Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2-6629-841/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-02Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2-6629-841/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05494-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
AB „BLRT Grupp invest“
Atsakovas
UAB „Šiaulių vandenys“
Advokatai
Vytautas Birmontas
Kategorijos
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6629-841/2014,Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05494-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.6.;21.6.;113.1.; 116.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Birmontui, atsakovo atstovei Jurgitai Sakalauskei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „BLRT Grupp invest“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“ dėl sutarties negaliojimo ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2007 m. kovo 27 d. Lietaus nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 83324 3.1. punktą negaliojančiu ta apimtimi, kuria vietoj ieškovui tenkančio teritorijos ploto- 0,2885 ha, nurodytas teritorijos plotas- 4,0371 ha. Taikyti restituciją ir ieškovo naudai priteisti 57721,90 Lt. Priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, teismui paaiškino, kad 2014 metų pradžioje ieškovas gavo pasiūlymą iš atsakovo pasirašyti naują nuotekų tvarkymo sutartį, ieškovui kilo abejonių dėl sutartyje nurodyto sklypo ploto, apie tai buvo pranešta atsakovui, atvykę atsakovo atstovai vietoje patikslino duomenis ir nauja sutartis 2014-04-17 buvo sudaryta dėl faktiškai naudojamos sklypo dalies- 0,4224 ha nuotekų šalinimo vietoje ankstesnėje sutartyje buvusio ploto- 4,0371 ha. Ieškovo atstovas teigė, kad sutartį ieškovas su atsakovu sudarė prisijungimo būdu, pats jokių duomenų neteikė, pasitikėjo viešuoju vandens tiekėju, atsakovas pats nežinia iš kur gavo ir įrašė duomenis apie sklypo plotą, taip pablogino ieškovo padėtį, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, kad negalima nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios pablogintų vartotojo padėtį, todėl Sutarties 3.1. punktas pripažintinas negaliojančiu. Atstovas tvirtino, kad sutartį rengė atsakovas, sutartyje esančios sąvokos ir formulės nėra aiškios, ieškovas pasitikėjo atsakovu ir todėl pasirašydamas tokią sutartį suklydo.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiškino, kad sutartys su abonentais yra sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu bei 2001-11-22 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 306 patvirtintomis Šiaulių miesto paviršinių (lietaus) nuotėkų sistemos ir įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklėmis. Tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis su ieškovu, sutartys su abonentais buvo sudaromos pagal abonento pateiktus duomenis abonento prašymu. Teisės aktai nereglamentavo prašymo pateikimo formos, todėl prašymas galėjo būti pateiktas žodžiu, o duomenis apie nuosavybės ar kita teise valdomą teritorijos plotą abonentas turėjo pagrįsti dokumentais, kaip ir nurodoma sutarties su ieškovu 12 punkte. Atsakovo atstovai neturėjo priėjimo prie nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir patys tokių duomenų gauti negalėjo. Prie šios sutarties atsakovas turi pridėtą ieškovo pateiktą 2006-05-18 Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, kurio pagrindu ir buvo įrašytas į sutartį abonento deklaruotas teritorijos plotas. Žemės sklypo dalies nuomos sutartis atsakovui nebuvo pateikta. Kaip matyti iš pačios sutarties, jos apimtis yra nedidelė- tik pusantro puslapio, ieškovo atstovai pasirašydami sutartį ir po pasirašymo jokių paklausimų dėl sutarties nepateikė, neprašė išaiškinti formulių, nereiškė kitų pretenzijų ir 7 metus kiekvieną mėnesį reguliariai atliko mokėjimus. Kadangi sutartis neterminuota, atsakovui nepasiūlius sudaryti naują sutartį, ieškovas ir toliau būtų mokėjęs už didesnį plotą, nei faktiškai valdo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2007-03-01 UAB „Šiaulių vandenys“ ir AB „BLRT Grupp invest“ sudarė Šalto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sutartį Nr.81293 (8-11 b.l.). 2007-03-27 UAB „Šiaulių vandenys“ ir AB „BLRT Grupp invest“ sudarė Lietaus nuotekų tvarkymo sutartį Nr.83324, kurioje AB „BLRT Grupp invest“, vadinamas abonentu, 3.1. punkte nurodytas abonento deklaruotas teritorijos plotas 4,0371 ha, sutarties 9 p. numatyta, kad jos įsigaliojimo data 2007-04-01, neterminuotam laikotarpiui, sutarties 12 p. nustato, kad sutarties šalis apie teritorijų plotų pasikeitimus pagrindžiant tai dokumentais, privalo nedelsiant pranešti kitai šaliai raštu (12-13 b.l.). 2014-05-19 ieškovas AB „BLRT Grupp invest“ per advokatų kontorą Sorainen raštu pateikė atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“ reikalavimą Dėl permokėto mokesčio už suteiktas lietaus nuotekų tvarkymo paslaugas grąžinimo, į kurį atsakydamas atsakovas nurodė, kad sudarant ginčo sutartį abonentas pateikė 2006-05-18 Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, kurio pagrindu sutartis ir buvo sudaryta, nes tuo metu atsakovas prie VĮ Registrų centro duomenų prieigos neturėjo (14-18 b.l.). 2014-06-06 ieškovas pakartotinai raštu kreipėsi į atsakovą dėl permokos grąžinimo, pateikė paskaičiavimus, 2014-06-20 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovo reikalavimo netenkina (19-23 b.l.). 2006-05-18 Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nurodytas bendras žemės sklypo, esančio adresu Sodo g. 20 D, Šiaulių mieste, unikalus Nr. 44000-0117-8952 plotas- 4,0371 ha, AB „BLRT Grupp invest“ tame sklype pagal 2005-07-29 pirkimo pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso pastatas- kiti statiniai, unikalus Nr. 2996-1034-5360 (41-48 b.l.). Ieškovo atstovas teismo posėdyje pateikė teismui 2014-06-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pagal kurį matyti, kad ieškovas AB „BLRT Grupp invest“ 2006-05-19 sudarė Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nuomojamas sklypo plotas 0,4224 ha, įrašas galioja nuo 2006-06-22, nuomos laikotarpis- iki 2031-05-19 (55- 61 b.l.).

Byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad 2014-04-17 šalys sudarė naują sutartį Nr.J83324, pagal kurią ieškovas moka tik už sklypo dalies, kuria faktiškai naudojasi 0,4224 ha nuotekų šalinimą. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ginčo sutartis sudaryta 2007-03-27, prie sutarties buvo pateiktas 2006-05-18 Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, kuriame nurodytas teritorijos plotas 4,0371 ha. Ieškovo atstovas teigė, kad ieškovas tokio dokumento atsakovui neteikė, atsakovas pats gavo pažymėjimą iš nežinia kur ir iš jo įrašė į sutartį neteisingus duomenis. Kaip teisme žodžiu paaiškino atsakovo atstovė, atsakovas 2007 metais neturėjo teisės pats gauti duomenis iš VĮ Registrų centro, todėl pareigą deklaruoti naudojamą plotą turėjo to ploto naudotojas, abonentas. Šiuos atsakovo argumentus patvirtina ir ginčo sutarties 3.1. punkte esanti eilutė: abonento deklaruotas teritorijos plotas bei sutarties 12 punktas, įpareigojantis sutarties šalį pasikeitus valdomam teritorijos plotui informuoti kitą šalį. Pažymėtina, kad tiek anksčiau, tiek šiuo metu dokumentu- Pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą disponuoja tik to nekilnojamojo daikto valdytojas, o kiti naudotojai, kaip ir šiuo metu LR teismai, turintys prieigą prie duomenų bazės gali savo naudojimui gauti tik dokumentą- Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Be to, teismo manymu negalima daryti prielaidos, kad atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ galėjo numatyti, kad ginčo sklypu ateityje naudosis būtent ieškovas ir todėl likus beveik metams iki sutarties sudarymo pasirūpino minėto sklypo Pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą. Kaip matyti iš ieškovo į teismo posėdį pateikto 2014-06-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ieškovas sutarties su atsakovu sudarymo dienai 2007-03-27 jau buvo sudaręs ir valstybinės žemės nuomos 0,4224 sutartį, tačiau atsakovui aktualių duomenų nepateikė. Kaip matyti iš šių byloje esančių dokumentų, ieškovas pats pateikė duomenis apie visą sklypo plotą bei nevykdė sutartyje matytos pareigos apie sklypo ploto pasikeitimą informuoti kitą sutarties šalį.

Kaip paaiškino atsakovo atstovė, atsakovas atlieka tikslinius patikrinimus teritorijose, jei nustato, kad už kokią nors teritoriją nėra mokama, o šiame konkrečiame objekte patikrinimas nuo 2007 metų nebuvo atliekamas, nes buvo laiku ir reguliariai mokama už nuotekų tvarkymą. Dėl galimai per didelės teritorijos atsakovas neturėjo pagrindo abejoti, nes Šiaulių mieste yra ne vienas objektas, turintis kelis savininkus ar valdytojus, kur pagal visų savininkų ar valdytojų susitarimą sutartį su atsakovu sudaro vienas iš jų, o visi kiti su juo atsiskaito pagal turimą teritorijos plotą. Atsakovas tik apie 2 metus turi priėjimą prie nekilnojamojo turto registro duomenų ir nuosekliai arba pagal abonentų prašymą gali peržiūrėti sutartis, kaip ir atsitiko šiuo atveju.

Pažymėtina, kad ieškovas AB „BLRT Grupp invest“ yra ne eilinis vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, kaip teigė ieškovo atstovas, o tarptautinė investicinė kompanija, investuojanti į nekilnojamąjį turtą bei tą turtą nuomojanti, profesionalus rinkos dalyvis, todėl jam keliami aukštesni nei eiliniam vartotojui protingumo ir apdairumo reikalavimai. Ieškovas kiekvieną mėnesį mokėdamas tam tikras sumas už nuotekų šalinimą neabejotinai turėjo galimybę palyginti su kituose objektuose, kituose miestuose turimomis teritorijomis ir už jas mokamais mokesčiais, tačiau net 7 metus ieškovui jokių klausimų dėl mokėjimų pagal šią sutartį nekilo.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo.

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą.

Minėta, protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas yra profesionalus nekilnojamojo turto rinkos dalyvis, investuojantis į nekilnojamąjį turtą bei tą turtą nuomojantis. Vertinant šią aplinkybę pažymėtina, kad tiek pasirašydamas ginčo sutartį, tiek vėliau pagal šią sutartį net 7 metus kas mėnesį atlikdamas mokėjimus, ieškovas ne tik galėjo, bet ir privalėjo pastebėti, kad moka ne už nežymiai didesnį, bet už beveik 10 kartų didesnio ploto sklypą, nei faktiškai valdo ir naudojasi. Teikdamas atsakovui duomenis apie sklypą, ieškovas turėjo būti protingas ir apdairus bei pateikti ne pasenusius, o aktualius duomenis su atitinkamai nurodytu sklypo plotu, o nepadaręs to iš karto sudarant sutartį, turėjo galimybę bet kuriuo momentu informuoti atsakovą apie pasikeitusią situaciją bei paprašyti perskaičiuoti mokėjimus pagal mažesnį faktiškai valdomą plotą. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad sutartis yra nesuprantama, jos sąvokos neaiškios ir jam nežinomas paskaičiavimo mechanizmas, nes kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, būtent remdamasis minima paskaičiavimo formule ieškovas yra paskaičiavęs savo permokėtas atsakovui sumas. Teismui nepateikta įrodymų, kad ieškovas anksčiau būtų pareiškęs prašymą išaiškinti ginčo sutartį.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad byloje ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei buvo sudarytas dėl suklydimo, ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas bei nereiškė prašymo jas priteisti, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė