Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. I. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, neteistas, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. I. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sunkiai sutrikdė A. L. sveikatą, o būtent: jis, 2010-06-21 apie 2 val. nakties, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), šalia firmos „G. c.“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, konflikto metu, tyčia dūrė peiliu A. L. ne mažiau trijų kartų į pilvo sritį, padarydamas pjautines pilvo žaizdas su daugybiniais durtiniais – pjautiniais plonosios žarnos sužalojimais, kairio inksto arterijos ir venos šakų sužalojimą, kairės plaštakos pjautinę žaizdą su antro piršto sausgyslių ir venų nupjovimu -sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė A. L. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Taip pat jis toje pačioje vietoje nužudė D. A., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2010-06-21, apie 2 val. nakties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), šalia firmos ,,G. c.“, konflikto metu, tyčia dūrė peiliu vieną kartą D. A. į kairiąją pašonę, padarydamas durtinę pjautinę žaizdą pilvo kairėje, atsiveriančią į sužalojimo kanalą, aklai pasibaigusį kairiame inkste - sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi į ūmų išorinį ir vidinį nukraujavimą ir D. A. vietoje mirė, taip tyčia nužudė D. A., padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

K. L. I. (L. I. ) kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 129 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. prisipažino iš dalies, nes buvo konfliktas, muštynės, jis tik gynėsi, gal ką ir sužalojo gindamasis. Parodė, kad 2010 m. birželio 20 d. gėrė degtinę kartu su A. Z. . Kaip išsiskyrė, nepamena, buvo girtas. Gėrė nuo savo gimtadienio, gegužės 30 dienos. Naktį pabudo ir paskambino A. Z., paklausė, kaip jo sveikata, sakė, kad jam viskas normaliai. Po kiek laiko jam paskambino A. Z. ir pasiūlė ateiti, pasakė, kad jis yra netoli jo namų, automobilių stovėjimo aikštelėje, jis ten ir nuėjo. Ten buvo ne tik A. Z. su žmona, bet ir daugiau žmonių. Jis ten išgėrė degtinės. Po kiek laiko su kažkuo įvyko konfliktas. Jis paklausė, kokios problemos, bet jam pasakė, kad nesikištų ir eitų į šalį. Netrukus jam A. Z. padavė piniginę, kurią ištraukė iš galinės kišenės, jis ją paėmė, paėjo į šalį ir padėjo prie transformatorinės, kad nepasimestų. Pats grįžo prie visų. A. Z. išvertė kišenes ir parodė, kad nieko neturi, tada konfliktas baigėsi. Dar kiek laiko ten pabuvo, išgėrė, A. Z. pasakė, kad nuneš piniginę namo, kad ji nedingtų. Jis grįžo namo, paliko piniginę ir vėl atėjo į aikštelę, jie dar gėrė, gal ir ne visi buvo girti, bet dauguma. Vėl įvyko konfliktas, jis nuėjo apsaugoti A. Z. , kad jo neprimuštų, po to jį (L. I.) kažkas pastūmė, trenkė, viskas įvyko labai greitai. Jis negali pasakyti, iš kur paėmė peilį, gal iš kokio automobilio, norėjo tik pagąsdinti, todėl ir rėkė, kad „visus papjausiu“, po to jam kažkas sudavė, prarado sąmonę, atgaudamas sąmonę girdėjo, kad kažkas rėkia. Jis šliauždamas atsitraukė, jam buvo sutrenkta galva ir į akis bėgo kraujas. Jis mosikavo peiliu, gal tuo momentu kažką ir užkliudė peiliu, nes jis nieko nematė, buvo tamsu, jam į akis bėgo kraujas. Kažkaip iššliaužė iš tos aikštelės, girdėjo, kaip užvedinėja automobilius. Pagalvojo, kad jie sugrįš pas jį, o namie vaikas, motina ir žmona. Parbėgo namo, pamatė, kad viskas ramu ir tada išėjo į gatvę jų laukti. Jie nebeatvažiavo, bet atvažiavo policija ir jį suėmė. Jį pravežė pro tą vietą, kur gulėjo lavonas, bet gulėjo ne aikštelėje, kur vyko konfliktas, bet kitoje kelio pusėje. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis nužudė tą žmogų. Nežino, iš kur jis paėmė peilį, buvo girtas ir viskas vyko labai greitai. Vyko muštynės, pagalvojo, kad nebegalės pabėgti, todėl ir mojavo peiliu. Peiliu norėjo tik pagąsdinti. Mano, kad konfliktas vyko dėl Z.. Jis pažinojo Z., o Z. pažinojo D., kuris ir sukvietė visą kompaniją, kitų jis nepažinojo. Jis neprisimena, ar jam buvo suduotas smūgis akmeniu ar kėde per galvą, ten daug visko vyko. Jis pajuto, prieš imdamas peilį, kad gresia konfliktas, kad nori mušti Z., vadinasi, tuo pačiu ir jį (L. I.). Nežino kaip paaiškinti, bet atsirado tokia atmosfera. Peilio rankena buvo juoda. Kai jis sėdėjo namuose ir galvojo, kad pas jį turi ateiti, sėdėjo su peiliu, o po to jį išmetė prie namo, nes išsigando policijos.

Apklaustas įtariamuoju L. I. parodė, kad 2010-06-20 vakare susitiko su A. Z., jo mergina S. Ž.. Jie išgėrė 2 butelius 0,5 litro talpos degtinės. Kas buvo po to, jis nelabai atsimena. Jis nuolat gėrė nuo 2010-05-30, kiekvieną dieną. Nuo alkoholio jis sunkiai suvokė situaciją. Po to jis atsibudo namie. Kiek atsimena, buvo konfliktas namuose su žmona ir jis išėjo iš namų. Jis atsimena, kad į kompaniją išgerti jį pakvietė A. Z., paskambinęs jam į mobiliojo ryšio telefoną. Atėjęs į stovėjimo aikštelę, esančią šalia ,,G c“, sutiko A.. S. sėdėjo automobilyje „Mitsubishi Galant“. Buvo aišku, kad kompanija susirinko išgerti, ten jokių kitų jo pažįstamų nebuvo. Ar jis gėrė alkoholį kartu su ta kompanija, pasakyti negali. Tiksliai atsimena, kad nepažįstamas vyras iš A. reikalavo pinigų. Jis užstojo A. ir A. slaptai perdavė jam savo piniginę. Jis piniginę paėmė ir nuėjo į transformatorinę, kur numetė piniginę, kad paskui ją rastų. Grįžo atgal. Vyras, kuris reikalavo iš A. pinigų, reikalavo, kad A. parodytų kišenes. Jis įsikišo į konfliktą gindamas A.. Jam nepažįstamas vyras pagrasino. Pabendravęs ir neradęs A. piniginės, nepažįstamas vyras apsiramino. Po to jis nuėjo į transformatorinę, rado A. piniginę ir nunešė į namus. Padėjęs piniginę iškart grįžo į aikštelę prie kompanijos. A. buvo kompanijoje. Po kiek laiko kompanijoje prasidėjo konfliktas. Kas su kuo konfliktavo, buvo sunku suprasti, nes visi buvo girti. Jis rado peilį, mano, kad rado ant automobilio, nes neatsimena, paėmė į ranką ir norėdamas pagąsdinti visus, pradėjo mojuoti peiliu ir reikalauti, kad visi nusiramintų. Jis šaukė, kad visi nusiramintų. A. šalia jo tuo metu nebuvo, kur A. buvo, pasakyti negali. Visi atkreipė į jį dėmesį ir keli vyrai puolė jį. Pajuto suduotą jam į galvą smūgį. Toliau jis nelabai atsimena, kaip viskas vyko. Po suduoto smūgio gal jis prarado sąmonę, o gal atmintį, bet tiksliai to pasakyti negali. Pradėjo gintis peiliu. Laikydamas peilį dešinėje rankoje pradėjo mojuoti peiliu. Kairę ranką pakėlė virš galvos ir šluostė iš galvos tekėjusį kraują. Girdėjo moterų šauksmus. Kaip ištruko iš konflikto, nelabai atsimena. Kiek smūgių sudavė peiliu, kam pataikė, kiek pataikė, pasakyti negali. Konkrečiai į nieką nesitaikė. Atsimena, kad ištrūkęs iš kompanijos atsigulė ant žemės, ant žolės, kad niekas nerastų. Tuo metu girdėjo, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje žmonės pradėjo lakstyti, girdėjo vyriškus balsus, grasinimus susidoroti su juo, ir po to automobilis išvažiavo iš aikštelės. Jis atsistojo ir nežiūrėdamas į automobilių stovėjimo aikštelę, nubėgo namo. Namuose persirengė ir išėjo į kiemą. Sėdėjo kieme su peiliu ir laukė, nes galvojo, kad buvusi kompanija gali atvažiuoti pas jį į namus. Bet niekas iš jų prie jo namo nebuvo atvažiavęs. Po kurio laiko atvažiavo policija. Kai atvažiavo policija, jis peilį išmetė, kur numetė peilį, tiksliai pasakyti negali. Peilis buvo virtuvinis su juodos spalvos rankena. Konflikto metu jis turėjo savo sulankstomą mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“. Kodėl jo mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas šalia nužudyto asmens, pasakyti negali. Dėl padaryto labai gailisi. (t. 2, b. l. 54-55, 60-62, 66-68).

L. I. parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t.2, b. l. 71-78)

Specialisto išvadoje Nr. G 2006/10 nurodyta, kad L. I. padaryta pjautinės žaizdos galvoje ir galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, paveikus pjaunančiais daiktais, paviršiniai epidermio nubrozdinimai dilbiuose, kraujosruvos odoje, kairių šonkaulių lanko srityje ir pilvo sienoje, paveikus kietais, bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-06-21). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti 5 trauminiais poveikiais. (t.2, b. l. 30-31). Specialistas Viačeslav Kolomec paaiškino, kad L. I. pjautinės žaizdos kaktoje ir galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje padarytos butelio, stiklo šukėmis. Neatmetama galimybė, kad jie atsirado ant galvos sudaužyto butelio. Tuo metu sužalojimai galėjo atsirasti nuo vieno sudaužyto butelio skirtingomis šukėmis (T. 2, b. l. 33).

K. L. I. savo parodymuose yra nenuoseklus. Apklausiamas iš karto po įvykio, 2010-06-21, 16-18.00 val. parodė, kad 2010-06-20 gėrė degtinę visą dieną. Nuolat gėrė nuo 2010-05-30 kiekvieną dieną. Gėrė, kol pilnai neapsvaigdavo nuo alkoholio, todėl negali pasakyti, kas, kaip įvyko. Kas vyko 2010-06-20 apie 2 val. jis neatsimena. Jis buvo girtas ir negali pasakyti, kur jis buvo užėjęs, negali pasakyti, kas jį sumušė. Atsimena, kad lyg tai buvo tamsu, buvo konfliktas, bet nežino su kuo ir kur. Jis niekada su savimi neturėjo peilių. Buvo labai girtas ir nieko neatsimena (t. 2, b. l. 42,50). L. I. apie įvykius pradeda kažką prisiminti ir pasakoti tik nuo 2010-08-02 (t. 2, b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad visi išėjo iš automobilių ir stovėdami tarp automobilių pradėjo gerti alų ir degtinę. Po to jis pamatė, kad A. paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo skambinti. Po 10-15 min. prie jų priėjo vietinis gyventojas pravardė ,,Barada“. Jie jam davė išgerti degtinės. ,,Barada“ stovėjo su jais apie 30-40 min. Po to jis stovėdamas šalia raudonos spalvos automobilio pamatė, kad šalia „Golfo“ prabėgo A. L. ir pasakė ,,pacany štyriat“, t.y. naudojo peilį. Jis pamatė, kad A. iš paskos eina ,,Barada“ laikydamas dešinėje rankoje peilį. Koks buvo peilis jis nepastebėjo. Jis su A. paėmė vasarines kėdes, kurias atvežė su savimi, į rankas, ir pradėjo eiti į ,,Barados“ pusę. Tuo metu prie ,,barados“ priėjo A.. A. bandė atimti peilį. Jis pamatė kaip ,,Barada“ vėl peiliu dūrė A. į pilvą. Jis ir A. pradėjo kėdėmis mušti ,,Barada“. Mušant, ,,Barada“ peiliu gynėsi ir vienu momentu jam pataikė į kairįjį šoną. Ar ,,Barada“ sužalojo A. nežino. Po to kai jis buvo sužalotas, ,,Barada“ pabėgo namo. (t. 1, b. l. 107-109). Šiuos parodymus liudytojas teisiamajame posėdyje patvirtino.

A. V. kūno sužalojimo laipsnis nenustatytas, nes jis 2010-06-21 3.14 val. atvyko į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, tačiau ten neapžiūrėtas, nes 3.30 val. savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos (t. 1, b. l. 111-112).

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio vakarą visi linksminosi, gėrė degtinę ir alų. Prisimena, kad buvo kažkoks konfliktas tarp Z. ir S., jis su A. V. juos skyrė. Z. nuėjo į šoną ir kažkam skambino, po 10-15 minučių atėjo vyras su ilga barzda, jį vadino „Barada“. „Barada“ stovėjo su jais, bendravo, vienu metu buvo kažkur dingęs, po to vėl atsirado. Staiga išgirdo A. L. šūktelėjimą: „Pacany, štyrit“, tai reiškia, kad pjauna. Kilo sąmyšis. Matė, kad L. iš paskos eina „Barada“, dešinėje rankoje laikydamas peilį, kurio geležtė buvo ilga ir plati. Jis paėmė kėdę ir su ja sudavė kaltinamajam keletą kartų, „Barada“ peiliu jam sužalojo kairę ranką, o A. V. spėjo įdurti į koją. A. V. A. L. įsodino į automobilį ir A. L. buvo išvežtas iš įvykio vietos. „Barada“ kažkur pabėgo. Juos į ligoninę nuvežė J.. Kai „Barada“ atsirado jų kompanijoje, D. buvo, bet konflikto metu jis D. nematė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad 2010-06-20 jis su A., jo žmona G. V., draugais A. J. su žmona G., A. L., A. J. priklausančiu automobiliu „MB 124“, nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas D.. D. juos sutiko, atvažiavo su nepažįstamu jam vyru. Jie visi nuvažiavo į nedidelę aikštelę prie (duomenys neskelbtini) visi išėjo iš automobilių ir stovėdami tarp automobilių pradėjo gerti alų ir degtinę. Po to prie jų priėjo S. vaikinas A. Z.. A. paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo skambinti. Paskambinęs jis grįžo. Po 10-15 min. prie jų priėjo vietinis gyventojas pravardė ,,barada“, pabuvo apie 30-40 min. Po to ,,barada“ išėjo ir po 10 min grįžo. Jis stovėdamas su A. ir kalbėdamas pamatė, kad prabėgo A. ir pasakė ,,pacany štyriat“, t.y. dūrė peiliu. Jis pamatė, kad A. iš paskos eina ,,Barada“ laikydamas dešinėje rankoje peilį. Koks buvo peilis jis nepastebėjo, bet peilio geležtė buvo ilga ir plati. Jis paėmė vasarinę kėdę į rankas ir pradėjo eiti į ,,Barados“ pusę. Tuo metu prie ,,Barados“ priėjo A.. A. bandė atimti peilį. Jis pamatė kaip ,,Barada“ peiliu dūrė A. į šoną. Jis kėde pradėjo mušti ,,Barada“. Mušant ,,Barada“ jam peiliu vienu momentu pataikė į kairę ranką. Jis su A. pradėjo trauktis iš aikštelės link (duomenys neskelbtini), kur buvo šviesa. O ,,Barada“ atsitraukė į krūmus. Išėję ant asfalto (duomenys neskelbtini), tai yra maždaug 3 m atstumo nuo tos vietos, kur buvo rastas D. A. lavonas. Bet tiksliai gali pasakyti, kad D. ten nebuvo, jo nebuvo ir konflikto metu kai juos su peiliu užpuolė ,,Barada“. (t.1, b. l. 118-120).

Iš teismo medicinos specialisto išvados G 31441/10 (01) matyti, kad A. A. nustatyta pjautinė žaizda kairės plaštakos nugariniame paviršiuje tarp 1 ir 2-o delnakaulio. Sužalojimas padarytas neužilgo iki gydytojo apžiūros (2010-06-21) aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, pvz. peiliu, stiklo šuke. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 124-125).

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2010-12-07 nutarimu nustatyta, kad 2010-06-21, apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, šalia firmos „G. c.“, L. I. dūrė peiliu A. A. į kairę ranką, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei dūrė A. A. į kairę pašonę, tuo tyčia sukeldamas fizinį skausmą. Šie L. I. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., todėl procesas turi vykti privataus kaltinimo tvarka, dėl to ikiteisminis tyrimas dėl A. A. ir A. V. padarytų sužalojimų nutrauktas (t. 1, b. l. 128).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir išanalizavus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visumą teismas nustato tokias nusikaltimų padarymo aplinkybes. K. L. I. nuolat girtavo nuo savo gimtadienio 2010 m. gegužės 30 d. Įvykio dieną, 2010-06-21, jis gėrė alkoholinius gėrimus kartu su A. Z., su jais kartu buvo S. Ž., ir I. žmona su vaiku. Vakare S. Ž. nuvežė L. I. su žmona O. I. ir vaiku į jų namus ir ten paliko. A. Z. su S. Ž. nuvažiavo į degalinę dar nusipirkti alkoholio, kur sutiko D. A., N. ir T. K., nutarė pabendrauti, nusipirko alkoholinių gėrimų ir nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, važiavo dviem automobiliais: S. Ž. ir D. A., važiavo švęsti artėjantį A. Z. gimtadienį. D. A. iš ten paskambino A. V. ir pakvietė atvažiuoti pasilinksminti, nes buvo gražus vakaras. Automobiliu „Mercedes Benz 124“, vairuojamu A. J. , atvažiavo Audrius ir G. V., A. ir G. J., A. L. ir A. A., pravarde „pončik“, „kolobok“. Visa kompanija linksminosi, šoko, garsiai grojo muzika, visi, išskyrus A. J., vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp S. Ž. ir jos draugo A. Z. įvyko kažkoks konfliktas, dėl ko jis įvyko, būdami neblaivūs liudytojai nurodo skirtingai (tai dėl piniginės, dėl automobilio, aiškinosi šeimos reikalus). A. Z. sudavė S. Ž. į veidą, o A. V. ir A. A. ją užstojo sakydami, kad „prie manęs moters niekas nemuš“. A. Z. paskambino L. I. , kuri gyveno netoliese ir atėjo prie susirinkusios kompanijos, kartu su jais gėrė degtinę ir alų. D. A. paprašė A. J. nuvažiuoti ir dar nupirkti alkoholio, A. J. su žmona savo automobiliu išvažiavo. L. I. , kurį visi pažinojo kaip „Barada“, nes buvo užsiauginęs ilgą barzdą, kažkur buvo išėjęs (L. I. aiškina, kad paėmęs A. Z. piniginę, kad niekas neatimtų pinigų, jis ją paslėpė transformatorinėje, o po to nunešė ir padėjo savo namuose, kur ją Z. ryte ir rado). Niekas negali pasakyti dėl ko ir kaip prasidėjo konfliktas, išgirdo A. L. šauksmą, kad „štyriat“, kas reiškia „pjauna“. Nukentėjusysis A. L., liudytojai S. Ž., N. K., T. K., A. A. , G. V. , A. V. parodė, kada „Barada“, t. y. L. I. , laikydamas dešinėje rankoje peilį vaikėsi žmones aikštelėje, šaukė „visus papjausiu“, mažiausiai du kartus peiliu dūrė A. L. ir toliau ėjo link jo, jį užstojo A. A. ir A. V., pasiėmę sulankstomas kėdes puolė sustabdyti įsisiautėjusi L. I. , jam sudavė eilę smūgių kėdėmis, galėjo būti ir akmeniu ar kitu daiktu. Tuo metu L. I. peiliu sužalojo A. V. ir A. A., tačiau dėl jų baudžiamoji byla prokuroro nutarimu nutraukta (T. 1, b. l. 128). Sunkiai sužalotas A. L. sugebėjo nueiti iki automobilio ir pargriuvo, jį A. V. su T. K. įkėlė į S. Ž. automobilį „Mitsubishi Galant“ ir jis buvo nuvežtas iki K. namų, kur iškviesta greitoji medicinos pagalba A. L. išvežė į ligoninę ir ten jis buvo operuotas. Konflikto pradžioje liudytojai K., A. V., G. V., A. A. matė stovintį D. A., bet paskui jis kažkur dingo ir jo niekas nematė, kompanija išsiskirstė palikdama D. A. automobilį „VW Golf“ atrakintą stovėti aikštelėje, šaukė D., bet jis neatsiliepė, o kadangi trys vyrai buvo sužaloti, jie buvo išgabenti į ligoninę, nesuradus D.. A. V., būdamas ligoninėje, paskambino savo draugui J. K. , kad šis nuvažiuotų ir pažiūrėtų, ar viskas gerai D. A. mašinai, nes liko atrakinta. J. K. ten nuvažiavo ir paskambinęs pranešė, kad D. nužudytas, o atvykę policijos pareigūnai formino įvykį. Liudytojai matė, kad D. A. stovėjo prie automobilių, liudytoja N. K. parodė, kad prasidėjus triukšmui ji matė D. stovintį už automobilių, atstumas tarp jo ir L. I. , kuris buvo su peiliu rankoje, buvo 2-3 metrai. Daugiau ji D. nematė. N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš namų skambino į D. telefoną, vyriškas balsas atsiliepė ir pasakė, kad viskas gerai. Paskambinus antrą kartą atsiliepė vyriškas balsas ir pasakė, kad D. sužeistas. Paaiškėjo, kad policijos pareigūnas M. G., apžiūrėdamas D. A. automobilį, ten rado mobiliojo ryšio telefoną ir jis atsiliepė į du skambučius, tuo metu D. A. buvo negyvas.

K. L. I. neneigia sužalojęs vyrus, tačiau teigia, kad tai padarė gindamasis nuo jį užpuolusiųjų, tačiau iš byloje nagrinėtų įrodymų matosi, kad jokios būtinosios ginties situacijos nebuvo. L. I. gėrė nuo gegužės 20 d. (savo gimtadienio), įvykio dieną visą dieną girtavo ir tokioje būsenoje nesuvokė situacijos, siautėjo paėmęs peilį, 3 smūgius peiliu sudavė A. L., padarydamas pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą, peiliu sužalojo ranką A. A. ir įdūrė į kairę koją A. V.. Teismas daro išvadą, kad L. I. mirtinai sužalojo ir D. A.. Nors tiesioginių liudytojų, kad L. I. peiliu sužalojo ir D. A., nėra, tačiau visi liudytojai patvirtino, kad D. A. įvykio metu ten buvo, jie matė L. I. siautėjant su peiliu rankoje ir šaukiant „visus papjausiu“. Staiga D. kažkur dingo ir jo niekas nematė, o ryte rastas negyvas šalia įvykio vietos, kitoje gatvės pusėje. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. A. mirė nuo kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo kairės pusės sužalojimo, pasireiškusio durtine pjautine žaizda pilvo kairėje atsiveriančia į sužalojimo kanalą, aklai pasibaigiantį kairiame inkste, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. Sužalojimas padarytas neilgai trukus iki mirties. Sužalojimas dėl kairio inksto pažeidimo kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. A. kurį laiką po sužalojimo galėjo savarankiškai atlikti veiksmus tol, kol neprarado sąmonės vykstant ūmiam vidiniam išoriniam kraujavimui (t. 1, b. l. 56-61). D. A. mirtis įvyko vieno smūgio peiliu į pilvą pasėkoje. Peilį turėjo tik L. I. ir juo puldinėjo vyrus, esančius automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo įsiutęs, piktas, dėl girtumo (birželio 21 d. 07.34 val. nustatyta 2,12 promilės alkoholio) (t 2, b. l. 24), buvo abejingas padariniams, be jokios atrankos puolė ir žalojo vyrus. Šalia D. A. lavono rastas L. I. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, teisiamajame posėdyje įrodyta, kad juo naudojosi būtent L. I.. Iš serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 306/10 (01) matyti, kad ant L. I. margų kelnių (2 obj.), peilio geležtės gauti DNR profiliai, ne mažiau trijų asmenų, kurie netinkami indentifikavimui (T. 1, b. l. 136). Taigi, šiuo peiliu buvo sužaloti ne mažiau nei 3 asmenys.

Įvertinus visą įvykio situaciją teismas daro išvadą, kad L. I. yra kaltas dėl D. A. mirties, nuo L. I. suduoto smūgio peiliu D. A. į pilvo kairę pusę ir dėl padarytų sužalojimų D. A. mirė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2044-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Suduodamas peiliu smūgį į gyvybiškai svarbų organą – pilvą, kaltinamasis numatė, kad gali atimti gyvybę D. A. , tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiškai abejingas, o pasekmė – mirtis, todėl L. I. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Durdamas peiliu ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam A. L. , tame tarpe du kartus į pilvą, ir padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, L. I. veikė netiesiogine tyčia, buvo visiškai abejingas savo veiksmų pasekmėms, todėl atsako pagal pasekmes, šiuo atveju – už sunkų A. L. sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Negali būti veika kvalifikuojama pagal BK 28 straipsnį kaip būtinoji gintis arba būtinosios ginties ribų peržengimas, nes kaltininkas pats pradėjo konfliktą, tik jis iš kažkur atsinešė peilį ir juo vaikėsi bei žalojo žmones, kurie gindamiesi nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai (A. V. ir A. A.) buvo priversti prieš užpuoliką L. I. panaudoti fizinę jėgą, kad sustabdyti jo siautėjimą įvykio vietoje. Kaltinamajam L. I. nebuvo būtinosios ginties situacijos, atvirkščiai, tokią situaciją jis sudarė ten buvusiems asmenims.

Nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str., kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenoje, kurią sukėlė neteisėtas ir itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis D. A. kokiu nors būdu, veiksmu ar žodžiu būtų įžeidęs kaltinamąjį. Nėra jokių įrodymų, kad L. I. sunkiai sužalotas A. L. kaip nors būtų įžeidęs kaltinamąjį, todėl dėl A. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo L. I. veiksmus nėra pagrindo kvalifikuoti pagal BK 136 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus), nes jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji civilinė ieškovė O. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumoje 8464,62 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. žala yra turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), asmens turto sužalojimas. Civilinė ieškovė nurodė, kad turtinę žalą sudaro: paruošimas laidojimui (gedulingi pietūs, karstas ir laidojimo reikmenys – 3364,62 Lt, patvirtinti dokumentais); paminklas – 3000 Lt, duobės iškasimas – 300 lt, bažnyčia ir šarvojimo salė – 500 lt; transporto paslaugos – 300 Lt, paminklo pastatymas – 1000 Lt. Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p. priteisiamos ne bet kokios, o protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Civilinio ieškovo pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį. Laidojimo išlaidos viso 3364,62 Lt (karstas, laidojimo reikmenys, gedulingi pietūs) įrodytos kasos pajamų kvitais (t. 1, b. l. 70-73). Išlaidos bažnyčiai, duobės kasimui, šarvojimo salei ir transporto paslaugoms teismo pripažįstamos realiomis, protingomis ir priteistinos iš kalto asmens. Ieškovė prašo priteisti 3000 Lt už paminklo pirkimą ir 1000 Lt už paminklo pastatymą, tačiau paminklas nepastatytas ir net neužsakytas, kas jį įstatys ir prižiūrės ateityje neaišku, todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas, o pastačius paminklą turėtas išlaidas patyręs asmuo turės teisę prisiteisti iš kaltininko civilinio proceso tvarka. Turtinės žalos atlyginimas nustatomas 4464,62 Lt. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 1040 lt laidojimo pašalpą. Priteistina turtinė žala mažinama šiai sumai (4464,62-1040=3424,62 Lt) ir iš kaltinamojo L. I. priteistina O. A. 3424,62 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė O. A. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šį ieškinį ji palaikė ir teisiamajame posėdyje.

Civilinio Kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, dvasinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui arba jo šeimos nariams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526/2008).

Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravę santuokos (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 138 str. 6 p., 6.250 str. 6.284 str. 1 d.). O. A. pareikštas 30 000 Lt civilinis ieškinys nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Nužudytas jaunas 34 metų amžiaus vyras. Kaltinamasis niekur nedirba, darbo neturi, tačiau pagal savo amžių (41 metų) ir sveikatos būklę yra darbingas ir pajėgus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Iš L. I. priteistina 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo O. A. nužudžius jos vyrą D. A..

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugo ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. L. gydymo išlaidų sumoje 4225,52 Lt priteisimo iš kaltininko. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pripažinus L. I. kaltu dėl A. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo, L. I. privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasi prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4225,52 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Civilinis ieškinys įrodytas (t. 1, b. l. 96-104) ir tenkintinas pilnai.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nusikaltimai padaryti būtent dėl L. I. besaikio girtavimo daugiau nei 20 dienų iš eilės ir nusikaltimų padarymo dieną. Būtent girtavimas sąlygojo šių nusikaltimų padarymą.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nebuvo nuoširdus, nuolat keitė parodymus, stengėsi kiek įmanoma sušvelninti savo vaidmenį. Nors neneigia, kad jis sužalojo A. L. ir D. A., tačiau, jo manymu, tai padarė gindamasis, kas prieštarauja bylos aplinkybėms.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BPK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimo žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose nuostatomis. Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nusikaltimų padarymo būdą, smurto panaudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir t.t. L. I. padarė vieną sunkų (BK 11 str. 5 d., 135 str. 1 d.) ir vieną labai sunkų ( BK 11 str. 6 d., 129 str. 1 d.) nusikaltimus, nusikaltimai padaryti neužilgo vienas po kito, panaudojant peilį, D. A. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, neatstatomas pasekmes, A. L. gyvybė išgelbėta tik kompanijoje buvusių žmonių pagalba išvežus iš įvykio vietos ir iškvietus medicinos pagalbą, medikai laiku operavo nukentėjusįjį. Atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimai padaryti netiesiogine tyčia, bet nukentėjusiesiems nuo to ne lengviau, nes jie nukentėjo be jokios priežasties, nebuvo nei konflikto iniciatoriais nei jo dalyviais. Atsižvelgiama į kaltinamojo elgesį po nusikaltimų padarymo – ramiai parėjo namo ir laukė atvažiuojančios policijos, nesiėmė jokių pastangų nukentėjusiesiems suteikti pagalbą. Kaltinamasis niekur nedirbo, nuolat girtaudavo, tačiau iki šių nusikaltimų padarymo teistas nebuvo, administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – girtumą ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas visas aplinkybes vertina visumoje, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, lygi sankcijose numatytam bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. birželio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2011 m. kovo 22 d. (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. I. (L. I. ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (A. L. sunkaus sveikatos sutrikdymas) ir 129 str. 1 d. (D. A. nužudymas) ir paskirti bausmes:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2011 m. kovo 22 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. birželio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2011 m. kovo 22 d.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. I. 4225,52 (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis litus 52 centus) Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 1, b. l. 103).

Priteisti iš L. I. 3424,62 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis litus 62 centus) turtinės žalos ir 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. A. , a. k. (duomenys neskelbtini)

Daiktinius įrodymus, perduotus saugojimui į Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK daiktų saugyklą (t. 2, b. l. 176), L. I. sulaužytą telefoną „Samsung“, saugomą ten pat (t. 2, b. l. 178), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.