- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-1449-796/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01105-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Luknera“, uždarajai akcinei bendrovei „Šaromi“, individualiai įmonei S
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Luknera“, uždarajai akcinei bendrovei „Šaromi“, individualiai įmonei S. Š. firmai dėl įpareigojimo nukelti laikinąjį statinį – kioską (paviljoną) ir sutvarkyti teritoriją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: įpareigoti atsakoves UAB „Luknera“, IĮ S. Š. firmą, UAB „Šaromi“ savo lėšomis per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti pastatytą laikinąjį statinį – kioską (paviljoną), esantį prie (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją; teismo sprendime nustatyti, kad per nustatytą terminą atsakovėms UAB „Luknera“, IĮ S. Š. firmai, UAB „Šaromi“ nepašalinus kiosko (paviljono), esančio prie (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkius teritorijos, šiuos veiksmus turi teisę atlikti Vilniaus miesto savivaldybė atsakovių lėšomis; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių.
Atsiliepimas
2. Atsakovės UAB „Luknera“ ir IĮ S. Š. firma atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį šioms atsakovėms atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat pareiškė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki tol, kol bus priimti ir įsiteisės galutiniai sprendimai Regionų administracinio teismo nagrinėjamose administracinėse bylose teisminio proceso Nr. 3‑61‑3‑01104-2025-8 ir teisminio proceso Nr. 3-61-3-01105-2025-9. Prašymas sustabdyti bylą motyvuotas tuo, kad atsakovės administracinėse bylose Nr. eI3-9942-764/2025 ir Nr. eI3‑9944‑641/2025 ginčija ieškovės sprendimus atsisakyti išduoti leidimus, kurie buvo priimti remiantis ieškovės direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. įsakymu ir jo priedais. Atsakovės, kaip teisėtos paviljono valdytojos, atitinka visus teisės aktuose nustatytus pagrįstus reikalavimus leidimams prekiauti viešose vietose gauti. Atsakovės nuo ieškinio ginasi tuo pagrindu, kad ieškovė nepagrįstai atsakovėms neišdavė leidimų prekiauti, remdamasi įsakymu, dėl kurio teisėtumo yra nagrinėjama administracinė byla pagal Seimo nario pareiškimą. Atsakovių skundai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracinio akto nepagrįstumo bei Seimo nario inicijuotoje administracinėje byloje nagrinėjamas įsakymo ir jo priedų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimas šioje civilinėje byloje turi esminę reikšmę, kadangi ieškovės sprendimai neišduoti atsakovėms leidimų prekiauti iš paviljono yra tiesiogiai grindžiami būtent šiuo teisės aktu. Nurodytose administracinėse bylose priimti sprendimai turės reikšmės šios civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui, nes ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakoves nukelti paviljoną ir sutvarkyti teritoriją, remiantis, be kita ko, ir sprendimu atsisakyti išduoti leidimą atsakovėms prekiauti (teikti paslaugas), t. y. siekia civilinių teisinių pasekmių kilimo sprendimo, kuris šiuo metu yra ginčijamas, pagrindu. Minėtos bylos yra reikšmingai susijusios, administracinėse bylose priimti sprendimai turės prejudicinę reikšmę šioje byloje bei gali lemti ieškovės teisės reikšti reikalavimą minėtu pagrindu nagrinėjamoje byloje eliminavimą. Todėl teismas privalėtų sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus priimti galutiniai sprendimai administracinėse bylose dėl sprendimų neišduoti leidimų prekiauti (ne)teisėtumo. Šios bylos galės būti išnagrinėtos tik tada, kai bus išnagrinėtas Seimo nario pareiškimas administracinėje byloje Nr. eI4‑8717‑743/2025 (dėl teisės akto teisėtumo ištyrimo).
3. Ieškovė atsiliepimu į prašymą dėl bylos sustabdymo su atsakovių prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu siekia, jog būtų nukeltas laikinas statinys – kioskas (paviljonas), priklausantis atsakovėms, kuris eksploatuojamas valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir be galiojančių leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje, kurių galiojimas yra pasibaigęs: 2023 m. lapkričio 30 d. UAB „Luknera“ buvo išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) ginčo vietoje, kuris galiojo iki 2024 m. lapkričio 30 d.; IĮ S. Š. firmai buvo išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) ginčo vietoje, kuris galiojo iki 2024 m. lapkričio 30 d. Ieškovės nuomone, nėra būtinybės stabdyti civilinę bylą, kadangi bylose Nr. eI3‑9942‑764/2025 ir Nr. eI3-9944-641/2025 atsakovės ginčija ieškovės sprendimus atsisakyti išduoti leidimus, kurie buvo priimti. Šioje byloje ieškinio pagrindas yra tai, kad leidimai, kurie buvo išduoti, yra pasibaigę. Todėl atsakovės pačios pripažįsta, kad neturi leidimo prekiauti. Prekybos viešosiose vietose taisyklių 27 punkte nustatytas reikalavimas, jog neturintys leidimo, privalo per 7 kalendorines dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos nukelti laikinąjį prekybos statinį, o nuo leidimų galiojimo pabaigos praėję jau beveik 8 mėnesiai. Ieškinio patenkinimas nesudarytų kliūčių, išnagrinėjus minėtas administracines bylas, vėl pastatyti laikinus prekybos įrenginius. Civilinės bylos sustabdymas užvilkins bylos nagrinėjimą ir statiniai valstybinėje žemėje stovės nepagrįstai neapibrėžtą laiko tarpą. Ieškovės vertinimu, tarp bylų nėra teisinio ryšio, kad vienoje byloje nustatytos aplinkybės turėtų būti laikomos prejudicinėmis aplinkybėmis kitoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI3-9942-764/2025 ir Nr. eI3-9944-641/2025 ir jose bus priimti galutiniai teismo procesiniai sprendimai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu siekia, jog būtų nukeltas laikinas statinys – kioskas (paviljonas), priklausantis atsakovėms, kuris eksploatuojamas valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir be galiojančių leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje, kurių galiojimas yra pasibaigęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. kovo 10 d. priėmė įsakymą Nr. 30‑511/22, kuriuo nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tipinio dizaino kioskai (paviljonai) įrengiami vadovaujantis 1 punkte nurodytais dokumentais ir leidimas prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko ar paviljono nuo 2022 m. gruodžio 1 d. išduodamas tik prekiaujantiems iš tipinio dizaino kiosko. Atsakovės ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydamos išduoti leidimus prekiauti iš paviljono. Kadangi leidimai nebuvo išduoti, ieškovė, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 „Dėl Prekybos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 27 punktu, pareiškė reikalavimą nukelti kioską / paviljoną ir sutvarkyti teritoriją. Po neigiamų ieškovės atsakymų atsakovės UAB „Luknera“ ir IĮ S. Š. firma 2025 m. kovo 7 d. kreipėsi į administracinį teismą su skundais dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymo išduoti leidimą prekiauti iš kiosko / paviljono (administracinės bylos Nr. eI3‑9942‑764/2025 ir Nr. eI3-9944-641/2025). Ieškovės sprendimai neišduoti atsakovėms leidimų prekiauti iš paviljono yra tiesiogiai grindžiami būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. priimtu įsakymu Nr. 30‑511/22 ir jo priedais. Atsakovės nuo ieškinio ginasi tuo pagrindu, jog ieškovė nepagrįstai atsakovėms neišdavė leidimų prekiauti, remdamasi minėtu įsakymu, dėl kurio teisėtumo yra nagrinėjama administracinė byla pagal Seimo nario pareiškimą (administracinė byla Nr. eI4‑8717-743/2025). Ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakoves nukelti paviljoną ir sutvarkyti teritoriją, remiantis, be kita ko, ir sprendimu atsisakyti išduoti leidimą atsakovėms prekiauti (teikti paslaugas), t. y. siekia civilinių teisinių pasekmių kilimo sprendimo, kuris šiuo metu yra ginčijamas, pagrindu.
6. Teismo vertinimu, siekiant teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo, civilinę bylą būtina sustabdyti, kol bus priimti galutiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. eI3-9942-764/2025 ir Nr. eI3‑9944-641/2025 (dėl sprendimų neišduoti leidimų prekiauti (ne)teisėtumo), kadangi minėtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės ir (ar) bylų išnagrinėjimo rezultatas gali turėti tiesioginį teisinį ryšį šioje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms ir (ar) jos baigčiai. Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį ir netenkinti atsakovių prašymo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nutarties motyvuojamoje dalyje minima byla Nr. eI4-8717-743/2025, tačiau teismas nagrinėjamos bylos dėl minėtos bylos nesustabdė. Nors teismas nematė prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. eI4‑8717-743/2025, bet įžvelgė tiesioginį ryšį tarp nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-9942-764/2025 (toliau – ir Byla 1) bei Nr. eI3‑9944‑641/2025 (toliau – ir Byla 2), kuriose kvestionuojamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų teisėtumas neišduoti leidimų prekiauti iš paviljono būtent tuo pagrindu, jog yra nagrinėjama byla Nr. eI4-8717-743/2025 (o sprendimai prekiauti neišduoti remiantis toje byloje vertinamo administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. priimto įsakymo Nr. 30-511/22 pagrindu). Tokie ne iki galo aiškūs teismo nutarties motyvai lemia, kad nutartyje tiesioginis ryšis tarp nagrinėjamos bylos ir Bylos 1 bei Bylos 2 yra konstatuotas deklaratyviai. Vien ieškinių pareiškimas Byloje 1 ir Byloje 2 pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, atžvilgiu ir nesuteikia atsakovėms teisės toliau užimti valstybinę žemę.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punktas be išimčių numato, kad „pasibaigus leidimo galiojimo laikui, per 7 kalendorines dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos laikinieji prekybos įrenginiai, kioskai, paviljonai, lauko kavinės ir pritaikyti automobiliai ar priekabos privalo būti pašalinti. Teritorija turi būti tvarkinga ir estetiškai nepakitusi, danga nepažeista (atstatyta)“. Taigi minėtoje nuostatoje aiškiai reglamentuota, kad valstybinė žemė negali būti užimta laikinais, prekybai skirtais statiniais, jeigu atitinkamo leidimo prekiauti viešoje vietoje galiojimas yra pasibaigęs. Ieškovė ieškiniu siekia, kad būtų nukeltas laikinas statinys – kioskas (paviljonas), priklausantis atsakovėms, kuris stovi valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir be galiojančių leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje. Taisyklės nenumato, kad pasibaigus leidimų prekiauti viešose vietose galiojimui, atsakovės gali nepašalinti kiosko–paviljono, kol yra nagrinėjami ginčai dėl naujų leidimų prekiauti šioje vietoje išdavimo. Tokio leidimo galiojimo pabaiga lemia, kad laikinas statinys privalo būti pašalinti iš valstybinės žemės, o prašymai dėl naujų leidimų prekiauti toje pačioje vietoje išdavimo negali būti teisėtas pagrindas toliau užimti valstybinę žemę ir jos nesutvarkyti.
7.3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pasibaigusių leidimų prekiauti viešoje vietoje padarinių, t. y. Taisyklių 30 punkto vykdymo ir laikino statinio (paviljono) pašalinimo, o Byloje 1 ir Byloje 2 yra sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų neišduoti naujų leidimų prekiauti toje pačioje viešoje vietoje. Teismas nagrinėjamoje byloje, įvertinęs ieškinio pagrindą (galiojančios redakcijos Taisyklių 30 punktą, prieš tai 27 punktą), gali įvertinti ir nustatyti, ar yra pagrindas pašalinti ginčo laikiną statinį iš valstybinės žemės, nes atsakovėms išduotas leidimas prekiauti jame yra pasibaigęs. Teismui nereikia laukti Bylos 1 ir Bylos 2 baigčių, kadangi jas išnagrinėjus ir priėmus atsakovėms palankius sprendimus, atsakovės savaime neįgis teisės esamame ir nepašalintame ginčo laikinajame statinyje vykdyti prekybą – teismas, pagal Byloje 1 ir Byloje 2 pareikštus reikalavimus, galės įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo pagal kompetenciją vertinti prašymus dėl naujų prekybos leidimų išdavimo. Tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priėmus kitokį sprendimą, nei priimtas dabar (neišduoti leidimų), atsakovės teoriškai įgytų teisę pastatyti laikiną statinį (paviljoną) valstybinėje žemėje nurodytu adresu (tai pagal apibrėžimą yra laikinas statinys, kurio tiek pastatymas, tiek pašalinimas neturi būti sudėtingas). Bylos 1, Bylos 2 ir nagrinėjamos bylos nesieja tiesioginis ryšys, bylos gali būti nagrinėjamos atskirai.
7.4. Teismas turi pareigą užkirsti kelią bylos vilkinimui – atsakovės jau 8 mėn. yra neteisėtai užėmusios valstybinę žemę laikinu statiniu, kurį privalėjo pašalinti per 7 dienas nuo leidimų prekiauti galiojimo pabaigos (baigėsi 2024 m. lapkričio 30 d.). Formalus bylos sustabdymas, nenustačius tarp Bylos 1, Bylos 2 ir nagrinėjamos bylos realaus tiesioginio ryšio, lemia proceso vilkinimą ir pratęsia neteisėtą valstybinės žemės užėmimą abstrakčiam terminui. Valstybinės žemės naudojimas pagal įstatymo reikalavimus yra viešasis interesas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės UAB „Luknera“ ir IĮ S. Š. firma prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Pagal Taisyklių 27 punkte ieškovės nustatytą reglamentavimą, kiosko / paviljono valdytojui neturint leidimo prekiauti viešojo vietoje (pasibaigus jo galiojimui) kioskas / paviljonas turi būti nukeltas ir sutvarkyta jo užimama teritorija. Abi atsakovės kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamos išduoti leidimus prekiauti, tačiau atsakovė, priimdama administracinius sprendimus, atsisakė išduoti leidimus. Atsakovės šiuos neteisėtus ieškovės administracinius sprendimus ginčija Regionų administraciniame teisme. Teismas pagrįstai įvertino, kad leidimo neišdavimo teisėtumo klausimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakoves nukelti paviljoną ir sutvarkyti teritoriją.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovių kioskas / paviljonas stovi valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir be galiojančių leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje. Tačiau ieškovė nemini, kad tiek leidimo, tiek sutikimo neturėjimas yra tiesioginė vieno administracinio sprendimo – atsisakymo išduoti leidimą atsakovėms – pasekmė, t. y. išdavus leidimą, kartu būtų suteikiamas tiek leidimas prekiauti, tiek sutikimas įrengti paviljoną / kioską viešojoje erdvėje. Būtent dėl ieškovės neteisėtų administracinių sprendimų, kurie yra ginčijami kitose administracinėse bylose dėl atsisakymo išduoti leidimus prekiauti atsakovėms, šios ieškovės yra laikomos neteisėtai įrengtų kioskų / paviljonų valdytojomis.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovės nurodo argumentus, kad tvarka, pagal kurią kiekvienais metais išduodamas naujas leidimas prekiauti, jau daug metų nesikeičia ir leidimai prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose, priešingai nei teigia apeliantė, kuri pati reglamentuoja leidimų išdavimo tvarką, nėra pratęsiami ir visais atvejais išduodami nauji leidimai prekiauti viešosiose vietose. Ieškovės išduodamas leidimas atsakovėms leistų prekiauti ir užimti plotą žemės sklype, kuris patikėjimo teise priklauso ieškovei. Būtent šių leidimų neišdavimo teisėtumo klausimas yra keliamas kitose administracinėse bylose, dėl kurių teismas sustabdė šios bylos procesą. Šias bylas sieja teisiškai reikšmingas ryšys, nes pripažinus, kad leidimai nebuvo išduoti nepagrįstai, neliktų teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi ieškovė prašo nukelti paviljoną.
Šalies argumentai
8.4. Atsakovių inicijuotų administracinių bylų dėl leidimų neišdavimo teisėtumo vertinimui reikšmės turi ir Seimo nario pateiktas pareiškimas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo (administracinė byla Nr. eI4-8717-743/2025). Ieškovė atsisakymus išduoti leidimus atsakovėms motyvavo Seimo nario ginčijamais norminiais teisės aktais. Pareiškimu Seimo narys prašo pripažinti tam tikras norminių teisės aktų nuostatas negaliojančiomis, nes jos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra diskriminacinio pobūdžio. Regionų administraciniuose teismuose nagrinėjamose administracinėse bylose turi būti nustatyta, ar sprendimai neišduoti leidimų atsakovėms yra pagrįsti, ir įvertintos su tuo susijusios aplinkybės. Todėl, kol minėtose administracinėse bylose, kuriose šie klausimai yra keliami, nėra atlikta ieškovės sprendimų teisinė patikra, nėra galimybės išspręsti ir ieškovės reikalavimo dėl paviljono / kiosko nukėlimo bei teritorijos sutvarkymo pagrįstumo.
8.5. Nesustabdžius nagrinėjamos bylos gali susiklostyti teisiškai ydinga situacija, kai tie patys ieškovės veiksmai, susiję su administracinių sprendimų teisėtumu ir atsakovių siekiu gauti leidimą, būtų įvertinti skirtingai. Išnagrinėjus šią civilinę bylą anksčiau nei administracines bylas, gali būti padaryta išvada, kad ieškovės reikalavimai (pvz., nukelti paviljoną) yra pagrįsti, net jei vėliau būtų nustatyta, jog leidimai atsakovėms buvo neišduoti nepagrįstai, t. y. teismo sprendimai prieštarautų vienas kitam, o civilinės bylos pasekmės sukeltų negrįžtamas pasekmes atsakovėms. Be to, sustabdžius bylos nagrinėjimą nebereikėtų tų pačių faktinių aplinkybių nustatinėti kelis kartus.
Motyvuojamoji dalis
8.6. Leidimo neišdavimo klausimas turi esminę reikšmę sprendžiant nagrinėjamą bylą, kadangi nuo to priklauso ir ieškovės šioje byloje pateikto reikalavimo pagrįstumas. Administracinėse bylose priimti sprendimai dėl ieškovės administracinių sprendimų teisėtumo turi esminę reikšmę sprendžiant šalių ginčą šioje civilinėje byloje.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI3-9942-764/2025 ir Nr. eI3-9944-641/2025 ir jose bus priimti galutiniai teismo procesiniai sprendimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl privalomojo bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo, teigdama, kad skundžiamoje teismo nutartyje tiesioginis ryšis tarp nagrinėjamos bylos ir dviejų administracine tvarka nagrinėjamų bylų yra konstatuotas deklaratyviai. Apeliantė iš esmės nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl pasibaigusių leidimų prekiauti viešoje vietoje padarinių, dėl to teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą (galiojančios redakcijos Taisyklių 30 punktas, prieš tai 27 punktas), gali įvertinti ir nustatyti, ar yra pagrindas pašalinti ginčo laikiną statinį iš valstybinės žemės, nes atsakovėms išduotas leidimas prekiauti jame yra pasibaigęs.
12. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnis).
13. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma būtina tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimais siekia, jog būtų nukeltas laikinas statinys – kioskas (paviljonas), priklausantis atsakovėms. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia argumentais, kad kioskas (paviljonas) eksploatuojamas valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir be galiojančio leidimo prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje, nes išduotų ir iki 2024 m. lapkričio 30 d. galiojusių leidimų galiojimas yra pasibaigęs. Atsakovės UAB „Luknera“ ir IĮ S. Š. firma atsiliepime į ieškinį savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus grindžia argumentais, kad atsakovės teismine tvarka ginčija ieškovės atsisakymo atsakovėms išduoti leidimą prekiauti Vilniaus miesto viešosiose vietose pagrįstumą, o leidimo atsakovėms (ne)išdavimas yra tiesiogiai susijęs su jų galimybėmis naudotis paviljonu, esančiu nesuformuotame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), be to, teisme ginčijamas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. įsakymas, kuriuo vadovavosi ieškovė, priimdama sprendimus neišduoti leidimų (Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI4-8717-743/2025).
17. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Luknera“ ir IĮ S. Š. firma 2025 m. kovo 7 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundais dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus atsisakymo išduoti leidimą prekiauti iš paviljono, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo 2025 m. vasario 11 d. atsakymą–sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti atsakovių 2025 m. sausio 30 d. motyvuotus prašymus išduoti leidimą prekiauti iš paviljono, esančio ties adresu (duomenys neskelbtini). Minėtų atsakovių UAB „Luknera“ ir IĮ S. Š. firmos skundų pagrindu Regionų administraciniame teisme iškeltos administracinės bylos Nr. eI3-9942-764/2025 ir Nr. eI3‑9944‑641/2025.
18. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiais argumentais, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama būtent dėl pasibaigusių leidimų prekiauti viešoje vietoje padarinių, o pirmosios instancijos teismas neįvertino Taisyklių 30 punkto nuostatos dėl laikino statinio (paviljono) pašalinimo pasibaigus leidimo galiojimo laikui. Apeliantė nurodo, kad atsakovės privalėjo pašalinti laikiną statinį per 7 dienas nuo leidimų prekiauti galiojimo pabaigos (nuo 2024 m. lapkričio 30 d.). Taip pat apeliantė nurodo, kad minėtose administracinėse bylose yra sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų neišduoti naujų leidimų prekiauti toje pačioje viešoje vietoje, minėtas bylas išnagrinėjus atsakovės savaime neįgis teisės esamame ir nepašalintame ginčo laikinajame statinyje vykdyti prekybą, nes teismas galės įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo pagal kompetenciją vertinti prašymus dėl naujų prekybos leidimų išdavimo.
19. Tačiau iš ieškovės ieškinyje nurodomų aplinkybių matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog atsakovėms išduoti leidimai prekiauti kioske (paviljone) viešosiose vietose buvo išduoti iki 2024 m. lapkričio 30 d. ir vėliau nebebuvo atnaujinti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad ieškovės reiškiamu reikalavimu siekiama civilinių teisinių pasekmių kilimo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą atsakovėms prekiauti (teikti paslaugas) pagrindu, kuris šiuo metu yra atsakovių ginčijamas teismo tvarka paminėtose administracinėse bylose. Administracinėse bylose, dėl kurių skundžiama teismo nutartimi sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, keliamas būtent leidimų neišdavimo teisėtumo klausimas ir įrodinėjamos su besitęsiančiu leidimų išdavimo procesu susijusios aplinkybės. Taigi minėtose Regionų administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose turėtų būti vertinamas sprendimo dėl leidimų neišdavimo, kurį ginčija atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad minėtas administracines bylas ir nagrinėjamą bylą sieja teisiškai reikšmingas ryšys, nes administracinėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės ir (ar) bylų išnagrinėjimo rezultatas gali turėti tiesioginį teisinį ryšį šioje byloje nustatinėjamoms aplinkybėms dėl ieškovės nurodomos jos teisės reikšti reikalavimą ir (ar) bylos procesinei baigčiai.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad bylos sustabdymas lemia proceso vilkinimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino šioje civilinėje byloje ir administracine tvarka nagrinėjamose bylose, dėl kurių sustabdė civilinę bylą, pareikštų reikalavimų sąsają ir įrodinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sustabdžius šią civilinę bylą bus išvengta prieštaringų teismo sprendimų, o bylos sustabdymas neprieštarauja civilinio proceso tikslams (CPK 2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus išnagrinėtos Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI3-9942-764/2025 ir Nr. eI3‑9944‑641/2025 ir jose bus priimti galutiniai teismo procesiniai sprendimai.
21. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą reglamentuojančias nuostatas ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.