Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. I., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Neringai Pėtnyčytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. I. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos A. L. 2010 08 26 nutarimu E. I. paskirta administracinė nuobauda – 5000lt. bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159 str. 1d., padarymą.

E. I. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji 2010 08 26 Kryžiasnapių take 28, SB Dainava, Kaune, savavališkai statė (rekonstruojant buvusį sodo namą 170 S1ž, bendras plotas 19,12 kv.m) sodo namą, tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 str., 12 str. 1d., 23 str. 1d. reikalavimus.

Nutarimas pakeistinas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, foto fiksacija, o jie pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas ir kaltinamo asmens kaltė ATPK 256 str.

Byloje nėra jokio ginčo dėl to, kad sodo namo statyba buvo vykdoma neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo ir buvęs sodo namas 170 S1ž, kurio bendras plotas 19,12 kv.m. priklausė pareiškėjai.

STR 1.01.08 : 2002 Statinio statybos rūšys 8.2 p. nurodyta, jog naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių. Šios statybos tikslas yra pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne. Priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą, o 9.5 p. nurodyta, jog statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Iš to darytina išvada, jog statinio statybą nuo rekonstrukcijos skiria statomo priestato ploto palyginimas su statiniu, prie kurio jis pristatomas.

Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad buvęs sodo namo plotas buvo 19,12 kv. m., o statomas statinys yra 9,80x7,20, h-8,40 (bl. 14), todėl darytina išvada, jog pareiškėja vykdė statinio statybą, o ne rekonstravimą. Be to, pagal administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusio STR 1.01.07 : 2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 6.2 p. prasmę, statomas statinys nepriklausė nesudėtingų statinių kategorijai ir jam buvo būtinas statybos leidimas.

Teismas laiko, kad surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2010 08 26 Kryžiasnapių take 28, SB Dainava, Kaune, E. I. organizavo savavališką sodo namo statybą neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 str., 12 str. 1d., 23 str. 1d. reikalavimus ir jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 159 str. 1d., o administracinės nuobaudos panaikinimo pagrindų, numatytų ATPK 250 str., nenustatyta. Teismas atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir ginčijamas nutarimas neatskleidžia administracinio teisės pažeidimo sudėties, riboja pareiškėjos teisę į gynybą, nes administracinio teisės pažeidimo protokole, be kitų duomenų, buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė pareiškėja.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose.

Iš E. I. paaiškinimo akivaizdu, kad ji iš esmės neginčydama padaryto administracinio teisės pažeidimo kelia ATPK 30¹ str. taikymo klausimą. Teismas laiko, kad ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams.

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ir jos nepaskyrus. Ir priešingai, jeigu byloje tokių duomenų pakankamai nėra, ATPK 30¹ straipsnio taikymas negali būti laikomas pagrįstu. Dėl šios priežasties administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sunkinančių aplinkybių konstatavimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti atsakomybę.

Be to akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, E. I. nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad ji yra 79 metų amžiaus, apie statybos teisinius santykius nenusimano, buvo įsitikinusi, kad viską daro teisėtai, nes pasitikėjo architekte, padėjo išaiškinti pažeidimą, administracinėmis nuobaudomis nebausta, paskirtos baudos ir gaunamos pensijos santykis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, teismo nuomone, sudaro pagrindą išimties tvarka sumažinti paskirtą nuobaudą ir tai yra išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę.

Dėl to darytina neabejotina išvada, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti sumažinus E. I. paskirtą nuobaudą iki 500lt.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos A. L. 2010 08 26 nutarimą, kuriuo E. I. paskirta administracinė nuobauda – 5000lt. bauda ir paskirti E. I. 500lt. baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.