Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2014 m. vasario 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį 12 MGL (1 560 Lt) bauda;

2) 2024 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių teismo rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi 111,04 Eur ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto ir 111,04 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn., paskirta kaltinamajam bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvi priežiūra bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. I. 2024 m. liepos 1 d., apie 3:00 val., (duomenys neskelbtini), nuomojamo buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei D. J., gulint lovoje, kumščiu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į galvą, po to vieną kartą spyrė į pilvą ir į nugarą, po to, tęsdamas savo veiksmus, kumščiais dar ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas – rankas, krūtinę pilvą, tuo padarydamas daugybines ekchimozes (poodines kraujosruvas) galvoje, krūtinėje, žastuose, kairiame dilbyje ir plaštakoje, dešinio sėdmens, šlaunų srityse, kraujosruvas viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžius, kurie sugyja per ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu, ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais – smūgiais, tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narį D. J..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis Š. I. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Nurodė, kad žino tik vieną, kad negalima taip skriausti savo mylimo žmogaus. Gėrė tą dieną, gėrė ir pas jos mamą. Išvažiavo iš ten namo, pasikvietė draugas, turėjo dar alkoholio. Jie ten gėrė. Pas D. J. buvo mėlynė po akimis, jį išvarė namo, D. J. ten pasiliko. Ji sakė, kad jai pripylė kažko tie ukrainiečiai. Grįžo namo, apvertė namus supykęs. Išvažiavo pas sesę, sesė neįsileido, gulėjo laiptinėje, grįžo namo, buvo durys užrakintos, buvo išgėręs, per balkoną įlipo. Pasižadino ją, norėjo jam kažką sakyti, bet jis jai trenkė. Pabėgo tada, gėrė po to dar tris dienas. Kartu nuomoja butą, dabar gyvena pas tėvų. Pyktis buvo, buvo kaltas alkoholis. Supyko, kad ji ten pasiliko. Galėjo išsikviesti policiją, kodėl tie ukrainiečiai pasiliko ją ten. Rado ją gulinčią lovoje, ir trenkė jai per veidą. Po kiek laiko jie susitaikė, gyveno pas jo mamą. D. J. mirė tėtis, buvo išgertuvės, bet jis nedalyvavo tam gėrime, D. J. negrįžta kelias dienas, nuvažiavo vakar patikrinti, gulėjo lovoje su buvusiu vyru, trenkė tam vyrui. Nežino ar jis pareiškimą parašė, jis išvažiavo ir viskas. Sakė buvo atvažiavusi policija, siuvo jam antakį. Lanko anoniminių alkoholikų klubą, bendrauja su žmonėmis, kurie ilgą laiką nebegeria, tvarkosi gyvenimą. Kai jį paleido iš sulaikymo, sakė policijai, kad nori važiuoti gydytis, tačiau jo neišleido. Probacijoje paprašė pagalbos, kalbėjo su psichologe. Nuo įvykio negėrė du mėnesius, buvo šventė (duomenys neskelbtini), atsigėrė, po to negėrė. Vakar, kai pamatė su buvusiu vyru, susinervino, išgėrė. Lankosi pas tokį Ž., jis padeda žmonėms su alkoholio problemomis, buvo pas jį tris kartus. Norėjo važiuoti į reabilitaciją, bet jo neišleido. Jam siūlė vaistų, bet galvoja, kad pats gali, todėl nesikodavo. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Pripažįsta, kad yra priklausomybės liga, stengiasi spręsti, sutiktų, jei teismas paskirtų gydymą. Pripažįsta visus faktus nurodytus kaltinamajame akte. Trenkė į veidą ir jai ištino veidas, tiksliai visko neprisimena. Klausė kodėl tu taip padarei, nedavė progos jai pasiteisinti, nieko negirdėjo. Jo smūgiai stiprūs. Dalyvavo vieną kartą plikų kumščių kovoje, kariuomenėje sportavo, sutinka, kad smūgiai turėjo būti stiprūs. Nori, kad viskas pasibaigtų, nori gyventi toliau, nori atsakyti už savo veiksmus. Ketina tęsti darbą, patinka jam darbas. Sutiktų gydytis priklausomybę, ketina gyventi pas mamą. Su dukra jau ilgą laiką nebendrauja, ilgą laiką nematė, neleidžia matytis, susitikti, moka išlaikymą. Teismo buvo nuspręsta, kad du savaitgaliai priklauso jam su dukra, bet jam pasakė, kad negaus vaiko ir viskas. D. J. atleido jam, nebendravo kurį laiką, susirašinėjo tik telefonu. Vasaros pabaigoje pradėjo vėl kartu gyventi pas jo tėvų. Šiuo metu reikia pasikalbėti, išsiaiškinti su D. J., kaip ten viskas buvo. Gailisi, nepasikartos tai, blaivystė tai užtikrins. Vakar nuvažiuodamas buvo išgėręs, nes žinojo, ką ten ras, buvo gal išgėręs 7 stikliukus, tai nėra daug, buvo šiek tiek apsvaigęs. Vakar trenkė D. J. buvusiam vyrui, trenkė vieną kartą. Nežino ar jis parašė pareiškimą policijai.

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.???

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 – 6.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. To paties poįstatyminio teisės akto 4.4. punkte susargdinimas apibrėžiamas kaip organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos.

Inkriminuojant nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 141 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu. Šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo Š. I. parodymai duoti teisme, nukentėjusiosios D. J. ir liudytojų A. N., D. I. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis Š. I., kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei D. J., gulint lovoje, kumščiu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais į galvą, po to vieną kartą spyrė į pilvą ir į nugarą, po to, tęsdamas savo veiksmus, kumščiais dar ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas – rankas, krūtinę pilvą, tuo padarydamas daugybines ekchimozes (poodines kraujosruvas) galvoje, krūtinėje, žastuose, kairiame dilbyje ir plaštakoje, dešinio sėdmens, šlaunų srityse, kraujosruvas viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžius, kurie sugyja per ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu, ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais – smūgiais, tyčia nesunkiai sužalojo savo šeimos narį D. J..

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo Š. I. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo Š. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas Š. I. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą (b. l. 146-151), 2014 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjęs, bauda išieškota tik dalinai, taip pat 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu subendrinus neišieškotą baudą ji vis dar nesumokėta (b. l. 146-151), administracine tvarka nebaustas (b. l. 158-159), dirbantis (b. l. 160-162), lanko anoniminių alkoholikų klubą, turi nepilnametę dukrą, kuriai moka išlaikymą. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jo elgesį nulėmė susiformavęs gyvenimo būdas, negebėjimas tinkamai valdyti emocijas, ydingas požiūris į tokią vertybę kaip kito žmogaus sveikata. Ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšys – bauda bei areštas kaltinamojo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, skirtina prokuroro pasiūlyta – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir Š. I. skirtina bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje, 2 dalyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo bendrinimo taisyklėmis, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su 2024 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme ir 111,04 eurų bauda (arešto bausmė buvo subendrinta su 2014 m. vasario 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, tai yra 111,04 eurų bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 6 mėnesiams), dalinio sudėjimo būdu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmės ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 111,04 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 3 d. 10 val. 10 min. iki 2024 m. liepos 5 d. 10 val. 00 min. (b. l. 104-107, 117-119) – dvi paros, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms ir laikytina, kad kaltinamasis atliko dviejų dienų laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kaltinamasis Š. I. pirmą kartą teisiamas laisvės atėmimo bausme, yra jaunas, darbingo amžiaus dirbantis asmuo, sutinkantis gydytis priklausomybę nuo alkoholio, kuri, kaip matyti iš nusikaltimų padarymo aplinkybių, buvo pagrindinė jų padarymo priežastis, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atidedant bausmės vykdymą ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kaltinamajam Š. I. skirtini įpareigojimai.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 65-66), kadangi išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Tuo pagrindu procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Vadovaujantis BPK 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129-131), dokumentų paėmimas (b. l. 137-140), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 133-136), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Š. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, subendrinti paskirtą bausmę su 2024 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-319-1135/2024 paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 111,04 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 04 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 3 d. 10 val. 10 min. iki 2024 m. liepos 5 d. 10 val. 00 min. – dvi dienas, dvi sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, laikytina, kad kaltinamasis atliko dviejų dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 8 punktais, Š. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį:

- visą bausmės vykdymo laikotarpį gydytis priklausomybę nuo alkoholio;

- visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl jo nutraukti.

Bausmės pradžią, realaus bausmės vykdymo atveju, skaičiuoti nuo Š. I. sulaikymo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.