų. Kitų kaltinime nurodytų daiktų jis neėmė. Pirmas daiktas, kurį paėmė, buvo Volgos variklis, tai buvo maždaug prieš dvejus metus. E. A. pasigedo to variklio, jis prisipažino, kad yra paėmęs. Nesutinka su nurodyta Volgos variklio verte – 2000 Eur, nes variklis buvo nenaudojamas, padėtas lauke, apsamanojęs, dilgėlėm peraugęs, pardavė jį į metalo laužą. Variklį pakėlė vienas pats, jo svoris buvo gal apie 80-90 kg, tiesiog persvėrė į „točkę“ ir nuvežė metalo supirkėjui. Už variklį gavo gal 25 Eur. Variklis svaidėsi ant žolyno prie tvarto. „Be šansų“ tą variklį būtų kažkur pritaikyti, prijungti. Varikliui reikėjo restauracijos. Imdamas variklį, jį vertino kaip metalo laužą. Paskui, gal po pusmečio, paėmė žalios spalvos vielos tinklo rulonus, kurie buvo sudėti pagalbiniame pastate. Tas pastatas buvo neužrakintas, tik spynos įkabintos, bet neužrakintos. Nepripažįsta, kad paėmė 10 žalios spalvos vielos tinklo rulonų, aiškiai žino, kad paėmė 6 rulonus, iš kurių 3 pardavė metalo supirkėjui, o kitus 3 pardavė S. B. Už vielos tinklo rulonus gavo po 25 Eur už vienetą. Atsimena, kad iš ūkinio pastato paėmė 2 „švelerius“, tai apie 3 m ilgio U formos metalai, naudojami statybose. „Švelerius“ taip pat pardavė į metalo laužą. „Šveleriai“ buvo paskutiniai daiktai, kuriuos paėmė, tai buvo šių metų pavasarį. Paėmė 1 buržuiką. Pripažįsta, kad paėmė 1 špyžlentę su rinkiais, 1 krosnies dureles. Viskas, ką paėmė, buvo skirta pardavimui į metalo laužą. Ne visą metalą vežė V. B., kitą metalą pardavė metalo supirkinėtojams, kurie važinėja po kiemus. Savo reikmėms neėmė nei vieno daikto, visi daiktai buvo pardavimui. Kaina pas metalo laužo supirkėjus yra pagal svorį, už 1 kg duoda 0,20 Eur. Pripažįsta, kad paėmė metalines langų grotas durims ir langams 3 vnt., ten buvo grotos suvirintos iš armatūros. 300 kg metalo vamzdžių ir armatūros nepaėmė, galėjo paimti apie 50 kg. Vamzdžiai ir armatūros buvo ūkiniuose pastatuose. Jie buvo ne vienoje krūvoje, jis surinkęs juos susidėjo į vieną karutį. Neatsimena, ar paėmė priekalą. Per visą laikotarpį, kuomet jis paėmė tuos daiktus, E. A. dažnai atvažiuodavo į sodybą, bet jis kaimynui pasakė tik apie paimtą variklį. Toje sodyboje buvo įleista gyventi daug žmonių. Tų daiktų, kurių nepripažįsta, tikrai neėmė. Tik neatsimena, ar buvo paėmęs priekalą. Ūkiniai pastatai nebuvo užrakinti, tik įdėtos pakabinamos spynos. Sutinka su kaltinime nurodytomis visų daiktų, kuriuos jis paėmė, vertėmis, išskyrus Volgos variklio vertę. Sutinka atlyginti turtinę žalą, galėtų kas mėnesį mokėti po 100 Eur. Sutinka su neturtinės žalos dydžiu. Gailisi.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. parodė, kad jo sodyba yra (duomenys neskelbtini). Sodyboje dabar niekas negyvena. Kai tėvukai mirė, į sodybą jis nuvažiuoja per metus 2-3 kartus. Jau kurį laiką nuvažiavęs matydavo, kad tai daržinė išplėšta, tai ūkinis pastatas išplėštas, tai tas, tai anas dingę. 2023 m. sausio mėn. pabaigoje gulėjo ligoninėje ir jam paskambino žmona J. A., kuri pasakė, kad jai neprisistatęs asmuo pranešė, jog iš tėvų trobos baigia viską išnešti. Žmona nuvažiavo į įvykio vietą, rado garažus atidarytus, visus užraktus nulaužytus. Jis paprašė, kad žmona vaizdo skambučiu parodytų, kas ten yra dingę. Jis apžiūrėjęs, suprato, kad iš daržinės dingo dvi buržuikos, špyžlentės su rinkiais, spaustuvas, vaško lydytuvas, aliuminė skarda, iš ūkinio pastato dvejos durų ir langų grotos, du „šveleriai“ ir t.t. Sodyba yra aptverta tinkline tvora, tik nėra įėjimo vartų. Dėl namo atlaisvinimo jis tarėsi su R. T. sugyventine R. B., R. T. jokių paslaugų neprašė. R. T. yra matęs du kartus, vieną kartą, kai iš pastoginės variklis dingo, antrą - kai buvo įsibrauta sklepą, iš kurio dingo 10 rulonų žalios spalvos tinklinės vielos tvoros ir vienas 25 m rulonas nerūdijančio plieno tinklinės tvoros. Tada gatvėje sutikęs R. T., jis klausė, kas, kur, kaip, bet nieko nesužinojo. Pradėjo kiti žmonės jam skambinti ir sakyti, kad R. T. tempia viską, ką tik gali. Buvo sutikęs J. G., kuris pasakojo, kai darbavosi pas kaimyną, pamatė R. T. važiuojantį su karučiu ir vežantį buržuiką. J. G. paklausė, kur veža buržuiką. R. T. pasakė, kad buržuiką veža parduoti. J. G. pasisiūlė nupirkti buržuiką ir nupirko ją už 10 Eur. Visi pastatai buvo užrakinti su pakabinamomis spynomis, paprastai į juos patekti nebuvo galima, reikėjo tas spynas nulaužti. Po ligos, 2023 m. gegužės mėn. jis važiavo pats į įvyko vietą ir susižiūrėjo, kokių daiktų trūksta. Turėjo dvi buržuikas, abiejų nebėra. Buvo 2 komplektai špyžlenčių su rinkiais, abiejų komplektų taip pat nebėra. Šie daiktai buvo daržinėje. Aliuminio lakštai, vaško lydytuvas ir spaustuvas, krosnies durelės, motociklo priekabos rėmas, plieninio troso ritė buvo taip pat daržinėje. Visus šiuos daiktų paskutinį kartą matė gal 2021 m. vasarą. Po tos vasaros užvažiuodavo į sodybą kas 2-3 mėnesius, apeidavo aplinkui, pasižiūrėdavo, kad viskas vietoje ir vėl išvažiuodavo. Sodyboje buvo žalio tinklo tvoros rulonų 10 vnt. ir 1 vnt. nerūdijančio plieno tinklo rulonas. Volgos variklis buvo padėtas prie sklepo pastoginėje prie ūkinio pastato. Tą variklį jie trise kėlė, R. T. negalėjo vienas pakelti. Du „šveleriai“ buvo ūkiniame pastate, langų ir durų grotos 3 vnt. buvo ūkiniame pastate. Greičio dėžės 2 vnt. buvo mažajame garaže. Metalinės vielos rulonas „katankė“ buvo didžiajame garaže. Vamzdžių ir armatūros apie 300 kg buvo, pats buvo pirkęs vamzdžius ir armatūrą pagal svorius. Armatūra buvo sudėta vienoje pusėje, vamzdžiai buvo kitoje pusėje. Vamzdžius ir armatūrą įsigijo 2020-2021 m. Sodyboje taip pat buvo savadarbis oro kompresorius, savadarbis elektrinis galąstuvas, tai buvo tėvuko palikimas. Taip pat sodyboje buvo savadarbis elektrinis galąstuvas, tai buvo taip pat tėvuko padarytas. Šaltkalvio spaustuvas buvo originalus. Priekalas ir 12 m vamzdis dar buvo. Tas vamzdis buvo horizontaliai pakabintas ant ūkinio pastato sienos, esančios grynai nuo R. T. gyvenamosios vietos pusės. Tvirtina, kad visus kaltinime nurodytus daiktus turėjo ir jų neberado. Daiktų vertes nustatė pagal rinkos kainą. Už Volgos variklį buvo mokėjęs 7 000 litų, pirko iš fizinio asmens, jis buvo naujas, pilnos komplektacijos, galvojo įdėti tą variklį į mašiną UAZIK.Mano, kad Volgos variklio vertė yra 2000 Eur, toks variklis Lytagroje kainuoja 12000 Eur. Nusipirktą variklį laikė garaže Telšiuose, o kai reikėjo atlaisvinti garažą, variklį atvežė į sodybą, padėjo pastogėje. Variklį į sodybą atvežė gal 2021 m. vasarą ir matė jį tebesant gal iki 2022 m. spalio mėn. Daiktų įsigijimo įrodymų neturi, dauguma daiktų buvo likę iš tėvuko. Žalio tinklo rulonus buvo pirkęs iš UAB „Antkona“, pirkimo dokumentų neturi. Greičiausiai, kad visus daiktus paėmė R. T., nes eina į jo sodybos teritoriją pasisemti vandens, matė išplėštus garažus, bet nepranešė. R. T. jo neatsiprašė ir apie jokias vagystes nebuvo kalbos. Nebuvo jam R. T. prisipažinęs, kad paėmė Volgos variklį. Palaiko civilinį ieškinį dėl 4920 Eur turtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą vertina 1000 Eur, nes patyrė stresą, sužinojęs apie vagystę. Tuo metu 7 savaites gulėjo ligoninėje, turėjo prašyti svetimų žmonių, kad apeitų sodybą, sutvarkytų, užkaltų duris.
Liudytojas V. B. parodė, kad seniau dirbo metalo supirktuvėje, supirkdavo metalo laužą, dabar pats ardo metalo laužą iš nupirktos senos technikos, darbuojasi savo namuose (duomenys neskelbtini). R. T. kokius 4-5 kartus buvo atnešęs jam metalą parduoti. Tai buvo prieš gerus metus laiko, gal ir seniau. Volgos variklio R. T. tikrai jam neatnešė. Atnešė visokių kibirų, gelžgalių, buvo suvirintos grotos. Tai galėjo būti langų ir durų grotos, suvirintos iš armatūros, bet atrodė, kaip išardyti kiaulių gardai. Vienos grotos buvo didesnės, o du tokie trumpi gabaliukai. Tai buvo senos, surūdijusios grotos. Kai jis paklausė R. T., iš kur tuos daiktus gavo, tai šis pasakė, kad daiktai iš tų namų, kur dabar gyvena. Žino, kad R. T. tokia moteriškė įleido gyventi į savo sodybą, leido ten valytis, tvarkytis, aplink yra senų, apleistų pastatų, kur galima rasti visokio seno metalo. R. T. jam visus daiktus atvežė su „točkike“, per visus kartus bendrai jis R. T. sumokėjo gal 50 Eur. Iš R. T. metalą nupirko po 0,15-0,17 Eur už 1 kg. Grotos buvo 2-3 metrų ilgio, tai pats stambiausias jam atneštas daiktas. Jei variklis buvo išardytas, jei kokia detalė buvo į kibirą įkišta, tai gal ir galėjo nupirkti. Viso, vientiso variklio tikrai nepirko iš R. T. Matė, kad „šveleriai“ buvo, bet jie buvo suvirinti krūvoje. Gali būti jam parduotos špyžlentės su rinkiais, krosnies durelės. R. T. metalo laužą atveždavo su „točkyte“, už vieną „točkytę“ gaudavo iki 10 Eur. Žalio tinklo rulonų R. T. jam nepardavė. Tokių galų tinklinės, surūdijusios tvoros gal ir buvo, bet žalio tinklo rulonų tikrai nebuvo. Greičio dėžių nebuvo. Metalinės vielos „katankės“ gal ir buvo, nežino. Metalo vamzdžių ir armatūros 300 kg tikrai nebuvo. Buržuikos jam nebuvo R. T. atvežęs. Gal kažkokių aliuminių daiktų ir yra buvęs atvežęs, bet naujų aliuminių skardų lakštų, tikrai nebuvo. Vaško lydytuvas ir spaustuvas, net neįsivaizduoja, kas tai per daiktai. Motociklo priekabos rėmo tikrai R. T. nebuvo atvežęs. Gal troso galiukas ir yra koks buvęs, bet visos ritės tikrai nebuvo. R. T. buvo atvežęs tokius smulkius, padrikus daiktus, smulkmenas, jam atrodė, kad tie daiktai iš šiukšlyno surinkti. Savadarbio kompresoriaus, elektrinio galąstuvo, šaltkalvio spaustuvo, priekalo, storasienio 12 m vamzdžio tikrai nebuvo R. T. atvežęs. E. A. sodyba yra toje pačioje gatvelėje, maždaug už 200 metrų nuo jo namų. Sodyba yra gana ilgai negyvenama, apleista, ten buvo įleisti gyventi kažkokie žmonės. Kiti (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai nėra jam atvežę daiktų, kurie buvo išvardinti. Po kaimus važinėja autobusiukai ir ieško, kas parduoda metalą.
Liudytojas A. B. parodė, kad yra netikras R. T. pusbrolis. Vieną kartą padėjo R. T. parduoti metalo laužą. Tai buvo prieš pusantrų metų. Užėjo į svečius pas R. T. ir padėjo iš jo skladuko išnešti šiokių tokių gelžgalių. R. T. norėjo nusipirkti išgerti, todėl norėjo parduoti tą metalą. Ten buvo skardos, armatūros gabalai, špyžlentė, pečiaus durelės, tokie menkniekiai. Jie viską sukrovė į karutį. Kadangi tuos daiktus nešė iš R. T. skladuko, tai jis suprato, kad tie daiktai yra R. T. Daiktus, sukrautus į „točkytę“ nuvežė parduoti V. B. Kiek kg metalo buvo, neprisimena, bet gavo apie 10 Eur. Tai buvo vienas kartas, kai padėjo R. T. nuvežti metalą parduoti, daugiau to nėra buvę. Pardavė metalą, nusipirko butelį ir viskas. Nieko nežino apie E. A. sodybą, nėra joje buvęs. Apie tai, kad galimai R. T. iš E. A. sodybos išnešė kažkokias tvoras, buvo nugirdęs, bet kokios tai tvoros, jis nežino.
Liudytojas J. G. parodė, kad yra E. A. kaimynas. Tiksliai datos nepamena, maždaug prieš 2 metus, bebūdamas pas kitą kaimyną, pamatė gatve einantį R. T. ir „točkėje“ vežantį buržuiką. Jis paklausė R. T., kur veža buržuiką, ar nenori jam buržuiką parduoti. R. T. sako „jei nori, pirk“. Nupirko iš R. T. buržuiką už 10 Eur. Jis galvojo, kad pečiukas yra iš tos trobos, kur dabar R. T. gyvena. Tokia senikė mirė ir R. T. apsigyveno jos name. Jis pagalvojo, kad gal už namo priežiūrą, R. T. yra leista išvalyti daržinę ar tvartą. Jei būtų įtaręs, kad buržuika pavogta iš kaimyno, tai nebūtų jos pirkęs. Tebeturi buržuiką. Maždaug po pusmečio nuo buržuikos įsigijimo, pas jį atėjo E. A., išsišnekėjo ir šis užsiminė, kad sodyboje įsitaisė vagys. Tada jis E. A. parodė nupirktą buržuiką ir šis atpažino savo daiktą. Kada E. A. pasigedo daiktų, jis nežino. Kai atvažiuodavo E. A., tai susitikdavo, jis nueidavo pas kaimyną. E. A. yra jam rodęs išplėštas duris, kokius 2-3 kartus rodė, kad spynos nulaužtos, išplėštos ar atrakintos. E. A. prašydavo, kad jis su sūnumi užkaltų tas duris. Užkaldavo, o po kiek laiko vėl tas pats. Kas nuardo tuos užkalimus, nežino. Jis nematydavo, kad ten vyksta vagystės. E. A. sodyboje visi pastatai uždaryti, spynos sudėtos.
Liudytoja J. A. parodė, kad 2023 m. sausio mėn. gavo skambutį į mobilų telefoną ir neprisistatęs vyriškis pradėjo sakyti, kad E. A. sodyboje yra viskas vagiama, langai daužomi. Vyras tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ji su dukra nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo sodybą. Į namą nebuvo įsibrauta, namas buvo tvarkingas. Pradėjo apžiūrinėti kitus pastatus, pamatė, kad yra įsibrauta į garažą. Kokie ten daiktai buvo, pasakyti negali. Po to nuėjo toliau, yra tokia tvora ir už tvoros yra pagalbiniai pastatai, didesnis garažas. Ten taip pat buvo išplėštos spynos, atidarinėtos visos pagalbinių patalpų durys. Ką ten vyras laikė, tiksliai nežino. Paskambino vyrui vaizdo skambučiu, rodė tas patalpas, tai jis paminėjo kokių daiktų trūksta, bet ji dabar neprisimena, kokius jis daiktus išvardino. Tiksliai žinoma, kad sodyboje buvo vielos tinklo apie 100 m, buvo ją įsigiję, nes planavo aptverti teritoriją. Kitų daiktų ji išvardinti negali, vyras geriau žino. Policijos pareigūnams pasak tai, ką vyras sakė. Prieš tai, sodyboje ji buvo 2022 m. gruodžio mėn. ir buvo viskas gerai. Apie anksčiau vykusius daiktų dingimus jai nėra žinoma. Po to jai vėl tas vyriškis skambinėjo, nurodė, kad galimai vogė kažkoks K., tai tuos duomenis ji pasakė policijos pareigūnams, nurodė jai skambinusio asmens telefono numerį. Tie visi daiktai galėjo dingti ir anksčiau nei nuo praėjusių metų gruodžio mėn. Jos vyras yra pedantiškas, žinojo ten visus metaliukus, kas kur buvo ir kas dingo. Po šio įvykio prašė J. G., kad sutvarkytų pastatų duris.
Liudytojas P. M. parodė, kad pats kaltinamasis R. T. su sugyventine jam pasakojo, kad tai tą, tai tą pavogė iš E. A. sodybos. R. T. pasakojo 2022 m. prieš Naujus metus ir 2023 m. po Naujų metų. R. T. keikėsi, kad S. B. tinklinę tvorą pardavė labai pigiai. Kiek tos tvoros pardavė ir kokia tai tvora, nežino. R. T. sakė, kad metalą paėmė iš E. A. sodybos ir pardavė į metalo supirktuvę. Metalo supirktuvių daug yra, į kokią konkrečią supirktuvę pardavė, R. T. nenurodė. R. T. pusbrolis padėjo parduoti metalą R. T., lyg ir K. Dar J. G. keikėsi, kad nusipirko buržuiką iš R. T. E. A. pažįsta daug metų, jo tėvus pažinojo labai gerai. Apie tai, kad vyksta vagystės iš sodybos, po Naujų metų jis pranešė J. A. iš draugiškumo.
Liudytojas S. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra nusipirkęs namą, tvarkėsi, išsikasė tvenkinį ir norėjo apsitverti sodybą. Su R. T. kartu dirbdavo, todėl šis žinojo, kad jam reikia tvoros. Pernai ar užpernai atėjo R. T. ir pasiūlė pirkti tvorą, sakė, kad pigiai parduotų. Jis neklausė R. T. iš kur ta tvora. Iš R. T. nupirko 2 ar 3 rulonus tvoros. Tvoros aukštis buvo 1,50 m, tinklinė, žalios spalvos, rulonuose. Tvora atrodė kaip nauja, buvo supakuota. Iš viso jam reikėjo 90 m tvoros, bet jis dar tvoros pirko iš parduotuvės. R. T. už ruloną sumokėjo po 15 Eur. R. T. tvoros rulonus atvežė su „točke“. Tik paskui išaiškėjo, kad R. T. tvorą išnešė iš E. A. sodybos.
2023 m. sausio 27 d. informaciniame pranešime ROIK 0123000051130 apie įvykį nurodyta, kad nuo Naujųjų metų iki dabar (duomenys neskelbtini) buvo įsibrauta į garažą ir pagalbines patalpas, išlaužta durų sklendė. Ar kas pavogta nežino. Apie įvykį pranešėjai pranešė anonimas. Turi įtariamųjų. Pranešėja savininkė, laukia vietoje (1 t., b. l. 14).
2023 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja J. A. paaiškino, jog šiandien, apie 14.00 val., jai paskambino nepažįstamas, neprisistatęs asmuo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad yra vykdomos vagystės iš jų šeimai priklausančios, šiuo metu negyvenamos sodybos. Sodybos savininkas yra J. A. vyras E. A., kuris šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. J. A. netrukus nuvyko į sodybą ir pamatė, kad nuplėšus pakabinamas spynas, buvo įsibrauta į pagalbines patalpas - garažus, iš kur pavogti įvairūs daiktai. Vaizdo skambučiu paskambinusi vyrui E. A. ji aprodė patalpas. E. A. nurodė, kad iš pirmojo - esančio arčiau gyvenamojo namo, garažo, yra pavogta elektrinis galąstuvas ("šmirgelis"), elektrinis kompresorius, dvi automobilio GAZ51 greičių dėžės. Taip pat jis teigė nebematantis garaže dyzelinio pečiaus, kuris taip pat galimai pavogtas. Iš antrojo garažo - esančio už tvoros, toliau nuo gyvenamojo namo, pavogta dešimt rulonų po 25 m segmentinės vielos, 25 rulonai nerūdijančio metalo vielos, du "U" formos loviai ("šveleriai), po 3 m ir 4 m, vienas ("katankė") rulonas 1,5 cm storio, apie 100 m ilgio rulonas. Dar iš abiejų garažų pavogta įvairaus metalo. Kas dar pavogta, pavogtų daiktų kiekius ir padarytą turtinę žalą patikslins pats sodybos šeimininkas E. A. grįžęs iš ligoninės ir apžiūrėjęs patalpas. Vagystė įvykdyta laikotarpyje nuo maždaug praeitų metų gruodžio mėn., tikslesnės datos negalėjo pasakyti, iki šiandien, kol atvyko į sodybą. J. A. nurodė, kad taip pat buvo atidarinėtos ir kitos sodyboje esančios pagalbinės ir ūkinės patalpos, jokių vertingų daiktų jose nebuvo, niekas nepavogta. Kaip paaiškino žodžiu apklausta J. A., iš (duomenys neskelbtini) mstl. gyventojų girdėjusi, kad vagystes galimai įvykdė V. K., kur jis gyvena ar daugiau tikslesnių duomenų nežino. Taip pat kad (duomenys neskelbtini) mstl., netoliese gyvenantis asmuo, pavarde B. ar B., tiksliai nežino, superka iš gyventojų metalą. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), čia gyvenantis V. B. paaiškino, kad kartais gyventojai jam atneša smukius metalinius nebereikalingus daiktus, prietaisus ir paprašo, kad nuvežtų juos į metalo supirktuvę. Sodyba, iš kurios įvykdyta vagystė, aptverta dalinai, nesaugoma, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, turtas nedraustas. Apžiūrint įvykio vietą, jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nestebima. Žodžiu apklaustas kaimynystėje gyvenantis J. G. paaiškino, jog nežino, kas ir kada galėjo įvykdyti vagystę, nieko įtartino nepastebėjo. Daugiau asmenų, galinčių suteikti naudingos tyrimui informacijos, nenustatyta. Paskambinus tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio J. A. pranešė apie vagystę, niekas neatsiliepė (1 t., b. l. 15-23).
2023 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta įvykio vieta ir pagalbiniai pastatai. Apžiūrint įvykio vietą matomas mūrinis namas pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu į kurio kiemą patenkama nuo gatvės pusės. Patekus į namo kiemą matomas kairėje pusėje mūrinis pagalbinis pastatas. Už pagalbinio pastato matomas medinis mėlynos spalvos garažas, kurio vienos iš medinių rudos spalvos durų dalinai praviros. Apžiūrint garažo duris, matoma, prie durų užrakto „sklendės“ atplėšta lentos dalis. Netoli garažo durų ant žemės matoma metalinė pakabinama spyna, kuri yra nulaužta. Nulaužta spynos dalis matėsi aprūdijusi. Detaliau apžiūrėjus garažo vidų, viduje matoma daug įvairių daiktų. Toje pačioje pusėje, šiek toliau už tvoros matomas medinis garažas, kurio toliau esančios vienos durys dalinai praviros. Apžiūrėjus garažo duris, matoma prie durų užrakto „sklendės“ atplėšta lenta, bandant patekti į garažo vidų. Garažo viduje matoma daug įvairių daiktų, kurie buvo nufotografuoti. Detaliau apžiūrėjus įvykio vietą, jokių reikšmingų tyrimui pėdsakų rasta nebuvo. Sodyba aptverta dalinai, nesaugoma, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, turtas nedraustas. Apžiūrint įvykio vietą, jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nestebima, nepaimta (1 t., b. l. 24-26)
2023 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad 2023 m. sausio 28 d. buvo apklausinėjami šalia (duomenys neskelbtini) gyvenantys gyventojai įvykdytos vagystės. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti R. B. teigė, kad į (duomenys neskelbtini) eina parsinešti iš šulinio vandens ir kažkur prieš 2 mėn., pastebėjo, kad ten laukinėje virtuvėlėje yra išimtas langas, bet nežinojo ar tai padarė savininkai, ar kažkas kitas. Ji gyvena šalia, bet nieko įtartino nepastebėjo, nes jei kažkas ateina, ši dažniausiai pastebi. Būna, kad ateina jaunimas ir juos visada išgena, nes kaip pati teigė, minėta sodyba nėra gyvenama. V. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis apie vagystę iš sodybos jau girdėjo iš kaimyno J. G., kuris sakė, kad kažkur prieš dvi savaitės iš galimo vagies nusipirkto pečiuką „buržuikę“. Kas minėtas vagis, V. Č. nežino, bet nurodė, kad tai yra R. B. vyras. Duomenų bazių pagalba buvo nustatyta, kad R. B. yra išsituokusi. Iš ankstesnių ikiteisminių tyrimų matyti, kad R. B. gyveno su R. T. (1t., b. l. 153-154).
Iš byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad R. T., gyvena nukentėjusiajam E. A. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kaimynystėje. Sodyba kelerius metus yra negyvenama, savininkas į sodybą atvyksta tik epizodiškai. Kaltinamasis pripažino, kad iš minėtos sodybos pirmą kartą svetimą daiktą paėmė maždaug prieš dvejus metus ir tai buvo Volgos variklis. Kaltinamojo teigimu, jis šį variklį rado žolyne prie ūkinio pastato, variklis buvo apsamanojęs, peržėlęs dilgelėmis, tikrai nebetinkamas naudoti. Jis vienas pats tą variklį pakėlė, persisvėrė per karučio („točkės“) kraštą ir pardavė į metalo laužą. Imdamas variklį jis jį traktavo kaip metalo laužą, gavo už jį pagal svorį, sumos tiksliai nepamena, teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo gal 25 Eur, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gavo 50 Eur. Kaltinamojo teigimu, netrukus po šios vagystės, nukentėjusysis E. A. variklio pasigedo, jis prisipažino, kad paėmė, bet E. A. daugiau jam nieko nesakė. Kaltinamasis jokiu būdu nesutinka su kaltinime nurodyta variklio verte-2000 Eur. Nukentėjusysis E. A. nurodė, kad variklį įsigijo už 7000 litų, jis buvo pilnos komplektacijos, tinkamas naudojimui, ilgą laiką laikytas Telšiuose garaže, o paskui, gal 2021 m., atvežtas į sodybą ir padėtas pastoginėje šalia ūkinio pastato, kur paskutinį kartą jį matė gal 2022 m. rudenį. E. A. neigė, kad R. T. jam buvo prisipažinęs apie variklio vagystę. Kaltinamasis pripažįsta iš E. A. sodybos teritorijos paėmęs Volgos variklį, šiuos jo parodymus iš dalies patvirtina ir nukentėjusysis, nurodydamas, jog toks variklis egzistavo ir buvo padėtas lauke po pastoge, taip pat liudytojas V. B., nurodęs, kad išardyto variklio detalių galėjo būti jam parduota. Visgi sprendžiant dėl šio pagrobto turto (Volgos variklio) vertės, teismas visas prielaidas ir neaiškumus vertina kaltinamojo naudai. Jokių variklio įsigijimo dokumentų, duomenų apie tai, kaip konkrečiai atrodė variklis, kokios jis buvo būklės, byloje nėra. Teismo neįtikino nukentėjusiojo versija, kad tokį ganėtinai brangų daiktą, jis įsigijęs dar už litus (vėliausiai 2014 m.) iki 2021-2022 m. nepanaudojo pagal paskirtį (jeigu jį buvo įmanoma naudoti pagal paskirtį), paliko lauko sąlygomis gana ilgam laikui, per kurį jį tikrai galėjo paveikti oro sąlygos ir pan. Variklis nebuvo padėtas jokio pastato viduje, neapsaugotas nuo išorinių poveikių, tokio automobilio variklis realiai nebėra gaminamas beveik 40 metų, todėl teismui kyla abejonių apie variklio pritaikomumą pagal paskirtį. Kaltinamasis R. T. nurodė, kad visus daiktus ėmė tik tam, kad galėtų parduoti į metalo laužą. Jokių duomenų, kad R. T. variklį pardavė kokiam nors asmeniui, kad šis būtų naudojamas pagal paskirtį nėra. Kaltinamasis nurodė, kad visą variklį, kuris svėrė iki 100 kg, nuvežė metalo supirkėjui V. B. Nors V. B. neigė, kad R. T. jam atvežė visą variklį, tačiau neatmetė galimybės, kad variklis galėjo būti išardytas, nes R. T. jam vežė smulkius daiktus. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog 2000 Eur Volgos variklio vertė nėra įrodyta, todėl nustato, kad R. T. iš nukentėjusiojo sodybos kiemo pagrobė Volgos variklį, 50 Eur vertės.
Taip pat kaltinamasis pripažino, kad pagrobė iš nukentėjusiojo sodybos vieną špižinį pečiuką „buržuiką“. Liudytojas J. G. patvirtino, kad iš R. T. už 10 Eur nusipirko „buržuiką“, paskui sužinojo, kad ši „buržuika“ yra E. A., kuris pas jį atpažino savo daiktą. Duomenų apie tai, kad sodyboje buvo dvi „buržuikos“ ir jas abi paėmė R. T., byloje nėra. Kaltinamajam neigiant paėmus dvi „buržuikas“, nesant duomenų, kad egzistavo dvi „buržuikos“, o net ir esant dviem tokiems daiktams liko nepaneigta aplinkybė, jog per ganėtinai ilgą laikotarpį negyvenamojo ssodyboje galėjo lankytis ir vogti kiti asmenys, teismas visas kylančias abejones vertina kaltinamojo naudai. Nesant ginčo dėl pagrobto turto vertės, teismas sprendžia, kad R. T. pagrobė vieną „buržuiką“ 60 Eur vertės.
Kaltinamasis pripažino, kad taip pat pagrobė vieną špyžlentę su rinkiais, vienas krosnies dureles. Analogiškai, kaip ir „buržuikos“ atveju, byloje nėra jokių duomenų, apie šių daiktų kiekį, buvusį sodyboje ir kitų asmenų negalėjimą paimti minėtų daiktų. Liudytojas V. B. nurodė, kad jam R. T. galėjo parduoti špyžlentę su rinkiais, krosnies durelės. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. B., nurodęs, kad špyžlentė, krosnies durelės buvo tarp daiktų, kuriuos jis padėjo R. T. nuvežti parduoti į metalo supirktuvę. Nesant ginčo dėl pagrobto turto vertės, teismas sprendžia, kad R. T. pagrobė vieną špyžlentę su rinkiais 80 Eur vertės, vienas krosnies dureles 20 Eur vertės.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad iš E. A. pastatų pagrobė 6 vnt. žalios spalvos vielos tinklo rulonus, iš jų 3 vnt. pardavė po kaimą besivažinėjančiam metalo supirkėjui, o kitus 3 vnt. pardavė S. B. Liudytojas S. B., patvirtino, kad pirko iš R. T. 2-3 vnt. žalios spalvos tvoros tinklo rulonų, kurie buvo supakuoti kaip nauji, mokėjo po 15 Eur už ruloną. Nukentėjusysis teigė, kad buvo pagrobti 10 vnt. žalios spalvos vielos tinklo rulonų, tačiau tokio kiekio rulonų egzistavimą patvirtinančių jokių duomenų nepateikė. Be to, tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 15-23) nurodyta, kad vielos tinklo rulonai buvo po 25 m ilgio. Liudytoja J. A. nurodė, kad jos žiniomis sodyboje buvo apie 100 m vielos tinklo, juo buvo planuota aptverti teritoriją. Liudytojos J. A. įvardintam bendram vielos tinklo ilgiui (100 m) yra artimesnis 6 vnt., o ne 10 vnt. vielos tinklo rulonų skaičius. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. T. pagrobė 6 vnt. žalios spalvos vielos tinklo rulonų, kurių bendra vertė 660 Eur.
Kaltinamasis pripažino, kad pagrobė 2 vnt. „švelerius“, 3 vnt. langų ir durų grotų. Liudytojas V. B. patvirtino, kad tarpusavyje suvirintus „švelerius“ , taip pat 3 vnt. grotas (vienas didesnes ir dvi mažas), R. T. jam pardavė. Nesant abejonių dėl pagrobtų „švelerių“ ir grotų kiekio, nesant ginčo dėl jų vertės, teismas sprendžia, kad R. T. pagrobė 2 vnt. „švelerius“ bendros 70 Eur vertės, 3 vnt. langų ir durų grotų, bendros 100 Eur vertės.
R. T. kaltinamas ir tuo, kad iš nukentėjusiojo sodybos pagrobė 300 kg metalo vamzdžių ir armatūros galų. R. T. pripažino, kad pagrobė įvaraus metalo laužo, vamzdžių ir armatūros galų, bet tai bendrai sudarė gal 50 kg, tiek, kiek tilpo į karutį („točkę“). Liudytojas V. B. nurodė, kad iš R. T. jam parduoto metalo laužo bendrai 300 kg tikrai nebuvo. Duomenų, kiek konkrečiai metalo vamzdžių ir armatūros galų buvo sodyboje, nėra. Duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog tokius daiktus iš negyvenamos sodybos galėjo paimti ne tik R. T. taip pat nėra. Dėl to, teismas sprendžia, kad R. T. pagrobė 50 kg metalo vamzdžių ir armatūros galų, kurių bendra vertė 15 Eur.
Kaltinamajam be daiktų, kurių vagystę jis pripažino, buvo inkriminuojamas ir kitų daiktų pagrobimas, įsibrovus į nukentėjusiojo sodybos teritoriją: t. y. dar vienos „buržuikos“, dar vienos špyžlentės su rinkiais, aliuminės skardos lakštų 2 vnt., vaško lydytuvo ir spaustuvo, dar vienų krosnies durelių, motociklo priekabos rėmo, plieninės ritės troso, dar 4 vnt. žalios spalvos vielos tinklo rulonų, 1 vnt. chromuotos vielos tinklo rulono, 2 vnt. greičio dėžių, metalinės vielos rulono („katankės“), dar 250 kg metalo vamzdžių ir armatūros galų, savadarbio oro kompresoriaus, savadarbio elektrinio galąstuvo, šaltkalvio spaustuvų, priekalo, 12 m ilgio vamzdžio. Teismo vertinimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, kad būtent R. T., įsibrovęs į E. A. sodybą, pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus, nesurinkta. Kaip jau minėta, sodyba yra ilgą laiką negyvenama, iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad įsibrovimo požymių buvo pastebėta ir anksčiau, t. y. iki 2023 m. sausio mėn., tačiau jis į policiją nesikreipė, konkrečių daiktų, kas, kuomet buvo pagrobta nenurodė ir apskritai, ar tokie daiktai sodyboje egzistavo, įrodymų nepateikė. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (fotolentelės) matyti, kad sodyboje tikrai nėra preciziškos tvarkos, pagalbiniuose pastatuose netvarkingai yra sukrauta daug daiktų (nuotraukos Nr. 9, 10, 11, 12, 17, 18, 19, 20, 21, 22), todėl tiksliai nustatyti, kokie ir kada daiktai buvo iš sodybos paimti, nėra įmanoma. Sodyba nėra gyvenama, aptverta tik dalinai, nuo gatvės nėra jokių vartų (fotolentelės nuotrauka Nr. 1), todėl liko nepaneigta ir ta aplinkybė, kad per ganėtinai ilgą laiką iš jos daiktus galėjo pagrobti ne tik R. T., bet ir kiti asmenys. Liudytojas J. G. patvirtino, kad jau ir anksčiau E. A. buvo prašęs užtvirtinti ūkinių pastatų duris, nes buvo radęs jas išplėštas. Be to, liudytojas P. M., pranešęs J. A. apie vagystes, taip pat konkrečiai negalėjo įvardinti, kad R. T. pagrobė visus daiktus, įvardijo tik „ buržuikos“, žalios spalvos tvoros vielos ir metalo laužo vagystę. Įrodymų, leidžiančių padaryti kategoriškas išvadas, kad R. T. įsibrovęs į sodybą pagrobė visus kaltinime nurodytus daiktus, nepakanka, o visi aukščiau aptarti neaiškumai, prieštaravimai, vadovaujantis in dubio pro reo principu turi būti vertinami kaltinamojo naudai, todėl aplinkybės dėl kitų aukščiau nurodytų daiktų vagystės pašalintinos iš kaltinimo, paliekant tik tuos daiktus, dėl kurių vagystės savo kaltę R. T. pripažino.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis, tiek be kliūčių, todėl įsibrovimas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, taip pat kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-617/2005, Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamasis R. T. neturėjo teisės patekti į E. A. sodybos teritoriją, iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ūkinių pastatų durų užraktai yra išlaužyti, todėl, spręstina, jog R. T., įsibrovęs į nukentėjusiojo sodybos teritoriją ir joje esančius pastatus pagrobė: špižinį pečiuką „buržuiką“ 1 vnt., 60 Eur vertės; špyžlentę su rinkiais 1 vnt., 80 Eur vertės; krosnies dureles 1 vnt., 20 Eur vertės; žalios spalvos vielos tinklo rulonus 6 vnt., 660 Eur vertės; Volgos variklį 50 Eur vertės; „švelerius“ 2 vnt., 70 Eur vertės; langų ir durų grotas 3 vnt., 100 Eur vertės; 50 kg metalo vamzdžių ir armatūros galų, 15 Eur vertės, t. y. pagrobė 1055 Eur vertės svetimą turtą. Kaltinime R. T. nusikalstama veika nurodoma kaip viena tęstinė veika, teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, jog pirmą daiktą Volgos variklį jis paėmė maždaug prieš dvejus metus, o paskutinius daiktus „švelerius“ -maždaug prieš pusmetį, visus daiktus ėmė iš vienos sodybos, tam, kad galėtų parduoti į metalo laužą, t. y. visus daiktų pagrobimus siejo vieninga tyčia, tas pats tikslas, duomenų apie konkrečias datas, kuomet buvo paimti daiktai negalėjo įvardinti nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis, todėl R. T. padaryta nusikalstama veika traktuotina, kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kuri baigta 2023 m. sausio mėn.
Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ar turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Šios nusikalstamos veikos padarymo metu (2021 m. spalio mėn. -2023 m. sausio mėn.) atsakomybė už svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą ar saugomą teritoriją buvo numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija). Pradinis pranešimas apie įtarimą R. T. buvo įteiktas 2023 m. balandžio 6 d., jį įtariant nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) padarymu (2 t., 8-10 b. l.). 2023 m. liepos 12 d. R. T. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), įtariant jį didelės vertės svetimo turto pagrobimu įsibrovus į pastatus. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 400 MGL dydžio (20 000 Eur) sumą. Šiuo atveju R. T. buvo įtariamas ir kaltinamas pagrobęs svetimo turto už 4920 Eur sumą, kas jokiu būdu nėra didelė suma pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalį. Tai, jog iš kaltinimo turėtų būti pašalinta aplinkybė „didelės vertės turtą“, baigiamosiose kalbose nurodė ir prokuroras. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 178 straipsnio 3 dalis niekaip nelengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinės padėties, todėl kaltinamojo R. T. padaryta nusikalstama veika neturi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Kaltinamajam ir jo gynėjui viso proceso metu buvo žinoma kaltinime nurodoma pagrobto turto vertė 4920 Eur, kaltinamasis davė išsamius parodymus, ginčijo tam tikrų daiktų vertes, faktinės aplinkybės nesikeičia, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamojo teisė į gynybą nebus pažeista, jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi tai neturi įtakos jo teisinei padėčiai. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija).
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Kaltinamasis teisiamas septintą kartą, jo padaryta nusikalstama veika baigta 2023 m. sausio mėn., t. y. jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad jis daugiausiai teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jam jau buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto bausmės. Per 5 metų laikotarpį R. T. vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda tebegalioja (1 t., b. l. 192). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinio kaltinamasis net iš dalies savanoriškai neatlygino. Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką (toje apimtyje, kurioje jo kaltę patvirtino ir teismas) ir nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltas pasekmes, į tai, jog nusikalstama veika padaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijose nurodytą šios bausmės rūšies vidurkį.
Kaltinamajam R. T. laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jam buvo skirtos švelnesnės rūšies bausmės (laisvės apribojimas, areštas). Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nors savanoriškai žalos neatlygino, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis yra pasirengęs atlyginti padarytą žalą. Įvertinęs R. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, charakterizuojančius duomenis teismas sprendžia, jog R. T. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir iki 2024 m. gruodžio 20 d. atlyginti žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys, 5 dalies 5 punktas, 6, 7 dalys).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl 4920 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 62). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, įrodyta, kad R. T. pagrobė 1055 Eur vertės E. A. turtą, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 1055 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįsta ir įrodyta, todėl atmestina.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Eur, nurodydamas, kad, sužinojimo apie vagystę, metu gydėsi ligoninėje, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, jaudinosi, dėl to pablogėjo sveikatos būklė. Jis, gydydamasis ligoninėje, turėjo rūpintis tuo, kad būtų sutvarkyti pastatų užraktai, užtikrintas sodybos saugumas. Kaltinamasis su neturtinės žalos dydžiu sutiko, nurodė, kad bendrai visą žalą galėtų E. A. atlyginti mokėdamas po 100 Eur per mėnesį. Sutiktina, kad dėl įvykdytos vagystės E. A. patyrė dvasinius išgyvenimus, papildomus rūpesčius, nes gydymosi ligoninėje periodu turėjo susikoncentruoti ne tik į savo sveikatos būklę, gijimą, kuris, pasak jo, iš viso ligoninėje truko 7 savaites, bet ir pašalinius, su vagyste susijusius reikalus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamajam pripažįstant neturtinės žalos atsiradimą, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti suma nėra pernelyg didelė ir civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai (CK 6.250, 6.263, BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kompaktiniu disku, su mobiliojo ryšio abonento išklotinėmis, 1 vnt., perduotas kartu su baudžiamąja byla (2 tomas, galinis viršelis), sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6, 7 dalimis, R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir iki 2024 m. gruodžio 20 d. d. atlyginti E. A. 2055 (du tūkstančius penkiasdešimt penkis Eur) žalą.
Iš R. T. priteisti 2055 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt penkis Eur) žalos atlyginimą E. A.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktiniu disku, su mobiliojo ryšio abonento išklotinėmis, 1 vnt., esantį baudžiamojoje byloje (2 tomas, galinis viršelis), sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.