- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- 2A-832/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00584-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- L. Š.
- Ieškovas
- A. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Š. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir Alfonso A. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui L. Š., tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir Alfonsas A. Š., dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. Š. dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto padalijimo. Prašė pripažinti bendra L. Š. ir A. Š. nuosavybe bei padalinti lygiomis dalimis atsakovo L. Š. vardu viešajame registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, t. y. 14,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 15,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 111,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 15,6100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 28630/56988 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatą-buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-bitumo saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-bitumo virimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-valdymo pultą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-valdymo pultą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-betono mazgą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kompresorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-operatorinę; transporto priemones – krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), krovininį automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 05, keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 1998 iki 2011 metų. Nors santuokos įregistravę nebuvo, tačiau gyveno kaip šeima, turėjo bendras pajamas bei išlaidas, bendrą šeimos biudžetą. Persikėlę gyventi iš Vilniaus į N. A. gyveno atsakovo motinos vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1999 metų vasario 27 dieną gimė sūnus G. Š.. Nuo 2001 metų ieškovė ir atsakovas kartu vykdė individualią veiklą, tuo tikslu 2006 – 2010 metais pirko žemės sklypus, pastatus. Ieškovė nurodo kartu su atsakovu įgijusi bendrosios nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 577181 Lt. Mano, kad jos dalis šio nekilnojamojo turto vertėje, dalijant ją lygiomis dalimis, sudaro 288590 Lt. Be to, kartu gyvendami įgijo ir keletą transporto priemonių, kurių bendra vertė 81600 Lt. Ieškovės teigimu, jos indėlis į šiuos pirkinius yra tolygus L. Š. indėliui ir sudaro 40800 Lt. Ieškinyje nurodoma, kad nekilnojamo turto ir transporto priemonių, įgytų kartu su atsakovu, bendra rinkos vertė sudaro 670190 Lt, o ieškovės dalis šio turto vertėje lygi 335095 Lt. Ieškovė aiškino, kad pasitikėjo atsakovu, todėl sutiko kad visi pirkiniai bus registruojami L. Š. vardu. Prieš porą metų ginčo šalių santykiai pašlijo, todėl ieškovė pasiūlė L. Š. pasidalinti bendrai įgytą turtą. Atsakovas pareiškė, kad viskas yra jo ir nieko dalintis nesiruošia. Kai ieškovės interesus atstovaujantis advokatas pasiūlė atsakovui taikiai spręsti ginčą, L. Š. pareiškė, kad parduos visą jo vardu registruotą turtą, ieškovę paliks be nieko ir ėmėsi priemonių šiems grasinimams įgyvendinti.
Teismo posėdyje ieškovė A. Š. pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti jai mažesnę dalį turto, t. y. penkis žemės sklypus, kurių bendras plotas 50 ha, t. y. 14,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 14856 Lt, 15,1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13730 Lt, 7,0 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7226 Lt, 8,6 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9266 Lt, 11,8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13062 Lt. Nurodė, kad šiais sklypais ji naudojasi pagal sudarytas nuomos sutartis. Kitų byloje pareikštų reikalavimų ieškovė atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas L. Š. atsiliepimu į pareikštą ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė A. Š. nepateikė jokių įrodymų, kad turtas, priklausantis L. Š., būtų įgytas bendromis lėšomis, bendru darbu. Vaiko buvimas nesudaro prielaidų teigti, kad yra bendras turtas, nes ginčo šalių nesieja skoliniai santykiai, turtas nėra santuokinis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teisė įregistruota vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų. Šioje byloje tokių įrodymų nėra. Atsakovas, atsikirsdamas į jam pareikštą ieškinį, nurodė, kad su A. Š. bendrai negyveno, nevedė bendro ūkio ir nesukūrė bendrosios dalinės nuosavybės.
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir Alfonsas A. Š. ieškinį prašė atmesti ir pareiškė byloje savarankišką reikalavimą dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto padalijimo. Prašė priteisti jiems ½ dalį atsakovo L. Š. vardu įregistruoto turto, kuris yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. prašė priteisti ½ 14,7000 ha Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7428 Lt; ½ 15,100 ha Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6865 Lt; ½ 7,000 ha Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3613 Lt; ½ 8,600 ha Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4633 Lt; ½ 111,000 ha Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 192000 Lt; ½ 11,800 ha Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6531 Lt; ½ 15,6100 ha Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8351,5 Lt; ½ 2,8630/5,6988 ha Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6871 Lt; 1/2 Pastato - Buitinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 14630 Lt; ½ Pastato - Bitumo saugyklos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 15450 Lt; ½ Pastato - Bitumo virimo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5850 Lt; ½ Pastato - valdymo pulto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 116,5 Lt; ½ Pastato - valdymo pulto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 111,50 Lt; ½ Pastato - Svarstyklių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 6650,0 Lt; ½ Pastato - Betono mazgo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 1330 Lt; ½ Pastato - Kompresorinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7500,0 Lt; ½ Pastato - operatorinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina 645 Lt; ½ Krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10000 Lt; ½ Krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5000 Lt; ½ Krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5000Lt; ½ Krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10000 Lt; ½ Keleivinio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10000 Lt; ½ Automobilinės priekabos (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Lt. Nurodė, kad jie su sūnumi L. Š. bendru darbu ir bendromis lėšomis sukūrė ekologinį ūkį ir turtą, o jų tarpusavio santykiai yra skoliniai, todėl 1/2 ginčo turto turi būti priteista ne ieškovei A. Š., kuri nedalyvavo ūkio kūrime, o tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir Alfonsui A. Š..
Atsakovas L. Š. teismui pateiktame procesiniame dokumente su trečiųjų asmenų pareikštais reikalavimais sutiko, o ieškovė A. Š. trečiųjų asmenų reikalavimų prašė netenkinti kaip nepagrįstų ir neįrodytų, nurodė, kad atsakovo tėvai neskolino pinigų turto įsigijimui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu A. Š. ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino atsakovo L. Š. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones bendra daline L. Š. ir A. Š. nuosavybe ir padalino jį tokia tvarka: Priteisė ieškovei A. Š. asmeninės nuosavybės teise 58140 Lt vertės turtą:
14,7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 14856 Lt;15,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13730 Lt; 7,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7226 Lt; 8,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9266 Lt; 11,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 13062 Lt. Priteisė L. Š. asmeninės nuosavybės teise 329570 Lt vertės turtą :111,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 384000 Lt; 15,61000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 16703 Lt; 28630/56988 dalį 5,6988 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 13742 Lt; Pastatą-Buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 29260 Lt; Pastatą-Bitumo saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 30900 Lt; Pastatą-Bitumo virimo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 11700 Lt; Pastatą-Valdymo pultą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 223 Lt; Pastatą-Valdymo pultą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 223 Lt; Pastatą-Svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 13300 Lt; Pastatą-Betono mazgą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2660 Lt; Pastatą-Kompresorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 15000 Lt; Pastatą-Operatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1290 Lt; Krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 20000 Lt; Krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 10000 Lt; Krovininį automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 10000 Lt; Keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 20000 Lt; Keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 21000 Lt; Priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 1000 Lt. Dėl likusios A. Š. ieškinio reikalavimų dalies civilinę bylą nutraukė. Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir Alfonso A. Š. ieškinį atmetė. Priteisė ieškovei A. Š. iš atsakovo L. Š. 2744 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės A. Š. ir atsakovo L. Š. procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei – po 92 Lt iš kiekvieno. Priteisė iš trečiųjų asmenų E. Š. ir Alfonso A. Š. po 3648 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys pripažįsta juridiškai reikšmingus faktus, kad ginčo turtas buvo įgytas šalims gyvenant kartu, o viešajame registre įregistruotas kaip asmeninė L. Š. nuosavybė. Nėra byloje ginčo ir dėl turto vertės, šalys ir tretieji asmenys pripažįsta, kad bendra nekilnojamojo turto ir transporto priemonių vidutinė rinkos vertė – 659141 Lt. Vadovaudamasis bylos medžiaga teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pakanka duomenų išvadai, jog ginčo šalys 12 metų trukusios faktinės santuokos metu siekė sukurti turtinius santykius ir išlaikyti teisinius padarinius, būdingus asmenims, gyvenantiems santuokoje, abu save laikė viso sukurto ir įgyto turto bendraturčiais ir šį požiūrį ne kartą išreiškė viešai. Šias aplinkybes patvirtina 2004 m. liepos 26 d. viešai spaudoje paskelbtas straipsnis, kuriame L. ir A. įvardijami kaip šeima, kurios pragyvenimo šaltinis – pajamos iš šaltalankių plantacijos. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad 2011 metų birželio mėn. ji ir L. Š. kartu su sūnumi G. keliavo, bendrai šeimos reikmėms naudojo gaunamas pajamas. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti kelionės dokumentai ir A. Š. sąskaitos išrašai, kur yra duomenys, kad A. Š. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gaunamas pajamas naudojo šeimos poreikiams tenkinti, o L. Š. į ieškovės sąskaitą pervesdavo lėšas papildydamas jos sąskaitą. Byloje apklausti liudytojai J. D., D. T., L. Š., D. B., A. P., N. U. patvirtino, kad ginčo šalis siejo faktiniai šeiminiai santykiai, o A. Š. dalyvavo kuriant šeimos verslą, organizuodavo darbus ir pan. Atsakovo pakviesti liudytojai V. B. ir I. R. taip pat nepaneigė bylai reikšmingų aplinkybių dėl ginčo šalių šeiminių ir turtinių santykių. Apibendrindamas teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, jog ją ir atsakovą L. Š. ilgą laiką siejo šeiminiai ryšiai ir ji savo darbu bei lėšomis prisidėjo prie bendros veiklos ir bendro turto sukūrimo, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir laikyti, kad ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla ir tenkinant ieškovės pareikštą ieškinį turi būti padalintas tarp buvusių bendraturčių (CK 4.80 str.). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo rėmėsi ieškovės, jungtinės veiklos sutarties dalyvės A. Š., pareikštu reikalavimu, kurį teisminio proceso eigoje sumažino, byloje esančiais duomenimis, kad prašomus atidalinti žemės sklypus nuo 2012 metų pradžios valdo ieškovė taip pat trečiojo asmens A. A. Š. paaiškinimais, kad A. Š. galėtų pretenduoti į 30000–50000 Lt dydžio kompensaciją, ir padarė išvadą, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvei, A. Š., priteistina jos prašomo dydžio bendrosios dalinės nuosavybės dalis
Dėl trečiųjų asmenų pareikšto reikalavimo teismas nurodė, kad tretieji asmenys E. Š. ir A. A. Š., pareiškę byloje savarankišką reikalavimą atsakovui L. Š. dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto padalijimo, nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jų sūnaus L. Š. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas ir transporto priemonės buvo trečiųjų asmenų ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, ar kad juos siejo bendros jungtinės veiklos sutartiniai santykiai. Tretieji asmenys teismui pateiktame ieškinyje teigia, kad ginčo turtas yra sukurtas tėvų ir sūnaus L. bendru darbu ir bendromis lėšomis, esant paskoliniams santykiams. Tokiu būdu bandoma įrodyti, kad tarp tėvų ir sūnaus susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) ir paskolos teisiniai santykiai, reglamentuojami skirtinguose CK straipsniuose (CK 6.870–6.880 ir 6.969–6.974 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad minėtų sutarčių esminiai požymiai kardinaliai skiriasi ir tarpusavyje negali būti derinami sprendžiant byloje kilusį ginčą, nes paskolos teisiniai santykiai nesukuria bendros dalinės ar jungtinės nuosavybės. Tokią nenuoseklią ir neargumentuotą trečiųjų asmenų poziciją ir nepagrįstus reikalavimus teismas vertino kaip nesąžiningą siekimą sau naudingo rezultato ir ieškinį atmetė kaip teisiškai nepagrįstą (CPK 178 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, buvo šališkas, priteisė žemės sklypus, kurie nuomojami išperkamąja nuoma bei neatsižvelgė į tai, kad nurodyti sklypai yra su sodinukais, kurių vertė sudaro 429 000 Lt.
2. Atsakovas nepripažįsta, jog jis su ieškove gyveno 12 metų ir įrodinėja, jog tarp jų šeimyninių santykių nebuvo, o jų bendras vaikas gyveno tai su ieškove, tai su atsakovu. Nors byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų prisidėjusi bendru darbu ir bendromis lėšomis kuriant turtą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien ieškovės teiginiais, padarė išvadą, jog ginčo turtas yra bendra dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė.
3. Ieškovei pakeitus reikalavimus, o teismui nesudarius galimybės ginčyti turto vertės, atsakovo nuomone, buvo pažeistos jo teisės, kadangi ieškovei priteisto turto vertė yra daug didesnė negu nurodyta sprendime. Be to, atsakovui teismas priteisė žemės sklypus, kuriuos jis šiuo metu nuomoja su išsipirkimo teise, todėl jam reikės sumokėti nemažą sumą, kad jis taptų žemės savininku.
4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovo sukurtas ūkis yra ekologinis, iš valstybės ir Europos Sąjungos gaunamos išmokos, yra kaip vientisas vienetas, todėl teismas negalėjo jo skaidyti bei iš ūkio atimti pagrindinę priemonę – žemę ir sodinukus.
Atsiliepimas
Ieškovė A. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
A. E. Š. ir A. A. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentas kaip ir atsakovas L. Š.. Papildomai pažymėjo, jog iš 2004 m. liepos 26 d. viešoje spaudoje paskelbto straipsnio matyti, jog būtent A. A. Š. yra šiame straipsnyje dominuojantis ir sukūręs visą ūkį asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovas L. Š. pateikė atsiliepimą į E. Š. ir A. A. Š. apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu sutinka, prašė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad jis su trečiaisiais asmenimis bendru darbu įgijo ekologinį ūkį ir turtas yra įgytas bendromis lėšomis, todėl ½ minėto turto turėjo būti priteista tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Ieškovė A. Š. pateikė atsileipimą į trečiųjų asmenų skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti paliktas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovės A. Š. ieškinio reikalavimo
Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Ieškovas per tesimą atsakovui pareiškia materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), yra faktinis ieškinio pagrindas.
Ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 1 ir 4 punktai). CPK 141 str. 1 d. numatyta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą iki sutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.
Ieškovė pareiškė atsakovui L. Š. ieškinį dėl L. Š. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pripažinimo bendrąja nuosavybe pripažįstant jai nuosavybės teisę į ½ dalį šio turto. Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje iš esmės baigus bylos nagrinėjimą pareiškė prašymą pripažinti jai nuosavybės teisę į konkrečius atsakovo nuosavybės teise valdomus objektus (žemės sklypus) ir pareiškė, kad nuo likusių reikalavimų atsisako. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą priėmė kaip ieškinio reikalavimų sumažinimą ir, pripažinęs atsakovo nuosavybės teisę įregistruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrąja ieškovo ir atsakovo nuosavybę, nustatė, kad jai dalinėje nuosavybėje priklauso 8,8 šimtosios dalys priteisė ieškovės asmeninės nuosavybės teise į 5 žemės sklypus (žemės vertė 58140 Lt), o dėl kitų ieškovės reikalavimų dalies bylą nutraukė.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą, kurį ji pareiškė baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nepagrįstai pripažino kaip ieškinio reikalavimų sumažinimą. Minėta ieškovė pareiškė atsakovui materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalykas) dėl pripažinimo atsakovo nuosavybes teise valdomo turto daline jos ir atsakovo nuosavybe ir pripažinimo jai nuosavybės teisės į 1/2 dalį. Reikalavimo atidalinti jai priklausomą nuosavybės teisės dalį natūra (konkrečius žemės sklypus) ieškovė nebuvo pareiškusi, toks reikalavimas buvo pareikštas baigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra ieškinio reikalavimų sumažinimas. Tai yra naujas reikalavimas, susijęs su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo. Šiuo atveju ieškovė turėjo teismui pateikti rašytinį pareiškimą, atitinkantį bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, o teismas, nusprendęs tenkinti ieškovės prašymą, turėjo nustatyti ne trumpesnį kaip keturiolika dienų terminą pasiruošti bylos nagrinėjimui (CPK 141 str. 1 ir 3 dalys).
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs žodinį ieškovės prašymą ir nenustatęs 14 dienų bylos pasiruošimui pažeidė CPK 141 str. reikalavimus ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjant bylą iš esmės tarp šalių nekilo ginčas dėl atsakovo nuosavybės teisė valdomų objektų kainos, nes nebuvo reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui ieškovė asmeninės nuosavybės teise priteisus natūra konkrečius žemės sklypus, atsakovas (apeliantas) nurodo, kad ieškovės nuosavybėn atitekę žemės sklypai yra užsodinti šaltalankių medeliais ir jų vertė yra žymiai didesnė už vertę, nurodytą nekilnojamojo turto registruose. Be to, kaip nurodė apeliaciniame skunde atsakovas ir kaip matyti iš byloje esančios medžiagos už įsigytą žemę atsakovas yra skolingas valstybei (pagal 2009 m. gegužės 28 d. 111 ha žemės sklypą 503940 litų atsakovas turi sumokėti iki 2024 metų (t. 1 b. l. 138-140). Atsakovas pagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą iš esmės pagal ieškovės reikalavimą pripažinti jai ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebuvo aktuali nuosavybės objektų vertė, tačiau atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyti nuosavybės kilus tarp šalių ginčui dėl vertės objektų vertes yra būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ypač jei jis ne epizodinis, trunka pakankamai ilgą laiką, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis ar savo darbu, rūpinimasis bendra buitimi ir poilsiu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT civilinės bylos Nr. 3K-7-332-2006, 3K-3-336-2009, 3K-3-479/2008, 3K-3-585/2012, 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrą dalinę nuosavybę (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-544-2011).
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, priėmė neteisėtą sprendimą, kad teismas rėmėsi vien ieškovės teiginiais, neanalizavo kitų įrodymų, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų prisidėjusi bendru darbu ir bendromis lėšomis sukuriant turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ir atsakovas ilgą laiką (ne epizodiškai) gyveno kartu, kad ieškovė dalyvavo veikloje kuriant bendrą turtą, dirbo šaltalankių ūkyje, yra pakankamai pagrįsta. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia reikalavimą, kad 1998 m. ji su atsakovu atsikėlė gyventi į A. , kad gyveno atsakovo mamos bute, 1999 metais su atsakovu susilaukė sūnaus ir kartu gyveno apie 12 metų, kad dirbo ūkyje, rūpinosi darbininkais, skynė uogas, pardavinėjo, kad nors su atsakovu nebuvo susituokusi, bet gyveno kaip šeima, patvirtina liudytojai: J. D., kuri dirbo apie 8 metus ūkyje; D. T., kuri nurodė, kad buvo šeimos draugai, su ieškove veždavo parduoti šaltalankių aliejų, sultis; L. Š., kuri yra apylinkės, kurioje gyvena šalys, inspektorė, patvirtino apie šalių gyvenimą 11-12 metų kartu; R. Ž. patvirtino, kad šalys būdavo kartu, dabar draugystė yra nutrūkusi; liudytoja D. B., kad gyveno kartu kaip visos šeimos; A. P., kad šalys kartu gyveno apie 10 metų, kad turi vaiką, kad ieškovė dirbo ūkyje; N. U., kad 2010 m. ateidavo į namus, kuriose šalys gyveno, padėti jų sūnui ruošti pamokas, kad gyveno kaip šeima, kartu važiuodavo į ūkį. 2004 m. liepos 26 d. laikraščio ,,Lietuvos rytas“ straipsnyje ,,Šeimos pragyvenimo šaltinis - krūmai apleistame karjere. Akmenės ūkininkai gali pasigirti bene didžiausia visoje Europoje 120 hektarų šaltalankių plantacija“ ieškovė ir atsakovas įvardinti kaip šeima, prižiūrinti 120 ha šaltalankių plantaciją, tikinti, kad jų idėja turi ateitį. Laikraštyje publikuojama ieškovės ir atsakovo, kaip sutuoktinių, nuotrauka. Ši viešo pobūdžio informacija apie šalių privatų gyvenimą ir verslą patvirtina ieškovės paaiškinimus ir minėtų liudytojų parodymams dėl bendro šalių gyvenimo, bendro ūkio vedimo, ieškovės darbo šaltalankių ūkyje, pelno iš ūkio gavimą, jo plėtrą, paramos iš Europos sąjungos gavimą. Trečiasis asmuo A.A. Š. taip pat neneigia, kad ieškovė dirbo ūkyje, tačiau kaip ir atsakovas teigia, kad ji neįnešė į bendrą ūkį pinigų, nes iš uogų daug pinigų negalima užsidirbti, todėl bendros nuosavybės nesukūrė. Su šiais atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad tik pinigų įnešimas į bendrą ūkį sukuria bendrą nuosavybę yra nepagrįstas, nes sprendžiant klausimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą, svarbu atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kad vienas iš asmenų (sugyventinis) gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu, bendra veikla kuriant turtą nesusituokusiems ilgą laiką kartu gyvenant. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad šalys ilgą laiką gyveno kartu ir palaikė šeimyninius santykius, kad ieškovė dalyvavo ūkio kūrime ir jame dirbo. Be to, pažymėtina, kad ūkis buvo vystomas iš Europos Sąjungos bei Vyriausybės paramos lėšų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo santykiai buvo grindžiami jungtine veikla, kurios pagrindu buvo įgytas tam tikras turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės prašymą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatė, kad atidalintas turtas sudaro tik 8,8 šimtąsias dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš teismo sprendimo motyvų seka, kad visas ieškovės nurodytas turtas buvo pripažintas bendrąja šalių nuosavybe. Teismas, patenkinęs ieškovės prašymą atidalinti natūra iš bendrosios nuosavybės nustatė, kad atidalintas turtas sudaro 8,8 šimtąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tai yra žymiai mažiau nei ½ dalis. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą iš naujo turi būti nustatytas konkretus turtas, jo vertė, kurį ieškovė ir atsakovas (sugyventiniai) įsigijo ir sukūrė jungtinės veiklos susitarimo pagrindu, įskaitant ir skolas už dar nesumokėtus žemės sklypus. Ginčijant lygių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje prezumpciją ištirti ir įvertinti šalių pateiktus įrodymus, nustatyti iš kokių lėšų buvo kuriamas ūkis (iš bendro ūkio gaunamomis lėšomis, iš Europos sąjungos paramos ir Vyriausybės paramos skirtos ūkiui, pačių darbą ūkyje ir kt.). Be to, teismas turi išspręsti ieškovės prašymo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą.
Dėl trečiųjų asmenų E. Š. ir A. A. Š. reikalavimo
E. Š. ir A. A. Š. yra atsakovo L. Š. tėvai, pareiškę savarankišką reikalavimą L. Š. dėl pripažinimo ½ dalies nuosavybės į L. Š. nuosavybes teise registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Reikalavimą grindžia tuo, kad L. Š. nuosavybės teise įregistruotas turtas yra sukurtas jų ir sūnaus bendru darbu ir piniginėmis lėšomis ir kad jų santykiai yra paskoliniai.
Pirmosios instancijos teismas trečiųjų asmenų reikalavimą atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą motyvuojant tuo, kad reikalavimą tretieji asmenys grindė tuo, kad tarp tėvų ir sūnaus susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) ir paskolos teisiniai santykiai, kas tarpusavyje yra nesuderinama, nes paskolos teisiniai santykiai nesukuria bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės.
Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimą grindžia tuo, kad teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, ko pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atmesti jų reikalavimą. Apeliantai neigia aplinkybę, kad jų sūnus su ieškove kartu gyveno, nepripažįsta tarp jų susiklosčiusių šeimyninių santykių, ieškovės dalyvavimą ir prisidėjimą kuriant bendrą turtą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškovės ir atsakovo L. Š. bendro ūkio sukūrimo drauge gyvenant, ieškovės dalyvavimą, prisidėjimą darbu kuriant bendrą turtą, dėl turto vertės įsipareigojimų pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis kolegija pasisakė pirmiau išdėstydama motyvus aptariant teismo sprendimo dalį dėl ieškovės A. Š. reikalavimo, todėl pakartotinai nepasisako.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Tretieji asmenys teigia, kad jie bendrąją nuosavybę su sūnumi sukūrė panaudodami savo pinigines lėšas, nupirko šaldytuvą, padovanojo šaltalankių medelius, sukūrė techniką uogoms rinkti, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino.
Taigi, trečiųjų asmenų pareiga buvo įrodyti, kad jie su sūnumi sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį veikti bendrai sukurti ekologinį šaltalankių ūkį ir tam tikslui į bendrą veiklą įnešė pinigines lėšas, kitą turtą. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.969 str. 4 d.). Rašytinės sutarties tretieji asmenys teismui nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Taip pat nepateikta įrodymų, kad tretieji asmenys į bendro ūkio su sūnumi kūrimą ir vystymą būtų įnešę pinigines lėšas, ar kitą turtą, t. y. nurodytų aplinkybių nepatvirtino leistinais įrodymais.
Byloje nustatyta, kad E. Š. vardu įregistruotas ūkininko ūkis ir jos sūnui L. Š. ji davė įgaliojimą tvarkyti ir valdyti šį ūkį. Apeliantai nurodė, kad pagal šį įgaliojimą jų sūnus disponavo piniginėmis lėšomis, gaunamomis iš jų ūkio ir jas panaudojo savo ūkio reikmėms. Šis apeliantų teiginys yra nepagrįstas, nes pagal 2003 metų ir 2005 metų įgaliojimus L. Š. buvo suteikta teisė sudaryti sutartis, pasirašyti sąskaitas faktūras, atstovauti E. Š. valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Akmenės žemėtvarkos skyriuje dėl nuosavybės atstatymo, sumokėti muitų mokesčius, tačiau teisė disponuoti E. Š. ūkio piniginėmis lėšomis suteikta nebuvo. Apeliantai teigia, kad teismas neįvertino ,,Lietuvos rytas“ laikraščio straipsnyje, kuriame A. A. Š. įvardintas, kaip pagrindinis herojus ūkio sukūrimui, pateiktos informacijos. Pažymėtina, kad 2004 metais, kai buvo laikraštyje ,,Lietuvos rytas“ atspausdintas straipsnis apie Š. šaltalankių ūkį, A. A. Š. ir jo sutuoktinė turėjo atskirą šaltalankių ūkį, kuris buvo įregistruotas ūkininkės E. Š. vardu, todėl straipsnyje minima ne tik ieškovės ir atsakovo L. Š. veikla apie šaltalankių verslą, bet ir A. A. Š. veikla. Tuo tarpu tretieji asmenys siekia įrodyti, kad jie verslą vystė ne tik savo ūkyje, bet ir sūnaus vardu registruotame ūkyje, o pinigai gauti iš jų ūkinės veiklos buvo investuoti į sūnaus ūkį. Tačiau įrodymų, patvirtinančių šią jų nurodytą aplinkybę, tretieji asmenys nepateikė. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos L. Š. ir E. Š. ūkiai pinigines lėšas gaudavo iš Europos sąjungos paramos ir valstybės, ką šalys pripažįsta.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad tretieji asmenys neįrodė, kad su savo sūnumi L. Š. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį ir kad L. Š. priklausantis turtas yra jų ir L. Š. bendroji dalinė nuosavybė, todėl nėra pagrindo jų apeliacinį skundą tenkinti, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jų reikalavimas atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantams E. Š. ir A. A. Š. pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi iš dalies (kiekvienam po 1824 Lt) atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atmetus apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš E. Š. ir A. A. Š. po 1814 Lt iš kiekvieno į valstybės biudžetą (CPK 36 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškovės A. Š. ieškinys, nutraukta civilinė byla bei priteista iš atsakovo L. Š. 2744 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir bylą šiose dalyse perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš E. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Alfonso A. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) po 1824 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.