- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- eAS-600-525/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04157-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, kuriame išaiškinta, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka čia, faktinės (žr. Teisėjo etikos kodeksas) tikrovės; pripažinti, kad tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam/grupiniam susivienijimui, jo atžvilgiu sąmoninga tyčia vykdomos patyčios, pajuokos, pašaipos, šmeižtas, engimas, niekinimas; priteisti iš atsakovo už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią, nepagarbią laikyseną 50 000 Eur neturtinę žalą; pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, savalaikiai nenagrinėjant čia (teisme – vilkinant), esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje čia pareiškėjas gyvena, sampratos / esmės; išreikalauti vykdomąją bylą; atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki čia, teisme, nebus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą).
Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas siekė tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo, skundą dėl reikalavimų pripažinti, kad tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam/grupiniam susivienijimui, jo atžvilgiu sąmoninga tyčia vykdomos patyčios, pajuokos, pašaipos, šmeižtas, engimas, niekinimas ir pripažinti, kad savalaikis administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių sąmoningas nenagrinėjimas (vilkinimas) neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės ir demokratinės valstybės sampratos/esmės dalyje, atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas skunde prašė iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią, nepagarbią laikyseną priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą. Teismas iš skundo turinio nustatė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą siejo su Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmais surašant vykdomuosius dokumentus, susijusius su skirtų baudų išieškojimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl žalos atlyginimo vykdymo procese, kurie nepriskirtini viešojo administravimo sričiai (ABTĮ 3 str. 1 d.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ta aplinkybė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju nekeičia ginčo dalies, kurios esmė yra žalos atlyginimas vykdymo procese, rūšinio teismingumo, nes pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimą lemia ne ginčo šalies subjekto statusas, bet teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Dėl skundo reikalavimo, susijusio su vykdymo veiksmais, teismas pažymėjo, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniams teismams nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, vykdymo procesus vykdo antstolis (CPK 625 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus nėra susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl jį taip pat atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės (žr. Teisėjų etikos kodeksą); vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme, nes nėra susiję su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese, vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas.
Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.