Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (laikinai - (duomenys neskelbtini)), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 12 kartų, paskutiniai teistumai:

1) 2012 m. vasario 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) 2014 m. liepos 9 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; paskirtą bausmę subendrinus su 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2014 m. rugsėjo 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

4) 2015 m. gegužės 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 10 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę atliekant pataisos namuose; bausmė atlikta 2017 m. birželio 27 d., teistumas išnykęs;

5) 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme 90 parų areštu, atlieka paskirtą arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G.

2020 m. lapkričio 19 d., apie 8.56 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į socialinio tinklo „Facebook Messenger“ programą parašė sugyventinei A. G. tris grasinančio pobūdžio žinutes: „Atsakyk i klausima“, „Zek kaip dega“, „Zek“, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 8.57 val., į socialinio tinklo „Facebook Messenger“, paskambino A. G. vaizdo skambučiu ir parodė kaip jis gyvenamojo namo kambaryje, ant medinių grindų degina popierių ir žodžiais grasino padegti namus, taip terorizavo nukentėjusiąją A. G., kad grasinimas padegti namus gali būti realiai įvykdytas.

V. G.

teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai. Duodamas parodymus paaiškino, kad tą dieną sugyventinė buvo pas seserį su vaikais, negalėjo su jais bendrauti, nes prieš tai jam buvo iškelta byla dėl smurto artimoje aplinkoje. Rašė sugyventinei žinutę „Žėk, kaip dega“, po ko ji paskambino ir pamatė degantį lapą. Pamanė, kad gaisras, išsigando ir pakvietė gaisrininkus. Nežino, ką norėjo tuo pasakyti, buvo neblaivus. Nežino kokio atsakymo tikėjosi, rašydamas „Atsakyk į klausimą“, buvo 2 paras nemiegojęs, jam buvo depresija. Ar siuntė grasinančias žinutes, negali pasakyti, bet jei taip sakė, tai pripažįsta. Nežino kodėl rašė, buvo išvargęs, išsekęs, jam buvo depresija, kad gyvena vienas, be šeimos. Nebuvo nei sugyventinės, nei vaikų, pradėjo gerti. Gėrė dvi dienas, išgeria degtinės, užmiega, atsikelia ir vėl geria, sunku buvo namuose vienam, kai nėra su kuo pasikalbėti. Kai sugyventinė paskambino, laikė popierių rankoje, nudegė pirštus ir numetė popierių prie židinio ant betono. Gal apklausoje ne taip pasakė, kad numetė ant medinių grindų. Nežino, kaip A. matė, kad ten medinės grindys, gal taip atrodė per video. Virtuvė išklota linoleumu, o po juo medis. Gali būti, kad pirma kalbėjo su sugyventine, o paskui parašė jai žinutę. Sugyventinė ėmė šaukti, kad sudegins namus. Paskui ji išjungė telefoną, o jis parašė žinutę „Žiūrėk, kaip dega“. Nežino, ko siekė tomis žinutėmis, buvo neblaivus. Kodėl nurodė apklausoje, kad siekė susigrąžinti sugyventinę su vaikais į namus, negali pasakyti. Kad ant medinių grindų degino popierių, nebuvo taip, gal čia yra kokia klaida. Žodžiais negrasino padegti namus. Negali pasakyti, ar pripažįsta grasinęs. Nemano, kad jo žinutės ir degantis popierius galėjo sugyventinei sukelti baimę. Ji pamatė degantį popierių, gal per video jai pasirodė, kad dega namai ir iškvietė gaisrinę. Negali pasakyti, koks vaizdas jai susidarė, reikia jos pačios klausti. Matė, kad sugyventinė buvo išsigandusi. Tos dienos įvykius prisimena tarpais. Pamena, kad gaisrinė buvo atvažiavusi, pamena greitąją, kuri vežė jį ligoninę. Prieš tai gėrė. Nepamena kaip rašė žinutes, bet viską pripažįsta, kaip sakė A.. Norėjo, kad kuo greičiau viskas pasibaigtų, kad greičiau grįžtų į šeimą. Buvo apklaustas, galima vadovautis jo duotais parodymais. Sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Dabar gydosi, geria vaistus.

2020 m. lapkričio 19 d. Roik pranešimu Nr. 0120000645192, kad 13.35 val. A. G. pranešė, kad dabar per Messenger programėlę sugyventinis V. G. siunčia nuotraukas sūnui kaip pjaustosi venas (t. 1, b. l. 66-69);

2020 m. lapkričio 19 d. pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl įvykio vietoje nustatytų aplinkybių, kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko neblaivus V. G. (nustatytas 2,14 promilių neblaivumas), kuris teigė, jog nieko nedegino ir niekam negrasino (t. 1, b. l. 70);

2020 m. lapkričio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuotas A. G. pateiktas programėlėje „Messenger“ susirašinėjimas su sugyventiniu V. G., kuriame užfiksuotos sugyventinio V. G. žinutės: „Atsakyk i klausima“, „Zek kaip dega“, „Zek“ (t. 1, b. l. 76-80);

2020 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas A. G. 2020 m. lapkričio 19 d. 9.03 val. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, kad A. G. pranešė, kad sugyventinis žada padegti namą, rodo per facebook, kad degina grindis kambaryje; iš pokalbio matyti, kad Bendrojo pagalbos centro operatorė perklausia ar jis šiuo metu tikrai ten degina, A. G. atsako, kad taip, taip, taip; pateiktame DVD–R diske skambučio įrašas (t. 1, b. l. 87-88; DVD–R diskas prie antro tomo galinio bylos viršelio);

2020 m. lapkričio 23 d. dokumentu pagal įstaigos blanką, kuriame užfiksuota, kad apie grasinimą padegti nukentėjusiosios A. G. namus, bendruoju pagalbos numeriu, buvo informuota Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, kurios buvo prašoma nurodyti, kokie buvo nustatyti rezultatai atvykus ir apžiūrėjus namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakymu, kuriame užfiksuota, kad atvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), jokio gaisro nebuvo, kambaryje, ant medinių grindų, matėsi nedidelė neaiškios kilmės dėmė, apanglėjimo pėdsakų nebuvo; kadangi gaisras nekilo, šis iškvietimas buvo užkoduotas kaip „nepagrįstas iškvietimas“ ir neatidėliotinas informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas atliekamas nebuvo (t. 1, b. l. 72, 74);

2020 m. lapkričio 27 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės raštu, kuriuo informuojama, kad 2020 m. lapkričio 19 d. – 2020 m. lapkričio 24 d. V. G. diagnozuota ūminė reakcija į stresą (t. 1, b. l.194).

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Minėto straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos veikos – terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką – suformuluotos kaip alternatyvios veikos, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Šioje baudžiamojoje byloje yra aktualus žmogaus terorizavimas grasinant padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, todėl tik ši veika bus analizuojama.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Tiek grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, tiek žmogaus terorizavimas yra tyčiniai nusikaltimai, padaromi tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 145 straipsnio 2 dalis ginamų vertybių sąrašą praplečia, įtraukdama grėsmę ir asmens turtui, tačiau remiantis pateikta formuluote ir įvardytais bauginimo būdais (susprogdinti, padegti) galima numatyti pavojų ne tik turtui, bet ir asmens gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – žmogaus terorizavimu, taikant vieną iš alternatyvių objektyviųjų požymių – būdą (grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokias pavojingas gyvybei, sveikatai ar turtui veikas), kurį kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Svarbu įvertinti, ar nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos, tam, kad būtų išvengta nepagrįstų BK 145 straipsnio pritaikymo atvejų. Taigi, vertinant grasinimo realumą, būtina nustatyti šias sąlygas: kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas; konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų; kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimus panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Paprastai terorizavimui būdingas sistemiškumas, kurį baudžiamosios teisės teorija aiškina kaip tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais kartui. Taigi žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus, ir trunka tam tikrą ilgesnį laiko tarpą, kas įrodo terorizavimo arba sistemiškumo požymį. Sprendžiant, ar yra BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis, visais atvejais būtina nustatyti, kaip konkretų grasinimą suprato ir priėmė nukentėjusysis, be to, įvertinti išsakytų grasinimų pobūdį, intensyvumą ir realumą (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį byloje Nr. 2K-259-693/2018, punktai 16, 17).

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. G. išsiuntė savo sugyventinei per susirašinėjimo programėlę du pranešimus: „Zek kaip dega“ ir „Zek“, taip pat nukentėjusiajai telefonu demonstravo kaip gyvenamajame name ant medinių grindų degina laikraštį. Byloje nustatyta, kad šeimos name kaltinamasis gaisro nesukėlė, tačiau tokie kaltinamojo V. G. veiksmai išgąsdino nukentėjusiąją A. G., kad kaltinamasis gali namuose sukelti gaisrą, dėl ko iš karto apie tokį realų grasinimą padegti gyvenamąjį namą pranešė bendruoju pagalbos numeriu, po ko į įvykio vietą buvo išsiųstos visos specialiosios tarnybos: policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Teisme duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, kad po gautų žinučių ir vaizdo įrašo pirmas įspūdis jai buvo toks, kad sugyventinis degina popierių ant grindų šalia lovos. Tuo momentu pagalvojo, kad jis rimtai padegė, dėl to kvietė tarnybas, paskambinusi į pagalbos centrą, sakė, kad sugyventinis padegs namus, nebus, kur vaikams gyventi. Šios aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad kaltinamojo V. G. grasinimas padegti šeimos gyvenamąjį namą buvo realus ir iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją, nes kaltinamasis name ant medinių grindų degino laikraštį, demonstravo tai nukentėjusiajai telefonu bei rašė žinutes, kurių turinys „žiūrėk kaip dega“. Šie kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai A. G. realų pagrindą bijoti, kad kaltinamasis tokius savo grasinimus gali įgyvendinti, dėl ko nukentėjusioji kvietė specialiąsias tarnybas. Byloje taip pat nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu kaltinamajam buvo paskirtas įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiąja A. G. dėl ankstesnio smurto artimoje aplinkoje atvejo, kaltinamasis buvo grįžęs iš laikino sulaikymo policijoje, nukentėjusioji su vaikais tuo metu gyveno pas savo seserį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo V. G. atliktų veiksmų turinį 2019 m. lapkričio 19 d., tai, kad nukentėjusioji tą pačią dieną net tris kartus kvietė specialiąsias tarnybas, pranešdama, kad kaltinamasis būdamas neblaivus grasina padegti namą, kad galimai save žaloja, taip pat į nukentėjusiosios parodymus, kad tokiu savo elgesiu kaltinamasis siekė susigrąžinti ją ir vaikus į namus, sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai 2019 m. lapkričio 19 d. atitiko žmogaus terorizavimui būdingus veiksmus, kurie pasireiškė psichine prievarta prieš nukentėjusiąją, t. y. skambučiais, siunčiamais pranešimais, grasinančiu vaizdu dėl galimo gaisro namuose sukėlimo, siekdamas įbauginti nukentėjusiąją, kad ji susitaikytų su juo ir sugrįžtu su vaikais gyventi į šeimą.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo V. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. V. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes kaip minėta aukščiau šiame nuosprendyje, kaltinamojo atlikti veiksmai atitiko žmogaus terorizavimui būdingus veiksmus, siekiant įbauginti savo sugyventinę, kad ji sugrįžtu į namus, kuriuos nukentėjusioji suprato kaip realius ir įgyvendinamus.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis V. G. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido. Teismas kaltinamojo pripažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, sprendžia jog yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė dėl galimo psichikos sutrikimo – ūminės reakcijos į stresą, kuris buvo diagnozuotas kaltinamajam iš karto po įvykio pristačius kaltinamąjį į ligoninę. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina pareigūnų jam nustatytas 2,14 promilės neblaivumas. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė išnykus ankstesniam teistumui, todėl laikytinas neteistu (t. 1, b. l. 154-164); baustas administracine tvarka, įspėjimais (t. 1, b. l. 185-188); nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 190, 191). BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai netruko ilgą laiką, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir bausmės vidurkio, artimesnį bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir subendrinta arešto bausme, pridedant daugiau negu du trečdalius paskirtos subendrintos bausmės, t. y. 70 parų arešto, arešto bausmę keičiant griežtesne bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo V. G. galimybes, pažymėtina, kad V. G. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau iš karto po kitų trijų nusikalstamų veikų padarymo, dėl kurių buvo pripažintas kaltu 2020 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat, būtina atsižvelgti į šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo konstatuota, kad nusikalstami veiksmai truko neilgą laiką, jo veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, nusikaltimu realios žalos nepadaryta, buvo nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamasis V. G. nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, nukentėjusioji teisme patvirtino atleidusi kaltinamajam. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, su nukentėjusiąja turi du nepilnamečius vaikus, nurodė, šiuo metu vartojantis vaistus dėl nustatyto ūmaus streso. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, jog atleido kaltinamajam su juo susitaikė, jis gyvendamas atskirai nuo šeimos bendrauja ir palaiko ryšius su vaikais. Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad V. G. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, susitaikė su nukentėjusiąja, gydosi. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. G. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi blaiviai, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Be to, kaltinamasis turi pareigą išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus, todėl realiai atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę ir nedirbdamas šios pareigos iš esmės vykdyti negalėtų, dėl ko būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas V. G. taikomas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesį keičiančiose programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 16 d. 23.30 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 12.56 val., t. y. 2 paros, ir bausmės, atliktos pagal 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, laikas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. G. paleistinas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę: 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė privalo būti įvykdyta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. G. 2020 m. lapkričio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina paskelbus nuosprendį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam V. G. buvo teikta dėl jam skirtos arešto bausmės pagal anksčiau priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, byla išnagrinėta viename teisiamajame posėdyje, kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi du nepilnamečius vaikus, todėl susidariusios išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo V. G. nepriteistinos.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

DVD–R diskas, su telefoninio pranešimo įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esantis prie bylos viršelio;

DVD–R diskas, su pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, esantis prie bylos viršelio;

DVD–R diskas, kuriame užfiksuota nepilnamečio M. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esantis prie bylos viršelio.

Išvardinti daiktiniai įrodymai – 3 DVD–R diskai paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir subendrinta arešto bausme, arešto bausmę keičiant griežtesne bausme, ir paskirti V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 16 d. 23.30 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 12.56 val., t. y. 2 paras, ir bausmės, atliktos pagal 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, laiką iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus paleisti V. G. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesį keičiančiose programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė privalo būti įvykdyta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendį paskelbus panaikinti V. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 DVD–R diskus, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.