- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-90-889/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00815-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- D. U.
- Atsakovas
- A. U.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės (pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. U. vindikaciniu ieškiniu prašo iš atsakovo A. U. neteisėto valdymo išreikalauti ieškovei priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini) veislės šunį ir jo guoliuką ir įpareigoti atsakovą jį nedelsiant grąžinti po galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip pat prašo iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
Šalies argumentai
1.1 Ieškovė nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2524-164/2011 buvo nutraukta ieškovės D. U. ir atsakovo A. U. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių sutikimu. Teismas patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė, kad jų nepilnametės dukters U. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. 2017 m. sausio pradžioje ieškovė iš pardavėjo G. R. įsigijo (duomenys neskelbtini) veislės patinėlį, už kurį ieškovė, kaip pirkėja, sumokėjo 200 Eur. Pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė. Visos reikiamos pinigų sumos neturėjo, todėl iš draugo M. K. šuniukui pirkti pasiskolino 200 Eur, skolą vėliau grąžino dalimis, išmokėdama kas mėnesį po 50 Eur. Šuniuką ieškovė pirko sau ir dukrai, kaip augintinį. Šuniuko pirkimo metu dukrai buvo 10 metų, todėl ji negalėjo tapti jo savininke. Ieškovė šunimi visą laiką rūpinosi kaip savo nuosavybe, rūpinosi augintinio maitinimu, sveikata, apranga, veždavo į kirpyklą.
1.2 Po 2024 m balandžio 12 d. įvykusio šeiminio konflikto ieškovė buvo priversta nebegrįžti į namus, todėl negali pasiimti savo šuns, jo ieškovei atsakovas nebegrąžina. Atsakovas pareiškė, jog ieškovei augintinio negrąžins, nes šuniukas esą yra dovana dukrai. 2024 m. balandžio 16 d. ieškovė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bravoveta“ sužinojo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. atsakovas šioje klinikoje atliko šuns ženklinimą, t. y. augintiniui po oda buvo įterpta mikroschema ir šuo buvo užregistruotas Gyvūnų augintinių registre, nurodant, jog augintinio savininkas yra atsakovas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. U. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.2 Atsakovas nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2524-164/2011 buvo nutraukta ieškovės D. U. ir atsakovo A. U. santuoka. 2019 m. antroje pusėje jis įsigijo erdvesnį būstą, todėl su dukra bei atsakove persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi manė, kad dukrai reikia matyti abu tėvus, leido įsirengti vieną kambarį ir D. U.. Ieškovė ir jos mama D. T. susitarė, kad reikia U. U. 10-ojo gimtadienio proga padovanoti šuniuką. D. T. ieškovei iki šuns pirkimo dienos davė 400 Eur, taip pat ieškovės ir atsakovo dukra U. U. iš savo santaupų D. U. davė 500 Eur.
2.3 Santykiai tarp D. U. ir jų dukters U. U. pablogėjo po to, kai 2024 m. vasario pabaigoje įvyko konfliktas tarp dukters U. U. ir D. U. draugo M. K.. 2024 m. balandžio 12 d. dukra pasiėmė knygas, keletą savo daiktų, savo šunį ir pasakė, kad kol mama bus šiame bute, ji gyvens pas savo močiutę D. T.. Tai sužinojusi ieškovė pareikalavo parvežti šunį. Atsakovui atsisakius, D. U. nuvažiavo pas savo mamą D. T. ir sukėlė triukšmą. Dėl šio įvykio D. T. iškvietė policiją ir D. U. buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
2.4 Atsakovas pažymėjo, kad augintinis yra dovana dukrai U. U. jos dešimtojo gimtadienio proga. Judviejų dukra labai myli savo augintinį, juo rūpinasi, maitina ir žaidžia. 2024 m. kovo 26 d. augintinis buvo užregistruotas atsakovo vardu, kadangi jų dukra U. U. dar yra nepilnametė ir savo vardu augintinio registruoti negalėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
3.1 Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė savo teisių pažeidimą – šuns valdymo teisės praradimą be savo valios, sieja su 2024 m. balandžio 12 d. įvykiu, kai jai buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir ji buvo įpareigota išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su atsakovu ir judviejų dukra U. bei augintiniu. Nors teismas minėtą orderį panaikino, tačiau nuo to momento ieškovė nurodė neturinti galimybės valdyti šunį, su juo matytis, nes su tuo nesutinka atsakovas.
3.2 Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su šuns vedžiojimu, kirpimu, pašaro, šampūno, kitų daiktų šuniui pirkimu, nepatvirtina nuosavybės teisės į minimą šunį, kadangi iki 2024 m. balandžio 12 d. tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek jų nepilnametė dukra gyveno kartu viename būste, pagal galimybes visi rūpinosi šuns priežiūra. Be to, atsakovas į bylą pateikė socialiniame tinkle „Tik Tok“ paskelbtą vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtina, kad šuniukas buvo padovanotas U. U. jos gimtadienio proga.
3.3 Pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad šuo buvo nupirktas ir padovanotas U. U. jos dešimtojo gimtadienio proga, o ieškovė sumokėdama sutartą kainą už šunį veikė kaip jos atstovė pagal įstatymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė D. U. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 metų rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Ieškovė nurodo, kad šuns valdymą prarado be savo valios, t. y. po 2024 m. balandžio 12 d. įvykusio konflikto, kai ieškovės D. U. atžvilgiu buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo ieškovė buvo įpareigota laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie savo nepilnametės dukters U. U. 100 m atstumu ir su ja nebendrauti, taip pat įpareigota neieškoti jokių ryšių su nepilnamete dukterimi U. U.. Nors Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi minėtasis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis pagal ieškovės D. U. pareikštą skundą buvo panaikintas, tačiau ieškovė negali grįžti į namus ir negali pasiimti savo šuns, atsakovas šunį atsisako grąžinti.
4.2 Ieškovė teigia, kad ji turi nuosavybės teisę į šunį, nes ji yra šuns pirkėja ir ji sumokėjo už šunį. Šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateiktas G. R. raštas, kad būtent ieškovė pirko šunį ir sumokėjo už jį 200 Eur. Taip pat byloje yra medicininiai dokumentai iš MB „Amberveta“ bei UAB „Stačiaausis“, patvirtinantys, kad šuns savininkė yra D. U., nes ji nuolat rūpinosi šuns sveikata. Be to, byloje yra įrodymai, kad ieškovė vežėsi šunį kartu važiuodama poilsiauti su savo draugu M. K., mokėjo už jo gyvenimą viešbutyje. Antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovės mobiliajame telefone laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 19 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. rastos 1 523 nuotraukos, kuriose yra ieškovė su šuniu arba šuo.
4.3 Ieškovė pažymi, jog atsakovo A. U. pateikta gyvūno identifikavimo kortelė patvirtina, kad atsakovas 2024 m. kovo 26 d. užregistravo šunį – (duomenys neskelbtini) savo vardu. Tai buvo padaryta ieškovei nežinant, jos apie tai neinformavus, šalims dar gyvenant viename bute, nors atsakovas neturėjo jokios teisės užregistruoti šunį savo vardu, kadangi jis nebuvo ir nėra šuns savininkas, jis šuns neįgijo, už jį pinigų nemokėjo. Ieškovė neginčijo atsakovo vardu atliktos šuns registracijos, kadangi registracija nesukuria nuosavybės teisių į šunį, o atlieka tik išviešinimo funkciją.
4.4 Taip pat ieškovė nurodo, kad jos santykiai tiek su dukra U., tiek su mama D. T. yra įtempti ir abiejų liudytojų pateiktos versijos yra visiškai nelogiškos. Liudytojos U. U. ir D. T. nebuvo objektyvios, buvo nusistačiusios prieš ieškovę. Be to, atsakovo pateiktame vaizdo įraše apie tai, jog šuo yra gimtadienio dovana, kalba ne pati U. U., o kažkoks kitas asmuo ir vaizdo įrašas darytas praėjus dvejiems metams po šuns įsigijimo, galbūt 2019 metais, kai U. buvo 11 metų, ir sunku pasakyti, ką U. U. pasakojo kitiems asmenims ir kaip jie suprato tokį pasakojimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. U. prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1 Atsakovas nurodo, kad tarp D. U. ir dukters U. jau kurį laiką buvę blogi santykiai po konflikto tarp U. ir D. U. draugo M. K. dar labiau pablogėjo. Ieškovė pradėjo šunį naudoti kaip svertą siekdama sutarimo su U., o nepavykus susitarti, D. U. naudodamasi savo motinos valdžia, o kartais tuo, kad yra fiziškai stipresnė, apribodavo U. galimybes vedžiotis šunį, leisti laiką su juo po pamokų, kito laisvalaikio metu.
5.2 Atsakovas teigia, kad U. didžiausia dovana 10-ojo gimtadienio proga buvo mamos sutikimas nupirkti šuniuką. 2016 metų pabaigoje U. įkalbėjo mamą D. U. nupirkti jai šuniuką 10-ojo gimtadienio proga. Prie dovanos pinigais prisidėjo U. močiutė D. T. ir D. U. davė 400 eurų. Prie gimtadienio dovanos iš savo santaupų prisidėjo ir U. U.. U. duodama mamai šuniukui pirkti 500 eurų ir gavusi šuniuką kaip dovaną pagrįstai gali save laikyti teisėta savininke dėl dviejų atskirų aplinkybių: šuniukas nupirktas už jos pačios pinigus ir jai padovanotas gimtadienio proga. O ieškovės versija, kad ji yra šuniuko savininkė, yra gynybinė, atsiradusi po konfliktų. D. U. šuniukui įsigyti ir juo rūpintis pinigų neturėjo.
5.3 Atsakovas pažymi, kad dukrai U. U. paprašius 2024 m. kovo 26 d. šuniukas buvo paženklintas ir užregistruotas nepažeidžiant jokių teisės aktų. Registravimo dieną įvertinus aplinkybę, kad U. yra nepilnametė, augintinio registracija, pasak veterinarijos gydytojo, jos vardu buvo negalima, todėl šuo užregistruotas atsakovo vardu. Gyvūnų augintinių registre kaip savininkas nurodytas būtent atsakovas kaip teisėtas U. atstovas.
5.4 Atsakovas teigia, kad visi D. U. teiginiai šuns priežiūros, pirkinių jam ir jo maitinimo klausimais yra paneigti byloje pateiktais įrodymais. Visi kartu gyvenę asmenys: ieškovė, atsakovas, duktė U., taip pat ir U. močiutė D. T., rūpinosi šuniu pagal galimybes ir nustatyti, kurio indėlis didesnis, negalima.
5.5 Atsakovas nurodo, kad ieškovė, dar galiojant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, 2024 m. balandžio 14 d. vakare (duomenys neskelbtini), vietoje, kurioje atsakovas vedžioja šunį, bandė šunį pavogti, bet jai nepavykus teikia vindikacinį ieškinį teismui. Ieškiniu teigia esanti šuns savininkė, tačiau iki to laiko nė vienam artimos aplinkos asmeniui nebuvo abejonių, kad šuo yra U. augintinis, kurį ji gavo dovanų 10-ojo gimtadienio proga. Tai patvirtina programėlė „Tik Tok“, kurioje U. 2019 metais paskelbė vaizdo įrašo iškarpą iš (duomenys neskelbtini). 2019 metais laidoje buvo pasakojama šuniuko P. padovanojimo U. istorija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl šuns išreikalavimo iš neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2011 m. gruodžio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2524-164/2011 nutraukta ieškovės D. U. ir atsakovo A. U. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), bendru sutuoktinių sutikimu. Teismas patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria jų nepilnametės dukters U. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2024 m. balandžio 12 d. D. U., A. U., jų nepilnametė dukra U. U. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini).
10. G. R. raštas patvirtina, kad 2017 m. pradžioje šuns pardavėjas G. R. pardavė (duomenys neskelbtini) veislės patinėlį ir ieškovė D. U. sumokėjo 200 Eur. M. K. liudijime nurodyta, kad D. U. pasiskolino 200 Eur šuniukui pirkti, skolą ji gražino po 50 Eur per keturis mėnesius.
11. 2019 m. birželio 4 d. socialinio tinklo „Tik Tok“ fotofiksacijos patvirtina, kad socialiniame tinkle „Tik Tok“ buvo paskelbtas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, jog šunelis P. buvo padovanotas U. U. jos gimtadienio proga.
12. 2024 m. balandžio 12 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai ieškovės D. U. atžvilgiu išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000008204, juo įpareigojo ieškovę laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie savo nepilnametės dukters U. U. 100 m atstumu ir su ja nebendrauti, taip pat įpareigojo ieškovę neieškoti jokių ryšių su nepilnamete dukterimi U. U..
13. 2024 m. balandžio 18 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0724000008204 pagal ieškovės D. U. pareikštą skundą buvo panaikintas.
14. 2024 m. balandžio 16 d. V. S. liudijime nurodyta, kad D. U. 3–4 kartus per savaitę rytais ir vakarais vedžiojo šunelį, 2024 m. balandžio 16 d. D. V. liudijime nurodyta, kad kiekvieną dieną vesdamas vaiką į darželį matė, kaip D. U. vedžioja šunelį, 2024 m. spalio 16 d. K. J. patvirtinime nurodyta, kad D. U. perka savo šuneliui avieną, kadangi jis yra alergiškas paukštienai, 2024 m. balandžio 16 d. I. K. liudijime nurodyta, kad D. U. registruodavosi ir periodiškai atvesdavo apkirti šunelį P. į kirpyklą „Pėdučių takas“, 2024 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko R. V. ir direktoriaus M. K. liudijime nurodyta, kad D. U. į darbą dažnai atsiveždavo šunelį, 2024 m. balandžio 17 d. J. B. liudijime nurodyta, kad pagal D. U. užsakymą buvo siūtas šuneliui rūbelis, 2024 m. balandžio 17 d. patvirtinime nurodyta, kad D. U. užsakė šuneliui guoliuką su užrašu „P.“, 2023 m. lapkričio 1 d. UAB „Eskom“ viešbučio „Vanagupė“ sąskaitos kopija patvirtina, kad sumokėta už paslaugą apgyvendinus kartu su gyvūnu.
15. 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. liepos 31 d., 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. spalio 8 d., 2021 m. kovo 30 d., 2022 m. lapkričio 16 d., 2023 m. birželio 9 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 9 d. veterinarijos klinikos MB „Amberveta“ išrašuose iš ligos istorijos nurodyta, kad šuns P. savininkė yra D. U.. 2023 m. rugsėjo 28 d. veterinarijos klinikos UAB „Stačiaausis“ išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad šuns P. savininkė yra D. U..
16. 2024 m. rugpjūčio 6 d. antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/24/14 konstatuota, kad D. U. pateiktame mobiliajame telefone yra išsaugotos 1 526 fotonuotraukos, kuriose matomas šuo ir šuo kartu su D. U.. Nustatyta, kad nuotraukose matomi vaizdai užfiksuoti nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. Atsitiktiniu būdu atrinkus ir patikrinus atrinktų nuotraukų nustatymus matoma, kad nuotraukos užfiksuotos skirtingomis datomis: 2017, 2019, 2020, 2021, 2022, 2023 ir 2024 metais.
17. 2024 m. kovo 26 d. Gyvūno identifikavimo kortelė patvirtina, kad A. U. atliko šuns ženklinimą ir Gyvūnų augintinių registre užregistravo šunį – (duomenys neskelbtini) veislės patinėlį savo vardu.
18. 2024 m. liepos 6 d. UAB „Laimingas ūsas“ gydytoja veterinarė atlikusi profilaktinį patikrinimą pateikė informaciją apie šuns sveikatos būklę, kaip gyvūno savininkas nurodomas A. U..
19. 2024 m. rugpjūčio 27 d. N. M. liudijime nurodyta, kad A. U. ir jo dukra rūpinasi šuneliu ir veda į lauką, 2024 m. rugpjūčio 28 d. A. U. sesers B. K. liudijime nurodyta, kad šunelis buvo pirktas brolio dukrai U., 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvusios U. mokytojos R. S. liudijime nurodyta, kad U. pradinėse klasėse buvo drausminga ir draugiška mokinė ir konfliktinių situacijų, dėl kurių būtų reikėję kreiptis į specialistus, nebuvo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
20. Ieškovė D. U., prašydama išreikalauti iš atsakovo A. U. neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini) veislės šunį ir jo guoliuką ir įpareigoti atsakovą jį nedelsiant grąžinti po galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš esmės motyvavo tuo, kad 2017 m. pradžioje ieškovė iš G. R. įsigijo (duomenys neskelbtini) veislės patinėlį, už kurį ieškovė, kaip pirkėja, sumokėjo 200 Eur. Pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, bet šunį pirko sau ir dukrai, kaip augintinį. Ieškovė pažymėjo, kad, 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu nutraukus ieškovės D. U. ir atsakovo A. U. santuoką ir patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo susitarta, kad jų nepilnametės dukters U. U. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o šuns pirkimo metu dukrai buvo 10 metų, todėl ji negalėjo tapti jo savininke. Ieškovės teigimu, ji yra teisėta šuns savininkė, kadangi šunį augino ir juo rūpinosi, o valdymo teises prarado be savo valios, kai po 2024 m. balandžio 12 d. įvykusio šeiminio konflikto ieškovė buvo priversta nebegrįžti į namus ir negali pasiimti savo šuns, jo ieškovei atsakovas A. U. nebegrąžina ir laiko neteisėtai.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė savo teisių pažeidimą – šuns valdymo teisės praradimą be savo valios, sieja su 2024 m. balandžio 12 d. įvykiu, kai jai buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir ji buvo įpareigota išsikelti iš namų, kur kartu gyveno su atsakovu ir judviejų dukra U. bei augintiniu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji rūpinosi šuns vedžiojimu, kirpimu, pašaro, šampūno, kitų daiktų šuniui pirkimu, nepatvirtina nuosavybės teisės į augintinį, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek jų nepilnametė dukra gyveno kartu viename būste ir pagal galimybes visi rūpinosi šuns priežiūra; teismas pažymėjo, kad atsakovo į bylą pateiktas socialiniame tinkle „Tik Tok“ paskelbtas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad šuo buvo padovanotas U. U. jos gimtadienio proga. Pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad šuo buvo nupirktas ir padovanotas U. U. jos dešimtojo gimtadienio proga, o ieškovė sumokėdama sutartą kainą už šunį veikė kaip jos atstovė pagal įstatymą, todėl ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliantės tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamo sprendimo motyvus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šuns išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šios bylos aplinkybių ir padaryti kitokias išvadas, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. O apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
23. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą.
24. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas, pasinaudodamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, ir paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).
26. Pažymėtina, jog pagal įrodinėjimo nuostatas faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
27. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką ieškovė reikšdama vindikacinį ieškinį privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.
28. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) veislės šuo šiuo metu yra pas atsakovą ir jis jį valdo natūra, o šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei po 2024 m. balandžio 12 d. įvykusio konflikto išdavus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ji buvo įpareigota išsikelti iš buto, kuriame gyveno kartu su atsakovu ir judviejų dukra U. bei augintiniu.
29. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus pažymi, kad atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde išdėstė iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos reiškė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismas išsamiai bei detaliai aptarė byloje esančius įrodymus ir pateikė apibendrintą vertinimą, grįstą byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegijos nuomone, esant prieštaringiems įrodymams apie šuns savininką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė labiau tikėtiną išvadą, kad šuo P. buvo nupirktas ir padovanotas U. U. jos dešimtojo gimtadienio proga, o ieškovė sumokėdama sutartą kainą už šunį veikė kaip jos atstovė pagal įstatymą. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nepakanka įrodymų susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui, kad ieškovė yra šuns P. savininkė. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus pateiktą rašytinę bei vaizdinę bylos medžiagą, liudytojų parodymus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo pagrįstumu.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė visų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą tenkinti vindikacinį ieškinį, t. y. neįrodė nuosavybės teisės į ginčo šunį turėjimo. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad yra teisėta šuns savininkė, kadangi ji su pardavėju G. R. sudarė sandorį dėl šuns pirkimo ir įsigydama šunį sumokėjo 200 Eur, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį. Nors ieškovė į bylą pateikė pardavėjo G. R. patvirtinimą apie sudarytą sandorį su ieškove, vis tik byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, t. y. atsakovo paaiškinimai, liudytojų U. U. ir D. T. parodymai, socialiniame tinkle „Tik Tok“ paskelbtas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kurie leidžia pagrįstai spręsti, kad šunelis buvo padovanotas U. U. dešimtojo gimtadienio proga. Ieškovės nuotraukos su šuneliu, duomenys iš kirpyklos ir veterinarijos gydymo įstaigų bei liudytojų R. V., D. V., M. A., M. K. parodymai, jog nuo pat šuns įgijimo ieškovė rūpinosi šuniu, jo sveikata, kirpimu, maitinimu ir priežiūra, nepatvirtina nuosavybės teisės į šunį, kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek jų nepilnametė dukra U. iki 2024 m balandžio 12 d. gyveno kartu viename būste ir visi pagal galimybes rūpinosi šuns priežiūra.
31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pasirinkta pozicija byloje liudija jos pasirinkto kaip pažeistų teisių gynybos būdo – vindikacijos negalimumą, t. y. ieškovė neįrodė, kad ji turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu. Dėl kitų sąlygų, būtinų tenkinti vindikacinį ieškinį, buvimo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepasisako ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, nepadarė jokių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principų pažeidimo ir ieškinio reikalavimas dėl šuns išreikalavimo iš atsakovo ieškovės naudai pagrįstai atmestas kaip neįrodytas.
32. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.