Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Bylos įrodymai

2. Kaltinamasis A. V. teisiamajame posėdyje neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad tuo metu jam buvo uždėta apykojė, todėl stengėsi nedaryti pažeidimų. Kiek pamena, apie 20 val. buvo atėjęs į parduotuvę IKI, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Išeinant iš jos, įvyko kažkoks konfliktas. Apsaugos darbuotojas jam pasakė pastabą dėl šuns, kad parduotuvėje negalima būti su šunimi, bet jo šuniukas nieko nepuldinėja, jis yra ramus. Dėl šuniuko apsaugos darbuotojas buvo kažką sakęs ir anksčiau, dėl to jau yra buvę konfliktų. Išėjęs iš parduotuvės, ėjo namo. Aikštelėje stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Tiksliai nežinojo, kad ten nukentėjusiojo automobilis, tik galvojo, kad ten jo automobilis. Praėjo pro tą automobilį, bet kad ką būtų daręs – nepamena. Ėjo namo iš parduotuvės tiesiausiu keliu, nukentėjusiojo automobilis jam buvo pakeliui. Nemano, kad išdaužė nukentėjusiojo automobilio stiklą, čia gal sutapimas tiesiog. Turi daug rūpesčių dėl ankstesnių įvykių, todėl sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą už stiklo keitimą. Alkoholio įvykio metu nevartojo, tik vaistus, kurie jam yra išrašyti.

3. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo įrašą, A. V. patvirtino, kad jame matyti, kaip jis praeina su šuniuku. Gali būti, kad ėjo prie nukentėjusiojo automobilio, nes norėjo pasiimti dėžių. Nešdavosi namo plastikines dėžes. Jos būna prie konteinerių. Ar tą dieną parsinešė namo dėžių, nepamena. Nemano, kad sudavė į automobilio langą dėl to, kad jį išvarė iš parduotuvės.

4. Nukentėjusysis L. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis į parduotuvę atėjo su šunimi. Jam pasakė, kad jis išsivestų šunį, tačiau A. V. atsisakė tai padaryti ir pasakė, kad, jei jam (nukentėjusiajam) reikia, jis gali šunį išvesti pats. Tada išvedė kaltinamojo šunį iš parduotuvės. A. V. parduotuvėje buvo girtas. Kai kaltinamasis būna blaivus, jis nėra konfliktiškas, o išgėręs jis visada kelia konfliktus. Tą dieną iš parduotuvės išėjo apie 21 val. 30 min., jau buvo tamsu. Grįžo namo ir nematė, kad automobilio stiklas įskilęs – tai pamatė tik ryte, apie 7 val., kai važiavo į ligoninę. Tuo metu jau buvo šviesu. Stiklas buvo nedaug įskilęs, apie 10 cm, o šiuo metu įskilimas yra per visą stiklą. Peržiūrėjo parduotuvės kameras ir pamatė, kaip kaltinamasis praėjo pro jo automobilį, kuris stovėjo šalia parduotuvės prie šiukšliadėžių, kitoje pusėje rampos. Įprastai dirba nuo 18 val. iki 21 val., todėl žiūrėjo filmuotą medžiagą tik nuo 18 val. Gyvena nuosavame name, kiemo vartais būna uždaryti, įrengtos kameros, iš kurių ateina pranešimas, jei kas nors vaikšto kieme, tačiau tą naktį jokio pranešimo negavo. Automobilio signalizacija atjungta. Be kaltinamojo daugiau niekas negalėjo išdaužti automobilio stiklo. Namo važiuoja pro parduotuvę „Papartis“, turgų. Dėl stiklo keitimo skambino meistrui iš Linų g., bet jis nesutiko pakeisti stiklo. Vėliau policijoje jam pasakė, kur kreiptis dėl stiklo keitimo. Pirmiausia jam pasakė, kad stiklo keitimas kainuos 300 Eur, todėl pirminiuose dokumentuose nurodė tokią sumą. Kai paaiškėjo, kad stiklo keitimas galimas tik Mercedes centre, civilinio ieškinio suma padidėjo. Šiuo metu automobilio stiklas nėra pakeistas, nes neturi lėšų iš ko tai padaryti – 2 mėn. yra nedarbingas ir suma už stiklo keitimą jam yra didelė. Automobilį įsigijo maždaug prieš pusantrų metų iki nagrinėjamo įvykio. Jį pirko Ukmergėje iš fizinio asmens. Įsigijęs automobilį, stiklo nekeitė.

5. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo įrašą, nukentėjusysis nurodė, kad prie šiukšlių dėžių niekada nebūna sudėtos plastikinės dėžės – jos būna sudėtos prie rampos.

6. Liudytojas V. K. tęsiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra įmonės direktorius. Tuo pačiu dirba ir individualiai. Jo darbo patirtis yra sukaupta nuo 2002 m. Kovo mėnesį pas jį atvažiavo L. L.. Jo automobilio stiklo trūkimas buvo neeilinis, kadangi židinio nėra, ten ne nuo akmenuko buvo įdauža. Dar jo paklausė, kur sugebėjo taip sudaužyti stiklą. Jis pasakė, kad įtaria, jog kažkas stiklą sudaužė. Tada nukentėjusysis paprašė sudaryti remonto sąmatą. Bandė ieškoti automobiliui stiklo. Iš ekonominių variantų nieko nebuvo. Galėjo būti tik originalus stiklas, kadangi tokiam automobiliui analogų nėra. Į stiklą galėjo būti minkštas smūgis, suduodant ranka, mediniu pagaliu. Dažniausiai neblaivus žmogus gali taip padaryti. Labiausiai tikėtina, kad suduota minkštu daiktu-ranka, mediniu pagaliu. Sudavus ranka ar medžiu, pradžioje būna nežymus įtrūkimas, o vėliau jis tampa vis didesnis. Dar būna, kad nekompetentingi žmonės keičia stiklus ir dėl rūdžių po kokių 5 metų taip gali nutikti. Bet šiuo atveju jis apžiūrėjo stiklą, jis lyg ir yra originalus. Tai nustatyti galima tik išėmus stiklą, jį keičiant. Gali būti, kad tais atvejais, kai įvažiuojama į duobę, įdauža greičiau atsiranda. Įdauža per duobes važiuojant gali padidėti įvairiai – ir per mėnesį, ir per kelias valandas. Geru asfaltuotu keliu važiuojant irgi įdauža gali padidėti. Yra tikimybė, kad važiuojant geru asfaltuotu keliu, kuris yra be duobių, įdauža gali padidėti greitai ir iki 20 cm. Stiklas turi šilkografiją, tokią juodą juostą ir kada tame daže būna įdauža, jos iš karto nesimato. Taip pat įdauža gali padidėti ir dėl temperatūrų skirtumų.

7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus automobilį nukentėjusiojo namų kieme, nustatyta, jog jo priekinis stiklas yra įskeltas. Ant automobilio kėbulo jokių apgadinimų nematyti, apžiūros vietoje nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta (b. l. 20-25).

8. Iš automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad vairuotojo pusėje, nuo pat priekinio stiklo viršaus, matoma nelygi (banguota) skilimo linija, per kurią išvedus statmeną tiesę gaunamas 43 cm ilgis. Skilimo linijoje esanti smūgio (kontakto su kitu paviršiumi vieta) yra 3,5 cm nuo automobilio stiklo viršaus. Skilimo linija statmenai gaunamas 43 cm atstumas (b. l. 26-33).

9. Iš nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:06 (W)“ užfiksuota, kaip parduotuvės salėje A. V. nueina pro kasas į prekybos salės vidų, tuo pačiu metu matomas ateinantis apsaugos darbuotojas, taip pat matyti, kaip šuo tuo metu nubėga prie išėjimo durų, apsaugos darbuotojas nueina prie išėjimo iš parduotuvės ir, atidaręs duris, bando išvaryti šunį iš parduotuvės patalpų; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:20 (W)“ užfiksuota, kaip šuo išbėga pro duris, o apsaugos darbuotojas, galimai kalbėdamas telefonu, nueina link ekrano apačios ir daugiau jo nesimato, tuo metu ekrane matomas ateinantis A. V., kuris su kažkuo kalbėdamas eina link parduotuvės durų, šiek tiek paėjęs vėl atsisuka ir galimai kažką sako; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:45 (W)“ užfiksuota, kaip A. V. iš paskos skubėdamas eina apsaugos darbuotojas ir, priėjęs prie durų, išeina į lauką; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:12 (W)“ užfiksuota, kaip iš kairės ekrano pusės atbėga šuo; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:17 (W)“ užfiksuota, kaip, prabėgus minėtam šuniui, matomas ateinantis žmogaus siluetas, einantis link galimai stovinčio automobilio. Prie žmogaus silueto pribėga šuo. Matoma, kaip žmogaus siluetas ir paskui jį bėgiojantis šuo vaikšto aplink automobilį; vaizdo įraše pavadinimu „2023-02-28 20:09:29 (W)“ užfiksuota, kaip žmogaus siluetas ir šuo nueina palei pastatą (b. l. 71-79).

10. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Osvaldo Noviko tarnybinio pranešimo matyti, kad A. V. pareiškė, jog pamena, kaip buvo užėjęs į parduotuvę su šunimi. Paklausus dėl išdaužto automobilio stiklo, A. V. paklausė, ar turima įrodymų bei atsakė, kad nepamena, ar tai galėjo padaryti jis (b. l. 80-81).

11. Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. L. (b. l. 16).

12. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą.

14. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nepripažino kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, teigdamas, kad nepamena, jog įvykio metu būtų ką nors daręs nukentėjusiojo automobiliui, nors sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą už stiklo keitimą, tačiau kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

15. Byloje paties kaltinamojo A. V., nukentėjusiojo L. L. ir nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu tarp kaltinamojo ir L. L. kilo konfliktas dėl to, kad A. V. į parduotuvės, kurioje dirba nukentėjusysis, prekybos salę atėjo su šunimi (abu minėti asmenys patvirtino, kad dėl šios priežasties tarp jų konfliktai kildavo ir anksčiau). Taip pat byloje pirmiau nurodytų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu prie parduotuvės stovėjo nukentėjusiojo automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis stiklas, kaip matyti iš apžiūros protokolo, yra sugadintas – įskeltas.

16. Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio jo automobilio priekinio lango stiklas nebuvo apgadintas, o tai, kad šis stiklas yra įskilęs, jis pamatė tik kitą rytą po konflikto su A. V., kai apie 7 val. važiavo į ligoninę – tuo metu stiklas buvo įskilęs nedaug, apie 10 cm, o šiuo metu įskilimas yra per visą stiklą. L. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino, kad, peržiūrėjęs parduotuvės vaizdo kamerų įrašus, pamatė, kaip po kilusio konflikto parduotuvėje kaltinamasis priėjo prie jo automobilio, todėl, atsižvelgęs į tai, kad tarp jo ir A. V. buvo kilęs konfliktas, taip pat į tai, kad gyvena nuosavame name, kurio kiemas aptvertas tvora, kiemo vartais būna uždaryti, įrengtos kameros, iš kurių ateina pranešimas, jei kas nors vaikšto kieme, tačiau tą naktį jokio pranešimo negavo, yra įsitikinęs, kad jo automobilio negalėjo apgadinti niekas kitas, tik A. V..

17. Šiuos nukentėjusiojo parodymus bei išvadą, kad L. L. automobilį apgadino būtent kaltinamasis, patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-02-28 20:09:17 (W)“, kuris buvo ne kartą peržiūrėtas teisiamajame posėdyje. Jame užfiksuota, kaip lauke prie parduotuvės pirmiausia prabėga A. V. šuo, o tada matomas ateinantis žmogaus siluetas (kaltinamasis A. V. patvirtino, kad tai yra jis), einantis link stovinčio nukentėjusiojo automobilio. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip prie žmogaus silueto pribėga šuo, o žmogaus siluetas ir paskui jį bėgiojantis šuo vaikšto aplink automobilį.

19. Tai, kad A. V. vaizdo įraše užfiksuotu metu apgadino nukentėjusiojo automobilį, patvirtina ir faktas, jog nukentėjusiojo automobilis kaltinamajam, priešingai, nei jis teigė teisiamajame posėdyje, einant namo nebuvo pakeliui – jau aptartas vaizdo įrašas patvirtina, kad minėtas automobilis stovėjo šalia parduotuvės prie šiukšliadėžių, kitoje pusėje rampos, todėl jis kaltinamajam buvo ne pakeliui namo. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėja kėlė versiją, kad A. V. specialiai išsuko iš kelio link namų, nes norėjo pasiimti prie parduotuvės išmetamas dėžes (šią versiją teisiamajame posėdyje kėlė ir kaltinamasis, teigdamas, kad renka plastikines dėžes), tačiau ją paneigia tiek bylos įrodymų visuma, tiek nukentėjusiojo paaiškinimas, kad prie šiukšlių dėžių, kur stovėjo jo automobilis, niekada nebūna sudėtos plastikinės dėžės – jos būna sudėtos prie rampos, kas dar kartą patvirtina, kad kaltinamasis prie nukentėjusiojo automobilio ėjo tikslingai, siekdamas jį sugadinti.

20. Svarbu pažymėti ir tai, kad teisiamajame posėdyje liudytojas V. K., kuris specializuojasi automobilių stiklų keitime, nurodė, kad, apžiūrėjęs L. L. automobilio stiklą, nustatė, kad šio stiklo trūkimas buvo neeilinis, kadangi nėra židinio, kas reiškia „ten ne akmenuko buvo įdauža“, į stiklą galėjo būti suduotas minkštas smūgis ranka ar mediniu pagaliu, dažniausiai neblaivus žmogus gali taip padaryti. Liudytojas taip pat patvirtino, kad, sudavus ranka ar medžiu, pradžioje būna nežymus įtrūkimas, o vėliau jis tampa vis didesnis – šie parodymai, kuriais teismas, atsižvelgęs į ilgametę liudytojo darbo patirtį, neturi pagrindo netikėti, visiškai sutampa su pirmiau aptartais nukentėjusiojo parodymais, kad kitą rytą po įvykio įdauža buvo nedidelė, tačiau po to ji vis didėjo. Ir nors gynėja baigiamųjų kalbų metu akcentavo minėto liudytojo parodymų dalį, kad dar būna atvejų, kai nekompetentingi žmonės keičia stiklus ir dėl rūdžių po kokių 5 metų stikle gali atsirasti įdauža, tačiau teismas tokia versija nesivadovauja kaip prieštaraujančia bylos įrodymų visumai bei pažymi, kad pats V. K., plėtodamas tokią versiją, nurodė, kad apžiūrėjo L. L. automobilio stiklą ir mano, kad jis yra originalus, be to, pats nukentėjusysis L. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad, nusipirkęs automobilį, jo stiklo nekeitė. Atsakant į kitus gynėjos baigiamųjų kalbų argumentus, akcentuotini V. K. parodymai, kad važiuojant geru asfaltuotu keliu įdauža gali didėti, todėl nėra jokio pagrindo pritarti versijai, kad, L. L. važiuojant iki namų asfaltuotu keliu, įdauža negalėjo didėti. Taigi, nagrinėjamu atveju liudytojo V. K. parodymai pagrindžia išvadą, kad A. V. sudavė smūgį į nukentėjusiojo automobilio stiklą.

21. Galiausiai aplinkybę, kad kaltinamasis padarė L. L. turto sugadinimą, visiškai patvirtina ir tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. V. sutiko atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, nepaneigdamas to, kad sugadino nukentėjusiojo turtą, o teigdamas tai, jog to neprisimena – tai užfiksuota ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo O. Noviko tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad, kalbant su A. V. ir paklausus dėl išdaužto automobilio stiklo, A. V. paklausė, ar turima įrodymų bei atsakė, kad nepamena, ar tai galėjo padaryti jis.