Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. K., 2010-02-15 apie 00.30 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš chuliganiškų paskatų - demonstruodamas aiškų žmogaus negerbimą, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas bei siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, be jokios dingsties užpuolė M. K., kuriam tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir įspyrė į įvairias kūno vietas bei galvą bei sugriebęs M. K. už galvos veidu trenkė nukentėjusįjį į durų stiklą bei bendrai su tyrimo nenustatytu asmeniu, gulinčiam nukentėjusiajam sudavė rankomis bei įspyrė ne mažiau 5 kartų į veido sritį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas dešinio antakio srityje ir dešinės akies vokuose, minkštųjų audinių sumušimus ir poodinės kraujosruvas akių vokuose, nosyje, skruostuose ir žanduose, kraujosruvos viršutinio žandikaulio pleištakaulio ančiuose, kaukolės veidinės dalies atlūžimą (La Fort III tipo variantas), kuris pasireiškia nosies kaulų ir pertvaros, abipusiais akiduobių ir viršutinių žandikaulių priekinių sienelių, abipusiais skruostikaulių bei pleištakaulio lūžiais, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiais veiksmais tyčia iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė M. K. sveikatą.

Šiais veiksmais, R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-02-14, apie 22.00 val., taksi automobiliu vienas atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ švęsti Valentino dienos. Kavinėje gėrė alų ir šoko su įvairiomis merginomis. Maždaug po 23.00 val. užkalbinus vieną merginą, ši supyko ir juodu apsižodžiavo. Tada prie jo priėjo grupė jos draugų ir pradėjo jį mušti, nuo ko buvo praradęs sąmonę. Neatsimena, ar pirmą buvo išėjęs į kavinės kiemą ar į tualetą apsiprausti, tačiau sugrįžus į kavinės salę, prie staliuko, atvažiavo apsaugą ir prie jo priėjusi ta pati mergina pasakė „va per šią viskas įvyko“ po to atvažiavusi policija ir jį sulaikė. Išėjęs iš policijos komisariato sutiko vieną iš nukentėjusiojo draugų, su kuriuo apsikeitė telefono numeriais ir jis pasakė, jog nėra ko kabinėtis prie panelių. Po to buvo nuvykęs pas M. K. į ligoninę, kuriam pasakė, jog dėl jo sumušimo yra nekaltas ir jokio atlygio pastarajam nesiūlęs. L. Č. per atpažinimą jo, kaip M. K. sumušusio asmens, neatpažino, bei vėliau jo atsiprašė, kad buvo apkalbėjusi. Praėjus po įvykio 2-3 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną vardu T., kuris jam patvirtino, jog muštynių metu jis taip pat buvo kavinėje ir matė, kaip mušėsi apie 10 žmonių. Įvykio metu prie nukentėjusiojo net nebuvo prisilietęs.

Nors kaltinamasis R. K. savo kaltę neigia, tačiau ji pilnai įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2010-02-14, apie 22.00 val., kartu su N. A. ir L. Č. švęsti Valentino dienos atėjo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kur prie staliuko tarpusavyje šnekučiavosi ir vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo išgėręs apie 150 g. degtinės kai 2010-02-15, apie 00.30 val., besėdint prie staliuko, pajuto stiprų smūgį į nugarą. Po smūgio mėgindamas atsistoti ir pažiūrėti kas ir už ką jam smogė, tik pakilus nuo kėdės, pajuto smūgius į galvos, veido, juosmens sritis. Kas mušė ir kiek smūgių jam buvo suduota neprisimena, nes prarado sąmonę, o ją atgavo 2010-02-15 ryte gulėdamas Kauno medicinos universiteto klinikose. Po pietų pas jį į klinikas atėjo N. A. ir L. Č. ir pastaroji pradėjo papasakoti, jog jiems sėdint prie staliuko, prisikabino vaikinas, kuris jį pradėjo mušti, po to prie minėto vaikino prisijungė daugiau vaikinų. Taip pat L. Č. pasakojo, jog tas vaikinas, kuris prie jo prisikabino, buvo pagrindinis jį mušęs vaikinas, po to tas pats vaikinas paėmęs jo galvą trenkė į durų stiklą ir nuo smūgio stiklas išdužo. Taip pat L. Č. sakė, jog tą pagrindinį jį mušusį vaikiną ji nurodžiusi atvykusiems policijos pareigūnams ir šie jį išsivežė į komisariatą. N. A. taip pat sakė, jog to pagrindinio jį mušusio vaikino vardas yra R. ir juodu prie policijos komisariato apsikeitė telefono numeriais bei pasakė, jog jam turi paskambinti R., kadangi šis nori atvykti pas jį į ligoninę pasikalbėti. Kai vakarop pas jį buvo atvažiavę N. A. ir L. Č., tai jam paskambino R. ir paklausė ar galįs atvykti bei klausė palatos numerio. Tą patį vakarą, išėjus N. Č. ir N. A., pas jį atėjo R. K., ir jų tarpusavio pokalbio esmė buvo ta, kad R. neatsiprašinėjo, tačiau pripažino dalyvavęs muštynėse, tačiau nevienas, buvo girtas ir taip pridarė nesąmonių, kas pasitaiko visiems, nori jam atlyginti padarytą žalą, kad visą šį reikalą susitvarkytų be policijos pagalbos, kad jis nerašytų pareiškimo ir pan. Iš pokalbio turinio susidarė įspūdis, kad R. ir yra tas pagrindinis muštynių kaltininkas, apie ką pasakojo L. Č., kuris be to paėmęs jo galvą trenkė į kavinės durų stiklą. Dėl konkrečios atlygio sumos nebuvo tartasi, jis pats norėjo gauti 10000 litų, tačiau R. K. nuo to išsisukinėjo, sakė jog jį sužalojo netyčia, jis savo veiksmų iš esmės neneigė, tačiau dėl visko kaltino alkoholį.

Liudytoja L. Č. parodė, jog 2010-02-14 nuo 22.00 val. kartu su savo pažįstamais M. K. ir N. A. buvo bare - kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kur šventė Valentino dieną. Jau būnant visiems baro lankytojams stipriai apsvaigus nuo išgerto alkoholio, bare kilo didelės muštynės, kuriose dalyvavo daug asmenų. Kas sudavė smūgius M. K., kuris buvo taip pat labai giras, įvardinti negali, nes mušėsi tarpusavyje daug asmenų. Negali patvirtinti, jog į policiją buvo išvežtas būtent M. K. mušęs asmuo. Ją apklausinėjant pirmą kartą policijoje buvo neblaivi, todėl neprisimena ką pasakojusi tyrėjai. Po to, po apklausos pasirašiusi ant protokolo jo neskaičiusi ir tokių parodymų, kokie yra užfiksuoti apklausos protokoluose, ji tyrėjui nedavė. Akistatos protokole yra užfiksuoti jos teisingi parodymai.

Liudytojas K. K. parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) tyrėju ir 2011-06-09 (t. 2, b. l. 15) liudytoja apklausė L. Č.. Apklausos metu ji pati davė parodymus, jokio psichologinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Pastaroji parodymus davė gera valia, ką ir patvirtino savo ranka padarytame prieraše po apklauso protokolo. Taip pat jis 2011-06-08 (t. 2, b. l. 84-85) atliko akistatą tarp L. Č. ir R. K. ir jos metu visus duotus parodymus akistatos protokole užrašė iš jų pasakytų žodžių, ką jie savo ranka patvirtino prieraše po apklausa.

Liudytojas N. A. parodė, kad 2010-02-14, apie 21.00 val., su savo drauge L. Č. ir draugu M. K. atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur bendravo, šoko, gėrė alkoholį. Jiems trims besėdint prie staliuko, apie 00.30 val., prie jų priėjo iki tol nepažįstamas R. K., kuris, priėjęs M. K. iš už nugaros ir nieko nesakęs bei neklausęs, smogė pastarajam. Visa tai matė ir kartus prie staliuko sėdėjusi L. Č., nes visa tai vyko priešais ją. M. K. bandant atsikelti ir pažiūrėti kas vyksta, pasipylė jam smūgiai. R. K. pirmas pradėjo mušti M. K., kuris netgi neturėjo galimybės apsiginti, kadangi nuo R. K. suduodamų smūgių kumščiais parkrito ant žemės. Po to gulintį ant žemės M. K. R. K. pradėjo spardyti kojomis. Tuo pačiu momentu, prie M. K. ir R. K. pribėgo dar trys ar keturi vaikinai, kurie taip pat ėmė mušti M. K.. Jis pats bandė stotis nuo kėdės, kad padėti M. K., kažkam bandė suduoti smūgius, tačiau negali patvirtinti, jog pataikė. Jis priėjo tuo momentu, kai M. K. jau gulėjo ant žemės kruvinas, nes buvo atsitrenkęs į kavinės durų stiklą ir stiklas sudužo. Visos muštynės užtruko apie 15-20 minučių. Už kelių minučių prie kavinės atvažiavo apsauga, kuriems L. Č. nurodė pagrindinį muštynių iniciatorių bei dalyvį - R. K., kurį apsauga sulaikė ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Atvykusi greitoji pagalba išsivežė sužalotą M. K., su kuriuo kartu greitosios pagalbos automobiliu į Klinikas vyko jis pats. L. Č. išvyko kartu su policijos pareigūnais, nes norėjo paaiškinti muštynių aplinkybes. Pabuvęs klinikose apie 1 valandą laiko, nuvyko į (duomenys neskelbtini) PK, kur sutiko jau davusią parodymus L. Č., bei pamatė išėjusį iš komisariato R. K., kuris prisipažino, jog buvo girtas ir labai pergyvena dėl savo veiksmų, bei davė savo telefono numerį, kad M. K. galėtų su juo susisiekti ir pabendrauti dėl įvykio. R. K. 2010 vasario 15 ar 16 dieną skambino norėdamas pasakyti, jog M. K. stipriai sužalotas, tačiau šis neatsiliepė. 2010-02-17, apie 14.00 ar 15.00 val., R. K. paskambinęs paklausė, kaip M. sveikata ir tada jis R. davė M. telefono numerį ir pasakė, kad gali bendrauti su M., kuris pats pastarajam viską paaiškins. 2010-02-17, apie 17.00 val., kartu su L. Č. nuvažiavo į Kauno klinikas ir jiems ten būnat atėjo R. K., kuris, pamatęs M. K., nustebo, kad šis taip stipriai sužalotas, bei bandė aiškinti, kodėl viskas taip įvyko. M. K. minėjo, kad R. norėjo su juo „tartis“, bei atsiprašinėjo.

Liudytoja D. K. parodė, jog dirbant restorane „(duomenys neskelbtini)“ už baro vyr. padavėja, 2010-02-15, apie 00.30 val., pamatė, kaip klientų salėje, prie restorano raudonų durų, dėl nežinomų priežasčių, susistumdė trys vyrai ir ji nuspaudė pavojaus mygtuką, bei nuėjusi į tarnybines patalpas, paskambino apsaugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ operatorei pasitikslinti ar gavo signalą. Po kelių akimirkų priėjusi padavėja S. pasakė, kad iškviestų GMP. Ji iškvietė GMP, kurios darbuotojai išsivežė vieną iš minėtų vyriškių į KMUK. Apsaugos darbuotojai sureagavo per 4 min. Grumtynėse dalyvavusių vyrų nepažįsta, konfliktavimo priežasčių nežino, matė konflikto pradžią ir pasekmes. Restorano patalpos vaizdo kameromis nestebimos. Konflikto metu buvo sudaužytas restorano durų stiklo paketas.

Liudytoja S. F. parodė, kad dirbant kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. 2010-02-15, apie 00.30 val., pamatė, kaip kavinėje, prie įėjimo esančio staliuko, stovėjo du vaikinai ir tarp savęs kažką tai šnekėjosi. Maždaug už 5 min. einant pro tą pačią vietą pamatė, kad vienas iš tų vaikinų, kuris buvo apsirengęs šviesiais rūbais, guli ant žemės kruvinas, kavinės durų stiklas išdaužtas ir aplinkui stovi daug žmonių, tačiau niekas nesimušė, o kur buvo tas vaikinas, su kuriuo pastarasis prieš tai šnekėjosi, nematė. Tada vyr. padavėjai D. K. pasakė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą, nes prie durų guli sužalotas žmogus. Už kelių minučių atvyko apsauga, po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Kadangi tuo metu dirbo, bei nuo pamatyto vaizdo jai buvo šokas, dėl to visų aplinkybių tiksliai neprisimena, tik pamena, jog policijos pareigūnai iš kavinės išsivedė kažkokį vaikiną, tačiau ar tai buvo tas pats vaikinas, kuris šnekėjosi prieš tai su vaikinu, kuris gulėjo ant žemės, ji nematė.

Liudytojas O. B. parodė, jog kartu su S. M. dirbant viename ekipaže apsaugoje tarnyboje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-02-15 apie 01.00 val. iš pulto gavę pranešimą, atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur, užėjęs į vidų, pamatė ant žemės gulintį kruviną vaikiną, aplinkui kurį buvo apstoję daug žmonių, o šalia jo matėsi išdaužtų durų stiklo šukės. Tada viena moteris nurodė, kad lauke stovintis vaikinas kaltas dėl muštynių, tą patį patvirtino ir keli vaikinai, todėl nurodyto vaikino paprašė nepasišalinti, kol atvyks policijos pareigūnai. Jiems būnant kavinėje, atvyko greitosios medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Greitoji medicinos pagalba išvežė asmenį, kuris gulėjo kruvinas prie durų, o policijos pareigūnai išsivežė asmenį, kurį žmonės nurodė kaip įvykio kaltininką.

Liudytojas S. M. parodė, kad su kolega O. B. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010-02-15, apie 1 valandą, gavo pranešimą apie įvykį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykę į įvykio vietą, rado sužalotą nukentėjusįjį, gulintį prie antrų kavinės durų, o muštynės jau buvo pasibaigusios. Paprašė, kad iškviestų GMP ir policiją. Atvykusi policija išsivežė tą asmenį, kurį nurodė kaip kaltininką moteris.

Liudytoja A. A. parodė, jog dirbant kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ administratore – padavėja, 2010-02-15, apie 00.30 val., jai būnant prie baro, priėjusi kavinės padavėja S. pasakė, kad prie durų kažkas mušasi ir reikia kviesti apsaugą, todėl kavinės vyr. padavėja D. iškvietė apsaugą. Stovėdama prie baro matė, kad prie durų stovi susikabinę du vaikinai, iš kurių vienas trenkė kitam į veidą, tačiau kuris vaikinas kuriam trenkė, neprisimena. Po to vienas vaikinas nukrito ant žemės ir girdėjo, kaip dužo durų stiklas, tačiau ar stiklas sudužo tuomet, kai ant jo užkrito vaikinas, ar nuo pašalinio smūgio, nepastebėjo. Priėjusi prie vietos, kur buvo susikibę minėti vaikinai, pamatė ant žemės gulintį vieną kruviną ir nekalbantį vaikiną, kuris prieš tai sėdėjo prie jos aptarnaujamo staliuko su dar vienu vaikinu ir mergina. Minėti asmenys gėrė degtinę, tačiau elgėsi tvarkingai. Vakaro metu vaikinas, su kuriuo buvo susikibęs gulintis vaikinas, prie staliuko, kurį taip pat ji aptarnavo, sėdėjo su dviem vaikinais, tačiau vėliau tas vaikinas sėdėjo tai prie vienų merginų, tai prie kitų, bet elgėsi taip pat tvarkingai ir dėl ko tarp minėtų asmenų kilo konfliktas, nematė. Po to ant žemės gulėjęs sužalotas vaikinas buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos, o vaikinas, kuris buvo susikibęs su ant žemės gulėjusiu vaikinu, buvo išvežtas policijos pareigūnų. Kad prie dviejų susikibusių vaikinų būtų prisidėję kiti kavinės lankytojai, nepastebėjo.

Liudytojas D. T. parodė, kad patruliuojant su vyr. patruliu R. C., pagal gautą budėtojo pranešimą jog vyksta muštynės, nuvykto į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur apsaugos darbuotojai nurodė bare prie stalo sėdintį smarkiai neblaivų vaikiną, kuris sumušė kitą vaikiną. Sumuštas vaikinas iš įvykio vietos buvo išvežtas greitosios medicinos pagalba į KMUK, o asmuo, kuris buvo nurodytas, kaip sumušęs vaikiną, buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) PK, kuris prisistatė, kad yra R. K..

Liudytoja R. T. parodė, kad 2010-02-15 apie 0 val. 45 min. GMP stotyje buvo gautas iškvietimas, jog prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ yra smarkiai sužeistas vaikinas, kuris mėlynuoja. Kartu su gydytoja L. O. greitosios med. pagalbos automobiliu nuvykus nurodytu adresu, pamatė ten daug žmonių, o kavinės viduje, netoli durų, kurių stiklas buvo išmuštas, pamatė ant grindų gulintį sužalotą vaikiną. Aplinkiniai nurodė, kad vaikinas yra sumuštas. Apžiūrėję sumuštą vaikiną, suteikė jam pirmąją pagalbą ir su intensyvios terapijos automobiliu pristatė į KMUK.

Liudytojas T. S. parodė, jog 2010-02-14 vakare, kartu su savo dabartine žmona J. S. (B.), draugu A. B., bei jo drauge S. B. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ šventė Valentino dieną. Apie 00.30 val., S. B. su J. S. nuėjo į tualetą, o jis su A. apsirengę išėjo į lauką prie kavinės durų ir jų laukė. Tuomet kavinės viduje prasidėjo muštynės, mušėsi tarp savęs apie 6 ar 10 vaikinų. Dėl ko jie mušėsi nesuprato. Nepastebėjo R. K., gulinčio ant grindų, tačiau matė jį sėdintį prie stalo susiėmusį už galvos. Kad R. K. būtų sudavęs smūgius M. K., nematė. Po kelių akimirkų, R. K. būnant už keliolikos metrų atstumu, M. K. kažkas pastūmė, nuo ko jis trenkėsi į durų stiklą ir liko gulėti ant grindų. Matė išdužusį durų stiklą, o aplinkui buvo daug kraujo. Matė, kaip atvykusi policija išsivežė R. K.. Kas policijai jį nurodė, nematė. Tą vakarą nukentėjusysis su draugais kabinėjosi prie kitų kavinės lankytojų, o taip pat ir prie jo žmonos. R. K. pirmą kartą pamatė tik vykusių muštynių metu. Ar tą vakarą kalbėjosi su R. K. mobilaus ryšio telefonu, nepamena. Po įvykio su R. K. buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) ir jo paklausė, kuo viskas baigėsi. Pastarasis jo tada ir paprašė paliudyti pareigūnams.

Liudytoja S. B. parodė, jog 2010-02-14 apie 20.00 val. kartu su A. B., T. S., J. B. (S.) atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, švęsti Valentino dienos, kur vartojo brendį. Nusprendus važiuoti į namus, ji su J. nuėjo į tualetą, o A. B. su T. S. jų palaukti išėjo į lauką. Išėjus iš tualeto pamatė, jog prie išėjimo iš kavinės salės į lauką durų, vyksta kažkoks šurmulys, muštynės, mušėsi apie 6 ar 10 vaikinų. Priėjo prie pat tos vietos, kur vyko muštynės, matė, kaip ant žemės guli vienas kruvinas vaikinas, durų stiklas buvo išdaužtas. Jai išėjus į lauką, J. B. užkalbino prie ant žemės gulinčio jaunuolio buvusią moterį, tačiau apie ką pastaroji kalbėjo nežino, nurodyti negali. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Kas nukentėjusįjį mušė, nematė. Ateiti pas tyrėją ir papasakoti apie muštynes jos paprašė T. S..

Liudytojas A. B. parodė, jog 2010-02-14, nuo 20.00 val., kartu su S. B., T. S., J. B. (S.), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, šventė Valentino dieną, kur gėrė brendį. 2010-02-15, jau po 00 val., nusprendus važiuoti namo, jis su T. S. išėjo į lauką, o J. B. (S.) su S. B. nuėjo į tualetą. Būnant lauke pamatė, jog kavinės viduje prasidėjo muštynės, mušėsi tarp savęs apie 6 ar 8 vaikinai. Tarp savęs besimušančių vaikinų nepažinojo, jų neįsidėmėjo. Grįžęs į kavinę, išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir pamatė ant grindų gulintį vaikiną, prie kurio priėjusi moteris, kaip kaltininką pradėjo rodyti į prie stalo sėdėjusį vaikiną, kurį sulaikė apsaugos darbuotojai. Ar tai buvo R. K., patvirtinti negali, taip pat negali patvirtinti, jog pastarąjį būtų matęs tarp besimušančių jaunuolių. Po to jis nuėjo į automobilį.

Liudytoja J. S. (buvusi B.) parodė, kad 2010-02-14, nuo 20.00 val., kartu su T. S., A. B. ir S. B. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ šventė Valentino dieną. 2010-02-15, jau po 00 val., nusprendus važiuoti į namus, ji su S. B. nuėjo į tualetą, o T. S. su A. B. išėjo į lauką jų palaukti. Išėjus iš tualeto pamatė, jog prie išėjimo iš kavinės durų vyksta muštynės, tačiau jose dalyvavusių asmenų neįsidėmėjo. Matė, kaip nukentėjusysis, atbulas krisdamas, atsitrenkė į duris ir liko gulėti tarp išdužusių stiklų. Ar jį kas nors stūmė, nematė. Taip pat nematė, ar tuo metu R. K. buvo prie jo. Pastarąjį pamatė po muštynių praėjus gal 20 min. sėdintį prie staliuko ir susiėmusį už galvos. Kažkokia moteris apsaugos darbuotojams nurodė R. K., kaip muštynėse dalyvavusį asmenį, tačiau jai pačiai taip neatrodė. Nukentėjusįjį prieš tai buvo mačiusi šokių salėje, kuris vaikščiojo su bokalu alaus ir kabinėjosi prie lankytojų. R. K. mačiusi tik sėdintį prie staliuko.

Iš apžiūros (įvykio vietos) protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pastate, du apatiniai įėjimo durų stiklai sudužę (1 t., b. l. 20- 21, 22).

Iš greitosios med. pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog apsaugos operatorė kvietė GMP sužeistam asmeniui - M. K. 2010 02 15, 00:45 val. adresu (duomenys neskelbtini), baras ,, (duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kad bare jį sumušė 4 vyrai (1 t., b.l. 39).

Iš pristatytų asmenų apskaitos žurnalo (kopijos) matyti, jog 2010 02 15, 01:15 į (duomenys neskelbtini) PK pristatytas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įtariamas padaręs nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 25, 26- 27).

Iš komisijinės teismo medicininės ekspertizės išvados seka, jog M. K. muštinės žaizdos dešinio antakio srityje ir dešinės akies vokuose, minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, skruostuose ir žanduose, kraujosruvos viršutinio žandikaulio pleištakaulio ančiuose, kaukolės veidinės dalies atlūžimas nuo smegeninės kaukolės dalies, pasireiškęs nosies kaulų ir pertvaros, abipusiais akiduobių ir viršutinių žandikaulių priekinių sienelių, abipusiais skruostikaulių bei pleištakaulio lūžiais, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas padaryti apie kelios-keliolika minučių iki GMP iškvietimo, užregistruoto 2010-02-15 0:45val. (T. 1, b. l. 39)

M. K. padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal du kvalifikacinius kriterijus - dėl veidinės kaukolės dalies atlūžimo (Le Fort III tipo variantas) ir kaukolės pamato kairės pusės priekinės daubos lūžio. Kaip jau minėta, duomenų aptarime, nėra galimybės atskirti vienos (ar kelių) kokių nors labiausiai traumuotų galvos sričių ir tuo pačiu jėgos poveikio vietų. Šiuo atveju sužalojimų mechanizmą galima įsivaizduoti kaip šakotos pliauskos skaldymą - pliauską pavyksta suskaldyti tik po kažkelinto smūgio.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir, labiausiai tikėtina, smūgiuojant rankomis, spardant kojomis. Detaliau spręsti apie traumuojantį mechanizmą šiuo atveju nėra galimybės. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais smūgiais, nors tikėtina, kad jų galėjo būti suduota ir daugiau. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumo šiuo atveju negalima.

Gydytojo aprašomos muštinės žaizdos dešinio antakio srityje ir dešinės akies vokuose gal su kiek didesne tikimybe galėjo išsivystyti atsitrenkiant į durų staktą bei stiklą nei kiti minkštųjų audinių išoriniai sužalojimai.

Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodyta, jog konstatuoti kaukolės lūžiai ir galvos smegenų sukrėtimas išsivystė ne nuo vieno kokio nors konkretaus smūgio į veido sritį, o nuo suduotų smūgių į veido sritį visumos ir nėra galimybės iškirti kokio nors vieno sužalojimo ar jį sukėlusio smūgio. (t. 3, b. l. 74-80)

Iš specialisto išvados seka, jog R. K. konstatuota kairės veido pusės sumušimas, odos nubrozdinimas smakro kairėje pusėje, kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra 2010-02-15. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 63).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, jog R. K. 2010 02 15, 01:22:13 nustatyta 2,25 % neblaivumas (2 t., b.l. 124).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog kaltinamasis R. K. 2010-02-14 13.07 val. siunčia SMS į Nr. (duomenys neskelbtini) (jungiasi bokštas (duomenys neskelbtini)), 13.50 val. skambina į Nr. (duomenys neskelbtini) (jungiasi bokštas (duomenys neskelbtini)), toliau bendrauja įvairiais telefonų numeriais, bendravimo metu jungiasi bokštai esantys (duomenys neskelbtini). 22.04 val. užfiksuotas praleistas skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini), jungiasi prie bokšto (duomenys neskelbtini). Galimai nuo 22.04 val. iki 22.28 val. kaltinamasis R. K. gali būti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) ir jungtis prie bokšto (duomenys neskelbtini). Tačiau 22.57 val. jam skambina Nr. (duomenys neskelbtini), jungiasi prie bokšto (duomenys neskelbtini). 23.35 val. tas pats numeris jam skambina, jungiasi prie bokšto (duomenys neskelbtini). Jau 2010-02-15 00.23 val. R. K. skambina Nr. (duomenys neskelbtini), bendraujama 144 s., jungiasi vėl prie bokšto (duomenys neskelbtini). Tik 03.03 val. kaltinamasis R. K. skambina į Nr. (duomenys neskelbtini), bendrauja 6 s., jungiasi prie bokšto (duomenys neskelbtini) (yra netoli prie (duomenys neskelbtini) PK). 03.28 val. įeinantis praleistas skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytojo N. A. numeris). 04.41 val. liudytojas N. A. skambina kaltinamajam R. K., bendrauja 139 s., jungiasi prie bokšto (duomenys neskelbtini). 04.45 val. N. A. parašo kaltinamajam R. K. SMS. 2010-02-15 13.55 val. užfiksuotas praleistas skambutis kaltinamajam R. K. iš Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. liudytojas N. A. skambino R. K.. Toliau analizuojant išklotinę matyti, kad 2010-02-17 15.35 val. kaltinamasis R. K. skambina liudytojui N. A., 15.40 val. jam SMS rašo N. A.. 2010-02-17 16.59 val. užfiksuota, kad kaltinamasis R. K. skambina į Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. nukentėjusiam M. K., jungiasi prie bokšto (duomenys neskelbtini) (R. K. gyvena (duomenys neskelbtini)). 17.28 val. kaltinamasis R. K. skambina į Nr. (duomenys neskelbtini), jungiasi prie bokšto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pagal analizuotų skambučių laikus galima spręsti, kad 2010-02-17 apie 17.30 val. kaltinamasis R. K. galėjo būti atvykęs pas nukentėjusį M. K., kuris tuo metu gydėsi LSMULKK, be to šį faktą savo apklausose parodo ir liudytojai L. Č., N. A., pats nukentėjęs M. K. (1 t., b. l. 114- 115).

Iš 2011-05-11 tarnybinio pranešimo matyti, jog analizuojant (programos Microsoft Excel pagalba) R. K., T. S., J. B., A. B. ir S. B. naudojamų MRT skambučių bei SMS išklotines laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-03-31, nustatyta: R. K., tel. nr. (duomenys neskelbtini), iš aukščiau minimų asmenų, bendravo tik su T. S., tel. nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-12-01 iki 2010-12-22, bendrauta tiek skambinant, tiek SMS, tai yra per minimą laikotarpį 13 kartų bendrauta skambinant (bendra pokalbių trukmė 400 s.) ir išsiųsta 6 SMS; Tel. nr. (duomenys neskelbtini) su aukščiau minimais asmenimis nebendrauta. T. S. tel. nr. (duomenys neskelbtini), iš aukščiau minimų asmenų, be R. K., bendravo su J. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini), tai yra buvo siunčiamos SMS (išsiųsta 648 SMS) daug, dažnai ir beveik kiekvieną dieną. Tel. nr. (duomenys neskelbtini), bendravo su J. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini), bendrauta daug, dažnai, beveik kiekvieną dieną, skambinant ir SMS (bendra pokalbių trukmė 7593 s.), taip pat su A. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam per minimą laikotarpį skambinta 39 kartus (bendra pokalbių trukmė 2292 s.), ir du kartus, t.y. 2010-12-17 23.19 val. ir 2011-03-23 19.12 val. skambinant, su S. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini). J. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini), iš aukščiau minėtų asmenų, be T. S., bendravo su S. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini), bendrauta daug, dažnai, beveik kiekvieną dieną, skambinant (bendra pokalbių trukmė 83987 s.) ir SMS. Atskiromis dienomis, po kelis kartus per dieną, nuo 2010-10-31 iki 2011-03-18, bendravo su A. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini), taip pat skambinant (bendra pokalbių trukmė 2960 s.) ir SMS. S. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini), iš aukščiau minėtų asmenų, be J. B. ir T. S., bendravo su A. B., tel. nr. (duomenys neskelbtini), bendrauta daug, dažnai, beveik kiekvieną dieną, skambinant (bendra pokalbių trukmė 39265 s.) ir SMS (1 t., b. l. 134).

Iš 2011-11-11 tarnybinio pranešimo matyti, jog analizuojant R. K. naudojamų MRT nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambučių bei SMS išklotines laikotarpiu nuo 2011-04-10 iki 2011-10-10 imtinai, nustatyta, kad R. K. aktyviai bendravo tiek su jo neatpažinusia liudytoja L. Č., tiek su jo iniciatyva atsiradusiu liudytoju T. S.: R. K., tel. nr. (duomenys neskelbtini), minimu laikotarpiu, 6 kartus bendravo su T. S., tel. nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-04-26 iki 2011-06-29, skambinant, (bendra pokalbių trukmė 229 s.) bei 6 kartus su L. Č., tel. nr. (duomenys neskelbtini), skambinant, tai yra vieną kartą kalbėta 2011-04-29 11.51 val. ir 5 kartus 2011-06-08 nuo 10.36 val. iki 11.11 val. (bendra pokalbių trukmė 169 s.). Daugiau šiuo numeriu nei su M. K. ((duomenys neskelbtini)), nei su N. A. ((duomenys neskelbtini)), nei su J. B. ((duomenys neskelbtini)), nei su A. B. ((duomenys neskelbtini)), nei su S. B. (duomenys neskelbtini)) nebendrauta. Tel. nr. (duomenys neskelbtini) su aukščiau minimais asmenimis nebendrauta (1 t., b. l. 156).

2011-04-28 R. K., tel. nr. (duomenys neskelbtini), skambina į tel. nr. (duomenys neskelbtini). Skambutis trunka 3:46 min., tai yra nuo 2011-04-28 13:25:00 val. iki 2011-04-28 13:28:46 val. R. K. kalbasi su nenustatytu asmeniu. Nuo 1:29 min. iki 2:33 pokalbio, kalbama apie reikšmingas aplinkybes (perklausyto kompaktinio disko 20-7/2-LOK-1069; 243 įrašas).

2011-04-29 R. K., tel. nr. (duomenys neskelbtini), skambina L. Č.,

tel. nr. (duomenys neskelbtini). Skambutis trunka 1:17 min., tai yra nuo 2011-04-29 11:50:24 val. iki 2011-04-29 11:51:41 val. R. K. kalbasi su L. Č..

2011-06-08 L. Č., tel. nr. (duomenys neskelbtini), skambina R. K., tel. nr. (duomenys neskelbtini). Skambutis trunka 1:05 min., tai yra nuo 2011-06-08 10:35:57 val. iki 2011-06-08 10:37:02 val. L. Č. kalbasi su R. K..

R. K. sako: „labas“. L. Č. sako: „labas, klausyk, skambina jie man vėl (keiksmažodis) protą, tu įsivaizduoji šiandien nori kažkokią akistatą daryt“ R. K. sako: „ai, nu tai vienu žodžiu, kaip ir su visais, jo. O tu jau Lietuvoj?“ L. Č. sako: „nu aš jau Lietuvoj, jie mane pasigavo. Aš (keiksmažodis) skambučio supranti, nu nesupratau, kas skambina ir atsiliepiau.“ R. K. sako: „aha, tai klausyk, tai reikia susitikti, tada pasikalbėti.“ L. Č. sako: „ane?“ R. K. sako: „jo“. L. Č. sako: „o kur susitinkam? O ką?“ R. K. sako: „o tai ką aš žinau, tai kur tau geriau.“ L. Č. sako: „(keiksmažodis) atvažiuok į (duomenys neskelbtini), tada ką aš žinau, už už puse valandos.“ R. K. sako: „gerai, ten kur paleidau tave, ane?“ L. Č. sako: „ne ne ne ne ne, čia prie (duomenys neskelbtini) atvažiuok.“ R. K. sako: „ai prie (duomenys neskelbtini), ane?“ L. Č. sako: „jo.“ R. K. sako: „tai gerai aš tada privažiuosiu prie (duomenys neskelbtini). Aš tau pasuksiu, kai netoli tai būsiu.“ L. Č. sako: „maždaug už puse valandos, kol aš.“ R. K. sako: „jo“. L. Č. sako: „blemba aš tik“. R. K. sako: „gerai“. L. Č. sako: „tik atsikėlus, nu.“ R. K. sako: „gerai, gerai tvarkoj, ate.“ (Perklausytas kompaktinis diskas 20-7/2-LOK-1069; 1456 įrašas)

2011-06-08 L. Č., tel. nr. (duomenys neskelbtini), skambina R. K., tel. nr. (duomenys neskelbtini). Skambutis trunka 1:05 min., tai yra nuo 2011-06-08 10:35:57 val. iki 2011-06-08 10:37:02 val. L. Č. kalbasi su R. K..

R. K. sako: „nu L., aš stoviu prie tavęs.“ L. Č. sako: „jau?“ R. K.: „jo.“ L. Č. sako: „gerai, aš nusileidžiu.“ R. K. sako: „da, dar ne aš tiktai važiuoju, žinai, būsiu už kokių dešimt minučių.“ L. Č. sako: „ai, nu gerai, supratau“. R. K. sako: „aha“. L. Č. sako: „nu gerai, davai.“ (Perklausyto kompaktinio disko 20-7/2-LOK-1069; 1463 įrašas)

2011-06-08 R. K., tel. nr. (duomenys neskelbtini), skambina L. Č., tel. nr. (duomenys neskelbtini). Skambutis trunka 0:23 min., tai yra nuo 2011-06-08 11:11:23 val. iki 2011-04-29 11:11:46 val. R. K. kalbasi su L. Č..

Iš akistatos tarp liudytojo L. Č. ir įtariamojo R. K. protokolo matyti, jog liudytoja L. Č. jau nurodė, kad nebeprisimena 2010-02-15 apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), restorane-bare „(duomenys neskelbtini)“, įvykio aplinkybių, todėl prieštaravimų tarp L. Č. ir R. K. duotų parodymų panaikinti nepavyko (2 t., b. l. 84-85).

Byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2010-02-15, po 00 val., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ suduodant ne mažiau penkis smūgius, tikėtina rankomis bei įspiriant, M. K. buvo padarytas veidinės kaukolės dalies atlūžimas ir kaukolės pamato kairės pusės priekinės daubos lūžis, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir minėti sužalojimai išsivystė ne nuo vieno kokio nors konkretaus smūgio į veido sritį, o nuo suduotų smūgių į veido sritį visumos ir nėra galimybės iškirti kokio nors vieno sužalojimo ar jį sukėlusio smūgio. Tai yra, už M. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą atsako visi asmenys, sudavę jam smūgius į galvos sritį.

Tačiau minėti kaltinamojo R. K. parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl jais vadovaujamasi tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o likusius vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusysis M. K. nuosekliai tvirtina, jog 2010-02-15, apie 00.30 val., besėdint kavinėje prie staliuko, pajuto stiprų smūgį į nugarą. Po smūgio pamėgino atsistoti ir pažiūrėti kas ir už ką jam smogė ir tik pakilus nuo kėdės, pajuto smūgius į galvos, veido, juosmens sritis. Kas mušė ir kiek smūgių jam buvo suduota neprisimena, nes prarado sąmonę, o ją atgavo Kauno medicinos universiteto klinikose. Po pietų pas jį į klinikas atėjo N. A. ir L. Č. ir pastaroji pradėjo papasakoti, jog jiems sėdint prie staliuko, prisikabino vaikinas, kuris jį pradėjo mušti, po to prie minėto vaikino prisijungė daugiau vaikinų. Taip pat L. Č. pasakojo, jog tas vaikinas, kuris prie jo prisikabino, buvo pagrindinis jį mušęs vaikinas, po to tas pats vaikinas paėmęs jo galvą trenkė į durų stiklą ir nuo smūgio stiklas išdužo. Taip pat L. Č. sakė, jog tą pagrindinį jį mušusį vaikiną ji nurodžiusi atvykusiems policijos pareigūnams ir šie jį išsivežė į komisariatą. N. A. taip pat sakė, jog to pagrindinio jį mušusio vaikino vardas yra R.. Minėtus nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas N. A. patvirtino, jog besėdint prie staliuko, apie 00.30 val., prie jų priėjo iki tol nepažįstamas R. K., kuris, priėjęs M. K. iš už nugaros ir nieko nesakęs bei neklausęs, smogė pastarajam. M. K. bandant atsikelti ir pažiūrėti kas vyksta, pasipylė jam smūgiai. R. K. pirmas pradėjo mušti M. K., kuris netgi neturėjo galimybės apsiginti, kadangi nuo R. K. suduodamų smūgių kumščiais parkrito ant žemės. Po to gulintį ant žemės M. K. R. K. pradėjo spardyti kojomis. Tuo pačiu momentu, prie M. K. ir R. K. pribėgo dar trys ar keturi vaikinai, kurie taip pat ėmė mušti M. K.. Jis pats bandė stotis nuo kėdės, kad padėti M. K., kažkam bandė suduoti smūgius, tačiau negali patvirtinti, jog pataikė. Jis priėjo tuo momentu, kai M. K. jau gulėjo ant žemės kruvinas, nes buvo atsitrenkęs į kavinės durų stiklą ir stiklas sudužo.