- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1594-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04050-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stoties turgus“, uždarajai akcinei bendrovei „Miesto turgus“
- Išvadą teikia
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Stoties turgus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Miesto turgus“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stoties turgus” ieškovės naudai 3 916,91 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Miesto turgus“ ieškovės naudai 1 057,94 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 15 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nebranga“, atstovaujama ieškovės (nuomininkės), su atsakove UAB „Stoties turgus” (nuomotoja), sudarė Paviljono-prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį Nr. PP-33 laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuria nuomotoja įsipareigojo perduoti nuomininkei nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti prekybos vietą Nr. 33, esančią Vytauto pr. 6B, Kaune (toliau – prekybos vieta), už užmokestį, o nuomininkė įsipareigojo nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį. Nuo 2011 m. gegužės 1 d. pagal minėtą nuomos sutartį PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos ir apmokamos ieškovės. Nuo 2011 m. gruodžio 29 d. nuomos sutarčių šalimi yra ieškovė. Pasibaigus nuomos terminui kasmet buvo sudaromos naujos prekybos vietos nuomos sutartys. Nuo 2015 m. lapkričio 26 d. nuomotoja prekybos vietos nuomos sutartis pradėjo vadinti subnuomos sutartimis, o sutarties šalimis subnuomotojais ir subnuomininkais, tačiau sutarčių esmė ir sąlygos nesikeitė. Paskutinė prekybos vietos subnuomos sutartis su nuomotoja buvo sudaryta 2017 m. lapkričio 17 d., kuri galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. Visą šį laikotarpį ieškovei atsakovė UAB „Stoties turgus“ skaičiavo nuomos mokestį pridėdama pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją konsultacijos dėl to, ar ieškovei kyla mokestinė pareiga mokėti PVM ir gavo išaiškinimą jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 31 straipsnio 2 dalies nuostatas negyvenamųjų patalpų nuoma – PVM neapmokestinama veikla. Pagal PVMĮ 31 straipsnio 3 dalies nuostatas PVM neapmokestinama nekilnojamojo daikto nuoma gali tapti PVM apmokestinama, jeigu nekilnojamasis daiktas nuomojamas PVM mokėtojams apmokestinamiesiems asmenims ir nuomotojas yra pasirinkęs skaičiuoti PVM nuo atitinkamų sandorių. Kadangi ieškovė nėra PVM mokėtoja, atsakovės UAB „Stoties turgus“ teikiama paslauga – negyvenamojo daikto (prekybos vietos) nuoma negalėjo būti apmokestinama PVM mokesčiu. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovė atsakovei UAB „Stoties turgus“ sumokėjo 3 916,91 Eur dydžio PVM (2010 m.: 8 mėn. po 137,84 Lt (39,92 Eur) = 319,36 Eur, 2011 m.: 10 mėn. po 133,79 Lt (38,75 Eur) ir 2 mėn. po 113,72 Lt (32,94 Eur) = 453,38 Eur, 2012 m.: 3 mėn. po 120,41 Lt (34,87 Eur) ir 9 mėn. po 133,79 Lt (38,75 Eur) = 453,36 Eur, 2013 m.: 4 mėn. po 120,41 Lt (34,87 Eur) ir 8 mėn. po 133,79 Lt (38,75 Eur) = 449,48 Eur, 2014 m.: 3 mėn. po 120,41 Lt (34,87 Eur) ir 9 mėn. po 133,79 Lt (38,75 Eur) = 453,36 Eur, 2015 m.: 3 mėn. po 34,88 Eur ir 9 mėn. po 38,75 Eur = 453,39 Eur, 2016 m.: 3 mėn. po 34,88 Eur ir 9 mėn. po 38,75 Eur = 453,39 Eur, 2017 m.: 3 mėn. po 34,88 Eur ir 9 mėn. po 38,75 Eur = 453,39 Eur, 2018 m.: 4 mėn. po 38,75 Eur ir 8 mėn. po 34,10 Eur = 427,80 Eur). Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog netinkamai priskaičiuotą PVM nuomininkui privalo grąžinti nuomotojas. Analogiška situacija su permokamu PVM buvo susidariusi ir su nauja prekybos vietos Nr. 34 nuomotoja UAB „Miesto turgus“, kuri taip pat nuo 2019 m. sausio 2 d. išnuomojo ieškovei prekybos vietą, teikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose už negyvenamojo daikto nuomą skaičiavo PVM mokestį. Atsakovei UAB „Miesto turgus“ ieškovė per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 760,20 Eur dydžio PVM (63,35 Eur ×12 mėn.). Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 11 d. ieškovė atsakovei UAB „Miesto turgus“ sumokėjo 297,74 Eur dydžio PVM. Bendra suma 1 057,94 Eur. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės taikyti PVM apmokestinimą negyvenamųjų patalpų nuomininkams, kurie nėra PVM mokėtojai. Atsižvelgiant į tai, atsakovai išrašė neteisingas PVM sąskaitas-faktūras ir pateikė jas apmokėti ieškovei, kuri nepagrįstai (nesant teisinio pagrindo) sumokėjo ir minėtose PVM sąskaitose-faktūrose apskaičiuotą PVM mokestį. Tokiu būdu atsakovės yra nepagrįstai praturtėjusios ieškovės sąskaita, todėl privalo gautas lėšas grąžinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.237 straipsnio 1 dalis). Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad ieškovė nuomojamose patalpose (kurios nuomos, o vėliau ir subnuomos sutartyse įvardytos kaip paviljonas-prekybos vieta), ieškovė vykdo ne prekybos veiklą, o teikia siuvimo paslaugas. Patalpose esanti siuvimo įranga yra ieškovės, atsakovai jai niekada nenuomojo jokios įrangos, dėl ko, su ja sudarytos nuomos (subnuomos) sutartys negali būti laikomos „mišriomis“. Ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams, nes remiantis VMI 2018 m. gegužės mėn, konsultacija, atsakovės tik turėtų grąžinti ieškovei permokėtas sumas. Tuo tarpu ieškovė, kuri tiesiogiai į valstybės biudžetą nėra sumokėjusi PVM mokesčio (nes nėra PVM mokesčio mokėtojas), neturi jokios teisės reikalauti minėtas sumas susigrąžinti kaip mokesčio permoką.
Atsiliepimas
2. Atsakovės UAB „Stoties turgus“, UAB „Miesto turgus“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2009 m. lapkričio 17 d. atsakovė UAB „Stoties turgus“ su IĮ „Nebranga“, atstovaujama ieškovės, sudarė Paviljono-prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį Nr. PP-33 laikotarpiui nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., pagal kurią nuomotojas (atsakovė UAB „Stoties turgus“) įsipareigojo perduoti nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti prekybos vietą Nr. 33, esančią adresu Vytauto pr. 6B, Kaunas, už užmokestį, o nuomininkė (IĮ „Nebranga“) įsipareigojo nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį su PVM. 2010 m. gruodžio 15 d. atsakovė UAB „Stoties turgus“ paviljono-prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį Nr. PP-33 sudarė su UAB „Nebranga“, atstovaujama ieškovės, pagal kurią nuomotojas (atsakovė UAB „Stoties turgus“) laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo perduoti nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti prekybos vietą Nr. 33, esančią adresu Vytauto pr. 6B, Kaunas už užmokestį, o nuomininkė (UAB „Nebranga“) įsipareigojo nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį su PVM. Be to, atsakovė UAB „Stoties turgus“ laikotarpiu pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. sudarytą Paviljono-prekybos vietos Nr. 21A nuomos sutartį Nr. PP-21A nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. buvo išsinuomojusi prekybos vietą Nr. 21A, esančią adresu Vytauto pr. 6B, Kaunas, IĮ „Nebranga“. Minėta sutartis buvo nutraukta 2009 m. lapkričio 17 d. Atsakovė UAB „Stoties turgus“ su ieškove Paviljono-prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį Nr. PP-33 (toliau – Sutartis Nr. PP-33) sudarė 2011 m. gruodžio 29 d., pagal kurią nuomotojas (atsakovė UAB „Stoties turgus“) laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo perduoti nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti prekybos vietą Nr. 33, esančią adresu Vytauto pr. 6B, Kaunas (toliau – Prekybos vieta Nr. 33) už užmokestį, o nuomininkė (ieškovė) įsipareigojo nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį su PVM. Pasibaigus Sutarties Nr. PP-33 galiojimui buvo sudaromos naujos iš esmės analogiško turinio sutartys dėl prekybos vietos Nr. 33 nuomos (nuo 2015 m. lapkričio 26 d. Sutarties Nr. PP-33 pavadinimas keitėsi į Paviljono-prekybos vietos Nr. 33 subnuomos sutartį Nr. PP-33 bei atitinkamai sutarties šalys, t. y. į subnuomotoją (atsakovė UAB „Stoties turgus“) ir subnuomininką (ieškovė). Paskutinė prekybos vietos Nr. 33 subnuomos sutartis Nr. PP-33 buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 7 d., ji galiojo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė UAB „Stoties turgus“ pagal atitinkamu laikotarpiu galiojusią prekybos vietos nuomos sutartį, nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. skaičiavo su PVM. 2019 m. sausio 2 d. atsakovė UAB „Miesto turgus“ su ieškove sudarė neterminuotą Pasažo prekybos vietos subnuomos sutartį Nr. PV_2019/16 (toliau – Sutartis Nr. PV_2019/16), pagal kurią subnuomotojas (atsakovė UAB „Miesto turgus“) įsipareigojo perduoti subnuomininkui (ieškovei) nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti prekybos vietas, esančias Pasaže, adresu Vytauto pr. 6B, Kaunas (toliau – Prekybos vieta Nr. 34), už užmokestį, o subnuomininkė (ieškovė) įsipareigojo nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį su PVM. Pagal Sutarties Nr. PV_2019/16 4.1 punktą, šalys susitarė, kad Prekybos vietos Nr. 34 nuomos kaina, kurią subnuomininkas (ieškovė) įsipareigoja mokėti yra 365 Eur už prekybos vietą per vieną kalendorinį mėnesį įskaitant PVM, kuris sudarė 63,35 Eur. Už 2020 m. birželio mėn. Prekybos vietos Nr. 34 nuomos mokestis sudarė 255,50 Eur įskaitant PVM, kuris sudarė 44,34 Eur. Atsakovė UAB „Miesto turgus“ pagal laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią Sutartį Nr. PV_2019/16, nuomos mokestį skaičiavo su PVM, kuris pagal kiekvieną 2019 m. mėnesį ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, sudarė 63,35 Eur, viso 2019 m. – 760,20 Eur. Už 2020 m. sausio mėn., 2020 m. vasario mėn., 2020 m. kovo mėn., 2020 m. gegužės mėn. ieškovė sumokėjo 253,40 Eur PVM (po 63,35 Eur per mėn., išskyrus 2020 m. balandžio mėn.), už 2020 m. birželio mėn. – 44,34 Eur PVM, iš viso 2020 m. – 297,74 Eur PVM. 17. Atsakovė UAB „Stoties turgus“ 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į VMI su paklausimu dėl atsakovės UAB „Stoties turgus“ gaunamų pajamų iš nekilnojamojo turto, t. y. (i) prekybos vietos laikinajame statinyje ir (ii) prekybos vietos turgaus aikštėje, nuomos apmokestinimo PVM pagal PVMĮ 31 straipsnio 2 dalį. VMI 2018 m. vasario mėn. raštu „Dėl nuomos paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVMĮ 31 str.)“ Nr. (32.39-PVM E) RM, atsakydama išaiškino, kad prekybos vietos nuoma turi būti apmokestinama PVM. Prekybos vietos Nr. 33 ir Prekybos vietos Nr. 34 laikinajame statinyje, esančių adresu Vytauto pr. 6B, Kaunas, nuoma yra apmokestinama PVM dėl toliau nurodytų argumentų bei paaiškinimų. VMI, atsakydama į atsakovės UAB „Stoties turgus“ 2018 m. sausio 17 d. paklausimą, išaiškino, kad kai su nekilnojamuoju turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas (įranga ir pan.), t. y. yra sudaromas „mišrios“ nuomos paslaugų sandoris, tai PVM tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai. Tokiu atveju, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, reikia atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes, nustatyti, ar yra sudarytas vienas, ar du (ar daugiau) sandorių. VMI rašte pažymėjo, kad tuo atveju, kai prekybininkams nuomojama prekybos ir/ar sandėliavimo vieta įrengta laikinajame statinyje (tam tikras žemės plotas su kilnojamu turtu (prekystaliu, pastatomu kiosku ar paviljonu)) ir už suteiktą prekybos vietą atsakinga pati bendrovė (atsakovė UAB „Stoties turgus“), ji rūpinasi prekybos vietų remontu, priežiūra, apsauga, prekyba išnuomotose vietose vyksta bendrovės (atsakovės UAB „Stoties turgus“) nustatytu laiku ir pan., teikiamos paslaugos nėra pasyvi veikla, kuria suteikiama galimybė naudotis tam tikru patalpų plotu kaip savininkui. VMI konstatavo, kad tuo atveju, kai sandorio sudarymo tikslas yra išsinuomoti įrengtą prekybos vietą, PVM tikslais nelaikoma, kad yra sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis, PVMĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta lengvata netaikoma ir toks sandoris vertinamas kaip PVM apmokestinamų paslaugų teikimas. Išvadą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. iš atsakovės UAB „Stoties turgus“ nuomojosi įrengtą Prekybos vietą Nr. 33, o ne tam tikrą patalpų plotą, kuriuo galėjo disponuoti kaip savininkė, pagrindžia Sutarties Nr. PP-33 nuostatos, nustatančios, kad subnuomininkas (ieškovė) įsipareigoja: naudoti prekybos vietą Nr. 33 tik prekybai ir paslaugų teikimui (Sutarties Nr. PP-33 3.1 punktas), prekybos vietą Nr. 33 laikyti tvarkingai ir pavyzdingame stovyje (Sutarties Nr. PP-33 3.2 punktas), vykdyti subnuomotojo (atsakovės UAB „Stoties turgus“) nurodymus, liečiančius subnuomojamą prekybos vietą Nr. 33 (Sutarties Nr. PP-33 3.3 punktas), nesubnuomoti prekybos vietos Nr. 33 kitiems asmenims (Sutarties Nr. PP-33 3.6 punktas), be subnuomotojo raštiško sutikimo neturi teisės perplanuoti, rekonstruoti ar pertvarkyti subnuomojamos prekybos vietos ar jos dalies (Sutarties Nr. PP-33 3.7 punktas) ir kt. Išvadą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš atsakovės UAB „Miesto turgus“ nuomojosi įrengtą prekybos vietą Nr. 34, o ne tam tikrą patalpų plotą, kuriuo galėjo disponuoti kaip savininkė, pagrindžia Sutarties Nr. PV_2019/16 nuostatos, nustatančios, kad subnuomininkas (ieškovė) įsipareigoja: naudoti prekybos vietą Nr. 34 tik prekybai ir paslaugų teikimui (Sutarties Nr. PV_2019/16 3.1 punktas), be subnuomotojo (atsakovės UAB „Miesto turgus“) raštiško leidimo nedaryti prekybos vietos pertvarkymo, rekonstrukcijų ir kitų pakeitimų (Sutarties Nr. PV_2019/16 3.2 punktas), nelaikyti savo ar trečiųjų asmenų priemonių prie paviljono esančioje teritorijoje (Vytauto pr. 6 ir 6B, Kaunas) darbo ir ne darbo laiku (Sutarties Nr. PV_2019/16 3.9 punktas). Atsakovės, vadovaujantis PVMĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už prekybos vietų Nr. 33 ir 34 nuomą PVM skaičiavo pagrįstai, todėl ieškinys atmestinas. Be to, ieškovė teisiniu ieškinio reikalavimų pagrindu nurodo turto gavimo be pagrindo instituto nuostatas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai nustatomos šios sąlygos: (i) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; (ii) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; (iii) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; (iv) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė minėtų sąlygų egzistavimo nepagrindė. Be to, šis institutas taikomas jei asmens teisių negalima apginti kitais daiktinės teisės ar prievolių teisės gynimo būdais. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad atsakovė UAB „Stoties turgus“ į prekybos vietos Nr. 33, atsakovė UAB „Stoties turgus“ į prekybos vietos Nr. 34 nuomos kainą PVM įtraukė nepagrįstai, ieškinys turi būti atmestas tuo pagrindu, jog jis pareikštas netinkamiems atsakovams, kadangi atsakovai prašomos priteisti sumos neįgijo ir ja nedisponuoja, o šią sumą, vykdydami mokesčių teisės aktų nuostatas, sumokėjo į valstybės biudžetą. Be to, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės UAB „Stoties turgus“ 462,74 Eur (319,36 Eur PVM priteisimo už aštuonis 2010 metų mėnesius ir 143,38 Eur PVM priteisimo už 2011 m. sausio-balandžio mėnesius), nes tik nuo 2011 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos ieškovei. 2009 m. lapkričio 17 d. sudarytos Paviljono-prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutarties Nr. PP-33, galiojusios nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., šalimi ieškovė nebuvo, nes ji buvo sudaryta tarp UAB „Stoties turgus“ ir IĮ „Nebranga“. Pagal 2010 m. gruodžio 15 d. Paviljono-prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį Nr. PP-33, galiojusią nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., šios sutarties šalimi taip pat buvo ne ieškovė, o UAB „Nebranga“. Pagal šią sutartį PVM sąskaitos faktūros UAB „Nebranga“ buvo išrašomos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas kaip pareikštas netinkamo ieškovo.
3. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pateikė byloje dalies ieškinio atsisakymą, kuriuo atsisakė 462,74 Eur dalies ieškinio atsakovės UAB „Stoties turgus“ atžvilgiu. Nurodė, jog ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinė byla dalyje dėl 462,74 Eur priteisimo iš atsakovės UAB „Stoties turgus“ ieškovės naudai, nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės I. B. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stoties turgus“ priteisė 1 361,25 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto turgus“ 1 542,75 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei iš ieškovės I. B. priteisė 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – nuomos bei subnuomos sutarčių: 1) 2011 m. gruodžio 29 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutarties PP-33, bei jos priedo Nr. 1; 2) 2012 m. gruodžio 17 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutarties PP-33, bei jos priedų Nr. 1, Nr. 1-2; 3) 2013 m. lapkričio 20 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutarties PP-33, bei jos priedo Nr. 1; 2014 m. gruodžio 22 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutarties PP-33, bei jos priedo Nr. 1; 4) 2015 m. lapkričio 26 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutarties PP-33, bei jos priedo Nr. 1; 5) 2016 lapkričio 17 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 subnuomos sutarties PP-33, bei jos priedo Nr. 1; 6) 2017 m. gruodžio 7 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 subnuomos sutarties PP-33, bei jos priedo Nr. 1; 7) 2019 m. sausio 2 d. Pasažo prekybos vietos subnuomos sutarties Nr. PV_2019/16 bei jos priedo Nr. 1; nustatyta, jog ieškovė (nuomininkė/subnuomininkė) ir atsakovė UAB „Stoties turgus“ (nuomotoja/subnuomotoja) laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo sudariusios paviljono – prekybos vietos nuomos/subnuomos sutartį, kuria atsakovė UAB „Stoties turgus“ suteikė ieškovei paviljono – prekybos vietos nuomos/subnuomos paslaugas už sutartyje nustatytą kasmėnesinį mokestį, į kurį šalys susitarė įskaičiuoti PVM. Nuo 2019 m. sausio 2 d. ieškovė (subnuomininkė) ir atsakovė UAB „Miesto turgus“ (subnuomotoja) sudarė pasažo prekybos vietos subnuomos sutartį, kuria atsakovė UAB „Miesto turgus“ suteikė ieškovei paviljono – prekybos vietos subnuomos paslaugas už sutartyje nustatytą kasmėnesinį mokestį, į kurį šalys susitarė įskaičiuoti PVM. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog ieškovei atsakovės viso paviljono – prekybos vietos nuomos (subnuomos) laikotarpiu teikė už nuomos (subnuomos) paslaugas išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose buvo nurodomas paskaičiuotas mokėti nuomos (subnuomos) mokestis bei PVM mokestis. Ieškovė asmeniškai priimdavo jai teikiamas sąskaitas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nebūtų priėmusi kokios nors jai pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, dėl nepagrįstai sąskaitoje nurodytų sumų už nuomos (subnuomos) paslaugas. 2017 m. lapkričio 28 d. ieškovės užklausa valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl PVM mokesčio mokėjimo pagrįstumo, patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į mokesčių instituciją dėl PVM mokesčio skaičiavimo pagrįstumo. Iš ieškovei pateikto VMI atsakymo nustatyta, jog ieškovei buvo atsakyta, kad tuo atveju, kai išnuomojama pati patalpa be jokios papildomos įrangos ar įrenginių ir šia patalpa niekas kitas pasinaudoti negali, tai VMI nuomone, sudaryto sandorio tikslas yra pasyvus tikro ploto suteikimas, kartu suteikiant kitai šaliai teisę naudotis šiuo plotu kaip savininkui, todėl PVM tikslais laikoma, kad sudaromas nekilnojamojo turto nuomos (subnuomos) sandoris, kuris yra neapmokestinamas PVM, kadangi nuomininkė yra ne PVM mokėtoja. 2018 m. sausio 17 d. atsakovės UAB „Stoties turgus“ paklausimas valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pajamų apmokestinimo PVM, patvirtina, jog atsakovė UAB „Stoties turgus“ kreipėsi į VMI dėl nuomos mokesčio už laikinuose statiniuose įrengtas prekybos vietas apmokestinimo PVM. Iš pateikto VMI atsakymo nustatyta, jog atsakovei buvo išaiškinta, kad tuo atveju kai prekybininkams nuomojama prekybos ir / ar sandėliavimo vieta įrengta laikinajame statinyje (tam tikras žemės plotas su kilnojamuoju turtu (prekystaliu, pastatomu kiosku ar paviljonu) ir už suteiktą prekybos vietą atsakinga pati nuomotoja, ji rūpinasi prekybos vietų remontu, priežiūra, apsauga, prekyba išnuomotose vietose vyksta nuomotojos nustatytu laiku ir pan., teikiamos paslaugos nėra pasyvi veikla, kuria suteikiama galimybė naudotis tam tikru patalpų plotu kaip savininkui, sandorio tikslas yra išnuomoti įrengtą prekybos vietą, PVM tikslais nelaikoma, kad sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis PVMĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta lengvata netaikoma ir toks sandoris vertinamas kaip PVM apmokestinamų paslaugų teikimas. Byloje pateiktas „Laikinų prekybos paviljonų statybos / projekto korektūros“ projektas patvirtina, kad adresu Vytauto g. 6 ir 6B, Kaune, buvo projektuojami statiniai, atitinkantys reglamentą „STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kurie surenkami statybos vietoje iš gamykloje pagamintų gaminių, neturi atskiro pamato, gali būti bet kada išrenkami bei perkeliami į kitą vietą. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė išvadą byloje.
6. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovės praturtėjo ieškovės sąskaita. Šalis siejo sutartiniai santykiai, nustatyti tarp ieškovės ir atsakovių sudarytose Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos/subnuomos sutartyse bei Pasažo prekybos vietos subnuomos sutartyse. Sutarčių teisėtumo ieškovė neginčijo. Šiose sutartyse ieškovė ir atsakovės buvo sutarusios konkrečią pinigų sumą, kurią ieškovė sutartimi įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį. Nurodant mėnesio nuomos mokesčio sumą, nuomos (subnuomos) sutartyse tuo pačiu buvo nurodoma, kokią mokesčio dalį sudaro nuomos paslaugos suma bei kokia mėnesio mokesčio dalis yra mokama kaip PVM. Sutartys buvo sudarinėjamos metų laikotarpiui. Ieškovė nėra sumokėjusi atsakovėms daugiau nuomos (subnuomos) mokesčio, nei buvo numatyta tarp šalių sudarytose prekybos vietos nuomos (subnuomos) sutartyse. Be to, sutartyse numatyto PVM mokesčio atsakovės iš tiesų neįgijo, šis mokestis buvo sumokėtas į valstybės biudžetą.
7. Teismo vertinimu atsakovės turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis PVMĮ nuostatomis skaičiuoti PVM už suteiktas nuomos paslaugas laikinuose statiniuose bei pareigą paskaičiuotą PVM sumokėti į valstybės biudžetą. Šią išvadą patvirtina byloje pateikti PVM mokesčio skaičiavimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai – valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas atsakovei UAB „Stoties turgus“ į 2018 m. sausio 17 d. atsakovės UAB „Stoties turgus“ paklausimą dėl pajamų apmokestinimo PVM, „Laikinų prekybos paviljonų statybos / projekto korektūros“ projektas.
8. Teismas nurodė, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė, sudarydama prekybos vietos nuomos/subnuomos sutartis su atsakovėmis ir manydama, jog sudaryti sutartiniai santykiai pažeidžia ieškovės teises, turėjo teisę pažeistas teises ginti sutarčių teisės normomis, o ne reiškiant ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
9. Atmetus ieškinį atsakovėms priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 361,25 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos atsakovei UAB „Stoties turgus“, bei 1 542,75 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos atsakovei UAB „Miesto turgus“), kurios teismo vertinimu yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė I. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė manydama, jog sudaryti sutartiniai santykiai pažeidžia ieškovės teises, turėjo teisę pažeistas teises ginti sutarčių teisės normomis, o ne reiškiant ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo. Teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Todėl jei nagrinėjamu atveju teismo vertinimu ginčo santykiai nėra susiję su nepagrįstu praturtėjimu, jie turėjo būti kvalifikuoti taip, kad būtų apgintos ieškovės pažeistos teisės (pvz.: priteisiant 3 454,17 Eur iš Nuomotojo ir 1 542,75 Eur iš Nuomotojo 2 ne kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas, o kaip žalos atlyginimą).
10.2. Ieškinys atmestas formaliais pagrindais. Apeliantės teigimu tam, kad jos teisės būtų apgintos, nėra būtina ginčyti Sutarčių sąlygas dėl PVM mokesčio mokėjimo.
10.3. Tarp šalių sudarytose sutartyse (6 punktas) nuomos mokestis yra apibrėžiamas tam tikra nuomos mokesčio suma (įskaitant PVM). Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog nurodant mėnesio nuomos mokesčio sumą, nuomos (subnuomos) sutartyse tuo pačiu buvo nurodoma, kokią mokesčio dalį sudaro nuomos paslaugos suma bei kokia mėnesio mokesčio dalis yra mokama kaip PVM. Apeliantė nurodo, jog PVM mokesčio dalis pirmą kartą išskirta tik 2015-11-26 Prekybos vietos Subnuomos sutartyje (jos 6 p. nurodyta, jog „Subnuomininkas prekybos vietų sutartinį subnuomos mokestį 223,29 Eur (tame skaičiuje 184,54 Eur subnuomos mokestis ir 38,75 Eur PVM) <...>“). Iki tol galiojusiose Prekybos vietos nuomos sutartyse PVM mokesčio suma nebuvo išskirta.
10.4. Prekybos vietos nuomos sutartyse nurodant, jog nuomos mokestis yra 770,88 Lt, vėliau 223,29 Eur (įskaitant PVM), o nuomininkui pagal teisinį reglamentavimą neturint pareigos mokėti PVM, atitinkamu PVM mokesčio dydžiu nuomotojas nepagrįstai praturtėjo. Kadangi Prekybos vietos nuomos sutartyse PVM mokesčio dydis nebuvo nurodytas, teismas galėjo priteisti nepagrįstai sumokėtą PVM mokestį kaip nuomos mokesčio permoką, o subnuomos sutartyse jau esant išskirtam PVM mokesčio dydžiui, teismas turėjo teisę priteisti minėtą mokestį kaip atsakovo be teisinio pagrindo (nesant PVM Įstatymo reikalavimo) priimtas lėšas.
10.5. Tam tikrais atvejais teismui suteikta teisė ex officio pripažinti sutarčių sąlygas niekinėmis. (LR CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Teismas sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu gali, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Teismas ex officio konstatuoja sandorį niekiniu tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė privalėjo pažeistas teises ginti ginčydama atitinkamas Sutarčių nuostatas dėl PVM mokesčio dydžio. Minėtas sutarčių sąlygas (nuo 2015-11-26 Prekybos vietos Subnuomos sutarčių 6 punktų nuostatas, kuriose nurodytas konkretus PVM mokesčio dydis) teismas galėjo pripažinti niekinėmis ex officio, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o būtent – PVM Įstatymo 31 str. 2 daliai, kurioje nurodyta, jog PVM neapmokestinama kitų, negu gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma.
10.6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neanalizavo nei kokio pobūdžio daiktas buvo išnuomotas (mobilus laikinas statinys ar nemobilus), nei šalis siejusių santykių (ar ieškovei teikiamos papildomos paslaugos, t. y. ar juos sieja pasyvi nekilnojamojo daikto nuoma, ar aktyvi).
10.7. Nuomininkė (ieškovė) neturėjo pareigos mokėti PVM mokesčio nekilnojamųjų daiktų nuomos atveju. Tokią išvadą pateikė VMI prie LR FM. Teismas nepagrįstai nenustatė, jog Prekybos vieta, kuri buvo šalis siejusių nuomos santykių objektas, nors formaliai ir laikoma laikinu statiniu, nes nėra registruota nekilnojamojo turto registre, tačiau PVM mokesčio apmokestinimo prasme yra nekilnojamas turtas, todėl tokio turto nuoma nėra apmokestinama PVM mokesčiu. Tai patvirtina prekybos vietos foto nuotraukos, atsakovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog kioską galima išsivežti su krano pagalba. Apeliantės teigimu prekybos paviljonas, kuris yra tampriai sujungtas su žeme (prijungtas laiptais), be to, yra tokio svorio, kad pakelti jį nuo žemės būtų galima tik krano pagalba, nėra mobilus kilnojamas daiktas, todėl ES Bendrijos teisinio reglamentavimo (bei atitinkamai PVM Įstatymo) aspektu, Prekybos vieta yra nekilnojamas daiktas, kurio nuoma nėra apmokestinama PVM mokesčiu.
10.8. Iš ieškovei pateikto VMI prie FM atsakymo į 2017-11-28 paklausimą nustatyta, tuo atveju, kai išnuomojama pati patalpa be jokios papildomos įrangos ar įrenginių ir šia patalpa niekas kitas pasinaudoti negali, tai VMI nuomone, sudaryto sandorio tikslas yra pasyvus tikro ploto suteikimas, kartu suteikiant kitai šaliai teisę naudotis šiuo plotu kaip savininkui, todėl PVM tikslais laikoma, kad sudaromas nekilnojamojo turto nuomos (subnuomos) sandoris, kuris yra neapmokestinamas PVM, kadangi nuomininkė yra ne PVM mokėtoja. Nuomojamose patalpose (kurios nuomos, o vėliau ir subnuomos sutartyse įvardytos kaip paviljonas-prakybos vieta), ieškovė vykdo ne prekybos veiklą, o teikia siuvimo paslaugas. Patalpose esanti siuvimo įranga yra ieškovės, atsakovai jai niekada nenuomojo jokios įrangos (tokios aplinkybės nėra nurodytos ir nuomos bei subnuomos sutartyse), dėl ko, su ja sudarytos nuomos (subnuomos) sutartys negali būti laikomos „mišriomis“ (kai su nekilnojamuoju turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas (įranga ir pan.), o nuomos sandoris nėra PVM mokesčio objektas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės UAB „Stoties turgus“ ir UAB „Miesto turgus“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantė teisiniu patikslinto ieškinio reikalavimų pagrindu nurodė turto gavimo be pagrindo instituto nuostatas. Kad taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą reikia nustatyti šio instituto taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai. Prekybos vietų nuomos kaina buvo nurodyta su PVM. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. kadangi šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė, sudarydama su atsakovais atitinkamai Sutartį PP-33 bei Sutartį Nr. PV_2019/16 ir manydama, jog sudaryti sutartiniai santykiai pažeidžia ieškovės teises, turėjo teisę pažeistas teises ginti sutarčių teisės normomis, o ne reiškiant ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
11.2. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu šis pagrindas ir būna nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimą, nes ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes. Tačiau teismas, net ir turėdamas teisę ex officio taikyti kitą ieškinio teisinį pagrindą, negalėjo pakeisti ieškovės pasirinkto galimai pažeistos teisės gynybos būdo, nes tokios teisės teismui nei įstatymai, nei LAT praktika nenumato.
11.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad PVM mokesčio dalis pirmą kartą išskirta tik 2015-11-26 Prekybos vietos Subnuomos sutartyje. Pagal UAB „Stoties turgus“ ir ieškovės 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytos Sutarties Nr. PP-33 6 punktą, nuomininkė (apeliantė) įsipareigojo nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį 770,88 Lt (įskaitant PVM). Pasibaigus Sutarties Nr. PP-33 galiojimui buvo sudaromos naujos iš esmės analogiško turinio Sutartys dėl Prekybos vietos Nr. 33 nuomos nustatant atitinkamą nuomos kainą įskaitant PVM. Tuo tarpu 2015 m. lapkričio 26 d. sudarytos Sutarties Nr. PP-33 6 punkte dėl Prekybos vietos Nr. 33 nuomos kainos nurodyta, kad: „Subnuomininkas prekybos vietų sutartinį subnuomos mokestį 223,29 Eur (tame skaičiuje 184,54 Eur subnuomos mokestis ir 38,75 Eur. PVM) už einamąjį mėnesį <...>", t. y. nuomos kaina buvo nurodyta su aritmetiškai apskaičiuota PVM suma. Analogiškai Prekybos vietos Nr. 33 nuomos kainos formuluotė buvo naudojama ir 2016 m. lapkričio 17 d., 2017 m. gruodžio 7 d. sudarytose Sutartyse Nr. PP-33 bei jų prieduose. Taigi Sutarties Nr. PP-33 6 punkte aiškiai bei nedviprasmiškai Prekybos vietos Nr. 33 nuomos kaina buvo nustatyta su PVM, o 2015 m. lapkričio 26 d. ir vėliau sudarytose Prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartyse papildomai aritmetiškai apskaičiuota ir pati PVM suma. Todėl pagrįsta teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovai parturtėjo apeliantės sąskaita.
11.4. Sistemiškai aiškinant PVMĮ 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą skaičiuoti PVM, tik tuo atveju, jei toks nekilnojamas pagal prigimtį daiktas nėra apmokestinamas PVM pagal PVMĮ 31 straipsnio 1 ir 2 dalis. Esant priešingai situacijai, t. y. kai nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuoma pagal minėtas PVMĮ nuostatas yra apmokestinama PVM, nuomojant tokį objektą privaloma skaičiuoti PVM nepriklausomai nuo to, ar tokio objekto nuomininkas yra fizinis ar juridinis asmuo.
11.5. Nagrinėjamu atveju prekybos vietų Nr. 33 ir Nr. 34 laikinajame statinyje, esančių adresu Vytauto pr. 6B, Kaunas, nuoma yra apmokestinama PVM: 1) Kaip ginčijamame Sprendime nurodė ir Teismas, nekilnojamojo turto nuomos (įskaitant paties nekilnojamojo turto apibrėžimą) sąvoka yra viena iš tokių Bendrijos lygmens sąvokų, kurios aiškinimui negali būti naudojamos CK nuostatos. „Laikinų prekybos paviljonų statybos / projekto korektūros“ projektas patvirtina, kad adresu Vytauto g. 6 ir 6B, Kaune, buvo projektuojami statiniai, atitinkantys reglamentą „STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kurie surenkami statybos vietoje iš gamykloje pagamintų gaminių, neturi atskiro pamato, gali būti bet kada išrenkami bei perkeliami į kitą vietą. Tai patvirtina, kad Prekybos vietos Nr. 33 ir 34 yra laikinieji statiniai, todėl PVM tikslais nelaikoma, kad yra sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis, PVMĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta lengvata netaikoma ir toks sandoris vertinamas kaip PVM apmokestinamų paslaugų teikimas; 2) VMI rašte į atsakovės UAB „Stoties turgus“ 2018 m. sausio 17 d. paklausimą nurodė, kad tuo atveju, kai sandorio sudarymo tikslas yra išsinuomoti įrengtą prekybos vietą, PVM tikslais nelaikoma, kad yra sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis, PVMĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta lengvata netaikoma ir toks sandoris vertinamas kaip PVM apmokestinamų paslaugų teikimas. Nagrinėjamu atveju prekybos vietų Nr. 33 ir Nr. 34 nuomos sutarčių tikslas nėra pasyvus tam tikro ploto suteikimas, kartu suteikiant teisę naudotis šiuo plotu kaip savininkui. Kad ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. nuomojosi įrengtą prekybos vietą Nr. 33, o nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nuomojosi įrengtą prekybos vietą Nr. 34, o ne tam tikrą patalpų plotą, kuriuo galėjo disponuoti kaip savininkė, pagrindžia sutarčių nuostatos, kad subnuomininkas (ieškovė) įsipareigojo naudoti prekybos vietą tik prekybai ir paslaugų teikimui (sutarčių 3.1 punktai), prekybos vietą laikyti tvarkingai (Sutarties Nr. PP-33 3.2 punktas) ar be raštiško leidimo nedaryti pertvarkymo, rekonstrukcijų ir kitų pakeitimų (Sutarties Nr. PV_2019/16 3.2 punktas, Sutarties Nr. PP-33 3.7 punktas) nesubnomuoti prekybos vietos kitiems asmenims (Sutarties Nr. PP-33 3.2 punktas 3.6 punktas), nelaikyti savo ar trečiųjų asmenų priemonių prie Paviljono esančioje teritorijoje (Vytauto pr. 6 ir 6B, Kaunas) darbo ir ne darbo laiku <...> (Sutarties Nr. PV_2019/16 3.9 punktas).
11.6. Jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, jog atsakovė UAB „Stoties turgus“ į Prekybos vietos Nr. 33, o atsakovė UAB „Miesto turgus“ į Prekybos vietos Nr. 34 nuomos kainą PVM įtraukė nepagrįstai, apeliacinis skundas turi būti atmestas tuo pagrindu, jog jis pareikštas netinkamiems atsakovams, kadangi atsakovai prašomos priteisti 4 974,85 Eur sumos neįgijo ir ja nedisponuoja, o šią sumą, vykdydami mokesčių teisės aktų nuostatas, sumokėjo į valstybės biudžetą.
11.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi bei 80 straipsnio 1 dalimi, atsakovė UAB „Stoties turgus“ tikslinti PVM deklaracijas ir susigrąžinti į valstybės biudžetą sumokėtą PVM galėtų tik už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Taigi de facto ieškinio reikalavimas dalyje dėl UAB „Stoties turgus“ į valstybės biudžetą sumokėto PVM grąžinimo galėtų būti įvykdomas tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
13. Kauno apylinkės teismas ieškovės I. B. ieškinį atmetė konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovės praturtėjo ieškovės sąskaita, nes šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, sutartyje nurodant mėnesio nuomos mokesčio sumą, nuomos (subnuomos) sutartyse tuo pačiu buvo nurodoma, kokią mokesčio dalį sudaro nuomos paslaugos suma bei kokia mėnesio mokesčio dalis yra mokama kaip PVM. Ieškovė sutarties sąlygos dėl nuomos kainos neginčijo, o atsakovės turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis PVMĮ nuostatomis skaičiuoti PVM už suteiktas nuomos paslaugas laikinuose statiniuose bei pareigą paskaičiuotą PVM sumokėti į valstybės biudžetą, ką atsakovės ir padarė.
14. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo sprendimą skundžia ieškovė, skundą grįsdama tais argumentais, kad teismas vertindamas, jog ieškovė pareikšto reikalavimo grįsti nepagrįsto praturtėjimo institutu, turėjo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo santykį ir įvertinti ieškovės nepagrįstai atsakovėms sumokėtą PVM kaip ieškovės patirtą žalą (skundo 10.1 pastraipa); ieškovės su atsakovėmis sudarytos sutartys negali būti vertinamos kaip sukuriančios ieškovei pareigą mokėti PVM, nes atsakovės tokios pareigos neturi pagal PVMĮ (skundo 10.2 - 10.4 pastraipos); jei teismas vertino sutarčių sąlygas kaip sukuriančias ieškovei pareigą mokėti PVM atsakovėms, tai tokias sutarties sąlygas teismas ex officio turėjo pripažinti niekinėmis, nes mokesčių mokėjimą nustato tik įstatymai (skundo 10.5 pastraipa); teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino, kad ieškovei nuomojamos tik patalpos be siuvyklos įrangos (skundo 10.6 - 10.8 pastraipos). Taigi, byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai atsakovės UAB „Stoties turgus“ ir UAB „Miesto turgus“, nuomodamos patalpas, esančias pasaže adresu Vytauto pr. 6B, Kaune, ieškovei I. B. jos individualiai veiklai vykdyti, į nuomos kainą įtraukė PVM, dėl ko ieškovė atsakovėms sumokėjo ne tik nuomos kainą, bet ir PVM mokestį.
15. PVMĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinama kitų, negu gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma, išskyrus: 1) bet kokių transporto priemonių (įskaitant orlaivius, laivus, geležinkelio riedmenis) stovėjimo, saugojimo aikštelių, garažų ar kitų panašios paskirties nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą; 2) bet kokių įrenginių ar įrangos (įskaitant seifo kameras), atitinkančių nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sąvoką, nuomą.
16. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė I. B. vykdo individualią veiklą – teikia siuvimo paslaugas. Individuali veikla vykdoma atsakovių ieškovei išnuomotoje prekybos vietoje, esančioje pasaže adresu Vytauto pr. 6B, Kaune, dėl kurios nuomos ieškovė su atsakove UAB „Stoties turgus“ sudarė šias sutartis: 1) 2010 m. gruodžio 15 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį PP-33 laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. bei jos priedą Nr. 1; 2) 2011 m. gruodžio 29 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį PP-33 laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei jos priedą Nr. 1; 3) 2012 m. gruodžio 17 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį PP-33 laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei jos priedus Nr. 1, Nr. 1-2; 4) 2013 m. lapkričio 20 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį PP-33 laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei jos priedą Nr. 1; 5) 2014 m. gruodžio 22 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 nuomos sutartį PP-33 laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bei jos priedą Nr. 1; 6) 2015 m. lapkričio 26 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 subnuomos sutartį PP-33 laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei jos priedą Nr. 1; 7) 2016 lapkričio 17 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 subnuomos sutartį PP-33 laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei jos priedą Nr. 1; 8) 2017 m. gruodžio 7 d. Paviljono – prekybos vietos Nr. 33 subnuomos sutartį PP-33 laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei jos priedo Nr. 1, o su atsakove UAB „Miesto turgus“ - 2019 m. sausio 2 d. Pasažo prekybos vietos subnuomos sutartį Nr. PV_2019/16. Visose sutartyse buvo sąlyga prekybos vietą naudoti tik prekybai ir paslaugų teikimui. Sutartyse, kurios buvo sudarytos laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo draudimas prekybos vietą paversti vien tik sandėliavimo patalpa (3.3 punktas), įpareigojimas vykdyti UAB „Stoties turgus“ nurodymus, liečiančius nuomojamą prekybos vietą (3.4 punktas, nuo 2015 m. lapkričio 26 d. – 3.3 punktas). 2019 m. sausio 2 d. Pasažo prekybos vietos subnuomos sutarties Nr. PV_2019/16 4.3 punkte nustatyta subnuomininko prievolė mokėti subnuomotojui už bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą (apsaugą).
17. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė ir atsakovės gavo skirtingas VMI konsultacijas dėl sutarties objekto - prekybos vietos, esančios pasaže adresu Vytauto pr. 6B, nuomos – apmokestinimo PVM. 2017 m. gruodžio mėn. atsakydama į ieškovės užklausą ir įvertinusi ieškovės pateiktą prekybos vietos nuomos sutartį VMI nurodė, kad tuo atveju, kai išnuomojama pati patalpa be jokios papildomos įrangos ar įrenginių ir šia patalpa niekas kitas pasinaudoti negali, tai sudaryto sandorio tikslas yra pasyvus tikro ploto suteikimas, kartu suteikiant kitai šaliai teisę naudotis šiuo plotu kaip savininkui, todėl PVM tikslais laikoma, kad sudaromas nekilnojamojo turto nuomos (subnuomos) sandoris, kuris yra neapmokestinamas PVM, kadangi nuomininkė yra ne PVM mokėtoja. 2018 m. vasario mėn. atsakydama į atsakovės UAB „Stoties turgus“ užklausą ir įvertinusi atsakovės pateiktas prekybos vietų foto nuotraukas VMI nurodė, kad tuo atveju kai prekybininkams nuomojama prekybos ir / ar sandėliavimo vieta įrengta laikinajame statinyje (tam tikras žemės plotas su kilnojamuoju turtu (prekystaliu, pastatomu kiosku ar paviljonu) ir už suteiktą prekybos vietą atsakinga pati nuomotoja, ji rūpinasi prekybos vietų remontu, priežiūra, apsauga, prekyba išnuomotose vietose vyksta nuomotojos nustatytu laiku ir pan., teikiamos paslaugos nėra pasyvi veikla, kuria suteikiama galimybė naudotis tam tikru patalpų plotu kaip savininkui, sandorio tikslas yra išnuomoti įrengtą prekybos vietą, PVM tikslais nelaikoma, kad sudaryta nekilnojamojo turto nuomos sutartis PVMĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta lengvata netaikoma ir toks sandoris vertinamas kaip PVM apmokestinamų paslaugų teikimas.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pažymi, kad mokestinės prievolės yra imperatyvaus pobūdžio, todėl atsakovių nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita faktas galėjo būti įrodytas tik nustačius, kad atsakovės, vykdydamos ūkinę veiklą, neturėjo pareigos mokėti PVM mokestį teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Taigi, esminis klausimas, kurį reikėjo nustatyti nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, yra prekybos vietos, esančios pasaže adresu Vytauto pr. 6B, kaip nuomos objekto, pobūdis bei ieškovei atsakovių suteiktų paslaugų apimtis pagal sudarytas sutartis, tam, kad įvertinti atsakovių pareigos mokėti PVM mokestį egzistavimą.
20. Teisėjų kolegija nustatė, kad remiantis viešais VMI pateikiamais duomenimis, atsakovė UAB „Miesto turgus“ yra PVM mokėtoja nuo 2009-07-22, o atsakovė UAB „Stoties turgus“ – nuo 1994-06-29 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovės savo veikloje apskaičiuoja ir moka PVM, jei jų teikiamos paslaugos yra apmokestinamos šiuo mokesčiu. Pagrindinė atsakovių veikla – prekybos vietų nuoma, t. y. atsakovės teikia prekybos vietų nuomos paslaugas. Būtent šia paslauga ir naudojosi ieškovė pagal su atsakovėmis sudarytas sutartis. Remiantis šios nutarties 16 pastraipoje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovė negalėjo spręsti savo nuožiūra dėl jos nuomojamų patalpų naudojimo tvarkos, nes jos galėjo būti naudojamos tik prekybos ar paslaugų teikimui, ieškovė taip pat privalėjo laikytis atsakovių nurodytų taisyklių, susijusių su prekybos vietos naudojimu, būtent atsakovės rūpinosi statinio, kuriame yra prekybos vieta, priežiūra ir apsauga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad ieškovė pagal su atsakovėmis sudarytas nuomos sutartis negalėjo naudotis prekybos vieta kaip savininkė, o atsakovės nevykdė tik pasyvios patalpų nuomos veiklos be jokios ieškovės veiklos kontrolės.
21. Byloje pateiktas „Laikinų prekybos paviljonų statybos / projekto korektūros“ projektas patvirtina, kad statinys, kuriame yra ieškovei nuomojama prekybos vieta, skirtas būtent prekybai ir paslaugų teikimui, t. y. pritaikytas konkrečiai veiklai. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės byloje pateiktos fotonuotraukos, nes prekybos vieta suformuota su plačiu vitrininiu langu pristatyti teikiamas paslaugas, suformuotas koridorius klientų srautams valdyti. Todėl darytina išvada, kad prekybos vietos, esančios pasaže adresu Vytauto pr. 6B, nuomos atveju taikytina PVMĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta išimtis, nes šiuo atveju prekybos vieta ir yra įranga, kuri atitinka nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sąvoką, o jos nuoma pagal nurodytą išimtį apmokestinama PVM. Tai, kad ieškovės veiklai vykdyti reikalinga papildoma įranga prie jau esamos nekilnojamojo pobūdžio įrangos – prekybos vietos – nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įroedymus.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta viena iš nepagrįsto praturtėjimo sąlygų – teisinio pagrindo atsakovių praturtėjimui nebuvimas. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pagal PVMĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą turėjo pareigą mokėti PVM teikdamos ieškovei prekybos vietos nuomos paslaugas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog atsakovės nepraturtėjo ieškovės sąskaita patvirtina, ir tai, jog sutartyse numatyto PVM mokesčio, kurio sumas ieškiniu reikalauja grąžinti ieškovė, atsakovės iš tiesų neįgijo, nuomos (subnuomos) sutartyse nurodytas PVM mokestis buvo sumokėtas į valstybės biudžetą. Taigi, neegzistuoja ir kita nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga – atsakovių praturtėjimas dėl ieškovės veiksmų. Ieškovė įrodymų, kad atsakovės būtų susigrąžinusios ieškovės atsakovėms sumokėtą PVM mokestį iš valstybės į bylą nepateikė.
23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir tą ieškovės atskirojo skundo argumentą, kuriuo remiantis teigiama, kad ieškovės sumokėtas PVM mokestis atsakovėms yra jos patirta žala, nes neįrodytas atsakovių neteisėtų veiksmų faktas, nustačius, kad jos turi pareigą sumokėti PVM už ieškovei teiktas prekybos vietos nuomos paslaugas pagal PVMĮ 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą (CK 6.246 straipsnis). Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo ir ieškovės su atsakovėmis sudarytų sutarties sąlygų, numatančių nuomos kainos apskaičiavimo tvarką, pripažinti negaliojančiomis, nes nenustatytas sutarties sąlygų dėl nuomos kainos prieštaravimams imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi atsakovės pagrįstai skaičiavo PVM mokestį.
24. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija apeliantės skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „Miesto turgus“ turėjo 615,29 Eur išlaidų atsiliepimui į ieškovės apeliacinį skundą parengti, šios išlaidos pagrįstos mokėjimo dokumentais. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos atsakovei UAB „Miesto turgus“ iš ieškovės (CPK 98 straipsnis). Tuo tarpu atsakovė UAB „Stoties turgus“ nepateikė įrodymų, kad jos 1377,59 Eur dydžio išlaidos atsiliepimui į ieškovės apeliacinį skundą parengti buvo apmokėtos, todėl šios išlaidos atsakovei UAB „Stoties turgus“ nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto turgus“, juridinio asmens kodas 301803535, 615,29 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.