- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-1472-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10436-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17610-726/2015 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-02-15 sprendimu priteisto iš atsakovo nepilnamečiui sūnui D. L. išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas teiks išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 320 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Nurodė, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti pakeistas, kadangi šiuo teismo sprendimu nustatyto atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka vaiko pragyvenimui. Šiuo metu šalių sūnui D. yra (duomenys neskelbtini) metų, ženkliai išaugo vaiko poreikiai, teismo sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis po 350 Lt per mėnesį neatitinka išaugusių vaiko poreikių ir pasikeitusios šalių turtinės padėties. Be to, ir šių lėšų atsakovas reguliariai nemoka, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Nurodo, kad sūnaus D. išlaikymui reikalinga per mėnesį ne mažesnė kaip 480 EUR suma. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, apavui, vaistams, vitaminams, įvairioms mokymo priemonėms, išlaidos korepetitoriams, išlaidos įvairiems kitiems vaiko pomėgiams, laisvalaikiui, būsto išlaikymo ir kitos, ieškinyje išvardintos išlaidos. Nurodo, kad atsakovo teikiamo išlaikymo neužtenka padengti net pusės sūnaus išlaikymui patiriamų išlaidų. Nurodo, kad sūnaus D. didžiausios spragos yra lietuvių kalbos žiniose, siekiant, kad jis neturėtų sunkumų laikant lietuvių kalbos egzaminus, būtina mokytis papildomai lietuvių kalbos, todėl yra samdomas korepetitorius, už jo paslaugas sumokama kas mėnesį po 160 EUR. Nurodo, kad ji gyvena vieno kambario bute, nedirba dėl sunkios sveikatos būklės, studijuoja (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, ją ir iš dalies sūnų D. išlaiko jos draugas J. T., kuris kas mėnesį jai skiria po 350 EUR, iš šių pajamų ji sumoka korepetitoriams, apmoka interneto, ryšio paslaugas ir kt. sūnaus D. išlaidas, likusiomis pajamomis stengiasi padengti pirmiausiai sūnaus išlaikymo būtiniausias išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies.
Paaiškino, kad neprieštarauja padidinti išlaikymą, priteisus iš jo sūnui D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus, akcentavo atsakovo šeimos gaunamas pajamas ir jo išlaikytinių skaičių. Šios aplinkybės, atsakovo atstovo teigimu, neleidžia atsakovui mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui D.. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutiktų išlaikymo dydį padidinti iki 175 EUR per mėnesį. Atstovas pažymėjo, kad ieškovė tariamai vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 480 EUR, tačiau ji nepateikė nei vieno rašytinio dokumento ar kitokio įrodymo, kad pagrįstų šių išlaidų patyrimo faktą. Kaip viena iš išlaidų dalių - korepetitoriams (lietuvių kalbos) skiriama išlaidų suma, kurią sudaro net 160 EUR per mėnesį. Tačiau įvertinus rinkoje pateiktus duomenis ir skelbimus internete bei spaudoje, lietuvių kalbos pamokos kainuoja per pusę pigiau - 90 min. (dvi akademinės valandos po 45 min.) kainuoja nuo 7 iki 10 EUR. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad ši suma sudaro 20 EUR. Taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar mokykloje kas mėnesį reikia išleisti po 17 EUR mokymosi priemonėms. Nėra nurodoma, kas yra perkama. Taip pat, atsakovui didelių abejonių kelia ir faktas, kad būdama bedarbė ir visiškai be pajamų ieškovė moka po 33 EUR per mėnesį už vaiko gyvybės draudimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė yra bedarbė, negauna jokių pajamų, tačiau ji net nesistengia ieškoti darbo ir taip atitinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, pažymi, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė. Jo vardu nėra registruoto jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Be to, 2010 m. atsakovas sudarė naują santuoką, santuokos metu su naująja sutuoktine susilaukė dviejų vaikų - L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusio (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, Didžiojoje Britanijoje jis dirbo tik už minimalų darbo užmokestį. Nuo (duomenys neskelbtini) (gimus vaikui) atsakovas nedirba, nes augina trejų metukų neturintį D. L.. Auklė mėnesiui kainuoja apie 1 000 – 1 200 svarų (1 200 – 1 600 Lt). Siekiant taupyti pinigus, taip pat įvertinus faktą, kad atsakovo sutuoktinės pajamos yra didesnės ir sudaro apie 1 000 svarų (1 386 EUR) per mėnesį, buvo nuspręsta, kad atsakovas liks prižiūrėti nepilnametį vaiką. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu vidutiniškai uždirba 900 (1 237 EUR) – 1 100 svarų (1 386 EUR) per mėnesį. Iš šių pinigų: 400 svarai yra mokami už būsto nuomą; 85 svarai mokami už bendrąsias būsto aptarnavimo išlaidas; 26 svarai už vandenį; 26 svarai už internetą; 120 svarų už elektrą ir dujas; 100 svarų už drabužius ir avalynę; 24 svarai už vaikų keliones išlaidos į mokyklą viešuoju transportu; 50 svarų už Atsakovo žmonos kelionės išlaidoms į darbą; 300 svarų už maistą; 100 svarų už mobiliojo ryšio paslaugas. Iš viso 6 asmenų šeima (atsakovo naujoji sutuoktinė iš kitos santuokos turi du nepilnamečius vaikus) išleidžia virš 1 000 svarų (1 400 EUR) per mėnesį Be to, atsakovas moka indeksuotą 133 EUR išlaikymą D. L.. Prie mokamo sūnui D. išlaikymo prisideda ir atsakovo tėvai, nes šioms išlaidoms padengti ne visada užtenka gaunamo atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-02-15 sprendimu priteisto iš atsakovo V. L. išlaikymo nepilnamečiui D. L. dydį ir nustatė, kad atsakovas V. L. teikia išlaikymą nepilnamečiui D. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 180 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2015-03-25) iki D. L. pilnametystės; paskyrė ieškovę A. L. nepilnamečiui D. L. priteisto iš atsakovo V. L. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo V. L. ieškovei A. L. išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti 92 EUR; priteisė iš atsakovo V. L. į valstybės biudžetą 18 EUR žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. L. poreikiai per aštuonerių metų laikotarpį nuo 2007-02-15, kai jam buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje pasikeitė - žymiai išaugo. Teismas nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena ieškovės draugui priklausančiame bute, niekur nedirba, studijuoja dieniniame skyriuje, nepilnametis vaikas yra sveikas, tačiau turi regėjimo sutrikimų - nešioja akinius, kuriuos reikia pasikeisti vieną kartą į metus. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi dar tu nepilnamečius vaikus. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko D. L. poreikiai išaugo, praėjo net aštuoneri metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis ženkliai pablogėjo. Nors ieškovė akcentavo sunkią savo sveikatos būklę, tačiau teismas byloje nenustatė duomenų apie jai nustatytą neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias ieškovei pradėti dirbti ir gauti bent minimalias su darbo santykiais susijusias pajamas. Teismas aplinkybę, kad ieškovė turi vieną išlaikytinį, o atsakovas turi pareigą materialiai išlaikyti net tris nepilnamečius vaikus, vertino kaip pagrindą nustatyti lygias šalių dalis nepilnamečio sūnaus D. išlaikymo prievolėje. Teismo manymu, atsižvelgiant į šalių sūnaus D. amžių, bendruosius ir specialiuosius poreikius bei jo interesus, taip pat įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tikslinga padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo nepilnamečiui sūnui D. išlaikymą iki 180 EUR per mėnesį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-02-15 sprendimo pakeitimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-02-15 sprendimu priteisto iš atsakovo V. L. išlaikymo nepilnamečiui D. L. dydį pakeisti, nustatant, jog atsakovas V. L. teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 240 EUR dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki D. L. pilnametystės. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Ieškovė neginčija skundžiamo sprendimo dalies dėl šalių turtinės padėties ir galimybių išlaikyti nepilnametį sūnų vertinimo lygiavertėmis, abi šalys yra darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra apribotas. Tačiau teismas, nustatęs, jog vaikui yra reikalingas išlaikymas ne tik minimaliems, tačiau ir specialiems poreikiams tenkinti, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui tik 180 EUR, konstatuodamas, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį pakanka 360 EUR sumos, kas neatitinka realybės ir byloje nustatytų aplinkybių;Ieškovės nurodyta išlaikymo per mėnesį suma yra be jokių prabangos prekių ar paslaugų pirkimo, o didžioji dalis išlaidų skiriama lietuvių kalbos korepetitoriaus paslaugoms, kurių reikalingumą pripažino ir atsakovas. Teismas priteisė minimalaus dydžio išlaikymą, nors vaikas turi specialių poreikių;Teismas rėmėsi teismų praktika, jog visiems vaikams visais atvejais priteisiant išlaikymą, turi būti derinami vaikų interesai ir turi būti siekiama, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Atsakovo 6 asmenų šeimos mėnesinės pajamos sudaro 1 400 EUR, taigi kiekvienam šeimos nariui per mėnesį tenka apie 240 EUR. Tuo tarpu ieškovė šalių nepilnamečiui vaikui išleidžia per mėnesį 480 EUR, todėl pagrįstai tikėjosi, jog iš atsakovo bus priteista pusė sūnaus išlaikymui reikalingos sumos;Duomenys, jog atsakovas nedirba nuo 2012 m. dėl vaiko priežiūros, neatitinka tikrovės, kadangi tiek 2014 m. viešėdamas Lietuvoje atsakovas minėjo apie gerai apmokamą darbą, tiek šalių nepilnamečiui vaikui viešint Anglijoje sūnus nešdavo pietus tėvui į darbą. Tačiau, net nesant byloje teisingų duomenų apie atsakovo pajamas, teismas privalėjo vertinti atsakovo galimybes dirbti bei priteisti nepilnamečiui sūnui bent pusę jam reikalingo išlaikymo. Atsakovas prabangą nedirbti ir prižiūrėti ketverių metų nepilnametį vaiką galėtų sau leisti tik tuo atveju, jei kitų nepilnamečių vaikų teisė būti išlaikomiems ir gauti reikalingą išlaikymą nenukentėtų;Iki šiol atsakovas mokėjo sūnaus išlaikymui 100 EUR, tačiau likusius būtinus sūnui išlaikyti 380 EUR skyrė ieškovė, nors nedirba, yra užsiregistravusi Teritorinėje darbo biržoje, studijuoja dieniniame skyriuje, turi pajamų tik iš nekilnojamojo turto nuomos bei gauną paramą iš sugyventinio;Teismas, priteisdamas iš atsakovo tik 180 EUR per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nesivadovavo nuostatomis, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad:
Ieškovė siekia klaidinti teismą, sąmoningai neteisingai interpretuodama skundžiamą sprendimą. Sprendime yra nurodyta, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra išaugę dėl jo amžiaus, bet jokiu būdu nėra konstatuota, kad vaikas turi specialių poreikių. Ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė reikalaujamos priteisti išlaikymo sumos. Ieškovė nepateikė lietuvių kalbos korepetitoriaus išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė nenurodė, kokie esminiai vaiko poreikių pasikeitimai lėmė didesnio išlaikymo būtinybę;Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji niekur nedirba, o didžiąją dalį jos tariamo išlaikymo sumos skiria jos esamas sugyventinis. Šiuo atveju neteisinga reikalauti iš atsakovo pusės to išlaikymo, kurį skiria ne pati ieškovė, o aplinkiniai asmenys, nes pareiga išlaikyti vaikus tenka tėvams, o ne su jais susijusiais asmenimis;Ieškovės argumentai, jog atsakovo šeimos mėnesinės pajamos sudaro 1 400 EUR yra nesuprantami, kadangi atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus apie jo sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, kuris vidutiniškai sudaro 1 000 svarų sterlingų, o išlaidos sudaro 1 231 svarų. Negalima lyginti uždirbamų pinigų Didžiojoje Britanijoje, jų perkamosios galios, versti į eurus bei lyginti su Lietuvoje esamomis išlaidomis ir poreikiais. Ieškovė tik daro prielaidą, kad atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi iš esmės, kadangi jo vardu nėra registruoto jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, 2010 m. atsakovas sudarė naują santuoką ir susilaukė dviejų vaikų, atsakovas yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Nuo 2010 m. atsakovas nedirbo, nes augina trijų metukų neturinį sūnų;Ieškovė visą santuokos laikotarpį su atsakovu ir iki šiol niekur nedirba, nors yra sveika ir galinti dirbti, tačiau to nedaro. Ieškovės teiginiai yra prieštaringi, kadangi ji teigia, jog nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau pabaigusi kolegiją ir įgijusi išsilavinimą ji planuoja dirbti;Didžiojoje Britanijoje auklė kainuoja apie 1 000 – 1 200 svarų, todėl atsakovo šeima, taupydama pinigus, nusprendė, kad nepilnametį vaiką prižiūrės atsakovas. Valstybiniai vaikų darželiai vaikus priima tik nuo 4 metų. Privatus darželis mėnesiui kainuoja apie 1 500 svarų;Atsakovas deda maksimalias pastangas, kad suteiktų vaikui kuo įmanoma daugiau. Siųsdamas pinigus artimiesiems giminaičiams bei su jų pagalba ugdo vaiką, leidžia į būrelius, veda į kiną, cirką, teatrą, organizuoja poilsį užsienyje ir Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį padidino tik iki 180 EUR kas mėnesį mokamos periodinių išmokų sumos.
Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka todėl, kad, jos vertinimu, nepilnamečiui vaikui teismas priteisė per mažą išlaikymą, nors esą nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui skiriamos mėnesinės išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, o atsakovo finansinė padėtis leidžia jam mokėti 240 EUR išlaikymą nepilnamečiui sūnui.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.
Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. L. iš tėvo (atsakovo) buvo priteistas 2007-02-15 teismo sprendimu, nustatytas išlaikymo dydis – 350 Lt (101,37 EUR) per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Apeliantė, ieškinį grįsdama aplinkybėmis apie pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius, į bylą jokių atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad į vaiko poreikių mėnesinių išlaidų dydį nėra įtrauktos jokios prabangos prekės ar paslaugų pirkimas, tačiau poreikio kiekvieną mėnesį sūnaus korepetitoriams skirti 160 EUR sumą ir realiai tokio dydžio patiriamų išlaidų nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas, padidindamas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 180 EUR sumos kas mėnesį, įvertino, kokie vaiko poreikiai yra tikėtinai pagrįsti, nors ieškovė savo pareigos įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes tinkamai neįvykdė. Tokios pareigos apeliantė neįvykdė ir pateikdama apeliacinį skundą - jokių įrodymų apie vaiko poreikių patenkinimui būtinas išlaidas su apeliaciniu skundu nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka, kad, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina skirti dėmesį vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis apie vaiko amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta iš atsakovo priteisiama vaiko poreikiams patenkinti suma – 180 EUR per mėnesį – yra pakankama, teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui 180 EUR, pažeidė lygybės principą, kai visiems išlaikytiniams turėtų būti skiriama panaši pinigų suma, t. y. tokia, kokią skiria atsakovas kitiems išlaikytiniams. Apeliantė teigia, kad kiekvienam atsakovo 6 asmenų šeimos nariui per mėnesį yra skiriama apie 240 EUR, kadangi atsakovo sutuoktinės darbo užmokestis yra apie 1 400 EUR. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas, nes byloje nustatyta, kad atsakovas nedirba ir šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymas mokamas iš atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio, kuris yra vienintelis atsakovo šeimos pragyvenimo šaltinis. Taigi, iš bendrų atsakovo šeimos pajamų - 1400 EUR darbo užmokesčio - faktiškai yra tenkinami septynių asmenų poreikiai ir 180 EUR suma skiriama ginčo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Tokiu atveju atsakovo šeimos nariams lieka apytikriai po 203 EUR, atitinkamai atsakovas likusiems savo vaikams gali skirti tik po 100 EUR sumą, įvertinant, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog negalima lygiaverčiai vertinti pragyvenimo lygio ir kainų Didžiojoje Britanijoje bei Lietuvoje, kadangi visuotinai žinoma, kad Didžiojoje Britanijoje pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje nebuvo pateikta atsakovo pajamas patvirtinančių dokumentų, tačiau nepaisant to, teismas privalėjo vertinti atsakovo galimybes dirbti bei priteisti šalių nepilnamečiui sūnui bent pusę jam reikalingo išlaikymo – 240 EUR. 2015-11-18 teismo posėdžio metu atsakovo atstovo paaiškinimais buvo nustatyta, kad atsakovas nedirba, tačiau, nepaisant to, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteistas padidintas išlaikymas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo, kaip ir ieškovės, galimybes dirbti ir uždirbti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas pajamas.
Teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad įstatymas numato pareigą tėvams mokėti išlaikymą ne bet kokių, o būtinų poreikių tenkinimui.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Atsakovas V. L. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 653,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui V. L. iš apeliantės priteisiama 653,40 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 653,40 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.