Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės I. Z. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, gyvenantis Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 8 kartus:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 29 parų arešto bausme;

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 d. – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 ir 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2019 m. gegužės 9 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2023 m. lapkričio 15 d. įtariamuoju apklaustas V. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 metais, galimai rugpjūčio mėnesį, stovėjo prie parduotuvės „Maxima“ (Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje) esančios autobusų stotelės. Tuo metu prie jo priėjo du vyrai. Vienas iš jų vardu Sania, kuriam yra apie 40-45 metai, vidutinio ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptais, juodos spalvos plaukais. Žino, kad Sania vartoja narkotines medžiagas. Kitą vyrą matė pirmą kartą, jam buvo apie 50 metų, aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su barzda ir tamsių plaukų. Vyrai stovėjo šalia jo, bendravo. Tada Sania paklausė (kaltinamojo): „Ar nori užsidirbti?“. Jis sutiko, nes tuo metu neturėjo darbo ir jam stigo pinigų. Sania pasiūlė salone įsigyti mobilųjį telefoną ir pažadėjo viską paaiškinti pakeliui. Kaltinamasis suprato, kad turi įsigyti telefoną kito žmogaus vardu. Sania pasakė, kad jis labai panašus į vaikiną, kurio turi asmens dokumentą. Kartu nuvažiavo į parduotuvę „Rimi“, kuri yra netoli nuo policijos komisariato. Sania paaiškino, kad kartu su vyru, kurį kaltinamasis sutiko stotelėje, jis turi nueiti į parduotuvėje „Rimi“ esantį saloną ir nupirkti mobilųjį telefoną. Nuėję į saloną apžiūrėjo ten buvusius telefonus. Vyras jam nurodė kurį reikia įsigyti. Tada jie laukė savo eilės ir bendravo su konsultantu. Vyras pateikė konsultantui tapatybės kortelę, tačiau jis (kaltinamasis) neįsidėmėjo ar ta kortelė priklausė jam ar kitam žmogui. Vyras pasirašė dokumentus, kuriuos jam pateikė konsultantas. Pasirašinėjo tiek ant popierinių dokumentų, tiek ant planšetės. Neprisimena ar jam (kaltinamajam) buvo paduoti dokumentai. Prisimena, kad konsultanto paduotą mobilųjį telefoną ir SIM kortelę iškarto paėmė jam nepažįstamas vyras. Konsultantas grąžino jam asmens dokumentą. Prieš tai matė, kaip jam nepažįstamas vyras padavė konsultantui grynųjų pinigų, tačiau kokią sumą ir už ką neprisimena. Kai išėjo iš salono, lauke juos laukė Sania, kuris jam grynais pinigais padavė 80 Eur. Daugiau jis minėtų vyrų nematė. Pasirašinėdamas dokumentuose pastebėjo, kad sutartyse nurodytas kitas žmogus. Įsigydamas telefoną svetimo asmens vardu, suprato, kad daro nusikalstamą veiką ir labai gailisi.

2024 m. vasario 7 d. įtariamuoju apklaustas V. N. pakeitė prieš tai duotus parodymus ir nurodė, kad 2023 metais, rudenį, rado asmens tapatybės kortelę. Kieno vardu buvo išduotas dokumentas neprisiminė. Tikslios vietos kur rado dokumento nežino, galimai Vilniaus autobusų stotyje. Tuo metu jam trūko pinigų, todėl nusprendė pasinaudojant rastu asmens dokumentu ir įsigyti mobilųjį telefoną, o vėliau jį parduoti. Įvykio dieną sutiko iš matymo pažįstamą vyrą, kurio pravardė „Barzda“. Žino, kad „Barzda“ neturi gyvenamosios vietos ir dažnai būna autobusų stotyje. Kitos informacijos apie vyrą nežino. Kaltinamasis pasiūlė „Barzdai“ nueiti į „T.“ saloną esantį „Rimi“ parduotuvėje, esančios prie Vilniaus areštinės. „Barzda“ sutiko. Kaltinamasis patvirtino, kad tai buvo pareigūno nuotraukose nurodytas vyras. Kaltinamasis konsultantui padavė rastą asmens tapatybės dokumentą ir paprašė išmanųjį telefoną. Visuose dokumentuose pasirašė pats, tačiau kokiu būdų ir kokiose dokumentuose - tiksliai neprisimena. „T.“ salone „Barzda“ buvo kartu. Kaltinamasis jam nepranešė, kad nori įsigyti mobilųjį kito žmogaus vardu, todėl „Barzda“ apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Prašė padėti jam pasirinkti telefoną. Įsigytą telefoną iš karto perdavė „Barzdai“ ir paprašė padėti jį parduoti. Kam jis pardavė telefoną – nežino ir nesidomėjo. Po kurio laiko „Barzda“ jam perdavė pinigus, sumos neprisimena. Kaltinamasis paaiškino, kad dėl šio įvykio labai gailisi, žalą atlygins dalimis, nusikaltimą padarė vienas.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „2023.08.23 17_02_12 (UTC+03_00).mkv“ pastebėtą kaip V. N. perduota konsultantui asmens tapatybės kortelę salono darbuotojui. Salono darbuotojas jam pateiktą dokumentą priėmė, o vėliau gražina.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „2023.08.23 18_01_38 (UTC+03_00).mkv“, pastebėta kaip į parduotuvę ateina du vyrai (V. N. ir E. V.), vaikšto po saloną ir bendrauja tarpusavyje. Įrašė taip pat matyti išmaniojo telefono „iPhone“ dėžutė, kaip E. V. paima jam paduotą dokumentą. V. N. pasiima asmens tapatybės kortelę ir kartu E. V. išeina iš salono. E. V. rankose laiko išmaniojo telefono „iPhone“ dėžutę ir dokumentą.

2023 m. spalio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota dokumentų apžiūros eiga ir nustatytos reikšmingos aplinkybės. Apžiūrėję dokumentą pavadinimu „document“, kuriame yra: „Abonemento įjungimo“ sutartis (1-2 lapas); „Akcijos užsakymo“ (3-5 lapas) ir „PVM sąskaitos faktūra“ (6 lapas) – antrajame ir penktajame lape nustatytas kliento parašą bei datą 2023-08-23.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 182 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio sudėties saugomas objektas (vertybė) yra trejopo pobūdžio, t. y.: 1) nuosavybės teisės; 2) turtinės teisės ir 3) turtiniai interesai. Kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą, būtina nustatyti išskirtinį naudos gavimo būdą – apgaulę. Baudžiamojoje teisėje apgaulė paprastai suvokiama kaip sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti (pasyvioji apgaulė). Nusikalstamos veikos dalyką tiksliausiai apibūdina „turinės naudos“ sąvoka. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalą ir priežastinį ryšį. BK 190 straipsnis nustato, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako asmenys, kurių nusikalstama veika padaryta žala siekia 10 MGL, tačiau neviršija 400 MGL dydžio sumą (nuo 500 iki 20 000 Eur). Sukčiavimo sudėtis realizuojama tik tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltinamasis suvokia, jog neteisėtai naudodamas apgaulę, gauna turtinę naudą, numato, kad dėl to kitas asmuo patirs atitinkamą turtinę žalą, ir tokios žalos siekia.

Be to, BK 300 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Viena iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių nagrinėjamos sudėties vertybę (objektą) apibrėžia kaip: „<...> dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-426/2010). Nusikalstamos veikos dalykas teismų praktikoje apibūdinamas kaip – dokumentas, kuriame užfiksuoti duomenys yra reikšmingi viešųjų, o taip pat privačiųjų subjektų veiklai.

Galiausiai, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 302 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šios sudėties saugoma vertybė (objektas) – teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Nusikalstamos veikos sudėtis realizuojama alternatyviais būdais: pagrobus, neteisėtai įgijus neteisėtai laikius, panaudojus ar realizavus fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką (nusikalstamos veikos dalykas). Nagrinėjama sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta įgavus galimybę disponuoti nusikalstamos veikos dalyku. Nusikalstamos veikos kaltė – tiesiogine tyčia, t. y., asmuo supranta pavojingos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, o būtent: kaltinamojo V. N. 2024 m. vasario 7 d. ir 2024 m. kovo 25 d., liudytojo V. F. 2023 m. spalio 10 d. bei 2024 m. sausio 29 d. E. V. duotus parodymus, o taip pat 2023 m. spalio 16 d. ir 2023 m. spalio 25 d. apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad V. N. tiksliai nenustatytu laiku (nuo 2023 m. rugpjūčio 22 iki 23 d.) ir vietoje rado V. F. priklausančią asmens tapatybės kortelę, kurią nusprendė palikti ir neteisėtai pasinaudojo 2023 m. rugpjūčio 23 d., AB „T.“ salone, t. y. nurodė melagingus duomenis apie savo asmenybę ir pateikė sau nepriklausančią asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu suklaidino parduotuvės darbuotoją ir pasirašė Abonemento įjungimo bei Akcijos užsakymo sutartyse. Tokiais savo veiksmais neteisėtai panaudojo svetimą asmens tapatybės kortelę, suklastojo tikrą dokumentą ir neteisėtai įgijo svetimą turtą – iPhone 14 128 GB 5 G Midnight.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti asmeniniai ir daiktiniai parodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. N. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas realizavo tiesioginę tyčia, t. y. neteisėtai pasinaudodamas svetima asmens tapatybės kortele ir neteisėtai, vietoje kito asmens, pasirašydamas dokumentuose, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, taip pat suvokė, kad neturėdamas teisės, suklaidindamas kitą asmenį (neigiamą ir žalingą socialinę reikšmę) veikia neteisėtai, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (turtinė žala kitam asmeniui), ir jų norėjo.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad V. N. padarė nusikaltimus numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirtina bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra nustatytas galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustačius prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Teismas įvertinęs visas aukščiau išvardintas prielaidas ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos įstatymo įtvirtintos sąlygos procesui užbaigti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 300 straipsnio 1 dalis sankcijoje nustatytos 3 bausmių rūšys, t. y.: bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. balandžio 4 d. kaltinamasis V. N. buvo pasiraištinai informuotas apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu kaltinamasis V. N. sutiko. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis įsipareigojo iki 2024 m. spalio mėn. atlyginti 247 Eur turtinės žalos AB „T.“.

Apie prokuroro sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu 2024 m. balandžio 4 d. buvo informuotas V. F., kuris šio sprendimo neskundė.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir bausmės skyrimo nuostatas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad V. N. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą. Nors jokių veiką kvalifikuojančių požymių kaltinamojo veikose nenustatyta, tačiau savo veiksmai V. N. pažeidė visą eilę įstatymo saugomų vertybių. Sudėtis realizavo tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti. Iš byloje esančios medžiagos charakterizuojančios kaltinamojo asmenybę matyti, kad V. N. 9 kartus baustas administracine tvarka dėl važiavimo viešuoju transportu be bilietėlio, 2 kartus už smulkias vagystes (duomenų apie baudos sumokėjimą nenustatyta). Be to, kaltinamasis 8 kartus buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, iš esmės dėl turtinio pobūdžio sudėčių pažeidimo. Sodros duomenimis V. N. nedirba nuo 2018 m. liepos 13 d. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, kas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Visos pirmiau aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog V. N. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o lemtos jo neteisėto ir teisei priešingo elgesio ir gyvenimo būdo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam paskirti prokuroro siūlomą vieną griežčiausių sankcijose numatytų bausmių – areštą.

Atsižvelgdamas į bendruosius ir specialiuosius bausmės skyrimo pagrindus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlytas laisvės apribojimo dydis, atsižvelgiant į aukščiau aptartas, su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, parinktas pagrįstai, todėl jo mažinti nėra pagrindo.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam V. N. skirtina: 1) 50 parų trukmės arešto bausmė už BK 182 straipsnio 1 dalies sudėties pažeidimą; 2) 70 parų trukmės arešto bausmė už BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties pažeidimą ir 3) 85 parų trukmės arešto bausmė už 302 straipsnio 1 dalies sudėties pažeidimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirtina subendrintą bausmę – 85 parų arešto bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu – skirtina 57 parų arešto bausmė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

- nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 parų trukmės arešto bausmę;

- nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 70 parų trukmės arešto bausmę;

- nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 85 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 85 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 57 paras arešto.

Bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.