Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-2651-640/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
2A-2651-640/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02278-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2651-640/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02278-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, atsakovės A. R. priešieškinį ieškovui R. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-5, 1 tomas) prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3-5 punktuose nustatytas sąlygas dėl ieškovo teikiamo nepilnamečiams vaikams R. R. ir G. R. išlaikymo ir sumažinti išlaikymo dydį, nustatant, kad R. R. sūnaus R. R. ir dukters G. R. išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokės po 200 Lt periodinėmis išmokomis. Atsakovė nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teikė priešieškinį ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 ir 4 punktuose nustatytą sąlygą dėl ieškovo teikiamo nepilnamečiams vaikams R. R. ir G. R. išlaikymo ir padidinti išlaikymo dydį, nustatant, kad R. R. sūnaus R. R. ir dukters G. R. išlaikymui nuo priešieškinio priėmimo dienos iki jų pilnametystės moka kas mėnesį 500 Lt dydžio periodines išmokas kiekvienam vaikui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-02 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3-5 punktuose nustatytas sąlygas dėl ieškovo R. R. teikiamo nepilnamečiams vaikams R. R. ir G. R. išlaikymo ir nustatė, kad ieškovas R. R. teikia nepilnamečiams vaikams: R. R., gimusiam 1997-10-18, ir G. R., gimusiai 2002-09-04, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-01) iki R. R. ir G. R. pilnametystės. Paskirti atsakovę A. R. nepilnamečiams R. R. ir G. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Likusioje dalyje atsakovės reikalavimus atmetė. Nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų R. R. ir G. R. poreikiai per daugiau nei ketverių metų laikotarpį nuo 2007-10-24, kai buvo nustatytas išlaikymas, pasikeitė - žymiai išaugo. Airijos valstybėje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų, drabužių, avalynės ir kt. kainos yra žymiai aukštesnės nei Lietuvoje. Nurodė, kad įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nuo 2007 metų, kai iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, ieškovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas keturiolikmečio R. ir devynmetės G. išlaikymui turėtų skirti ne mažiau 400 Lt kas mėnesį kiekvienam, o ieškovė skirtų kitą dalį, ir toks išlaikymas būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai ir šalių išlaikytinių skaičiui. Nurodė, kad nors ieškovo mėnesinės pajamos tesiekia 800 Lt, tačiau ieškovas turi nekilnojamųjų daiktų. Todėl jo turtinė padėtis nėra itin sunki. Teismas sprendė, kad ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimas yra laikino pobūdžio. Teismas atsižvelgė į valstybėje esantį ekonominį sunkmetį ir su tuo susijusias pasekmes – nuolatinių pajamų sumažėjimą, tačiau ieškovas neįrodė, kad maksimaliai išnaudojo visas galimybes surasti kitą geriau apmokamą darbą bei turėti iš to didesnes pajamas (b. l. 72-78, 2 tomas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas R. R. apeliaciniu skundu (b.l. 80-83, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą, atmesti atsakovės A. R. priešieškinį kaip nepagrįstą, patenkinti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad sūnaus R. R. ir dukros G. R. išlaikymui iki jų pilnametystės moka po 350 Lt kiekvienam kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis (Sutarties 3 p. ir 4 ?.). Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas šiuo metu pagal verslo liudijimą nedirba dėl objektyvių priežasčių (įvairių sveikatos problemų, užsakymų nebuvimo, ekonominio nuosmukio šalyje). 2011-01-31 įsidarbino UAB „Naujamiesčio būstas“ patalpų valytojų. Šiuo metu mano darbo užmokestis yra 800 Lt, atskaičius mokesčius gauna apie 690,00 Lt. Nurodo, kad gyvenamojoje vietoje moka po 400 Lt už komunalinius patarnavimus. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir tos aplinkybės, jog 2010-04-23 ieškovas sudarė santuoką su O. K. (pavardė po santuokos - Radzevičienė). Šiuo metu su žmona O. R. auginama trečią išlaikytinę - dukterį N. R., gim. 2011-04-21. Šiuo metu žmonai yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ji gauna nedideles mėnesines išmokas. Be to, kartu su šeima gyvena žmonos sūnus V. K., gimęs 1993-12-26, kuris yra išlaikomas iš ieškovo ir jo žmonos gaunamų pajamų. Taip pat nurodo, kad po 105,93 Lt kas mėnesį moka UAB „Bonum publicum“ draudimo įmokų. Nurodo, kad siūlomas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį realiai būtų pakankamas ir nepažeistų išlaikomų nepilnamečių vaikų interesų.

Ieškovas taip pat teismui pateikė prašymą, kurio prašo prijungti prie bylos pateikiamus dokumentus; skirti tėvystės nustatymo ekspertizę byloje (b.l. 98-99, 2 tomas).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad neteisinga būtų teigti, jog Civilinio kodekso komentare nustatyta, kada ir kokioms faktinėms aplinkybėms esant, priteisto išlaikymo dydis yra keičiamas. Nurodo, kad įstatymai ir nekonkretizuoja, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Pabrėžtina, kad kiekvienu atveju, visų pirma, turi būti užtikrinami vaiko interesai. Kadangi nepilnamečiai atsakovės A. R. ir ieškovo R. R. vaikai šiuo metu gyvena su motina Airijoje, jų poreikiai čia yra didesni negu buvo gyvenant Lietuvoje jau vien dėl skirtingų pragyvenimo lygių tarp Lietuvos ir Airijos. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, jog augant vaikams, didėja ir jų poreikiai. Atsakovė pažymi, kad nepilnamečių sūnaus ir dukters poreikiai netgi iki bylos dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) inicijavimo buvo išaugę ir ieškovo įsipareigotas teikti išlaikymo dydis nebeatitiko nepilnamečių mūsų vaikų realių poreikių. Nurodo, kad dukteriai G. R. progresuoja atopinis dermatitas ir mergaitei reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra bei vaistų ir įvairių tepalų naudojimas. Tuo tarpu apeliantas, būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, neaišku, kokių priežasčių vedinas, nebedirba pagal verslo liudijimą (ieškovo teigimu). Taip pat nurodo, kad apeliantas niekada nebuvo ir iki šiol nėra pateikęs absoliučiai jokių duomenų apie jo tariamas sveikatos problemas, išskyrus gydytojo pažymą apie jo sutuoktinės O. R. nėštumą. Taip pat nurodo, kad apelianto teiginiai, jog trūksta užsakymų, taipogi yra kvestionuotini, kadangi žiniasklaidoje yra nuolat teigiama, jog Lietuvoje jau kurį laiką trūksta patyrusių statybos darbus išmanančių darbuotojų. Kiek atsakovei yra žinoma ir buvo minėta teismo posėdžių metu, ieškovas kartu su broliu sėkmingai verčiasi individualių gyvenamųjų namų statybos verslu. Atsakovė taip pat nurodo, kad apelianto sutuoktinė gauna 1350,00 Lt dydžio motinystės pašalpą, kuri, vadovaujantis LR CK 3.88 str. 1 d. 5 ?., yra bendroji jungtinė apelianto R. R. ir O. R. nuosavybė. Taip pat nurodo, kad ieškovas, susilaukdamas trijų vaikų, privalo prisiimti ir socialinę riziką juos užauginti, suteikti jiems tinkamą ir reikalingą išlaikymą iki jie sulauks pilnametystės ir įgis vidurinį išsilavinimą. Nurodo, kad būtent vaikų motina, o ne ieškovas, rūpinasi aktualiais ir kasdieniais vaikų poreikiais, perka jiems maistą, drabužius, suteikia geras gyvenimo ir buities sąlygas, taip pat perka vaikams vitaminus ir vaistus, organizuoja jų laisvalaikį. Vaikų tėvas, tiek pastariesiems gyvenant Lietuvoje, tiek šiuo metu Airijoje, praktiškai nebendravo su sūnumi ir dukra, todėl papildomų išlaidų vaikų išlaikymui taip pat nepatirdavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas prieš posėdį pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo skunde išdėstytus argumentus bei pateikė prašymą skirti ekspertizę tėvystei nustatyti – ar jis yra G. R. biologinis tėvas.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 314 str., priima apelianto pateikiamus dokumentus, tačiau atmeta prašymą dėl ekspertizės skyrimą kaip nesusijusį su nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas nebuvo pareiškęs ir nurodęs reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo. Todėl šioje byloje tėvystės nuginčijimo klausimas nenagrinėtinas.

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams bei patenkintas atsakovės priešieškinis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga buvo 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Pažymėtina, kad šiuo metu minimalus mėnesinis darbo užmokestis yra 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr.718). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo dydis – po 200 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui būtų net mažesnis nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui.

LR CK 3.201 str. numato galimybę vaiko tėvų prašymu pakeisti išlaikymo dydį ar formą, jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar pasikeitė vaiko poreikiai.

2007-10-24 teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo nepilnamečiams vaikams – sūnui R. R. ir dukrai G. R. po 350 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį (b.l. 6-7, 1 tomas). Kolegija atkreipia dėmesį, jog šis sprendimas buvo priimtas šalių susitarimu, t.y. ieškovui pačiam sutikus teikti tokio dydžio išlaikymą. Apelianto nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nurodo pasikeitė jo turtinė padėtis, nėra susijusios su sveikatos pablogėjimu ar nedarbingumo netekimu. Apeliantas nurodo, kad nedirba dėl objektyvių priežasčių – sveikatos negalavimų, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Tokie argumentai, kaip užsakymų nebuvimas ar ekonominė krizė, negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, dėl kurių apeliantas negalėtų teikti vaikams pakankamo išlaikymo. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas po teismo sprendimo priėmimo sukūrė šeimą ir jam atsirado pareiga išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, negali būti pagrindas mažinti išlaikymo dydį kitiems išlaikytiniams. Nors iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas turi dar vieną išlaikytinį – V. K., kuris yra pilnametis, bet mokosi dieniniame skyriuje VšĮ Statybininkų rengimo centras I kurse (b.l. 101, 2 tomas), tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu mažinti išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams, kai jiems priteistas išlaikymas ir taip nesiekia vieno mėnesio minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Be to, apeliantas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad jo sutuoktinė gauna pajamas – motinystės pašalpą, kurios dydis – 1146,55 Lt (b.l. 102-103, 2 tomas), kas sudaro pagrindą teigti, jog apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip jis teigia. Todėl kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus dėl jo turtinės padėties pablogėjimo.

Taip pat kolegija sutinka su ginčijamo sprendimo argumentais, jog ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė. Tai, jog po išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo apeliantas įsigijo nekilnojamo turto, jam buvo išduotas leidimas statybai (b.l. 21-23, 1 tomas), leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad apelianto turtinė padėtis pablogėjo, ir padarė teisingą išvadą dėl ieškovo turtinės padėties.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po teismo sprendimo priteisti vaikams išlaikymą priėmimo vaikų poreikiai padidėjo, nes praėjo pakankamas laiko tarpas (sprendimas priimtas 2007-10-24) ir tuo pačiu jų poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatė vaikų poreikius bei tėvų galimybes teikti išlaikymą bei padidino priteistą išlaikymą tik 50 Lt suma, įvertinęs ieškovo turtinę padėtį.

Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog jis nedirba ir sudaręs naują santuoką turi išlaikytinių. Kolegija sutinka, kad išlaikytinių atsiradimas yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant apie finansinį pajėgumą teikiant išlaikymą, tačiau kolegija pažymi, jog ši aplinkybė yra vertintina visumoje kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas vertino tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, tiek vaikų poreikius, priteisto išlaikymo dydį ir pagrįstai konstatavo, jog teikiamas 400 Lt per mėnesį išlaikymas yra būtinas, kad bent minimalūs vaikų poreikiai būtų patenkinti, todėl dar labiau sumažinus priteistą išlaikymą vaikams, būtų pažeistas visų ieškovo vaikų interesų pusiausvyros principas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 str. 1 d., nes kiekvienam vaikui turi būti priteistas toks išlaikymas, kuris užtikrintų bent minimalių visų vaikų poreikių patenkinimą.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog savo argumentų, pagrindžiančių objektyvias savo nedarbo priežastis, apeliantas nepateikė. Jokių duomenų apie tai, kad apeliantas turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, jog išnaudojo visas galimybes susirasti kitą geriau apmokamą darbą ir turėti didesnes pajamas.

Pažymėtina, kad teismo priteistas išlaikymo dydis – po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui yra atitinkantis ir užtikrinantis tik minimalius, gyvybiškai svarbius vaikų poreikius, todėl jo mažinimas neatitiktų vaikų interesų bei pažeistų jų teises į tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas. Iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, kad atsakovės turtinė padėtis taip pat neleidžia kitaip perskirstyti tėvų išlaikymo vaikams pareigos. Be to, tėvų teisių bei pareigų lygiateisiškumo principas negali būti pažeidžiamas perkeliant visą vaikų išlaikymo naštą tik vienam iš tėvų.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino ir nevertino jo galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą ir priėmė sprendimą vadovaudamasis vien vaikų interesais.

Kolegija nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje buvo pateikti ir įvertinti visi duomenys susiję su šalių turtine padėtimi. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių objektyvas priežastis, dėl ko jis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų nedarbingas ir dėl to negalėtų dirbti. Vien argumentas, jog jis nesusiranda darbo, negali būti priežastimi neteikti vaikams nustatyto išlaikymo. Ieškovas yra darbingo amžiaus, todėl gerai apmokamo darbo neturėjimas negali būti argumentu sumažinti priteistą vaikams išlaikymą. Todėl darytina išvada, jog šiuo metu turėdamas darbą ir gaudamas darbo užmokestį, ieškovas turi galimybes vaikams skirti didesnį išlaikymą.

Kolegija įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad byloje nėra nustatytų sąlygų, numatytų LR CK 3.201 str. išlaikymo dydžiui keisti. Apeliantas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų jo turtinės padėties pasikeitimą, kuris sudarytų pagrindą išlaikymo dydžiui keisti, t.y. mažinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėNeringa ŠvedienėAlvydas Barkauskas