- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-162-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pran.), Nijolia Indreikienė, Dmitrijus Korsakovas
- Ieškovas
- B. Š.
- Atsakovas
- E. I.
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Dmitrijaus Korsakovo, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1830-720/2011 pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovei E. I. dėl materialinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: priteisti 7 250 Lt žalą, 14,40 Lt. nuotraukų padarymo išlaidų ir 217,50 Lt. bylinėjimo išlaidų. Ieškovė nurodė, kad vėjui nupūtus nuo atsakovės namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą su visa medine konstrukcija, jis užkrito ant ieškovės poilsinio priekabos-namelio ir nepataisomai jį sugadino, nukirto tris vaismedžius, sunaikino trylika šilauogių krūmų, žemuogių ir braškių lysves, juodųjų serbentų krūmą, dėl ko ieškovė patyrė materialinę žalą. Ieškovė teigia, kad patirta žala atsidaro dėl atsakovės vykdomų nelegalių statybų, neturint leidimų ir be statybos priežiūros institucijų kontrolės, nesilaikant statybos inžinerinių reikalavimų stogo tvirtinimui, sąramų statymui ir perdangų liejimui. Tai patvirtina aplinkybė, kad stogas buvo vėjo nupūstas su visa konstrukcija, o ne dalimis kaip įprastai nutinka, kai stogo konstrukcija yra pritvirtinama tinkamai pagal reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė E. I. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti nurodytais motyvais. Atsakovė nepripažino kaltės dėl atsiradusių pasekmių, nes stogas į kaimynės atsakovės sklypą buvo nupūstas vėtros metu, o savavalinė statyba neturi su pasekmėmis jokio priežastinio ryšio. Nurodoma, kad prašoma priteisti žala yra nepagrįsta, nes ieškovė neįrodė, kad sugadintas namelis yra jos nuosavybė, nepateikė įsigijimo ir draudimo dokumentų, pagaminimo metų, kas lemia namelio vertę. Atkreipiamas dėmesys į tai, ar ieškovė kaip nukentėjusi nuo stichinės nelaimės nesikreipė dėl kompensacijos į valstybės institucijas ar draudimo bendroves. Be to, ieškovė, neleisdama laiku pasiimti nupūsto stogo, padarė ieškovei žalą, nes buvo sugadintas pastatas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės B. Š. 22,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismas vadovavosi CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės institutu), reiškiančiu, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako visais atvejais be kaltės, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nurodė, kad veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Nors byloje nustatyta, kad sklypas priklausė atsakovei, o jame sodo namas statomas neteisėtai, šiuo atveju CK 6.266 str. 1 d. taikymui neturi reikšmės, statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne. Teismas vertino, ar siautėjusi audra gali būti laikoma force majeure faktoriumi. Atsakovei įrodžius, kad aplinkybių, dėl kurių atsirado pasekmės, ji negalėjo nei numatyti, nei išvengti, teismas laikė, kad siautėjusi audra yra nenugalima jėga.
Šalies argumentai
Ieškovė B. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir neteisingai aiškino bei taikė nenugalimos jėgos taikymą reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai aiškino LAT praktiką šios kategorijos byloje. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl: 1) dėl nelegaliai statomo daikto – namo trūkumų; 2) ar esamų trūkumų buvimas yra priežastinis ryšys kiti deliktinei atsakomybei; 3) ar galėjo, turėjo ir privalėjo statomo šlaite namo savininkė ir valdytoja numatyti stipresnes stogo konstrukcijas; 4) dėl atsakomybės be kaltės prezumpcijos, kai namas statomas be jokio architektūrinio projekto ir medžiagų aprašymo, statybos priežiūros specialistų, architektų, atsakingų už projektą, parašų, statybos priežiūros institucijų, privalančių sutikrinti projekto saugumą, parašų.
Ieškovė teigia, kad: 1) Lietuvoje vėjai ir škvalai siaučia seniai, todėl tinkamas stogo konstrukcijų tvirtinimas pagal statybos reglamentą yra privalomas kiekvienam namui. Kadangi stogo konstrukcija nukelta su išilginiais sparais, gegnėmis ir skarda, akivaizdu, kad stogas buvo visai nepritvirtintas prie mūro konstrukcijos. Ir tai įrodo akivaizdų atsakovės aplaidumą ir kaltę dėl stogo trūkumų.
2) Atsakovės kaltę dėl stogo trūkumų įrodo ir tai, kad fotonuotraukose nematyti ilgų varžtų kyšančių iš mūro, įrodo visišką statybos reglamento nepaisymą.
3) Žalos padarymo metu Kauno mieste ir aplinkinėse vietovėse jokių incidentų, susijusių su praūžusiu škvalu, neįvyko, kas rodo, kad šio atvejo teismas negalėjo laikyti nenugalima jėga.
4) Atsakovė patvirtino, kad namą statė be projekto, stogą dengė jos sūnus, kuris neturi stogdengio – dailidės kvalifikacijos, iš ko aišku, kad jis paprasčiausiai nežinojo, nors ir turėjo žinoti, kad lengvas skardos stogas privalo būti pritvirtintas prie mūro varžtais. Tai patvirtina, kad atsakovė savo veiksmais sąlygojo statybos konstrukcijų trūkumų atsiradimą, kas ir prisidėjo ir buvo priežastinis ryšys žalai atsirasti nupūtus stogą. Nurodo, kad šiuo metu atsakovė ruošia namo projektą, medžio konstrukcija statoma tvirtesnė, pagal projektą bus tvirtinama prie sienų kaip reikalauja statybos reglamentas.
Teismų praktikoje aiškiai numatyta, kad atsakovas privalo numatyti galimą žalos atsiradimą. Pastatų suniokojimas vėjo yra visiems žinomas dalykas, ką patvirtina statinių statybai keliamų tvirtinimo konstrukcijų stiprumo ir atsparumo reikalavimai. Akivaizdu, kad teismas, pasisakydamas tik vienu sakiniu, kad neva yra aplinkybės, jog siautėjusi audra gali būti pripažinta nenugalima jėga ir tokio pasisakymo nemotyvuodamas, nukrypo nuo galiojančios teismų praktikos. Teismas taip ir nesuprato, kad reikia išvengti ne vėtros ar škvalo, bet galimai su vėtra ar škvalu galimo žalų atsiradimo, kad tornadai, kurių sukeltų pasekmių neįmanoma išvengti ir numatyti bei nuo jų apsisaugoti, Lietuvoje kyla retai. Nurodo, kad atsakovės kaltė yra preziumuojama, todėl ji turėjo įrodyti, kad statydama naują namą padarė viską, kad išvengtų su galimais statybų trūkumais galimų atsirasti nuostolių kilus vėtrai.
Atsiliepimas
Atsakovė E. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė pakartoja atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, teigia, kad dėl atsiradusių pasekmių jos kaltės nėra. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp veiksmo ir pasekmių – stogo nunešimo į gretimą sklypą – yra siautusi vėtra, kuri pridarė žalos visoje Lietuvoje. Ieškovė turėjo teisę į valstybės pagalbą kaip nukentėjusioji nuo stichinės nelaimės. Neaišku, ar ji negavo nuostolių padengimo, nes valstybė ir draudimas kompensavo vėtros padarinių žalą. Be to, laiku neleisdama pasiimti nupūsto stogo, padarė didelę žalą, nes sugadintas jos pastatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl statinio savininko atsakomybės tuo aspektu ar atsakovė E. I. turi atlyginti žalą, kurią patyrė ieškovė B. Š. 2010-08-10 vėtrai nunešus atsakovės namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogą su visa medine konstrukcija, kuris pagal ieškinio aplinkybes, užkrito ant ieškovės automobilinės priekabos - namelio, jį nepataisomai sugadindamas, taip pat nukirtus juo tris vaismedžius, sunaikinus trylika šilauogių krūmų, žemuogių ir braškių lysves, juodųjų serbentų krūmą, tuo ieškovei buvo padaryta 7 250 Lt tiesioginė žala. Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino aplinkybės, kad atsakovė vykdė nelegalias statybas, atsakovės namo konstrukcijos turėjo trūkumų, siautęs škvalas kitose vietose žalos nepadarė, todėl nenugalimos jėgos aplinkybėmis remtis nebuvo pagrindo.
Kasacinis teismas išaiškino, kad „CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Atsakovė neneigė, kad ant ieškovės žemės sklypo nukrito jai priklausančio namo stogas, tačiau laikė, jog žala atsirado dėl Kauno mieste 2010-08-08 siautusio škvalinio vėjo, o ne dėl jos kaltės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo buvus neišvengiamoms ir atsakovės nekontroliuojamoms bei nepašalinamoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str. 1 d.). Kolegija su tuo sutinka, nors į bylą atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie porce majeure aplinkybes. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies, 1 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis. Kauno meteorologijos stoties ir kitų viešai prieinamų skelbiamų duomenų pagrindu kolegija sprendžia, kad atsakovei nereikėjo įrodinėti visiems žinomo fakto, kad 2010-08-08 Kauno zonoje (visame mieste) siautė škvalinis vėjas, kurio stiprumas buvo 26 m/s. ir toks įvykis buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010-09-29 nutarimo Nr. 1386 1.19 punktu Kauno miesto savivaldybei skyrė 174,8 tūkst. litų škvalo padariniams likviduoti. Kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė stogo nukritimo datą – 2010-08-10. 2011-06-29 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad stogas nukrito 2010-08-09 naktį. Visuose dokumentuose bei paaiškinimuose ieškovė bei jos atstovas nurodė, kad stogas nukrito kilus vėtrai (b.l. 76), kuri Kauno mieste siautė ne pirmiau nurodytomis dienomis, o 2010-08-08, juolab, kad ir 2010-08-23 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-382 taip pat konstatuota, jog stogas nuneštas vėtros metu (b.l. 86). Esant tokiems visiems žinomiems faktams, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įvykio metu buvusių atsakovės nekontroliuojamų ir nenuspėjamų aplinkybių, kurios ir pašalina atsakovės kaltę (CK 6.253 straipsnio 1, 2 dalys).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau šio fakto detaliai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste neįvertino. Kauno apygardos administracinio teismo 2010-10-25 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. II-880-414/2010 konstatuota, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos A. L. 2010 08 26 nutarimu E. I. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji Kryžiasnapių take 28, SB Dainava, Kaune, savavališkai statė (rekonstruojant buvusį sodo namą 170 S1ž, bendras plotas 19,12 kv.m) sodo namą, tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 str., 12 str. 1d., 23 str. 1 d. reikalavimus, t.y. statė neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Atsakovės veika buvo kvalifikuota pagal TPK 159 straipsnio 1 dalį. Vienok, kolegija laiko, kad ieškovė žalą grįsdama pastaruoju faktu, turėjo įrodyti, kad be leidimo pastatytas statinys turėjo tokius trūkumus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su jai padaryta žala, nes pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė tik savo paaiškinimu įrodinėjo šį priežastinį ryšį, t.y. nurodė, kad stogo nukėlimas su išilginiais sparais, gegnėmis ir skarda, jos manymu, jau patvirtina, kad stogas buvo visai nepritvirtintas prie mūro konstrukcijos ir tai įrodo akivaizdų atsakovės aplaidumą ir kaltę dėl stogo trūkumų. Tačiau ieškovė specialių žinių tokiai išvadai duoti neturi, todėl tik paaiškinimų pagrindu, nepateikus kompetentingų institucijų išvados, byloje neprašius skirti atitinkamos ekspertizės, statybos trūkumams nustatyti, laikyti įrodytu tokį faktą nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
Kolegija laiko tikslingu pasisakyti ir dėl nuostolių dydžio, kurio ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovės ieškinio pagrindu, žalą sudaro nepataisomas automobilinės priekabos - namelio sugadindamas, nukirsti trys vaismedžiai, sunaikinta trylika šilauogių krūmų, žemuogių ir braškių lysvės, juodųjų serbentų krūmas. Žalą sodui ieškovė įvertino 500 Lt, automobilinės priekabos - namelio sugadinimą – 6 500 Lt, jo utilizavimą – 250 Lt (b.l. 46). Vienok, liudytoja N. K. parodė, kad ieškovės žemės sklype nėra obels ir likęs tik kriaušės kamienas. Dėl kitos žalos sodui ieškovė, be savo paaiškinimo, kurį neigė atsakovė, nepateikė jokių įrodymų, todėl spręsti, kad sodui padaryta 500 Lt žala nebuvo jokių objektyvių duomenų. Ieškovė nepateikė automobilinės priekabos-namelio įsigijimą patvirtinančių dokumentų, šis turtas neturi jokių jį identifikuojančių duomenų, tačiau fakto, kad šis daiktas ne vienerius metus stovėjo jos žemės sklype niekas neginčijo. Bylos duomenimis negalima nustatyti, kad jis 2005 m. buvo pirktas iš pil. H. W. už 1650 EUR, kadangi ir šis asmuo taip pat nepateikė jokių duomenų, kad turtas priklausė būtent jam nuosavybės teise (b.l. 100). Be to, kolegija pažymi, kad pil. H. W. patvirtinimas raštu negali įrodyti pirkimo-pardavimo sandorio, kurio suma 5697,12 Lt., nes šį faktą gali įrodyti tik rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Jeigu sandorio kaina buvo tokia, tai ieškovė prašo priteisti iš atsakovės daugiau, negu turėjo išlaidų įsigydama šį daiktą, kuris jau ne vienerius metus buvo jos naudojamas. Utilizavimo išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2011-08-11 Rangos paslaugų sutartį Nr. 11/08/11, kurioje šių darbų kaina nurodyta 1 500 Lt., neįskaitant PVM mokesčio, nors ieškinyje ji prašo priteisti iš atsakovės už šias paslaugas tik 250 Lt. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovei siekiant visiško žalos atlyginimo, jos ieškinio patenkinimo atveju, sugadintas daiktas turėtų būti perduotas žalą padariusiam asmeniui, o ne utilizuojamas atsakovės sąskaita.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.