Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-876-437/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-06-04
Bylos Nr.: Iv-876-437/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01179-2011-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Raimondas Blauzdžius
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir neringos savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, D. K., E. K., S. R., J. S., Kultūros paveldo departamentui prie LR kultūros ministerijos, LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, LR teisingumo ministerijai, AB poilsio namams „Ąžuolynas“, AB SEB bankui, I. S., R. G., V. B. G., M. R., E. S., AB „Swedbank“
Pareiškėjas: UAB „Verslo investicijų projektų centras“
Advokatai: Romualdas Mikliušas, Nedas Šilaika, Andžej Stankevič

Kategorijos

15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-876-437/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01179-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Nedui Šilaikai, atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Strumskytei, Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir tarybos atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, trečiųjų suinteresuotų asmenų Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Tomui Tukačiauskui, AB SEB banko atstovei advokatei E. N., R. G. atstovui advokatui Andžej Stankevič, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K., E. K., S. R., J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir neringos savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie LR kultūros ministerijos, LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, LR teisingumo ministerijai, AB poilsio namams „Ąžuolynas“, AB SEB bankui, I. S., J. S., D. K., E. K., R. G., V. B. G., S. R., M. R., E. S., AB „Swedbank“ bankui, AB Danske banko Lietuvos filialui, UAB „Klaipėdos projektai“, Klaipėdos m. 1 notarų biuro notarui E. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Verslo investicijų projektų centras“ padavė teismui skundą (tomas 1, b. l. 1–9), kuriame prašo priteisti jai solidariai iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos bei Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 10 350 669,96 Lt turtinės žalos atlyginimui. Pareiškėja 2012-04-17 teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame sumažino reikalavimą, iš atsakovų prašė priteisti 9 550 699,96 Lt turtinei žalai atlyginti, t.y. reikalavimą sumažino 800 000 litų (tomas 5, b.l. 98-99).

Skunde paaiškina, kad Neringos savivaldybės valdybos 2001-02-21 sprendimu Nr. 21 buvo nuspręsta organizuoti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gv., Neringa, detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą - keisti ankstesniu detaliuoju planu numatytą žemės sklypo tikslinę paskirtį – rekreacinę į komercinę, numatyti užstatymo galimybes, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Neringos savivaldybės taryba 2002-07-19 sprendimu Nr. 125 patvirtino sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalųjį planą, kuriuo buvo nustatytas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir, (duomenys neskelbtini) gv., Neringoje, tvarkymo režimas, numatytas naudojimo būdas ir pobūdis: teritorija poilsio, pramogų centrams, viešbučiui ir restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Statinių aukštis – 1 aukštas su pastoge, užstatymo tankis – 0,4, užstatymo intensyvumas – 0,7; nustatyti kiti reikalavimai statiniams, jų dangai, apdailai.

Neringos savivaldybės administracijos 2002-07-19 sprendimu Nr. 125 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas (duomenys neskelbtini) prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai adresu (duomenys neskelbtini) Neringa.

Nuolatinė statybos komisija 2004-04-22 protokolu Nr. 10 pritarė jachtklubo, žuvų restorano, jachtininkų viešbučių statybai.

AB poilsio namams „Ąžuolynas“ 2004-04-26 buvo išduotas leidimas jachtklubo, žuvų restorano, jachtininkų viešbučių statybai.

UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2004-07-26 sutartimi įsigijo iš AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Neringa. Šia sutartimi pareiškėja įsigijo prieplaukos namelį, turintį 117,05 m² ir jo priklausinius: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), du jachtininkų viešbučius (nebaigtus statyti, baigtumas 8 proc.), žuvų restoraną (nebaigtą statyti, baigtumas 7 proc.).

Perkant nebaigtus statyti pastatus UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo pateiktas galiojantis statybos leidimas, projektinė dokumentacija, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004-06-17 pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, kurioje buvo nurodyta, kad vykdoma statyba yra teisėta ir atitinka visus keliamus reikalavimus. Ši pažyma buvo įrašyta ir į notariškai patvirtintą pastatų pirkimo – pardavimo sutartį.

UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatyti statiniai – jachtklubas, žuvų restoranas ir du jachtininkų viešbučiai, buvo pripažinti tinkamais naudoti 2005-08-05 ir 2008-12-02. Po pastatų įsigijimo pareiškėja kreipėsi į Neringos savivaldybę su prašymu pareiškėją įrašyti statybos leidime statytoju. Statybos darbų procese pareiškėja du kartus kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją dėl statomų pastatų atitikimo projektui ir teisės aktų reikalavimams. Abu kartus administraciniu aktu (pažyma) buvo konstatuota, kad statybos vykdomos pagal projektą ir laikantis teisės aktų reikalavimų (2005-06-08, 2005-09-23 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį).

Pareiškėja 2006-02-03 pirkimo - pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini) Neringa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 260,28 kv.m. bendro ploto už 1 850 000 Lt.

2006-03-04 pirkimo – pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini) Neringa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 kv.m. bendro ploto už 2 760 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad 2006-06-21 generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kuriais remiantis statiniai suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, panaikinti neteisėtų administracinių aktų pagrindu atliktą statinių teisinę registraciją, pripažinti statinių pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiais, taikyti abišalę restituciją ir įpareigoti statytojus nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu generalinio prokuroro ieškinį tenkino, pripažino neteisėtais ir panaikino Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos priimtus administracinius aktus dėl detaliojo plano patvirtinimo, dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo, dėl projekto korektūrų suderinimo. Teismas taip pat pripažino neteisėtais ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintus pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktus, taip pat pripažino negaliojančiomis 2004-07-26, 2006-02-03, 2006-03-04 sudarytas statinių pirkimo - pardavimo sutartis ir taikė restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-12-06 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija atliko neteisėtus veiksmus ir Neringos savivaldybei priimant sprendimus teritorijų planavimo srityje – pateikė neteisėtą išvadą apie detaliojo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimas turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims, taigi ir atsakovams šioje administracinėje byloje. Teigia, kad dėl neteisėtų atsakovių priimtų administracinių aktų bendrovė patyrė žalą, pasireiškiančią tiek nuosavybės teise priklausančio turto praradimu, tiek tiesioginėmis išlaidomis (vykdant teismo įpareigojimą nugriauti visus pripažintų neteisėtais administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius), tiek praradus pajamas, gautas už pastatytus ir parduotus statinius.

Pažymi, kad pareiškėja įgijo nebaigtą statyti ir baigė statybą jachtklubo ir žuvų restorano, kuriuos iki šiol valdo nuosavybės teise. 2008-04-14 UAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB „Bergstalis“ sudaryta preliminari daikto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad bendrovė buvo susitarusi turtą parduoti ir gauti pajamas - 5 000 707 Lt; Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) RSL KLAI patvirtina, kad turto rinkos vertė 2008-02-15 buvo 4 000 000 Lt, t. y. bendrovė būtų gavusi nurodytą pinigų sumą, jei būtų pardavusi ginčo pastatą, o nurodyta pinigų suma vertintina kaip nuostolių suma, kuri atsiras atsakovui dėl ginčo objekto nugriovimo. Preliminarios sutarties pagrindu 2008-04-14 sudaryta paskolos sutartis ir mokėjimus pagal ją patvirtinantys sąskaitos išrašai bei kasos pajamų orderiai. Mano, kad teismo sprendimu bendrovei duotas įpareigojimas nugriauti statinius yra tiesiogiai sąlygotas atsakovių priimtų neteisėtų administracinių aktų, kurių pagrindu bendrovė tapo (duomenys neskelbtini), Neringoje, esančių pastatų (nebaigtos statybos) statytoju. Bendrovė šiuo metu atliko rangovų apklausą ir gavo dviejų rangovų pasiūlymus teismo sprendime nurodytiems darbams atlikti – statiniams nugriauti (darbų kaina 739 962,96 Lt). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1, 3 d., 6.61 str. 1 d. numato galimybę pareiškėjai reikalauti priteisti žalos atlyginimą avansu, atsižvelgiant į realią žalos atsiradimo tikimybę. Be to, 2009-04-10 sprendimu Klaipėdos apygardos teismas pripažino negaliojančiomis turto perleidimo sutartis, taikė restituciją ir įpareigojo bendrovę, vykdant restituciją, grąžinti pirkėjams 4 610 000 Lt turto kainos, o už tai jai bus grąžinti nuosavybėn parduoti pastatai, kurie po restitucijos turės būti nugriauti. Tokiu būdu bendra bendrovės nuostolių, patirtų dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės veiksmų, suma sudaro 10 350 669,96 Lt (5 000 707 Lt + 739 962,96 Lt + 4 610 000 Lt).

Mano, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovių veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos yra akivaizdus. Bendrovė visus nurodytus veiksmus atliko, patyrė išlaidas ir gavo pajamas savivaldybės ir valstybės institucijų priimtų neteisėtų administracinių aktų pagrindu – jei ginčo teritorijoje nebūtų buvęs patvirtintas neteisėtas detalusis planas, nebūtų išduotas statybos leidimas, nebūtų išduotos pažymos apie atliekamų statybos darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams, o vėliau ir pastatai nebūtų pripažinti tinkamais naudoti, pareiškėjas nebūtų įsigijęs ir baigęs statyti ginčo pastatus. Šiuo atveju reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo ypatumas yra tas, kad negautų pajamų suma pagrindžiama faktine prarasto turto kaina ir faktine pajamų už tokio turto pardavimą suma. Tuo tarpu likusi reikalavimo dalis (dėl išlaidų teismo sprendimui įvykdyti) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais, kadangi teismo sprendimu pareiškėjas yra įpareigotas pašalinti tiesiogines neteisėtų administracinių aktų įgyvendinimo pasekmes.

Pabrėžia, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsigijo nebaigtus statyti statinius, kuriems statyti buvo gauti ir galiojantys visi reikiami leidimai, suderinimai ir sutikimai; užbaigė statybos darbus, o Klaipėdos apskrities viršininko sudaryta komisija pripažino statinius tinkamais naudoti. Bendrovė, žinodama apie tokius galiojančius oficialius administracinius aktus, ir vykdydama verslą, turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad toks verslas bus teisėtas ir sėkmingas (pelningas). Bendrovė siekė įgyti nuosavybės teisę į ginčo objektus teisėtai ir sąžiningai, yra sąžininga turto įgijėja.

Patikslintame skunde pareiškėja paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas siekia išsiaiškinti 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalies dėl 800 000 Lt priteisimo pareiškėjo naudai įvykdymo aplinkybes, pažymi, kad ši teismo sprendimo dalis nėra įvykdyta, o jos vykdymo klausimai galimai šalių susitarimu bus sprendžiami kartu su kitų teismo sprendimo dalių vykdymu, pareiškėja mažina reikalavimus 800 000 Lt suma (tomas 5, b.l. 98-99).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais atsižvelgiant į patikslintą skundą. Paaiškino, kad neprieštarautų tam, jeigu teismas rastų pagrindą pareiškėjai priteistas žalos atlyginimo sumas tiesiogiai nukreipti tretiesiems suinteresuotiems asmenims, įsigijusiems statinius iš pareiškėjos.

Atsiliepimas

Atsakovė Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime (tomas 1, b. l. 171–173) paaiškina, kad Neringos savivaldybė yra netinkamas atsakovas, nes remiantis CK 6.703 str. 1 d. už netinkamą techninį dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą atsako projektuotojas, remiantis Notariato įstatymo 2 str. notaras turi užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad CK 1.125 str. 8 d. nustato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Bendrovė pareiškimą teismui dėl žalos atlyginimo padavė praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo administracinių aktų priėmimo momento, todėl Neringos savivaldybė prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str., 1.131 str.).

CK 1.75 str. 2 d. nustato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Pareiškėjos skunde minima 2008-04-14 preliminari daikto pirkimo – pardavimo sutartis teisiškai nebuvo įregistruota, šia sutartimi pareiškėja negalėjo įgyti jokios turtinės naudos, todėl ja negalima grįsti žalos atsiradimo. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo-atsiskaitymo santykio. (LAT 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, LAT 2009-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2009).

Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010-12-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-135/2010 konstatavo, jog civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 str. 7 d.), šios aplinkybės pagal ABTĮ 58 str. 2 d. iš naujo neįrodinėtinos. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ reikalavimas priteisti 739 962,96 Lt žalos atlyginimą tai pat nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimas nėra įvykdytas ir šių išlaidų pareiškėjas nėra patyręs. Be to pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą dalyje dėl statinių nugriovimo turi vykdyti ne tik UAB „Verslo investicijų projektų centras“, bet ir AB „Ąžuolynas“, todėl neįmanoma nustatyti išlaidų, būtinų teismo sprendimui įvykdyti, dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Neringos savivaldybės atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą jo atsiliepimo į skundą motyvais. Pažymėjo, kad šioje stadijoje skundo tenkinti negalima, nes nėra aiški žala, statiniai nenugriauti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą (tomas 1, b. l. 176–180) prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Remdamasi LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A146-479/2010, Nr. A146-614/2010, Nr. A525-740/2010, paaiškina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų viešosios atsakomybės sąlygų visumos, būtinos civilinei atsakomybei kilti.

Pabrėžia, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo yra tik rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d., Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-12-08 įsakymu Nr. 247, 5, 14, 16.1 p.). Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik siūlymas ir nėra privalomas subjektui, tvirtinančiam detalųjį planą (LVAT 2009-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A356-1237/2009, 2009-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009 ir kt.). Kadangi įgaliota savivaldybės institucija turi kompetenciją spręsti tvirtinti ar ne detalųjį planą, todėl tik jos sprendimas gali sukelti žalą pareiškėjai. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateikta patikrinimo akto išvada ir pareiškėjos nurodoma žala CK 6.247 str. taikymo požiūriu nesiejami priežastiniu ryšiu. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjos skunde minimos 2004-06-17, 2005-06-08, 2005-09-23 pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį buvo išduotos vadovaujantis Statybos įstatymo 34 str. 1 d., t. y. išduodant šias pažymas nėra tikrinamas dokumentų, kurių pagrindu vykdoma statyba (detaliojo plano, statybos leidimo), teisėtumas. Tokio pobūdžio pažymos tik patvirtina, kad statinys yra statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir užfiksuoja statybos būklę pažymos išdavimo metu. Be to, pažymos nebuvo ginčijamos teisme. Nesant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, atsakomybė negali kilti.

Mano, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytų komisijų 2005-08-05 jachtklubo – žuvų restorano pripažinimo tinkamu naudoti aktas (duomenys neskelbtini) ir 2005-12-01 jachtininkų viešbučių pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115 buvo surašyti nepažeidžiant statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 2, 16 p.). Nors minėti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai yra pripažinti negaliojančiais teismo sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiškų šių administracinių aktų neteisėtumo pagrindų. Daro išvadą, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai buvo pripažinti negaliojančiais, kadangi jie buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad juos surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos.

Nurodo, kad pareiškėja žalą patyrė įgyvendindama savo, kaip statinių statytojos ir savininkės, teises. Teisę statyti jai suteikė Neringos savivaldybės valdybos 2002-07-19 sprendimas Nr. 125, kuriuo patvirtintas detalusis planas, projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, todėl žala kilo būtent šių administracinių aktų, o ne statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų, pagrindu.

Kritiškai vertina 5 000 707 Lt nuostolių sumą, kurią pareiškėja įvardija kaip gautiną pardavus jai priklausantį jachtklubą ir žuvų restoraną, nes 2008-04-14 preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta praėjus 2 metams po to, kai prokuroras kreipėsi į teismą. Be to, sutartyje nurodyta jachtklubo ir žuvų restorano kaina (5 000 707 Lt) ženkliai skiriasi nuo UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas nustatytos šio statinio rinkos vertės 2008-02-15 (4 000 000 Lt), o Nekilnojamojo turto registro duomenimis jachtklubo ir žuvų restorano atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) bei atkuriamoji vertė yra 758 000 Lt, vidutinė rinkos vertė 2006-01-16 yra 1 534 043 Lt. Todėl mano, kad 2008-04-14 preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis nagrinėjamoje byloje negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu nuostolius, atsirasiančius dėl pareiškėjos nuosavybės praradimo į statinį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 nusprendė įpareigoti nugriauti neteisėtus statinius ne tik pareiškėją, bet ir kitą statytoją AB poilsio namai „Ąžuolynas“. Mano, kad nagrinėjamu atveju teismas apskritai neturėtų vertinti žalos remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Teigia, kad pareiškėjai priteistina nuostolių suma turėtų būti mažinama atimant sumas, kurios Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pareiškėjai priteistos iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ už įsigytus nebaigtus statyti statinius. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame reikalavimas mažinamas atsakovė tokiam reikalavimo sumažinimui neprieštarauja (tomas 1, b.l. 169).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą šios atsakovės atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad vertinant žalą turėtų būti atsižvelgta į pareiškėjos gautas pajamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (tomas 2, b. l. 180–184), kuriame palaiko pareiškėjos poziciją. Neringos savivaldybės administracijos direktorė 2002-07-19 sprendimu Nr. 125 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išdavė projektavimo sąlygų sąvadą (duomenys neskelbtini) prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai (duomenys neskelbtini) Juodkrantėje. Nuolatinė statybos komisija 2004-04-22 protokolu Nr. 10 pritarė šiam Neringos savivaldybės administratoriaus direktoriaus sprendimui. Taip AB poilsio namams „Ąžuolynas“ 2004-04-26 buvo išduotas leidimas šių pastatų statybai, vėliau pradėtus statyti statinius AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė pareiškėjai. Teigia, kad pradėjus vykdyti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ prarado pajamas, gautas už parduotus objektus. Antstolis iš šios įmonės sąskaitos nurašė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteistą sumą, tokiu būdu AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ prarado pajamas už parduotus objektus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (tomas 2 b. l. 185) nurodo, jog bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ar pareigoms, todėl palieka klausimą dėl skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (II b. l. 187–188), kuriame prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad bendrovė nepateikė įrodymų apie Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo įvykdymą. Pažymi, jog bendrovė nepateikė informacijos, pagal kurią būtų galima konstatuoti, kad savo konkliudentiniais veiksmais, bendrovė galimų pažeidimų faktams bei iš to sekančioms pasekmėms, ėmėsi priemonių, kad būtų apsaugoti jos interesai dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (CK 6.271 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovai žinojo, kad ateityje gali kilti problemų dėl statybų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Atsiliepime (tomas 2, b. l. 165–167) paaiškina, kad teismo nutartis, kuria nuspręsta nugriauti statinius, dar nėra įvykdyta, todėl pareiškėja dar nėra patyrusi žalos. Be to, kadangi bendrovė yra ūkio subjektas, siekiantis komercinės naudos, todėl nėra pagrindo priteisti jai žalos atlyginimą avansu. Kita vertus, nėra jokių garantijų, kad teismo nutartis dėl statinių nugriovimo bus įvykdyta.

Pažymi, kad prieš statant statinius yra rengiamas statinio projektas, kurį rengia kvalifikuoti architektai ir kuris vėliau yra tvirtinamas atsakingų valstybės institucijų. Rengiant statinio projektą, įvertinami detaliojo planavimo dokumentai, todėl projekto sprendiniai turi atitikti teisės aktų reikalavimus (2001-11-30 redakcijos Statybos įstatymo 2 str. 27, 28, 34 p). Įvertinus Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarimą byloje Nr. 72-2865, LAT 2010-04-28 nutartį byloje Nr. 3K-3-143/2010 bei ginčo atveju priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį matyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (prieštaraujantys kuriai buvo pripažinti detalieji planai dėl teritorijos, kurioje pastatyti pareiškėjos statiniai) buvo ir yra galiojantis teisės aktas, privalomas rengiant Kuršių nerijos parko teritorijos planavimo detaliuosius planus, nes nebuvo ir nėra nustatyta tvarka parengtų šios teritorijos kitų specialaus ir detaliųjų planų. Vadinasi, tiek pats statytojas, tiek statinio projekto rengėjas yra atsakingi už teisės aktų nesilaikymą bei būdami kvalifikuoti, užsiimantys komercine veikla ūkio subjektai (arba pavedantys kitiems ūkio subjektams projektinės dokumentacijos rengimą), negali būti pripažinti sąžiningais ir yra taip pat atsakingi už galimų padarinių atsiradimą.

Mano, kad 2008-04-14 preliminari pirkimo – pardavimo sutartis negali būti laikoma negautų pajamų įrodymu, kadangi buvo sudaryta jau prasidėjus teismo procesui, kurio rezultatas nebuvo aiškus pareiškėjai ir taip sau visiškai prisiimant galimą riziką. Todėl sutartyje nurodyta turto kaina negali būti laikoma pajamomis, kurias pareiškėja buvo pasirengusi gauti, o reikalavimas dėl restitucijos gali būti vertinamas tik tuo atveju, jei bendrovė būtų atlyginusi turto įgijėjams 4 610 000 Lt sumą, žala, galinti atsirasti dėl statinių griovimo – galėtų būti vertinama tik po jų nugriovimo.

Pažymi, kad vertinant reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėtų būti įvertintos ir atimtos pareiškėjos pajamos, gautos iš neleistinos vykdyti statinio pastatymo vietoje veiklos. Pagal CK 4.103 str. 6 d. statybinės medžiagos, likusios statinį nugriovus, yra statytojo nuosavybė, todėl vertinant reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėtų būti apskaičiuota ir iš bendros sumos atimta šių medžiagų vertė. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame reikalavimas mažinamas atsakovė tokiam reikalavimo sumažinimui neprieštarauja (tomas 1, b.l. 181).

Tretieji suinteresuoti asmenys R. G., V. B. G., J. S., I. S., D. K., E. K., M. R. ir S. R. atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (tomas 3, b. l. 169–172, 178–180, 187–190, 192–195, tomas 4 b. l. 26–29, tomas 5, b. l. 1–3, 5–7, 8–10) su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškina, kad pareiškėjos reikalavimo dalys dėl 800 000; 1 850 000; 710 000; 1 250 000 Lt turi tam tikrų ypatumų, turinčių esminės reikšmės šiai bylai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms. Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 įsiteisėjusiu sprendimu priteisė: R. G. ir V. B. G. 800 000 Lt; I. S. ir J. S. 1 850 000 Lt; D. K. ir E. K. 710 000 Lt; M. R. ir S. R. 1 250 000 Lt. Teismo sprendimas yra besąlyginis, todėl pareiškėja privalo sumokėti nurodytus pinigus nepriklausomai nuo šios bylos baigties. Pažymi, kad šiuo metu pareiškėja turi restruktūrizuojamos bendrovės statusą. Mano, kad tenkinant bendrovės reikalavimą priteisti 800 000; 1 850 000; 710 000; 1 250 000 Lt ir šias pinigines lėšas priteisus, jos turėtų būti tiesiogiai pervedamos atitinkamiems, teismo sprendime nurodytiems, tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti D. K., E. K., S. R., J. S. pareiškėjos skundą prašė tenkinti. R. G. atstovas skundą prašė tenkinti, prašė priteistas žalos atlyginimo sumas pareiškėjai nukreipti tiesiogiai tretiesiems suinteresuotiems asmenims, įsigijusiems iš pareiškėjos statinius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ su pareiškėjos skundu sutinka, skundą prašo tenkinti. Atsiliepime į skundą (tomas 3, b. l. 181–184) paaiškina, kad šiuo atveju teismo pritaikyta restitucija kaip niekinio sandorio padarinys negalima, kadangi teismas neįvertino faktinių šalių grąžinimo į pirmykštę padėtį galimybių, taip pat nesigilino, ar tokiu būdu būtų atkurta teisinė taika. Remiantis pareiškėjos išdėstytais argumentais akivaizdu, kad teismo pritaikyta restitucija yra neįgyvendinama ir nekompensuos pareiškėjos nuostolių, patirtų netekus ginčo objektų. Konstitucinis Teismas 2006-09-21, 2008-01-21 nutarimuose nurodė, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus, kurie turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2008-10-30 nutarimu Nr. 16/06-69/06-10/07, LAT sprendimais civilinėse bylose Nr. 2A-135/2010, Nr. 3K-3-189/2010, CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2009-04-10 civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino vieną iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų – buvimą. Pareiškėja nurodė ir motyvavo patirtus praradimus, t.y. žalą (kuri pagal CK 6. 249 str. 1 d. apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų), taip pat motyvuotai atskleidė priežastinį neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos ryšį.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą (tomas 4, b. l. 1–3), kuriame prašo pareiškėjos prašymą patenkinti. Paaiškina, kad bankas į šią bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu kaip poilsio apartamentų ir žemės sklypo nuomos teisės hipotekos ir įkeitimo – daiktinės teisės – turėtojas (J. S. su banku sieja prievoliniai santykiai). Bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo kvestionuoti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, Neringos savivaldybės administracijos patvirtintų dokumentų ar jų tvirtinimo motyvų, todėl, gavęs visus dokumentus, būtinus kredito suteikimui, bankas suteikė J. S. paskolą, kurios užtikrinimui bankui, kaip pirmos eilės kreditoriaus naudai, buvo įkeisti poilsio apartamentai ir žemės sklypo ir žemės sklypo dalies nuomos teisė. Kadangi pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys sąžiningai ir teisėtai įgijo nuosavybėn ginčo pastatus ar jų dalis, todėl įgijo teisę reikalauti jiems padarytų nuostolių atlyginimo. Pareiškėjos nuostoliai kilo dėl atitinkamų neteisėtų valstybės ir (ar) savivaldybės administracinių aktų priėmimo, šie reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo turi būti nukreipti į valstybę (CK 6.271 str.).

Pažymi, kad CK 1.80 str. 4 d. nustato, jog turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 str. 1–3 d. nustatytus atvejus. Įstatymas gina sąžiningo asmens, įgijusio turtą, teises. Bankas yra sąžiningas įkeitimo teisės turėtojas. LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004 nurodė, kad sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisės turi būti ginamos. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali paveikti sąžiningo įgijėjo interesų. Bankas į pareiškėjos patikslintą skundą nurodo, kad sutinka dėl reikalavimo sumažinimo (tomas 1, b.l. 167).

Tretysis suinteresuotas asmuo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjos patirtą žalą turi atlyginti valstybė ar savivaldybė. Pažymėjo, kad nemato, kaip 2009-04-10 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalis dėl 800 000 Lt. priteisimo pareiškėjui įtakoja kitas pareiškėjos skunde nurodytas sumas (tomas 1, b.l. 165-166).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje AB SEB banko atstovė pareiškėjos skundą prašė tenkinti. Paaiškino, kad sutinka su tuo, kad priteistos piniginės sumos teismo sprendimu būtų nukreiptos tiesiogiai tretiesiems suinteresuotiems asmenims, įsigijusiems statinius iš pareiškėjos, jeigu tam būtų teisinis pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Neringos savivaldybės valdyba 2001-02-21 priėmė sprendimą Nr. 21 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyv., Neringa, detaliojo plano rengimo organizavimo“, kuriuo nusprendė organizuoti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyv., Neringa, detaliojo plano rengimą, o detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas pavedė vykdyti Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriui (tomas 1, b. l. 10).

2002-04-26 Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. 61 patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyv., Neringos miestas, detaliojo plano raidos programą, kurioje taip pat numatyta koreguoti kadastrinio sklypo (duomenys neskelbtini) Neringoje, ribas, formuojant du sklypus: 1) sklypą (duomenys neskelbtini) Neringoje, statinių savininkas ir naudotojas -Neringos savivaldybės taryba, numatant bendro naudojimo teritoriją želdiniams, marių krantinei su molu įrengti ir eksploatuoti; 2) sklypą (duomenys neskelbtini) Neringoje, kurio naudotojas AB poilsio namai „Ąžuolynas“, numatant komercinę paskirtį - teritoriją jachtklubui, restoranui (rekonstruojant esamą prieplaukos namelį) ir alaus barui statyti, įrengti ir eksploatuoti (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, tomas 1, b. l. 57–68).

2004-04-26 Neringos savivaldybės Architektūros skyrius išdavė statybos leidimą (duomenys neskelbtini) AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius (tomas 1, b.l. 18).

Neringos savivaldybės taryba 2002-07-19 priėmė sprendimą Nr. 125, kuriuo patvirtino sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalųjį planą (tomas 1, b.l. 11-12).

2004-07-26 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ nusipirko statinius – prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 13-17).

Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui - sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyv., Neringos mieste, detaliajam planui rengti buvo išduotos 2001-04-13 (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, tomas 1, b.l. 49–50). Planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Detaliojo planavimo organizatorius 2001 m. balandžio 13 d. patvirtino planavimo užduotį, pagal kurią planavimo tikslas – keisti ankstesniu detaliuoju planu numatyto žemės sklypo tikslinę paskirtį – rekreacinę į komercinę, naudojimo pobūdis – žuvies restoranas ir alaus baras (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, tomas 1, b.l. 55).

2004-05-31 Neringos savivaldybės administracija patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą (duomenys neskelbtini) prieplaukos nameliui rekonstruoti (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, tomas 1, b.l. 112–113).

2004-11-04 buvo atlikta pirma projekto korektūra (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, tomas 1, b.l. 127–129). Aiškinamajame rašte nurodoma, kad ji atlikta dėl vidaus patalpų išdėstymo ir stogo dangos rūšies keitimo.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005-06-08 ir 2005-08-23 išdavė pažymas apie nebaigtus statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinius (tomas 1, b.l. 19-20).

2005-06-09 buvo atlikta antroji projekto korektūra dėl statinių pridavimo ir eksploatacijos pradžios etapų nustatymo, dalies patalpų perplanavimo bei „Velux“ tipo stoglangių įrengimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, tomas 1, b. l. 174–176). 2005-08-05 Klaipėdos apskrities viršininko administracija patvirtino jachtklubo - žuvies restorano (pirmas etapas), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą (duomenys neskelbtini), o 2005-12-01 Klaipėdos apskrities viršininko administracija patvirtino jachtininkų viešbučių (antras etapas), esančių (duomenys neskelbtini) Neringoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115 (tomas 1, b. l. 21-26).

2005-11-30 statinių priėmimo komisija nutarė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos prieštaravimus dėl statinių (jachtininkų viešbučių, Juodkrantėje, Neringoje, pripažinti nepagrįstais (tomas 1, b.l. 28-29).

2006-02-03 pirkimo - pardavimo sutartimi tretieji suinteresuoti asmenys I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš pareiškėjos įsigijo jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini) Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 260,28 kv.m. bendro ploto už 1 850 000 Lt (tomas 1, b.l. 30-34).

2006-03-04 pirkimo -pardavimo sutartimi tretieji suinteresuoti asmenys D. K., E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis iš pareiškėjos įsigijo jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini) Neringa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 kv.m. bendro ploto už 2 760 000 Lt (tomas 1, b.l. 35-40).

Žemesnės instancijos teismas

2008-04-14 pareiškėja su UAB „Bergstalis“ sudarė preliminariąją jachtklubo ir žuvų restorano pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje rašoma, kad pareiškėja susitaria parduoti turtą ir už jį gauti 5 000 707 Lt (tomas 1, b.l. 77-78). Sutartyje rašoma, kad po jos pasirašymo 434 430 eurų paskola bus įskaityta kaip dalinis mokėjimas už perkamą daiktą.

2008-04-14 tarp UAB „Bergstalis“ ir pareiškėjos sudaryta paskolos sutartis 434 430 eurams (1 500 000 Lt), pagal kurią pareiškėja skolina UAB „Bergstalis“ pinigus statinių įsigijimui (b.l. 82-83). Pareiškėjos sąskaitos išrašuose ir kasos pajamų orderyje nurodoma, kad UAB „Bergstalis“ pareiškėjai moka pinigus pagal 2008-04-14 paskolos sutartį (tomas 1, b.l. 83-87, 91).

Pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) RSL KLAI nekilnojamojo turto - jachtklubo ir žuvų restorano su nuomojamo žemės sklypu ir kiemo statinių vertė 2008-02-15 buvo 4 000 000 Lt (tomas 1, b.l. 92-139).

Nustatyta, kad 2006 m. birželio 21 d. Lietuvos generalinis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą gindamas viešąjį interesą, prašydamas panaikinti administracinius aktus ir patenkinti kitus reikalavimus (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009 tomas 1, b. l. 3–18).

Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiais:

2002-07-19 Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, detalusis planas;

2004-04-26 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos išduotą statybos leidimą (duomenys neskelbtini) AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius;

2004-05-31 Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą (duomenys neskelbtini) prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini) Neringoje;

pirmą jachtklubo (duomenys neskelbtini) Neringoje, projekto korektūrą, atliktą 2004-11-04 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27;

antrą jachtklubo (duomenys neskelbtini) Neringoje, projekto korektūrą, atliktą 2005-06-09 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13;

2005-08-05 Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas) (duomenys neskelbtini) Neringoje, 2005-08-05 pripažinimo tinkamu naudoti aktą (duomenys neskelbtini);

2005-12-02 Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučio (antras etapas) (duomenys neskelbtini) Neringoje, 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115;

2004-07-26 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) Neringoje, esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtą statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtą statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtą statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė taikyti restituciją natūra: priteisti AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) Neringoje, esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtą statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtą statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtą statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namams „Ąžuolynas“ 800 000 Lt;

Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu pripažino negaliojančia 2006-02-03 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) Neringoje, esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 260,28 kv. m bendro ploto ir taikyti restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini) Neringoje, esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. 700 000 Lt ir J. S. 1 150 000 Lt.

Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu pripažino negaliojančia 2006-03-04 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), Neringoje, esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 kv. m bendro ploto ir taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. (duomenys neskelbtini), Neringoje, esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710 000 Lt, S. R. 510 000 Lt, R. G., V. B. G. 800 000 Lt, M. R. 740 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas tuo pačiu sprendimu įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti visus šiuos pastatus ir panaikino jų teisinę registraciją teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Pagal LR CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėja senaties termino nepraleido. Klaipėdos apygardos teismas sprendimą dėl aktų, sandorių negaliojimo, restitucijos taikymo priėmė 2009-04-10. Lietuvos apeliacinis teismas nutartį priėmė 2010-12-06.

Pareiškėja jos naudai iš atsakovių prašo priteisti pinigų sumą, kurią ji būtų gavusi

pagal 2008-04-14 su UAB „Bergstalis“ sudarytą preliminarią daikto pirkimo – pardavimo sutartį (dėl jachtklubo ir žuvų restorano), taip pat – restitucijos įvykdymui reikalingus pinigus, kuriuos privalo grąžinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims už statinių įsigijimą bei lėšas, kurios reikalingos statinių griovimo darbams atlikti. Pareiškėja už statinių nugriovimą iš atsakovų prašo priteisti 739 962,96 Lt. Tokią suma apskaičiavo UAB „Čiukuro resta“ (tomas 1, b.l. 140-149). Pažymėtina, kad pareiškėja prieš trečiuosius asmenis negali remtis jos su UAB „Bergstalis“ 2008-04-14 sudaryta preliminariąja jachtklubo ir žuvų restorano pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje rašoma, kad pareiškėja susitaria parduoti turtą ir už jį gauti 5 000 707 Lt, nes sutartis nustatyta tvarka nėra įregistruota. Pagal CK 1.75 str. 2 d. neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Ši sutartis teisiškai nebuvo įregistruota, vadinasi, ja negalima grįsti žalos atsiradimo.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės kaltei, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti. Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendime konstatavo, kad prieplaukos namelis nebuvo rekonstruojamas, priešingai – jis buvo nugriautas, (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-377-253/2009, tomas 1, b. l. 131), o buvo pastatyti trys nauji statiniai, tuo pažeidžiant ne tik KNNP generalinio plano, bet ir projektavimo sąlygų sąvado nuostatas. Akivaizdu, kad pareiškėja, nugriovusi statinius, patirs žalą (LR CK 6.249 str.), kurią privalės atlyginti kalti asmenys (LR CK 6.271 str.).Tačiau, kol teismo sprendimas neįvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimo ir priteisti žalos atlyginimą. Be to, tik nugriovus statinius bus aišku, kokią žalą patyrė pareiškėja dėl neteisėtų institucijų veiksmų. Pagal LR CK 4.103 str. 7 d. statybinės medžiagos, likurios statinius nugriovus, yra statytojo nuosavybė. Nugriovus statinius bus galima nustatyti medžiagų vertę. Ji turėtų būti minusuojama apskaičiuojant pareiškėjos patirtą tiesioginę tikrąją žalą. Pagal LR CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Tačiau pareiškėja yra komercinės naudos skiekiantis ūkio subjektas, todėl jai pagrindo priteisti žalos atlyginimą avansu nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Raimondas Blauzdžius