Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pareiškimo patenkinimui neprieštaravo. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Išvada duodant institucija nurodė, kad pareiškimo patenkinimas geriausiai atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškimas pateiktas dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 str. 1 d. pagrindu. Toks pareiškimas nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 576 str. – 578 str.).

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (neteko galios nuo 2011-11-01); 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 d. nuostatos įpareigojo įpėdinį ar įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Suinteresuoti asmenys nei vieno tokio veiksmo nustatytu įstatyme terminu neatliko. Kita vertus, CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, nes teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu individualiu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Spręsdamas tokį klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas. Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2007).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjai priimti palikimą vaiko vardu sukliudė aplinkybė, jog palikėjas gyveno ir mirė užsienyje, apie mirtį iš karto nežinojo, kreipėsi per protingą laiką po to kai gavo palikėjo mirties liudijimą. Be to, praleisto termino trukmė, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nelaikytina pakankamai didele. Pareiškime nurodytos aplinkybės yra pripažintinos svarbiomis dėl termino praleidimo.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (LR CK 1.5, 5.57 str., LR CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

CK 5.53 straipsnis nustato, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti prioritetinę vaikų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kad netektų dengti palikėjo skolų savo turtu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus esmę bei tikslus, į tai, kad teismas, išduodamas teismo leidimus supaprastinto proceso tvarka, privalo būti aktyvus ir vykdyti apsaugines (prevencines) funkcijas, pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal apyrašą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatyta terminą nepilnametės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti jos mirusio tėvo G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, trims mėnesiam nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti nepilnametės dukros M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu jos mirusio tėvo G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.