Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-689-1198/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-21
Bylos Nr.
1-689-1198/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07543-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žaneta Ladygaitė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
L. L.
Advokatai
Dalia Dudėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-689-1198/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07543-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.13; 1.1.8.1.1; 1.2.14.10.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSP R ENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 21 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam A. V.,gynėjai advokatei Daliai Dudėnienei,nukentėjusiajam L. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, iki bausmės atlikimo nedirbęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iki bausmės atlikimo gyvenęs ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kurią yra atlikęs, 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) – galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, 6 dalimi, atidėtas 8 mėnesiams, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. kovo 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. V. pasiųstas atlikti 60 parų arešto bausmę, kurią atlieka nuo 2023 m. gegužės 15 d., turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamuoju aktu kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), tačiau teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras pateikė prašymą A. V. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK redakcija).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. 2023 m. vasario 28 d., apie 20 val. 9 min., adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu tyčia suduodamas į nukentėjusiajam L. L. priklausančio lengvojo automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą vairuotojo pusėje, jį įskėlė ir taip sugadino svetimą, L. L. priklausantį 383,47 Eur vertės (be PVM, su PVM – 464 Eur) turtą – priekinį automobilio stiklą.

Bylos įrodymai

2. Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad tuo metu jam buvo uždėta apykojė, todėl stengėsi nedaryti pažeidimų. Kiek pamena, apie 20 val. buvo atėjęs į parduotuvę IKI, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Išeinant iš jos, įvyko kažkoks konfliktas. Apsaugos darbuotojas jam pasakė pastabą dėl šuns, kad parduotuvėje negalima būti su šunimi, bet jo šuniukas nieko nepuldinėja, jis yra ramus. Dėl šuniuko apsaugos darbuotojas buvo kažką sakęs ir anksčiau, dėl to jau yra buvę konfliktų. Išėjęs iš parduotuvės, ėjo namo. Aikštelėje stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Tiksliai nežinojo, kad ten nukentėjusiojo automobilis, tik galvojo, kad ten jo automobilis. Praėjo pro tą automobilį, bet kad ką būtų daręs – nepamena. Ėjo namo iš parduotuvės tiesiausiu keliu, nukentėjusiojo automobilis jam buvo pakeliui. Nemano, kad išdaužė nukentėjusiojo automobilio stiklą, čia gal sutapimas tiesiog. Turi daug rūpesčių dėl ankstesnių įvykių, todėl sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą už stiklo keitimą. Alkoholio įvykio metu nevartojo, tik vaistus, kurie jam yra išrašyti.

3. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo įrašą, A. V. patvirtino, kad jame matyti, kaip jis praeina su šuniuku. Gali būti, kad ėjo prie nukentėjusiojo automobilio, nes norėjo pasiimti dėžių. Nešdavosi namo plastikines dėžes. Jos būna prie konteinerių. Ar tą dieną parsinešė namo dėžių, nepamena. Nemano, kad sudavė į automobilio langą dėl to, kad jį išvarė iš parduotuvės.

4. Nukentėjusysis L. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis į parduotuvę atėjo su šunimi. Jam pasakė, kad jis išsivestų šunį, tačiau A. V. atsisakė tai padaryti ir pasakė, kad, jei jam (nukentėjusiajam) reikia, jis gali šunį išvesti pats. Tada išvedė kaltinamojo šunį iš parduotuvės. A. V. parduotuvėje buvo girtas. Kai kaltinamasis būna blaivus, jis nėra konfliktiškas, o išgėręs jis visada kelia konfliktus. Tą dieną iš parduotuvės išėjo apie 21 val. 30 min., jau buvo tamsu. Grįžo namo ir nematė, kad automobilio stiklas įskilęs – tai pamatė tik ryte, apie 7 val., kai važiavo į ligoninę. Tuo metu jau buvo šviesu. Stiklas buvo nedaug įskilęs, apie 10 cm, o šiuo metu įskilimas yra per visą stiklą. Peržiūrėjo parduotuvės kameras ir pamatė, kaip kaltinamasis praėjo pro jo automobilį, kuris stovėjo šalia parduotuvės prie šiukšliadėžių, kitoje pusėje rampos. Įprastai dirba nuo 18 val. iki 21 val., todėl žiūrėjo filmuotą medžiagą tik nuo 18 val. Gyvena nuosavame name, kiemo vartais būna uždaryti, įrengtos kameros, iš kurių ateina pranešimas, jei kas nors vaikšto kieme, tačiau tą naktį jokio pranešimo negavo. Automobilio signalizacija atjungta. Be kaltinamojo daugiau niekas negalėjo išdaužti automobilio stiklo. Namo važiuoja pro parduotuvę „Papartis“, turgų. Dėl stiklo keitimo skambino meistrui iš Linų g., bet jis nesutiko pakeisti stiklo. Vėliau policijoje jam pasakė, kur kreiptis dėl stiklo keitimo. Pirmiausia jam pasakė, kad stiklo keitimas kainuos 300 Eur, todėl pirminiuose dokumentuose nurodė tokią sumą. Kai paaiškėjo, kad stiklo keitimas galimas tik Mercedes centre, civilinio ieškinio suma padidėjo. Šiuo metu automobilio stiklas nėra pakeistas, nes neturi lėšų iš ko tai padaryti – 2 mėn. yra nedarbingas ir suma už stiklo keitimą jam yra didelė. Automobilį įsigijo maždaug prieš pusantrų metų iki nagrinėjamo įvykio. Jį pirko Ukmergėje iš fizinio asmens. Įsigijęs automobilį, stiklo nekeitė.

5. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo įrašą, nukentėjusysis nurodė, kad prie šiukšlių dėžių niekada nebūna sudėtos plastikinės dėžės – jos būna sudėtos prie rampos.

6. Liudytojas V. K. tęsiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra įmonės direktorius. Tuo pačiu dirba ir individualiai. Jo darbo patirtis yra sukaupta nuo 2002 m. Kovo mėnesį pas jį atvažiavo L. L.. Jo automobilio stiklo trūkimas buvo neeilinis, kadangi židinio nėra, ten ne nuo akmenuko buvo įdauža. Dar jo paklausė, kur sugebėjo taip sudaužyti stiklą. Jis pasakė, kad įtaria, jog kažkas stiklą sudaužė. Tada nukentėjusysis paprašė sudaryti remonto sąmatą. Bandė ieškoti automobiliui stiklo. Iš ekonominių variantų nieko nebuvo. Galėjo būti tik originalus stiklas, kadangi tokiam automobiliui analogų nėra. Į stiklą galėjo būti minkštas smūgis, suduodant ranka, mediniu pagaliu. Dažniausiai neblaivus žmogus gali taip padaryti. Labiausiai tikėtina, kad suduota minkštu daiktu-ranka, mediniu pagaliu. Sudavus ranka ar medžiu, pradžioje būna nežymus įtrūkimas, o vėliau jis tampa vis didesnis. Dar būna, kad nekompetentingi žmonės keičia stiklus ir dėl rūdžių po kokių 5 metų taip gali nutikti. Bet šiuo atveju jis apžiūrėjo stiklą, jis lyg ir yra originalus. Tai nustatyti galima tik išėmus stiklą, jį keičiant. Gali būti, kad tais atvejais, kai įvažiuojama į duobę, įdauža greičiau atsiranda. Įdauža per duobes važiuojant gali padidėti įvairiai – ir per mėnesį, ir per kelias valandas. Geru asfaltuotu keliu važiuojant irgi įdauža gali padidėti. Yra tikimybė, kad važiuojant geru asfaltuotu keliu, kuris yra be duobių, įdauža gali padidėti greitai ir iki 20 cm. Stiklas turi šilkografiją, tokią juodą juostą ir kada tame daže būna įdauža, jos iš karto nesimato. Taip pat įdauža gali padidėti ir dėl temperatūrų skirtumų.

7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus automobilį nukentėjusiojo namų kieme, nustatyta, jog jo priekinis stiklas yra įskeltas. Ant automobilio kėbulo jokių apgadinimų nematyti, apžiūros vietoje nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta (b. l. 20-25).

8. Iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad vairuotojo pusėje, nuo pat priekinio stiklo viršaus, matoma nelygi (banguota) skilimo linija, per kurią išvedus statmeną tiesę gaunamas 43 cm ilgis. Skilimo linijoje esanti smūgio (kontakto su kitu paviršiumi vieta) yra 3,5 cm nuo automobilio stiklo viršaus. Skilimo linija statmenai gaunamas 43 cm atstumas (b. l. 26-33).

9. Iš nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:06 (W)“ užfiksuota, kaip parduotuvės salėje A. V. nueina pro kasas į prekybos salės vidų, tuo pačiu metu matomas ateinantis apsaugos darbuotojas, taip pat matyti, kaip šuo tuo metu nubėga prie išėjimo durų, apsaugos darbuotojas nueina prie išėjimo iš parduotuvės ir, atidaręs duris, bando išvaryti šunį iš parduotuvės patalpų; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:20 (W)“ užfiksuota, kaip šuo išbėga pro duris, o apsaugos darbuotojas, galimai kalbėdamas telefonu, nueina link ekrano apačios ir daugiau jo nesimato, tuo metu ekrane matomas ateinantis A. V., kuris su kažkuo kalbėdamas eina link parduotuvės durų, šiek tiek paėjęs vėl atsisuka ir galimai kažką sako; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:45 (W)“ užfiksuota, kaip A. V. iš paskos skubėdamas eina apsaugos darbuotojas ir, priėjęs prie durų, išeina į lauką; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:12 (W)“ užfiksuota, kaip iš kairės ekrano pusės atbėga šuo; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:17 (W)“ užfiksuota, kaip, prabėgus minėtam šuniui, matomas ateinantis žmogaus siluetas, einantis link galimai stovinčio automobilio. Prie žmogaus silueto pribėga šuo. Matoma, kaip žmogaus siluetas ir paskui jį bėgiojantis šuo vaikšto aplink automobilį; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:29 (W)“ užfiksuota, kaip žmogaus siluetas ir šuo nueina palei pastatą (b. l. 71-79).

10. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Osvaldo Noviko tarnybinio pranešimo matyti, kad A. V. pareiškė, jog pamena, kaip buvo užėjęs į parduotuvę su šunimi. Paklausus dėl išdaužto automobilio stiklo, A. V. paklausė, ar turima įrodymų bei atsakė, kad nepamena, ar tai galėjo padaryti jis (b. l. 80-81).

11. Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. L. (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

12. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą.

13. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad A. V. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nenustatytu objektu tyčia sudavė į L. L. priklausančio lengvojo automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą vairuotojo pusėje, jį įskėlė ir taip sugadino svetimą turtą.

14. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nepripažino kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, teigdamas, kad nepamena, jog įvykio metu būtų ką nors daręs nukentėjusiojo automobiliui, nors sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą už stiklo keitimą, tačiau kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

15. Byloje paties kaltinamojo A. V., nukentėjusiojo L. L. ir nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu tarp kaltinamojo ir L. L. kilo konfliktas dėl to, kad A. V. į parduotuvės, kurioje dirba nukentėjusysis, prekybos salę atėjo su šunimi (abu minėti asmenys patvirtino, kad dėl šios priežasties tarp jų konfliktai kildavo ir anksčiau). Taip pat byloje pirmiau nurodytų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu prie parduotuvės stovėjo nukentėjusiojo automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis stiklas, kaip matyti iš apžiūros protokolo, yra sugadintas – įskeltas.

16. Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio jo automobilio priekinio lango stiklas nebuvo apgadintas, o tai, kad šis stiklas yra įskilęs, jis pamatė tik kitą rytą po konflikto su A. V., kai apie 7 val. važiavo į ligoninę – tuo metu stiklas buvo įskilęs nedaug, apie 10 cm, o šiuo metu įskilimas yra per visą stiklą. L. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino, kad, peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo kamerų įrašus, pamatė, kaip po kilusio konflikto parduotuvėje kaltinamasis priėjo prie jo automobilio, todėl, atsižvelgęs į tai, kad tarp jo ir A. V. buvo kilęs konfliktas, taip pat į tai, kad gyvena nuosavame name, kurio kiemas aptvertas tvora, kiemo vartais būna uždaryti, įrengtos kameros, iš kurių ateina pranešimas, jei kas nors vaikšto kieme, tačiau tą naktį jokio pranešimo negavo, yra įsitikinęs, kad jo automobilio negalėjo apgadinti niekas kitas, tik A. V..

17. Šiuos nukentėjusiojo parodymus bei išvadą, kad L. L. automobilį apgadino būtent kaltinamasis, patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-02-28 20:09:17 (W)“, kuris buvo ne kartą peržiūrėtas teisiamajame posėdyje. Jame užfiksuota, kaip lauke prie parduotuvės pirmiausia prabėga A. V. šuo, o tada matomas ateinantis žmogaus siluetas (kaltinamasis A. V. patvirtino, kad tai yra jis), einantis link stovinčio nukentėjusiojo automobilio. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip prie žmogaus silueto pribėga šuo, o žmogaus siluetas ir paskui jį bėgiojantis šuo vaikšto aplink automobilį.

18. Pažymėtina, jog nors vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu ir dėl to jame nematyti, ką konkrečiai A. V. veikė prie nukentėjusiojo automobilio, tačiau teismas, atsižvelgęs į visų byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nėra abejonių, jog kaltinamasis tuo metu nenustatytu objektu tyčia sudavė smūgį į šio automobilio priekinį stiklą vairuotojo pusėje ir taip jį sugadino. Darydamas tokią išvadą, teismas visų pirma akcentuoja, jog buvusioje situacijoje kaltinamasis turėjo motyvą keršyti nukentėjusiajam dėl prieš tai kilusio konflikto. Svarbu pažymėti ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu pats A. V. pripažino, kad galvojo, jog aikštelėje prie parduotuvės stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Abi šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad į L. L. automobilio stiklą buvo suduota tikslingai, taip keršijant nukentėjusiajam. Taigi, kaltinamojo veiksmai pasižymėjo aiškiai išreikšta tyčia pakenkti nukentėjusiajam, sugadinant jo turtą.

19. Tai, kad A. V. vaizdo įraše užfiksuotu metu apgadino nukentėjusiojo automobilį, patvirtina ir faktas, jog nukentėjusiojo automobilis kaltinamajam, priešingai, nei jis teigė teisiamajame posėdyje, einant namo nebuvo pakeliui – jau aptartas vaizdo įrašas patvirtina, kad minėtas automobilis stovėjo šalia parduotuvės prie šiukšliadėžių, kitoje pusėje rampos, todėl jis kaltinamajam buvo ne pakeliui namo. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja kėlė versiją, kad A. V. specialiai išsuko iš kelio link namų, nes norėjo pasiimti prie parduotuvės išmetamas dėžes (šią versiją teisiamajame posėdyje kėlė ir kaltinamasis, teigdamas, kad renka plastikines dėžes), tačiau ją paneigia tiek bylos įrodymų visuma, tiek nukentėjusiojo paaiškinimas, kad prie šiukšlių dėžių, kur stovėjo jo automobilis, niekada nebūna sudėtos plastikinės dėžės – jos būna sudėtos prie rampos, kas dar kartą patvirtina, kad kaltinamasis prie nukentėjusiojo automobilio ėjo tikslingai, siekdamas jį sugadinti.

20. Svarbu pažymėti ir tai, kad teisiamajame posėdyje liudytojas V. K., kuris specializuojasi automobilių stiklų keitime, nurodė, kad, apžiūrėjęs L. L. automobilio stiklą, nustatė, kad šio stiklo trūkimas buvo neeilinis, kadangi nėra židinio, kas reiškia „ten ne akmenuko buvo įdauža“, į stiklą galėjo būti suduotas minkštas smūgis ranka ar mediniu pagaliu, dažniausiai neblaivus žmogus gali taip padaryti. Liudytojas taip pat patvirtino, kad, sudavus ranka ar medžiu, pradžioje būna nežymus įtrūkimas, o vėliau jis tampa vis didesnis – šie parodymai, kuriais teismas, atsižvelgęs į ilgametę liudytojo darbo patirtį, neturi pagrindo netikėti, visiškai sutampa su pirmiau aptartais nukentėjusiojo parodymais, kad kitą rytą po įvykio įdauža buvo nedidelė, tačiau po to ji vis didėjo. Ir nors gynėja baigiamųjų kalbų metu akcentavo minėto liudytojo parodymų dalį, kad dar būna atvejų, kai nekompetentingi žmonės keičia stiklus ir dėl rūdžių po kokių 5 metų stikle gali atsirasti įdauža, tačiau teismas tokia versija nesivadovauja kaip prieštaraujančia bylos įrodymų visumai bei pažymi, kad pats V. K., plėtodamas tokią versiją, nurodė, kad apžiūrėjo L. L. automobilio stiklą ir mano, kad jis yra originalus, be to, pats nukentėjusysis L. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad, nusipirkęs automobilį, jo stiklo nekeitė. Atsakant į kitus gynėjos baigiamųjų kalbų argumentus, akcentuotini V. K. parodymai, kad važiuojant geru asfaltuotu keliu įdauža gali didėti, todėl nėra jokio pagrindo pritarti versijai, kad, L. L. važiuojant iki namų asfaltuotu keliu, įdauža negalėjo didėti. Taigi, nagrinėjamu atveju liudytojo V. K. parodymai pagrindžia išvadą, kad A. V. sudavė smūgį į nukentėjusiojo automobilio stiklą.

21. Galiausiai aplinkybę, kad kaltinamasis padarė L. L. turto sugadinimą, visiškai patvirtina ir tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. V. sutiko atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, nepaneigdamas to, kad sugadino nukentėjusiojo turtą, o teigdamas tai, jog to neprisimena – tai užfiksuota ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo O. Noviko tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad, kalbant su A. V. ir paklausus dėl išdaužto automobilio stiklo, A. V. paklausė, ar turima įrodymų bei atsakė, kad nepamena, ar tai galėjo padaryti jis.

22. Taigi, visų aptartų byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad A. V. padarė nukentėjusiojo automobilio priekinio stiklo sugadinimą. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).‏‏‎

23. Šiuo atveju nukentėjusysis į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 21 d. sudarytą darbų sąmatą, kurioje nurodoma, kad automobilio Mercedes Benz ML stiklo kaina yra 383,47 Eur, stiklo keitimo kaina – 66,12 Eur, bendra suma – 449,59 Eur (be PVM), su PVM – 544 Eur (b. l. 48). Teismo posėdžio metu šią sąmatą surašęs liudytojas V. K. nurodė, kad bandė ieškoti nukentėjusiojo automobiliui stiklo, tačiau iš ekonominių variantų nieko nebuvo, todėl gali būti dedamas tik originalus Mercedes stiklas, tokiam automobiliui analogų nėra. Atsižvelgdamas į tokius paaiškinimus, ilgametę liudytojo darbo patirtį specializuojantis automobilių stiklų keitime, teismas neturi pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąmata, juo labiau kad nei pats kaltinamasis, nei jo gynėja šios sąmatos neginčijo, o kaltinamasis sutiko atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

24. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors prokuroras kaltinime nurodo sugadinto turto vertę be PVM, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog sąvoka „vertė“ BK 187, 190 straipsnių prasme reiškia pinigų sumą (kainą), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas sugadintajam (sunaikintajam) turtas rinkoje. Tai yra pinigų suma, kurią už analogišką daiktą realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo, kuris nėra PVM mokėtojas (kaip šiuo atveju L. L.), mokamą kainą visada yra įskaičiuotas ir PVM. Dėl to, nurodant sugadinto (sunaikinto) turto vertę, į šią sumą turi būti privalomai įtraukiamas PVM – teismas šią aplinkybę kaltinime patikslina, nes ji iš esmės nekeičia kaltinimo esmės, o kaltinamasis, susipažinęs su minėta sąmata (b. l. 156-157), jos neginčijo.

25. Kaltinamajame akte A. V. veika buvo kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), tačiau pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalį, BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šiuo atveju kaltinamojo A. V. sugadinto turto vertė nesiekia 10 MGL dydžio sumos, t. y. jo sugadinto turto vertė yra 9,28 Eur (su PVM), todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal šiuo metu galiojančią BK 187 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Bausmės skyrimo motyvai

26. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

27. A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis A. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje kaltinamasis teistas, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (automobilių apgadinimą viešoje vietoje (BK 284 straipsnis), nusikalto ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, už tai, kad sugadino svetimą turtą (automobilius). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis iki ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo nedirbo, tačiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat jis, nors teisiamajame posėdyje ir nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau sutiko atlyginti L. L. padarytą žalą.

28. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant A. V. griežčiausią BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

29. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

30. Nustatydamas A. V. paskirtos arešto bausmės dydį, teismas, be pirmiau aptartų aplinkybių, vertina tai, kad kaltinamojo veika netruko ilgą laiko tarpą, ja nebuvo sukelti rimtesni padariniai, todėl A. V. skiriama 25 parų arešto bausmė.

31. Kadangi šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. V. įvykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, jam paskirtos bausmės subendrinamos.

Kiti klausimai

32. Kaip jau minėta, nukentėjusysis byloje yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam 449,59 Eur (be PVM) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (b. l. 47). Prie šio ieškinio pridedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 21d. sudaryta darbų sąmata, kurioje nurodoma, kad automobilio Mercedes Benz ML stiklo kaina yra 383,47 Eur, stiklo keitimo kaina – 66,12 Eur, bendra suma – 449,59 Eur (be PVM), su PVM – 544 Eur (b. l. 48). Teismas, spręsdamas dėl L. L. priteistinos sumos turtinei žalai atlyginti dydžio, nenustatė pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sąmata bei ją sudariusio liudytojo V. K. parodymais teismo posėdyje. Prašomos priteisti sumos neginčijo ir pats kaltinamasis.

33. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta; tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

34. Šiuo atveju, kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, nukentėjusysis prašo priteisti jam turtinę žalą be PVM, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, L. L. nėra PVM mokėtojas, todėl į jo mokamą kainą automobilio remontui įskaičiuotinas ir PVM. Atsižvelgiant į tai, siekiant, kad nukentėjusysis gautų realų jam padarytos turtinės žalos atlyginimą, laikant, kad priteistinos sumos dydis su PVM neturės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi sugadinto turto (be jo atkuriamųjų kaštų) vertė nesiekia 10 MGL, teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš A. V., kurio kaltais veiksmais sukelta žala, nukentėjusiajam priteisia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje nurodytą sumą (su PVM).

35. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad advokatės Dalios Dudėnienės kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų suma yra 105 Eur (b. l. 179-181), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą teisme kaltinamajam buvo būtinas gynėjas pagal BPK 51 straipsnio 7 punkto nuostatas, taip pat į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, šiuo metu atlieka arešto bausmę, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

36. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 25 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta 60 parų arešto bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 20 parų ir skirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – 80 parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. faktinio pradėjimo vykdyti bausmę pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį laiką.

Priteisti iš A. V. nukentėjusiajam L. L. 544 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturi eurus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš A. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Du vokus su keturiais kompaktiniais diskais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Teisėja Žaneta Ladygaitė