Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2000-07-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, teistumas išnykęs, šioje byloje D. P. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2022-11-19 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje "LIDL", viešojoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.82 promilės girtumas), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į kasos apsauginį stiklą, kuriam nukritus ant darbuotojos M. B., padarydamas nukentėjusiajai muštinę nosies žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.

Apklaustas kaip kaltinamasis D. P. teismo posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta, parduotuvėje jam nepardavė alaus. Netyčia trenkė į stiklą, nepagalvojo, kad kris. Vėliau kalbėjo su kaimynu, sakė, kad nieko nesimatė. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Stovėjo eilėje, norėjo nusipirkti alaus, bet nepardavė. Išeidamas trenkė į apsauginį stiklą, nemanė, kad kris. Trenkė vieną kartą kumščiu, mano, kad nebuvo gerai pritvirtintas. Norėjo išeiti, bet priėjo apsaugos darbuotojas. Galvojo, kad apkaltins vagyste, bet pasakė, kad sužalojo kasininkę. Jis jos nematė. Kaimynas sakė, kad nematė, kad kasininkė buvo nubrozdinta. Išorinių sužalojimų nebuvo, gal buvo kokie nors vidiniai sužalojimai. Savo asmeninės kaltės nepripažįsta. Apsaugos darbuotojas sustabdė dėl stiklo. Pasakė, kad stiklas nukrito ant kasininkės. Tai parašyta ir kaltinamajame akte. Su kalte sutiko iš dalies. Nesutinka, kad buvo sužalota kasininkė. Vieną kartą trenkė į stiklą nestipriai. Mano, kad stiklas nestipriai laikėsi, t. y. nebuvo pritvirtintas. Buvo išgėręs, galima sakyti, kad buvo lengvai girtas. Buvo po 8 val. 1 minutė. Trenkė, nes nepardavė alaus. Prieš tai paprašė, kad praleistų be eilės, bet nepraleido. Norėjo nusipirkti vieno litro talpos alaus butelį. Neturi priklausomybės nuo alkoholio. Paprastai taip nesielgia. Šį kartą pasielgė neadekvačiai. Dabar taip nesielgtų. Nežinau, kas tada įtakojo jo elgesį. Gailisi dėl to. Kaltę pripažįsta visiška, sutinka, kad dėl jo veiksmų kilo pasekmės.

Sutiko su Vilniaus teritorinės ligonių kasos 21,51 eurų civiliniu ieškiniu. Su nukentėjusiosios 700 eurų civiliniu ieškiniu taip pat sutiko. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, nes nerandu tinkamo darbo dėl sveikatos, dėl stuburo problemų. Negali dirbti fizinio darbo. Siūlo vairuotojo darbą, negali ilgai sėdėti. Turi virėjo specialybę (b. l. 162-163).

Teismo posėdyje apklausta kaip nukentėjusioji M. B. paaiškino, kad buvo eilinė darbo diena, penktadienis. Buvo 20.01 val. Ji mandagiai pirkėjui pasakė, kad jis nespės nusipirkti alaus, pajutau kraują. Apsauginis skydas prakirto nosį. Bendradarbiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Pastebėjo, kad pirkėjas kumščiu trenkė į apsauginį skydą. Negirdėjo, kad jis kažką sakytų, tik staiga kumščiu trenkė į skydą. Skydas paprastai laikosi tvirtai. Krisdamas kampu prakirto nosį.

Palaikė 700 eurų civilinį ieškinį. Po šio atvejo liko baimė, nedirbo vakarais. Parduotuvėje dirba vienas apsaugos darbuotojas. Teko važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas gydytoją, nes ji ten registruota. Dviem dienoms buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Po sužalojimo matėsi neryški mėlynė. Ekspertas sakė, kad liks randelis, bet nesimatys. Po smūgio drebėjo, sukilo adrenalinas. Kai krito skydas, aptemo akyse. Buvo su akiniais, bet jie nesulūžo. Moteris jai pasakė, kad bėga kraujas. Sužalojimas buvo išorėje. Iš karto kvietė apsaugą, ėjo į tualetą (b. l. 164).

Iš 2022-11-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad 2022-11-19 apie 20 val. 46 min. buvo paimtas pareiškimas š M. B., kuriame ji nurodė, jog 2022-11-19 apie 20:07 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvėje „Lidl“ jos darbo vietoje ją piktybiškai sužalojo parduotuvės klientas, trenkdamas su ranka į apsauginį stiklą, kuris nukrito jai į veidą, praskeldamas jai nosį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apklausta kaip liudytoja pareiškėja M. B. parodė, jog 2022-11-19 13:30 val. pradėjo darbą parduotuvėje „Lidl“ ir iki šio įvykio dirbo antroje kasoje. Apie 20:07 val. ji aptarnavo klientus, tuo metu jau buvo apie 20:07 val. Tokiu metu jau neparduodami alkoholiniai gėrimai. Kai klientas stovėjo priešais ją, ji jam pasakė, kad alkoholio jau neparduos ir jis su ranka trenkė į apsauginį stiklą, tas stiklas krito jai į veidą ir sužalojo jos nosį. Taip pat tuo metu parduotuvėje buvo ir kiti parduotuvės lankytojai, kurie matė šį įvykį.

Protokole nurodoma, jog atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvė „Lidl“ apžiūra. Užėjus į parduotuvę prie kasos, pažymėtos skaičiumi 2, matoma grumtynių pėdsakai, t. y. sulaužytas apsauginis stiklas. Prie kitų kasų ir parduotuvėje daugiau grumtynių pėdsakų nėra (b. l. 10-15).

Iš 2022-11-24 specialisto išvados Nr. G 3730/2022 (01) matyti, kad joje nurodoma, jog M. B. padaryta muštinė nosies žaizda su aplinkine poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis, tai yra nuo smūgio kietu, buku, ribotu paviršiumi (galimai kasos apsaugos kraštu) į jos nosį, jei sėdint kasoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2022-11-19). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (b. l. 43-44).

Iš 2023-01-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Lidl parduotuvės pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, jog atidarius vaizdo įrašą, kuris pavadintas "kasa", matosi LIDL parduotuvės kasa, prie kurios stovi eilė žmonių, kad susimokėtų už prekes. Vaizdo įrašo apačioje kairėje pusėje yra užrašas 22 11 1919.59.19.339 val. Kasininkė stovi prie kasos ir skenuoja prekes. Moteris prie prekystalio savo prekes dedasi į mišą, kasininkė pradeda skenuoti kitos moters prekes. Už moters stovi vaikinukas, o už jo vyras, kuris ant galvos užsidėjęs pilkos sp. kepurę, apsirengęs juodai, rankoje laiko plastikinį butelį alaus ("bambalį")-įtariamasis. Vyras užlenda už vaikino 19.59.37.001 val., kad jam kasininkė kuo greičiau paskaičiuotu už alų. Kasininkė skenuoja dar moters prekes, kuri prekes dedasi į maišą. Matosi, kad įtariamasis nerimauja, pastato butelį ant prekystalio. Moteris atsiskaito už prekes. Kasininkė (kuri stovi, ne sėdi) kasoje skaičiuoja grąžą ir paduoda moteriai. 20.00.35.840 val. kasininkė nuo prekystalio paima butelį alaus ir padeda prie kasos (alkoholis parduodamas iki 20.00 val.), įtariamasis supykęs, kad jam nepardavė alų nueidamas su dešinės rankos kumščiu trenkia į apsaugos skydą 20.00.38.265 val., kuris skiria pirkėja nuo kasininkės ir nėra pritvirtintas, o tik pastatytas. Apsaugos skydas krenta ir kampu krisdamas pataiko kasininkei į veidą, su ranka ji nespėja užsidengti. Kasininkė iš karto su ranka užsidengia nosį, nusisuka nuo pirkėjų, įtariamasis nueina. Moteris, kuri dėjosi prekes priėjo prie kasininkės ir pradėjo raminti. Toliau peržiūrėjus vaizdo įrašą nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nenustatyta (b. l. 68-69).

Iš 2023-01-10 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašai yra 5. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kuris pavadintas 2022_1119_201632_008 matosi kaip 20:16:32 val. pareigūnai eina į LIDL parduotuvę ir eina link apsaugos kambario. Užėjus pareigūnai į kambarį, matosi, kad prie stalo sėdi kasininkė, prie jos stovi du medicinos darbuotojai. Toliau paėjus stovi įtariamasis D. P., už nugaros rankos surakintos antrankiais, girtas ir vis sako "ar aš iš tavęs pavogiau". Pareigūnas įtariamąjį pasodina ant kėdės, jis šaukia, kad nieko nepavogė. Apsaugos darbuotojas sako, kad sužeidė darbuotoją. Apsaugos darbuotojas pareigūnui rodo vaizdo įrašą, kaip sužeidžia įtariamasis kasininkę. Peržiūrėjus kitus keturis vaizdo įrašus nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui nenustatyta (b. l. 71-72).

Iš tikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad D. P. 2022-11-19 21:39 val. nustatytas 2,82 promilių girtumas (b. l. 79-80).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam D. P. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Kaltinamasis iš esmės neginčijo kaltinime pagal BK 284 straipsnį, nurodytų faktinių aplinkybių, t.y. kad jis 2022-11-19 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvėje "LIDL", viešojoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl to, kad jam nepardavė alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į kasos apsauginį stiklą, kuriam nukritus ant darbuotojos M. B., nukentėjusiajai buvo padaryta muštinė nosies žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, ir taip padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau kaltinamasis teigė, kad trenkdamas į stiklą, jis nesitikėjo, jog stiklas nukris ir sužalos darbuotoją. Taigi, suduodamas smūgį į stiklą, jis neturėjo tikslo sužaloti darbuotoją.

Iš vaizdo įrašo, esančio byloje, matyti, kad kaltinamasis stovėjo kasoje, ketindamas nusipirkti alkoholinio alaus. Priėjus jo eilei, pardavėja alų pastatė šalia ir jo nepardavė. Kaltinamasis nueidinėdamas dešine ranka kumščiu stipriai trenkė per stiklą, kuris skyrė darbuotoją nuo pirkėjų. Stiklas krito ir pataikė kraštu į darbuotojos veidą. Sprendžiant iš įrašo stiklas yra aukštas, pritvirtintas tik apačioje. Smūgis į stiklą yra staigus ir stiprus, stiklas iš karto krenta. Taigi, esant tokiai situacijai, kaltinamasis suduodamas smūgį į stiklą išliejo savo pyktį, dėl to, kad negalėjo nusipirkti alaus. Teismas sutinka, kad jis nesiekė, neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiąją parduotuvės darbuotoją, tačiau trenkdamas stipriai į stiklą jis suprato, jog jis nukris ir jam buvo nesvarbu, kokios pasekmės gali dėl to kilti. Kadangi stiklas yra aukštas, todėl akivaizdu, kad krisdamas jis kliudys už jo dirbančią parduotuvės darbuotoją ir realiai gali ją sužaloti. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog D. P. veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu pasireiškė netiesiogine tyčia, t. y. jis smūgiuodamas į stiklą suprato, jog jis realiai jis nukris ir sužalos nukentėjusiąją, nenorėjo, kad ji būtų sužalota, tačiau sąmoningai leido atsirasti šioms pasekmėms, t. y. buvo abejingas nukentėjusiosios sužalojimui.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Šiuo atveju kaltinamajam inkriminuojama įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Taip pat įžūliu elgesį pripažintina ir tyčinis svetimo turto gadinimas, žalojimas ir niokojimas, o kaltinamasis parduotuvėje būtent tai ir darė – tyčia kumščiu trenkė į apsauginį stiklą, jį nuvertė ir stiklu sužalojo parduotuvės darbuotoją.

Tokiu kaltinamojo elgesiu kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykis vyko viešoje vietoje – parduotuvėje, jos darbo metu. Parduotuvėje tuo metu buvo ir kitų darbuotojų ir pirkėjų. Iš įrašo matyti, jog po smūgio, kaltinamąjį nuo kasos nuveda kitas pirkėjas.

Toks kaltinamojo elgesys – tyčinis smūgis į apsauginį stiklą, parduotuvės inventoriaus tyčinis niokojimas, buvo įžūlus ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus spręsti ne kumščiais ir smurtu, keiksmais ir riksmais, o laikantis nustatytos tvarkos. Šie kaltinamojo veiksmais teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis D. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2022-11-19 21:39 val. iki 2022-11-20 14:39 val. (b. l. 86-88, 90). Jam paskirta karomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 92-93).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis yra neteistas, todėl jam taikomos BK 55 straipsnio nuostatos numatančios teismui pareigą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis yra nedirbantis, išsituokęs, neteistas, administracine tvarka baustas, lankėsi VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau stacionare negydytas, diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 114), priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 112).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, 1 lengvinančią aplinkybę. Įvertinus visa tai, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusioji M. B., kuri nurodė, jog buvo sužalota ir patyrė fizinę bei moralinę žalą, prašė priteisti 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 36).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė neturinę žalą. Prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, sudavus smūgius, nukritęs apsauginis skydelis nukentėjusiąją sužalojo, dėl žaizdos jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl to nuketėjusioji patyrė fizinį skausmą, buvo šokiruota ir išgąsdinta dėl įvykio, įvykusio jos įprastinėje darbo vietoje. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukėlė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia – buvo smūgiuota į stiklą, neatsižvelgiant į tai, kad jis nukris ir sužalos už jo esančius žmones, be to, smurtas panaudotas esant menkaverčiai priežasčiai. Įvertinus visa tai manytina, kad šiuo atveju nuketėjusiosios reikalaujama priteisti 700 eurų suma nėra per didelė ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 21,51 eurų žalos atlyginimą už M. B. suteiktas gydymo paslaugas, ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 48-50). Kadangi kaltinamasis pripažintinas kaltu sužalojęs nukentėjusiąją, dėl to jai buvo teikiamos medicininės paslaugos, kurios buvo apmokėto iš ligonių kasos lėšų, todėl ieškinys yra pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 21,51 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai.

Ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tenkintinas yra Vilniaus teritorinės ligonių kasis reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 21,51 sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju, palūkanos skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsitiesėjimo momento iki teismo nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 48 straipsnio 7 dalis), ir uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), taip pat įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-11-19 21:39 val. iki 2022-11-20 14:39 val., t. y. vieną dieną, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. P. 21,51 euro turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

M. B. ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo D. P. ieškovės M. B. naudai 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje esančius 2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.